Ice_Touch
2008 09 29, 00:59
Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės, žaislai prasijuokia kartu su tėveliu, Mažute, stiebkis, auk didutė, Tavęs daug laukia nuostabių dienų.Niekuomet negalvojau, jog galiu šitaip mylėti, kol netapau MAMA. Būtent šiais nuostabiais žodžiais ir pradedu pasakojimą apie brangiausio mūsų turtuko atėjimą į šį Pasaulį. ...2007 metų gruodžio 23 diena... Ankstus rytas. Sekmadienis, todėl niekas nesikelia į darbelį. Tik man nesimiega. 6 valanda ir mano akytės jau plačiai atmerktos. Būsimas tėtis saldžiai miega ir nieko nė neįtaria... Čiumpu testuką ir tipenu į vonią. Kad tik neprižadinčiau ko nors, galvoju. Ir štai po keltos minutėlių matau rezultatą dvi mėlynos juostelės! Beprotiškai apsidžiaugiau, nors tai ir buvo didelė staigmena. Grįžau atgal į lovytę netverdama savame kailyje, bet būsimojo tėčio nežadinau, įsitaisiau šalia, žiūrėjau į jį ir galvojau apie mūsų ateity. Ateitį nuo šiol trise. Lyg kažką nujausdamas MB atsimerkia. Rytinis bučiukas. Aš rodau jam testuką ir dvi mėlynas juosteles. MB klausia: Ir ką tai reiškia? TU BŪSI TĖTIS!!! Tai buvo pati nuostabiausia dovana Jam gimtadienio proga. Neplanuota, negalvota, nepirkta, netikėta, bet nuo tos akimirkos labai laukiama . Bėgo laikas. Pilviniukas didėjo. Nekantriai laukėme pirmojo susitikimo su Maziuliuku. Ir sulaukėme. Ta akimirka neišdildoma. Išgirdus plakančią širdelę, mano pačios širdis vos neiššoko. Tą dieną ir sužinojome, jog po savo širdele nešioju mažutėlę mrgytę. Smiltę. Buvom be galo laimingi. Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai. Mamytė vis gražėjo, vis labiau džiaugėmės beaugančiu pilviuku, Mažosios judesiukais, pasisveikinimais, pabumsenimais. O kokį neapsakomą malonumą jaučiau kaupti kraitelį . Belikus savaitėlei iki didžiosios saulytės atėjimo dienos persikraustėme į naujus namučius. Juk dar visa savaitė! Tikrai spėsime susidėlioti viską į vietas ir pasiruošti dukrytės atėjimui, nors moteriškas šeštasis jausmas sakė visai ką kita. Ir neklydo. Visą vakarą laksčiau į WC (mažutė tikriausiai spaudė), kol vieną kart nenuėjus pajaučiau tokį pliūpt. Kas čia dabar galvoju? Ir jaučiu kaip teka teka teka... Negali būti! Juk dar ne laikas! Šiandien 39 savaitė. Vajėj, suprantu atsitokėjus, vandenys nubėgo ir šaukiu SB Pupa, vandenys nubėgo!!!. Tą pačią minutę žiūriu į laikrodį, kuris rodo 22:30. Atlekia visas išsigandęs be 5 minučių tėtis ir sako: važiuojam į ligoninę greičiau! Nors mano pačios rankos ir kojos dreba, bet raminu būsimą tėtį, kad laiko dar turim. Jis laksto, trypčioja aplink, o aš ramiausiai kraunuosi tašyte. Taip, ji buvo nesukrauta, juk turėjau kuo gražiausią savaitėlę prieš akis. Na va, tašytė sukrauta, jaučiu sąrėmiai dažnėja. Manau nėra ko laukt ilgiau, reikia važiuot, bet prieš tai dar užsuku į SM namučius ir mergaitėms pranešu, jog veiksmas vyksta Negi paliksiu jas nežinioj? Važiuojam į ligoninę, sąrėmiai kartojasi kas penkias minutes ir stiprėja. Pasiekus ligoninę į gimdymo skyrių pirmiau lekia MB, o ne aš, lyg sąrėmiai ir gimdymas būtų jam. Prisistatom registratūroj 1:30 val., MW nuveda mus į gimdymo palatą ir palieka. Išėjo nežinia kur ir nežinia kuriam laikui. Skausmas stiprėja, seku laiką... sąrėmiai jau kas tris minutes. Vaikštau iš kampo į kampą, kad tik mažiau skaudėtų. MB nerimsta: kur ji išėjo? Gal eit ieškot? Gal prašyt nuskausminamųjų? Raminu