Rugsejo 4 d... Pagal įrašą nėščiosios kortelėje - laikas gimdyti.. Nieko nejaučiu, bet aš žinau, kad šiandieną turiu pasimatyti su savo angelėliu. Žinau, kad tai Jis. Nors niekas man to nesakė. Smagiai šnekučiuojamės su draugėmis prie arbatos puodelio, juokaujam, kada čia mažiukas sugalvos pasirodyt..Įtartinai maudžia pilvą..kaip per mėnesines..maudimas dažnėja.. Nejaugi čia visko pradžia? Pakuojuosi daiktus. Brangusis laksto su videokamera ir vis klausinėja: ar tikrai? ar jau važiuojam? gimdysi?.. Dieve, iš kur aš žinau!! Taigi pirmas kartas..
Po vidurnakčio atsiduriame prie priimamojo durų. Pradeda krėsti drebulys, nežinia nuo šalčio ar iš baimės.Duris pravėrusi moteriškė (kažkaip primena rūbininkę, pamanau) paklausia: gimdysi? Iš kur aš žinau??!! Juk man pirmas kartas! bet tyliai išlemenu: turbut..
Antra valanda nakties..Guliu gimdymo palatoj..keista - aplinka kaip namie..Taip jauku, akušerė vis užeina pasiteirauti kaip jaučiuosi, smagu kai tavimi rūpinasi.
Esu nusiteikusi gimdyti ramiai - žinau, kad man neskaudės, o jei ir skaudės tikrai iškęsiu.
Ketvirta valanda..Nubėga vandenys..Prasideda smagumai Dingsta mano ryžtas gimdyti ramiai - paprašau epidūro.. Oi kaip gera.. Girdžiu kaip angelėlio širdelė stuksi, matau kaip kyla sąremiai, kurių aš nejaučiu , meiliai žvelgiu kaip susirangęs fotelyje snaudžia mano brangusis. Negaliu patikėt, kad angelelio laukimas gali būti toks ramus..
Kaklelis kažko lėtai atsidarinėja Jau nusibodo laukti - noriu greičiau į pasimatymą su savo stebuklėliu.
Pusė devynių, baigia veikti epidūras.. velnias kaip skauda.. Brangusis bėga epidūro prašyt, bet kur tau - gimdyti laikas! Krečia taip lyg nuoga sniego pusnyje gulėčiau.
Tikiu, kad po poros stūmimų suprasiu kaip čia viskas vyksta ir tuoj tuoj pasimatysiu su savo aukseliu.. Deja, mažyliui ten geriau - jis niekur nenori keliauti. Mano pastangos bevaisės. Po valandos vargo staiga išgirstu tylą..dingo mano angelėlio širdelės stuksenimas.. Dieve, negali būti! Įsmeigiu akis į akušeres, matau veiduose išgąstį. Ne, ne - taip negali būti!! Staiga ausis pasiekia tvirtas - tuk, tuk.. Ačiū tau, dievuli, šitas angelėlis turi gyventi su mumis..
10.18 val. mano mažiukas išvysta pasaulį. Akušerė praneša - berniukas! Bet aš tai ir taip žinojau
Nieko nebeskauda, gal tik širdį veria mažylio riksmas, bet tai juk gerai, juk jis turi verkti.. Vyras apkabina mane per pečius..pamanau, įdomu kokia dar akimirka gyvenime gali būti tokia graži?..ir tyliai sau atsakau - broliuko ar sesutės gimimas..

GRAZI ISTORIJA TOKIA RAMI...LINKIU GERO AUGIMO JUMS BEI SVEIKATOS

Tikrai tokia labai ramuma spinduliuojanti istorija Aukit sveiki

Aciu mergaites

Labai grazi istorija

Grazu
Tokia harmoninga istorija

labai graži istorija
lauksim tęsinio - sesutės arba broliuko

Mes jau dabar pasvajojam apie sesytę ar broliuką, bet kai pamąstau, kad mūsų taip ramiai lauktas mažiukas dabar tikras gyvsidabris, tai vargu ar su tokiais dviem susitvarkyčiau Teks palaukt kol mažasis velniukas paūgės

labai graži istorija

Graziai paraset,aukit dideli ir sveiki

Aciu labai

Labai šilta ir rami istorija
Ir laaaabai gražus sūnelio vardas

Aukit sveiki ir laimingi

Grazaus jums augimo, ir sulaukit broliuko ar sesutes