http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopuli/a...php?id=18782447

Straipsnis iš delfio, tai komentarų savaime aišku neskaičiau. Bet klausimas skausmingas ir aktualus. Prašau prisiminti kad esat kultūringi žmonės ir pasidergt galit eit i ta patį delfi.

Ir ką dabar daryti? Tai, kad laikas kurti veiksmingą organizaciją, ginančią vyrų teises - savaime aišku. Moterų nuomonės šioje temoje šiame skyrelyje visiškai nereikia. Kas dar?

Kažkaip ketinau sukt diskusiją į kitą pusę, bet štai:
O ar neverta pradėt nuo savęs, kad tokių bėdų išvengt. Vienam kažką darant pasaulio nepakeisi, čia faktas, bet jei kiekvienas pagalvotų apie pasekmes prieš ką nors darant gal ir ateis ta diena kai nereikėtų tokių straipsnių. Nei iš vienos, nei iš kitos pusės.
Ir teisiškai organizacijos lyg ir sukurtos, ta pati lygių galimybių kontrolieriaus kontora ir t.t., bėda kad visos tos įstaigos labiau primena parazituojantį gyvį nei funkcionuojančią sistemą. Na o jei ri veikia kažkas tai tik tiek kad viskas sukama dabar į moterų pusę.

Aš kalbu apie veiksmingą organizaciją. Manau greitu laiku ji atsiras. Prielaidos yra.
Beje neseniai aš dariau panašų skaičiavimą. Tiesa jis buvo labai megėjiškas, skaičiavau tiesiog forume... Tai buvo atsakymas į paplitųsi teiginį, kad po skyrybų tėvai nesirūpina savo vaikais. Mano skaičiavimais tokių galėtų būti nuo penkių iki penkiolikos procentų. Todėl tas teiginys neteisingas.

Pasiskaitykite ruosanciu skirtis mamu pasisakymus. Baisu, galiu pasakyt. Pasisakymai "Jau mano vyras vaiko nematys", "O kad tik alimentai butu didesni", "Jis jau vaiko neaugins" ir pan.

Alimentu mamos nori, bet vaiko rodyt nenori.

Mano vyrui santuoka antra. Is pirmos santuokos turi mergyte. Tai jis tai zmonai nezinau kas. Pabaisa, pinigu maisas kurio vaiko vardu galima issireikalaut. Noredamas pamatyt vaika nuolat uztrenktos durys, telefona pasikeite. Zodziu vyras galiausiai pavargo ziuret i tai ir nuleido rankas. O GAL NEREIKEJO? Dabar jau vyras ir neatsakingas patapo, nes nelakste pagal ja nuolat vergdamas kad vaika parodyk. Zinau sakys kad nelanko, nerupi ir bus teisi.

Jei butu teismas tai tikriausiai daugiau alimentu prisiteistu. Nes istatymas kazkaip priteisia pagal vyro atlyginima o ne tiek kiek vaikui reikia. Zodziu kiti turi moket 1000 lt kiti tik minimuma.

Moteriskes susiraskit turtinga dieda. Pagimdykit vaika paskui issiskirkit tai jis netik vaika islaikys bet ir jus. Gal sugebesit irodyt, kad pagimdziusios vaika karjera turejot nutraukti ir beje gal ir puse turto turetumet gaut

Beje darbdaviai labai lengvai gali vyra atleisti jei pasakys, kad isvaro i tevystes atostogas. Istatymas nuo to nesaugo.

dabar auginam savo vaikus. Turim dvynukus. Nuostabesnio tevo nemaciau. Padeda visapusiskai. Tik gaila kad durna boba pirma jo. Labai noreciau kad vaikai pazinotu sese ir nereiktu lauzytis ja matant. Esu prisiekus kad vaikai bus visada su tevu. Ir skyrybu atveju pasidalintume vaikais jei tik to noretu (nors skaudu butu).

