Yra 2 problemos.
1.Man nepatinka tai, kad dukros labai atviros, jei tik ką artimo arba šiaip , kas rodo dėmesį, gražiai su jom elgiasi, ilgiau pabendrauja, jos puola pasakoti įspūdžius apie šeimą , nieko blogo, bet per daug asmeniška.
2.Ir dar- dabar vaikas, parėjęs iš darželio sako, auklėtoja manęs klausinėjo apie skyrybas, ar dažnai tėvelis lanko klausė, ar turi dar jis vaikutį , aš paprašiau, kad ji neklausinėtų vaiko, o ji sako "na, ir kas čia tokio" , be to, ji kai ką ir pati pasako
Vaikas tikrai nemeluoja, kai kurie klausiamai ją slegia, o ir tas lindimas auklėtojos kišimasis į kitų gyvenimą nenormalus, argi galima šešiametei taip lįst į skausmingą vietą ?Kaip turėčiau dukrai patart atsakyt, jei auklėtoja vėl kamantinės ?

Dėl 1 problemos, tai man atrodo, kad mergaitės elgiasi panašiai kaip dauguma vaikų: kai susidraugauja- tampa atviresnės. Ir jeigu jos noriai pasakoja apie save ar seima, jeigu nėra jokios prievartos-tai atrodytu nieko blogo.
O dėl antros problemos, tai manyčiau, kad auklėtoja elgiasi neetiškai, jei klausinėja apie tokius šeimos gyvenimo įvykius. Pirmiausia verta perspėti auklėtoją, o dukrai galite pasakyti, kad ji neprivalo atsakyti į auklėtojos klausimus apie šeimą.