jį, kad viskas gerai. Pasirodo MW. Patikrinimas. Ji sako: Your baby is really ready to come. Tiek aš supratau ir pati. Ačiū už apšvietimą. Bet tą minutę nei aš, nei MB negalvojome, kad TAIP GREIT būsime nebe dviese, bet trise. Skausmas dar labiau stiprėja, jau nebegaliu tvert, norisi kalbėti su Dievais. Prašau nuskausminamųjų. Duoda pakvėpuot dujų. Pirmas įkvėpimas ir jos mane užveža. Iki sekančio sąrėmio. Toliau kvepiu kiek noriu neveikia. Negaliu tvert skausmo, jau beveik maldauju kažko stipresnio jam apmalšinti, tačiau MW negirdi manęs, seka Mažutės širdelės tonusiukus. Normal tepasako ir priduria You are doing very vell. MB laiko už rankos ir dabar jau jis mane ramina. O aš nebegaliu kentėt daugiau. Jau rėkiu, kad duotų nuskausminamųjų, o MW sako, kokių tau dar nuskausminamųjų reikia, kai galvytė jau matosi, tu tik stumk. Ką stumt, kad nėra jokio noro stumt ir tą akimirką užsinoriu stumt. Stumiu. Stumiu dukrytę kiek įgalėdama, bet baigiasi sąrėmis. Na, dar truputį, pasistenk... aš tikrai stengiuosi, noriu kuo greičiau būti sa mažute. Dar vienas sąrėmis ir vėl stumiu kiek tik jėgos leidžia, deje, pritrūkstu jėgų išstumti tą mažutį angelėlį. MB pašo stumti, prašo pasistengti, na dar truputį, o aš jį grasinu nudėti, jei pasakys dar nors žodį... Ir štai dar vienas begalinių pastangų reikalaujantis sąrėmis. Jaučiu, jog susitikimas visai visai už kelių akimirkų, bet ir vėl pritrūkau jėgų... tačiau nepasidaviau ir sukaupusi viską, ką tik tą akimirką galėjau savyje atrasti pasistengiau ir štai... 2:43 val... VERKSMAS!!! Stiprus ir energingas verksmas. Tai mūsų mažoji sveikinasi su mumis ir su Pasauliu. Sekundė... kita ir mažas Žmogeliukas jau pas mane ant krūtinės. Tėčio bučiniai man. Verkiu ir aš, bet tikrai ne iš skausmo, kuris baigėsi tą pačią minutę su dukrelės užgimiu, bet iš begalinės laimės, kad pagaliau po ilgo laukimo jau laikau 2990 gr. 51 cm ūgio dukrytę savo glėby. O mes abi pavargę, bet laimingos tėčio glėby... Nuo šiol mes tikra šeima: tėtis, mamytė ir vaikiukas. Tu dar neprabilai, o aš juk pirmutinė tavo atrama, Kol kambarys dar supasi, kol grindys traška. Aš tavo pirmas žodis - aš MAMA Pati pradžia, ir pirmas šuolio taškas. P.S. Dar pamenu, kai jau laikiau Mažutę prie savo krūtinės, MW paklausė ar žinom ko sulaukėm. Žinojau, bet vistiek pažiūrėjau ir beveik kukčiodama nuo verkimo, nuo verkimo iš laimės, pasakiau IT'S A GIRL. Tavo vaikiškas mažas pasaulis Dar apgaubtas stebuklų skraiste, Ir veidukas dar švyti kaip saulė, Kai miegodama šypsais sapne. Tu tyra ir trapi asmenybė, Dar nei melo, klastos nežinai. Tavo vaikiškas mažas pasaulis Tegul būna ilgai, dar ilgai.... LABANKT.... Mylinti MAMANorėjau padaryti labai gražiai, bet gavosi tik gražiai
zuika12
2008 09 29, 07:24
Grazi istorija sekmes jums
Bleirinka
2008 09 29, 12:01
labai graziai viskas parasyta, su tokia meile
Ice_Touch
2008 09 29, 12:14
Dekui, mergytes
_2good4U_
2008 09 29, 16:48
Nuostabi istorija, ak kaip noreciau pati tokia kuribinga buti, jau kelinta istorija skaitau, tai net asara nubraukiu, iskaitant ir tavaja! Laaaabai graziai viska aprasei
laiminga_zmona
2008 09 29, 17:00
Uz sirdies griebianati istorija
lukne25
2008 09 29, 17:14
Ice_Touch
2008 09 29, 17:29
Aciu uz grazius komentarus
Delfinna
2008 09 29, 17:55
Niu labai jau grazi istorija
Tokia nuosirdi istorija, taip labai graziai papasakota. Aciu uz istorija.