Respektas už ironiją ir blaivų požiūrį.
Vat dėl ko valstybės tarnyba yr gerai. Tikrai ketinu eit vaiko auginimo atostogų ir kaip čia švelniai pasakius... Dėjau vieną daiktą ant visų viršininkų ir pan. O dėt yra dėl ko. Nes buvo atvejis, kai vienas viršininkas atvirai pareiškė, kad žmogus, einantis tokių atostogų, pas jį nedirbs. Bet gal ir gerai, kas nori asilą ant galvos turėt. Na ir aišku, jei tokį veiksmą drįsi atlikt, tai karjeros aukštumas gali laidot (nors niekas to viešai nedeklaruoja, bet čia faktas)
Ir manau kad Medinio minėta organizacija, kada ji beatsirastų, turėtų kreipt didelį dėmesį ir į tokio pobūdžio problemas. Bet kaip jau anksčiau minėjau - turim pradėt nuo savęs. Kad ir kiek organizacijų / asociacijų ir visų kitų -acijų būtų, niekas nepasikeis, jei patys nesugebėsim žengt per savo (atleiskit už išsireiškimą) kaimietiškas paniatkes, kur dominuoja "gaidys" ir panašūs žodžiai. Apie tasi vyrams reikia susimąstyt pirmiausiai.

Vyrams sakot reikia pirmiausia susimąstyt... Net nežinau. Man atrodo, kad kaime visi tie dalykai kartais paprasčiau sprendžiasi. Yra vaikas, reikia augint. štai ir viskas. O vat kaip tik labiau visokių sliekų ieško "proto bokštai".
Ir dar... visų pirma reikia pakeisti moterų mąstymą, kad tai, jog vaiką augins tėvas nėra jos, kaip moters-motinos nuvertinimas ar mirtinas įžeidimas. Tuomet ir vyrams taps lengviau.

Lygiaverčiai ir vyrai turi keisti požiūrį į moterį, kuri skyrybų atveju sutinka ir netgi siūlo vyrui auginti vaikus. Čia abiejų visuomenės pusių problema.

Taip. PAsakysiu paprasčiau - turi pasikeisti vyraujanti visuomenės nuomonė apie tai, kas privalo auginti vaikus.

Na kaip čia pasakius. Galvočiau kad sliekų ieško socialiai neorientuoti pašlemėkai ir pseudokarjeristai. Apie tai kalbėt bandžiau. Na iš serijos "kaip aš atrodysiu prieš sava gezus" ir t.t. Aišku "gezus" gali keist kuo nori - kolegomis bankininkais, milicininkais ar krepšiasvydžio fanais, jokio skirtumo, bet minėtos paniatkės įsišakniję stipriai.
Ir gerai tiem diedam kurie arba gali nusispjaut į tokias nesamones, arba jų aplinka išaugus iš geziško (plačiąja prasme) amžiaus. Kaip žinia, kolkas tokių mažuma. Deja...

Bliamba
Vat aš matau organizacijos tikslą, kad pakeisti tokią žmonių nuomonę. Visų žmonių. Jei jau vyrai taip šneka, tai moterims - vienas malonumas.
Iš kur jūs ištraukėte, kad mažuma? Skaičiavau - 5-15 proc atskirai gyvenančių tėvų vengia mokėti išlaikymą. Tik tiek. Visi kiti moka. Kiek iš tų visų kitų stovi prie vaikų darželių tvorų, kad galėtų nors žvilgterėti į savo vaiką - nežinau.
Bet bliamba, mane nervina tokios niekuo nepamatuotos kalbos, kad dauguma vyrų nesirūpina savo vaikais. Rūpinasi. Didžioji dauguma. Liūto dalis.

