Svaikos mamytes ir teveliai vieni auginantys vaikuti!Man labai ydomu pasidare kaip kiti vienisi teveliai,mamytes jauciasi palike pusdieniui,valandai ar menesiui savo vaikuti?
Mudviem su suneliu be galo sunku issiskirti...Tiek jam,tiek man..Kai palieku mamai,skubu,begu atgal namo atlikusi visus reikalus,kai lopselyje,parejusi namo negaliu nieko veikti,tik apie sunu mastyti..Buvo galimybe isvaziuoti atostogu savaitei,bet atsisakaiu - man ne atostogos ir poilsis galvoje butu.
Skaiciau vienos psihologes straipsni,anot jos,kuo stipresnis rysys tarp tevu ir vaiku,tuo sunkesnis net trumpalaikis issiskyrimas!
Kiek jegu reikia kad nuslepciau nuo vaiko kaip liudna,sypsaus ir drasinu ji,o paciai ant sirdies taip

Sunku palikti, ypac kai mazesnis budavo, sirdis plysdavo...Dabar jau truputi lengviau, gal kad vaikas jau savarankiskesnis, kad daugiau supranta, galiu paaiskinti kur einu ir kada grysiu. Tik tu palikimu pas mus labai jau retai buna, ir pusdieniui ilgiausiai, kartais labai sveika vienam nuo kito pailseti Nelabai isivaizduoju palikima porai dienu, apie savaite ar menesi isvis nesneku. Tikrai ne artimiausius keleta metu.

galiu nuraminti : visoms mamoms sunku palikti mazus vaikelius. Cia jau taip gamtos suredyta, kad mazi kudikeliai vieni neprazutu:) Man tai sunkiausia buvo palikti vaika iki dvieju metu, o paskui jau su kiekvienais metais vis lengviau. O dar, pastebejau, kad issiskyrimas visada lengvesnis, jei vaika priziureti palieki tiems, kuriais pasitiki.

As irgi galvoju kad sunku yra dar todel palikti,kad pats saves nemoka apsitarnauti:nueit ant puoduko,pavalgyti ,atsigerti vienas ir pasakyti ne viska moka,ko nori ar nenori.
Na tai gerai ta gamta sugalvojo

sunku, labai sunku, plius kai tu viena esi jam artimiausia ir dabar sunku, o jeigu taip nutiktu, kad del pinigelio reikwtu isvykti i uzsieni 3men ar metam, juk buna tokiu mamu, kaip tada?

Man tai sunku palikt, bet va tėvas, kai paliko mus visas, tai po paskutinio penkiaminučio vizito vaikai jo nematė 2mėn ir manau,kad jam nėra sunku,nes jei būtų,tai nors susitikt trumpam užsuktų. Ne visiems lemta būti tėvais...

Ir nevykciau i ta uzsieni,tikrai nepalikciau.Va ir dabar galeciau isvaziuoti,sesuo tai tenai,surastu,bet as ,nors gyvenam nekazi kaip jau gerai,bet tie pinigai....Cia ju yra ,cia nebera...Zmogui niekada ju neuzteks,o kad vaikas,tavo pacios kunas ir kraujas,gryzus zvelgs svetimom akim...Ar bebus tokie reiksmingi pinigai??...Jug uz tuos pinigus nenupirksi vaiko susapnuotu kosmaru kai taves nebuvo salia,nenusipirksi pasitikejimo,kai draugai darzelyj,mokykloj pastume,pravardziavo ji,o tu negalejai isklausyti,apginti..

Čia jau taip, gryna tiesa, geriau ir neparašysi...

tai jau tikrai bet vis tas pinigu noras...buna kur tevai palieka ir 10metu negrysta, va cia tai baisu dar del poros menesiu pagalvociau, bet kai po 5-10metu grysta, jau cia ziauru

Daugeliui tėvų vaikai reikalingi, kol myli savo moterį. Nemyli jos, nereikia ir vaikų. Bet senatvėj jis prisimena ir savo vaikus, ir žmonas. Nesakau, kad taip daro visi. Yra tokių, kuriems vaikai -- šventas reikalas ir su jais bendrauja visuomet, nesvarbu ar toli, ar arti jis gyvena .

Na panasiai taip ir yra daugumoj situaciju.Tevai iseina neatsigrezdami.Lyg tai butu kerstas moterei kuria mylejo-tegu kencia vaikas,kentes ir ji...

Kiek tai yra - "daugeliui"?

as irgi vaika negaliu palikt ilgesniam laikui ,visada galvoju kaip jis, ka daro ar neverkia be manes. o kai griztu namo pvz is parduotuves tai toks jausmas kad vaiko nemaciau visa diena ir jis toks laimingas mane pamates

Mudu namuose jau pusantros savaites sedim.Tikra ta prasme,nes susirgo mazylis tai net i lauka nejom.Jau beveik pasveiko,tad vakar palikau mamai ir isvaziavau porai valandu.Keista buvo,nes neskaudejo sirdies labai,kaip seniau palikus.Nuosirdziai sau prisipazinau kad pavargau nuo namu...