Sunflowers
2008 09 29, 19:51
Nuostabu!
mama_gulbe
2008 09 30, 09:22
kokia jaudinanti istorija
Jurguzia
2008 09 30, 09:53
Labai grazu! Aukite diduciai!
Ice_Touch
2008 09 30, 14:44
Aciu
labai grazi istorija  taip greitai pagimdei saunuole  ir gavosi ne tik graziai bet labai graziai, juk tu padarei kad nuotraukoje nebebutumet tik judu du.....  sekmes jums Siandiena nusprendziau skaityti ir rasyti kadangi Smilciukui 2 meniasiadienis tad sveikinam mes Jus sulaukus grazios dieneles, nepamirskite jos
labai grazi ir nuosirdi istorija  sveikinu su dukrytes gimimu
Ice_Touch
2008 10 01, 16:18
Dar karteli dekuj
jjurgitas
2008 10 02, 06:28
dapkiene123
2008 10 03, 20:51
Noejai labai graziai papasakoti, o parasei laaaaaaabai graziai
Ice_Touch
2008 10 04, 00:24
Oj, aciu labai Vakar net pagalvojau apie Mereja  va kaip sako:vilka mini, vilkas cia THANKS a lot mergaites
egle-kristina
2008 10 04, 15:33
labai jausminga istorija sekmes ir laimes jusu seimynai
niamniuskyte
2008 10 04, 15:39
Labai grazu ir nuosirdu Jei kada turesiu antra dukryte, varduka jau zinau Smilte Labai grazus vardukas
vilikaa
2008 10 04, 17:59
NUOSTABU!!!!
Ice_Touch
2008 10 05, 01:32
viduciux
2008 10 14, 15:53
grazi istorija, sugraudinai  o dar tie visi zodziai...
lora2006
2008 10 16, 21:06
graži istorija. Laimės jums.
AAAA,ir as ten gimdziau.  tik as aisku neapsiejau be nuotykiu. aukit diduciai
Dirty Diana
2008 10 17, 09:13
raganelesparnuota
2008 10 17, 16:03
oj kaip apsiverkiau. labai grazu. negaliu sulaukti savo stebukliuko.
Oi kaip graziai parasei Didziausi sveikinimai jusu seimynai
Ir gavosi labai graziai
Mrs Freken Bok
2008 10 18, 22:45
Graži istorija
Grazu  Sveikinu
parissweet
2008 10 21, 21:15
labai graziai gavosi...labai labai
Kupina meilės ir laimės istorija
Waidilute
2008 10 22, 11:04
saunuoliai visi 3
kucci_kucci
2008 10 22, 16:51
londoniete1
2008 10 22, 21:55
Nuostabiai aprasiai savo grazia istorija  net susigraudinau
Ice_Touch
2008 10 29, 02:26
Aciu mergytes uz grazius zodzius
GudriLapė
2008 10 29, 12:30
Panelė_Monika*
2008 10 30, 12:15
QUOTE(Ice_Touch @ 2008 09 29, 01:59) Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės, žaislai prasijuokia kartu su tėveliu, Mažute, stiebkis, auk didutė, Tavęs daug laukia nuostabių dienų.Niekuomet negalvojau, jog galiu šitaip mylėti, kol netapau MAMA. Būtent šiais nuostabiais žodžiais ir pradedu pasakojimą apie brangiausio mūsų turtuko atėjimą į šį Pasaulį. ...2007 metų gruodžio 23 diena... Ankstus rytas. Sekmadienis, todėl niekas nesikelia į darbelį. Tik man nesimiega. 6 valanda ir mano akytės jau plačiai atmerktos. Būsimas tėtis saldžiai miega ir nieko nė neįtaria... Čiumpu testuką ir tipenu į vonią. Kad tik neprižadinčiau ko nors, galvoju. Ir štai po keltos minutėlių matau rezultatą dvi mėlynos juostelės! Beprotiškai apsidžiaugiau, nors tai ir buvo didelė staigmena. Grįžau atgal į lovytę netverdama savame kailyje, bet būsimojo tėčio nežadinau, įsitaisiau šalia, žiūrėjau į jį ir galvojau apie mūsų ateity. Ateitį nuo šiol trise. Lyg kažką nujausdamas MB atsimerkia. Rytinis bučiukas. Aš rodau