O aš pastebėjau dar vieną reiškinį, ypač pasireiškiantį Lietuvoje. Pas mus aplamai mažai pagarbos, tolerancijos, supratingumo kitų žmonių atžvilgiu. Aš išvis neįsivaizduoju, kaip galima nekęsti, keršyti, juodinti žmogų kurį mylėjai, su kuriuo praleidai savo gyvenimo tam tikrą etapą, susilaukei vaikų..., kad ir ką jis padarė... Na nebent išimtis - smurtas. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios galima jausti nuoskaudą ir ko negalima pateisinti, nors tai irgi dažniausiai turi priežastį... Iš kur mūsų tautoje tiek neigiamų, netgi sakyčiau agresyvių emocijų? Manau, kad labai blogai, kad mes nemokiname savo vaikus mylėti, suprasti, o svarbiausia - atleisti... Toks jausmas, kad gyvename karo stovyje, kur viens kitą įtarinėja, smerkia, kaltina vietoje to, kad gerbtų, mylėtų, vertintų... Mes turėtume būti viens kitam draugas, o ne potencialus konkurentas, priešas...

Organizacija zlugs, nes vyra nenori pripazint kad jie stumdomi yra. O tas kas kovoja yra stumdomas. Galiausiai pavargsta. As niekada nepalaikiau moteriske Rinau. Nesirasiau jokias peticijas, nes tai siemos problema, ne valstybes.

Dabar apie vyrus:

Yra kelios grupes:
1) vengia moket ir vaikas dzin
2) moka, bet vaikas dzin
3) moka, vaika noretu matyt, bet nuolat atejes aplankyt uzpjudomas sunimis
4) moka ir bendrauja su vaiku.

Gaila kad ypac 3 grupej priklausomu vyru valstybe negina. Negina nes mama nuolat juodina vyra/teva. Nes mama yra "sventa". Moteru teise augint vaikai valstybeje vis dar turi pirmuma. Mama kuri atsisako augint vaika ir atiduoda tevui yra "gegute"

Nežlugs. Nes kuo toliau, tuo labiau tai akivaizdu. Kadangi dabar darosi paprastesnis komunikavimas, tai vyrai supranta, kad jie ne vieni tokie, kad tai ne jų asmeninis silpnumas, o sistema.
Aš jaučiu, kad laikas atėjo, dabar tik reikia kažkam organizuoti kovą. O tai iš tiesų kova. Karas.


Ir dar... apgynus jūsų minimą trečią grupę pirmosios dvi sumažės dramatiškai. Jei tėvystė iš tiesų pradės "vežti", tai taps gėda ir nepriimtina nesirūpinti vaikais.

Kas per stebuklinga organizacija, galėsianti pakeisti požiūrį?

Dėl išlaikymo mokėjimo, tai man dažnai kyla klausimas, kodėl tokiam veiksmui būtinas teismo sprendimas ir tikrai nedažnas vyras sutinka tą išlaikymą mokėti savo noru. Beje tai, kad vyrai moka keletą šimtukų vaikams nėra rodiklis, kad visi jie mielai apsiimtų juos auginti. O teisminė statistika apie priteisiamus alimentus yra tik formali visos realybės puse, kuri dažnai skiriasi nuo praktinės.

1. Tai yra civilinio kodekso reikalavimas. Kitaip būti negali.
2. Kuom remiantis jūs tai teigiate?
Papildyta:

Lietuvos vyrų tarpusavio gynimo Sąjūdis.

Gina ta valstybė, bet jei ta 3 grupės liurbių kasta nepajėgi pasinaudoti ta gynyba, tai jokios papildomos organizacijos vargu ar jiems pagelbės.

Cia ne Lietuvos problema. O problema yra zmogaus prigimtyje. Juodini kita, kad pats butum sotus. Cia is knygos kad "blogoms mergaitems viskas".

Zinokit ne i tema. Bet vyrai labai patiklus. Psichologai jau seniai nustate kad moteris renkasi vyra, o ne vyras moteri. Vyras tik pasiulo "kandidatura" i vyrus. Moteris arba sutinka arba nea.

Mano vyras karta alimentu sumokejo i rankas. Tai ji sugebejo apkaltinti kad nesumokejo. Dabar visada moka per banka, padarant pavedima. Kad nekiltu klausimu.