O aš galvoju, kad gali netgi tekti išsiskirti su savo vaiku, kuriam laikui Noriu kraustytis į Vilnių, tik pradžiai reikia man pirmai įsikurti, o po to ir vaiką atsivežti. Jei nebūtų vaiko, jau seniai būčiau išsikrausčiusi, o dbr vis nesiryžtu ... Kas antrą savaitgalį važinėju į mokslus ir palieku ją savo mamai, kai grįžtu, ji būna labai įpratus prie močiutės.. Tad bijau net ir pagalvot, kas būtų po pusės metų



oj, tu tai jau čia pas mus išvis.. fenomenas

Gal neskaičiuosim Tiesiog tokių yra ir ne vienas, ir ne du, bet nesakau, kad visi tokie

Uzjauciu,Nirvana,tave..Kai reikalas "prispaudzia",ka darysi,tenka kazkaip suktis,is dvieju blogybiu pasirinkti geresne...Manau kai isikursi,atsiimsit su vaiku ta prarasta laika.
Mudvi su drauge katik prie kavos kalbejom apie uzsienyje darbus.Ji paklause,o ka jei tektu vaziuot dirbti tau...??Atsakiau,jei pasidarys be galo sunku gyventi,kada reikes jau tevu ar kazko kito prasyti"prasau,paskolinkit..."tada vaziuociau,nors grysciau turbut su zila galva is ilgesio..Bet kol dar duonos yra..

ka reiskia "Kai reikalas "prispaudzia""??-jus ka mirstate is bado, skurdo ar pan? Pripazinkite sau, tos mamos kurios ilgam paliekate savo mazus vaikus, kad tiesiog jums pacioms yra patogiau, lengviau, smagiau palikti kazkam vaikus ir uzsiimti kitais reikalais, ar tai butu darbas uzsienyje, ar ikurtuves Vilniuje. Tik zinokite, kad to prarasto laiko jau niekada "neatsiimsite", kaip ir prarstas rysys, net ir atnaujintas,jau niekada nebebus toks pat.

Na taip,prarasto laiko nebesugrazinsi..Nei be vaiko,nei su vaiku praleisto,nei kaip kitaip praleisto..Bet is to ir mokomes gyventi.Yra mamu,kurios paliko,sugryzo ir dabar yra pacios geriausios mamos pasaulyje.O yra tikrai badaujanciu ar vos ne vos salia to slenkscio..tada va taip ir yra"kai reikalas prispaudzia"..Nelinkeciau patirti to niekam.
Bet visko buna gyvenime..Vienoms skauda sirdi palikti vaika net pusvalandziui,kitos iseina neatsigrezdamos.Va vienas pavizdys.Sedim prie gyd.kabineto.Iseina grazi jauna mama su vaikeliu apie 1.5-2m.Sako ji i telefona:i ligonine guldo mus,bet as nesigulsiu vel!!Tegu eina jis (sunus turbut)i darzeli,nieko jam neatsitiks,pakoses ir praeis.O vaikutis koseja taip,kad atrodo plauciukus cia pat ir paliks..Pagalvojau tada,kaip palikti darzelyje toki ligoniuka...ir koks laimingas mano sunus

sveikos,mergaites jei kalbeti i tema--buvau savo mazaja palikusi dviem menesiams kai buvo jai 2 metai,tai jos akiu grizus,nepamirsiu visa gyvenima,buvo labai sunku,turejau vaziuot i uzsieni dirbti,nes teveliui nerupejom,bet kad ir kaip dabar sunku,bet nesiryztu ir nepasirysiu isvaziuot.per tuos du menesius,verkdavau vos koki vaika pamaciusi,o manoji po to dvi savaites neleido pasitraukt ne per zingsni....na,o kas del vyru-teveliu....daugelis ir yra daugelis....manasis kuo toliau tuo reciau domisi,o pinigus tik per teisma isprasiau,kad ir nedidelius,kiti aplink irgi elgesi panasiai ar dar blogiau...tai ir atsakymas-kas tas daugelis...

Negaliu ir aš palikti savo mažylės,nei minutei.Nuo pat jos gimimo mes abi kartu vienos.Tėtis gyvena kitur dideliame graziame name. Gal būtų kitaip jei tėvai gyventų netoliese tai gal galėčiau jiems palikti.Dabar net neįsivaizduoju gyvenimo
kada galėjau lėkti kur panorėjusi.Gimė mažylė ir dabar mes visur dviese.Po ilgo romano gražaus romano likau su kūdikiu ant rankų.Skaudu,bet nieko nepakeisi