jam testuką ir dvi mėlynas juosteles. MB klausia: Ir ką tai reiškia? TU BŪSI TĖTIS!!! Tai buvo pati nuostabiausia dovana Jam gimtadienio proga. Neplanuota, negalvota, nepirkta, netikėta, bet nuo tos akimirkos labai laukiama . Bėgo laikas. Pilviniukas didėjo. Nekantriai laukėme pirmojo susitikimo su Maziuliuku. Ir sulaukėme. Ta akimirka neišdildoma. Išgirdus plakančią širdelę, mano pačios širdis vos neiššoko. Tą dieną ir sužinojome, jog po savo širdele nešioju mažutėlę mrgytę. Smiltę. Buvom be galo laimingi. Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai. Mamytė vis gražėjo, vis labiau džiaugėmės beaugančiu pilviuku, Mažosios judesiukais, pasisveikinimais, pabumsenimais. O kokį neapsakomą malonumą jaučiau kaupti kraitelį . Belikus savaitėlei iki didžiosios saulytės atėjimo dienos persikraustėme į naujus namučius. Juk dar visa savaitė! Tikrai spėsime susidėlioti viską į vietas ir pasiruošti dukrytės atėjimui, nors moteriškas šeštasis jausmas sakė visai ką kita. Ir neklydo. Visą vakarą laksčiau į WC (mažutė tikriausiai spaudė), kol vieną kart nenuėjus pajaučiau tokį pliūpt. Kas čia dabar galvoju? Ir jaučiu kaip teka teka teka... Negali būti! Juk dar ne laikas! Šiandien 39 savaitė. Vajėj, suprantu atsitokėjus, vandenys nubėgo ir šaukiu SB Pupa, vandenys nubėgo!!!. Tą pačią minutę žiūriu į laikrodį, kuris rodo 22:30. Atlekia visas išsigandęs be 5 minučių tėtis ir sako: važiuojam į ligoninę greičiau! Nors mano pačios rankos ir kojos dreba, bet raminu būsimą tėtį, kad laiko dar turim. Jis laksto, trypčioja aplink, o aš ramiausiai kraunuosi tašyte. Taip, ji buvo nesukrauta, juk turėjau kuo gražiausią savaitėlę prieš akis. Na va, tašytė sukrauta, jaučiu sąrėmiai dažnėja. Manau nėra ko laukt ilgiau, reikia važiuot, bet prieš tai dar užsuku į SM namučius ir mergaitėms pranešu, jog veiksmas vyksta Negi paliksiu jas nežinioj? Važiuojam į ligoninę, sąrėmiai kartojasi kas penkias minutes ir stiprėja. Pasiekus ligoninę į gimdymo skyrių pirmiau lekia MB, o ne aš, lyg sąrėmiai ir gimdymas būtų jam. Prisistatom registratūroj 1:30 val., MW nuveda mus į gimdymo palatą ir palieka. Išėjo nežinia kur ir nežinia kuriam laikui. Skausmas stiprėja, seku laiką... sąrėmiai jau kas tris minutes. Vaikštau iš kampo į kampą, kad tik mažiau skaudėtų. MB nerimsta: kur ji išėjo? Gal eit ieškot? Gal prašyt nuskausminamųjų? Raminu jį, kad viskas gerai. Pasirodo MW. Patikrinimas. Ji sako: Your baby is really ready to come. Tiek aš supratau ir pati. Ačiū už apšvietimą. Bet tą minutę nei aš, nei MB negalvojome, kad TAIP GREIT būsime nebe dviese, bet trise. Skausmas dar labiau stiprėja, jau nebegaliu tvert, norisi kalbėti su Dievais. Prašau nuskausminamųjų. Duoda pakvėpuot dujų. Pirmas įkvėpimas ir jos mane užveža. Iki sekančio sąrėmio. Toliau kvepiu kiek noriu neveikia. Negaliu tvert skausmo, jau beveik maldauju kažko stipresnio jam apmalšinti, tačiau MW negirdi manęs, seka Mažutės širdelės tonusiukus. Normal tepasako ir priduria You are doing very vell. MB laiko už rankos ir dabar jau jis mane ramina. O aš nebegaliu kentėt daugiau. Jau