Siaip as dievinu moteriskes kurios moka isnaudot vyrus. Niekada to pati nesugebejau. Pamenu vaikino laukiau 2 metus kol gris is anglijos. Pargrizo i LT su pinigais. As tokia kaimiete nebeidomi pasidariau. Pabego su lapute i Vilniu. Vilniuj pusmeti paislaidavo o paskui ji paliko. Atbego pas mane maldaut atleidimo. Man irgi pliko baso nereikia. Bet uz ismelzima tureciau padekot tai panelei, nes man atvere akis koki idiota susiradus buvau. Kur ne galva masto o kita galva kur smegenu neturi.

Vyrai mastykit. Praejo laikai kai vyrams viskas buvo leidziama, visur turejo pirmenybe. Moterys kovoja dar ir siandien. Jei jus nekovosit tada patys LT istatymai bus bejegiai. Bet as zinau jus tylesit, nes nenoresit pasijusti silpni, geriau uzsikist ausis ir nieko negalvot.

Tad geriau "sunims" kurie pjudo pamest kaula. Nepateisinu savo vyro, nes manau kad jis per mazai padare kad vaikas jo matytu teva ir zinotu kas jis toks.
Papildyta:

dabar pagalvojau kad pritariu siam pasisakymui. Bet kaip bebutu lygiu teisiu dar vaiku auginimo klausime nelabai yra. Mama/zmona labiau tikima.

Mhm... o jūs straipsnį skaitėt? Kokia gynyba gali vyrai pasinaudoti? šitas prakeiktas rinau pavyzdys. Du metai... du sukakoti metai... Kai visiems aišku kas įvyko ir ką reikia daryti. Bet niekas nesidaro. Tėvas neturi galimybės matytis su vaiku. Aš neįsivaizduoju kokia to vokiečio turi būti kantrybė. Bet tikriausiai jis vargšas tiki įstatymais. Tai jo stiprybė ir jo kryžius.

1. Taip aišku, bet dažniausiai tokie klausimai sprendžiami ne bendru sutarimu, o ginčo būdu. Na, iš vienos pusės galima būtų sakyti, kad kaltininkės moterys plešrūnės, kurioms vis mažai, bet pasižiūrėjus ir į teismo sprendimuose minimas vaikų išlaikymo sumas, padėtis daugiau nei tragiška. Ir tik nepasakokit, kad keli šimtai litų kompensuoja visas vaiko priežiūros ir auginimo sąnaudas.
2. Aš nežinau nė vieno (nekalbu apie teismų praktiką) atvejo, kuomet nebūtų dėl išlaikymo ginčų. Tebūnie formaliai tai skyrybos bendru sutarimu, bet realiai ten jokio sutarimo nėra.

Jūs rimtai apie tą organizaciją kalbate? Čia panašiai, kaip moterų feminisčių klubas?

Jūs skaitėt straipsnį... Tą vietą, kurioje aprašoma psichologų nuomonė, kad tėvui nesimatymas su vaiku prilygsta to vaiko mirčiai, o gal ir blogiau. Susitaikyti su mirtimi galima. Kito kelio nelieka. O kai matai, kad pakeisti nieko negali, tai kas tau belieka?
Deja neišliko link'as į temą, kuri buvo prieš pora metų. Ten buvo psichologų išvados, kad motina psichiškai nestabili, kad ji pažeidžia vaiko teises matytis su tėvu. Ir ką? Nieko... Visiškai nieko. Teismų karuselė tris metus ir jokio rezultato. Kiek nervų reikia turėti, kad tris metus siekti savo tėvystės? Ir po viso to pamatyti, kad vaikas jau pakankamai užaugo ir tavo asmenyje mato pabaisą. Kaip tai pakeisti? Kadtu kovojai, bet per tą laiką pralaimėjai...
Papildyta:

1. Jūs turite statistiką kiek santuokų nutraukiama bendru sutarimu (taigi tėvams susitarus dėl išlaikymo), o kiek yra bylų dėl išlaikymo nustatymo? Aš tokios neturiu. Jei turite - pateikite.
2. O ginčai nėra blogai. Blogai yra kai du žmonės negali prieiti bendros išvados. Tada jau įsikiša teismas.
3. Labai rimtai. Esu įsitikinęs, kad tokia veiksminga organizacija atsiras per 3 metus.