rėkiu, kad duotų nuskausminamųjų, o MW sako, kokių tau dar nuskausminamųjų reikia, kai galvytė jau matosi, tu tik stumk. Ką stumt, kad nėra jokio noro stumt ir tą akimirką užsinoriu stumt. Stumiu. Stumiu dukrytę kiek įgalėdama, bet baigiasi sąrėmis. Na, dar truputį, pasistenk... aš tikrai stengiuosi, noriu kuo greičiau būti sa mažute. Dar vienas sąrėmis ir vėl stumiu kiek tik jėgos leidžia, deje, pritrūkstu jėgų išstumti tą mažutį angelėlį. MB pašo stumti, prašo pasistengti, na dar truputį, o aš jį grasinu nudėti, jei pasakys dar nors žodį... Ir štai dar vienas begalinių pastangų reikalaujantis sąrėmis. Jaučiu, jog susitikimas visai visai už kelių akimirkų, bet ir vėl pritrūkau jėgų... tačiau nepasidaviau ir sukaupusi viską, ką tik tą akimirką galėjau savyje atrasti pasistengiau ir štai... 2:43 val... VERKSMAS!!! Stiprus ir energingas verksmas. Tai mūsų mažoji sveikinasi su mumis ir su Pasauliu. Sekundė... kita ir mažas Žmogeliukas jau pas mane ant krūtinės. Tėčio bučiniai man. Verkiu ir aš, bet tikrai ne iš skausmo, kuris baigėsi tą pačią minutę su dukrelės užgimiu, bet iš begalinės laimės, kad pagaliau po ilgo laukimo jau laikau 2990 gr. 51 cm ūgio dukrytę savo glėby. O mes abi pavargę, bet laimingos tėčio glėby... Nuo šiol mes tikra šeima: tėtis, mamytė ir vaikiukas. Tu dar neprabilai, o aš juk pirmutinė tavo atrama, Kol kambarys dar supasi, kol grindys traška. Aš tavo pirmas žodis - aš MAMA Pati pradžia, ir pirmas šuolio taškas. P.S. Dar pamenu, kai jau laikiau Mažutę prie savo krūtinės, MW paklausė ar žinom ko sulaukėm. Žinojau, bet vistiek pažiūrėjau ir beveik kukčiodama nuo verkimo, nuo verkimo iš laimės, pasakiau IT'S A GIRL. Tavo vaikiškas mažas pasaulis Dar apgaubtas stebuklų skraiste, Ir veidukas dar švyti kaip saulė, Kai miegodama šypsais sapne. Tu tyra ir trapi asmenybė, Dar nei melo, klastos nežinai. Tavo vaikiškas mažas pasaulis Tegul būna ilgai, dar ilgai.... LABANKT.... Mylinti MAMANorėjau padaryti labai gražiai, bet gavosi tik gražiai Ech, kaip gražu  Skaičiau ir susigraudinau  Aukit sveikos, gražios ir laimingos
istorija pilna sumaisties  aukite sveikutes!
tauromama
2008 11 24, 03:11
Ice_Touch labai graziai viska aprasiai.... Bus mergytei ka papaskoti, nes viska esi uzrasiusi. As deja, nelabai ka teatsimenu, nes nuo vaistu ir skausmo per daug apsvaigusi buvau.
deimaaaaa
2009 03 12, 17:22
mamaErika
2009 03 13, 15:19
Labai šilti žodžiai  Mylinčiai mamai sėkmės auginant savo stebūklėlį
DeilijoSa
2009 03 13, 15:29
labai grazu,jauciasi sklindantys jausmai
Ice_Touch
2009 03 13, 16:03
Dekui mergytes uz grazius zodzius Jau 7 su puse menesiu dizuagiames savo stebukleliu  ta mazyte bejege mergyte jau didute  ropoja, daug sypsosi, krykstauja. Stebina vis naujais atradimais ir sugebejimais. Ir dar ir dar ir dar... ir 100 tukstanciu kartu galiu kartoti kaip nuostabu yra buti MAMA
raimulele
2009 03 13, 16:09
super grazi istorija kadangi pati ne uz kalnu tapsiu mama tai taip smagu kai matai kaip esamos amytes dzaiugisi savo setbukliukais  oj kaip laukiu as balandzio 23 dienos:) istorija
|
|