O man trūksta organizacijos, kuri keltų ne į kovą, bet mokintų bendrauti, sutarti, atleisti, mylėti... Galima vaiką auginti kartu, o ne kovoti dėl galimybės jį pamatyti ir po skirybų... Niekada nepritarsiu priešiškumui, neapykantai, kovai...

Lietuvos Katalikų Bažnyčia.

Skaičiau, bet neatidžiai. Neįdomu ir neaktualu. Yra teisinis mechanizmas, kuriuo galime naudotis ir to manau pakanka. O dėl Rinau, tai teisminėje praktikoje (ne tik bylose dėl išlaikymo, įvairiose teisės šakose) nuolat atsiranda probleminių situacijų. Tai išimtis su teisinga pabaiga. O dėl tų įstatymų, tai ką dabar siūlote daryti? Nusikaltimus? Tokia sistema ir ji yra visur. Nė vienoje srity, taip pat ir teisėje tobulumo nerasime. Bet pakaktų ir to, kad bent jau gebėtumėm, kaip tas vokietis pasinaudoti tuo ką turim. Ir kuo daugiau tokių, kaip tas vokietis, tuo mažiau metų panašių problemų sprendimams reikėtų.
Ir ne patvoriuose stovint reikia raudoti, o bent jau pradžiai pasinaudoti savo teisėmis ir ne bet kaip, o maksimaliai išnaudojant visas galimybes.

Įstatymai sakot.... Kai Lietuvos teisingumo ministras per spaudą ragina anstolių nevykdyti teismo sprendimo?
Ar žinote, kad tas vokietis Lietuvoje net pamąstyti negalėtų apie galimybę auginti vaiką? Nes AT teismo išaiškinime yra aiškiai parašyta, kad vaikams iki 3 metų yra geriau augti su motina, nei su tėvu. Ir tai ne šiaip žodžiai, tai yra Aukščiausiojo Teismo nurodymas teismams. Faktiškai tai stipriau nei įstatymas.
Apie ką kalbam?

Taip ir kyla susipriešinimas, nepatiklumas, savivertės sumažėjimas, kai viskas daroma tik savo poreikiams patenkinti... Aš dar nei su vienu žmogumi piktuoju savo iniciatyva nesu išsiskyręs ir nejaučiu nuoskaudų ar paniekos, ypač tiems, kurie buvo brangūs ir kuriuos mylėjau. Didžiausia problema ir yra, kad mes nemokam gerbti kitokios mąstysenos, kitokios pasaulėžiūros, nebandome suvokti poelgių priežasčių ir prigimties, atleisti. Aš stengiuosi pirmiausiai suprasti išklausyti žmogų, o ne smergti... O pakalbėjus "iš širdies" kartais galima labai nustebti... Dažnai žmonės per daug anksti nurašomi, kas juos ir sužlugdo...

Ne nu jūs šaipotės iš manęs? Ką reiškia esate įsitikinęs?

O dėl to veiksmingumo tai aplamai juokinga. Viena vertus teigiate, kad teismai turintis specialų mechanizmą, nesugeba apginti vyrų teisių, tai kažkokia visuomeninė organizacija tai padarys? Ir dar veiksmingai. Kokiu būdu. Garsiai rėkdami, kaip Rinau.

<mindudo>... pasyvaus pasipriešinimo, meilės ir tarpusavio pagalbos idėjos tinka tada, kai nėra tikimybės laimėti jėga. Tarkim Lietuva ir Tarybų Sąjunga, Indija ir Anglija... Tai yra visos visuomenės pasipriešinimas išorinei agresijai. Šalies viduje pasikeitimai daromi tik prievartiniu būdu.
Papildyta:

Aš esu įsitikinęs. Nes jau ne kartą norėjau skirti šiai idėjai savo likusį gyvenimą, bet blaiviai suprantu, kad nesugebėsiu ir galiu tik diskredituoti idėją. Bet tikrai atsiras tas - išrinktasis ir išlaisvins Siono žmones

Taip, rėkdami. Galbūt samdydami iš bendrai surinktų, suaukotų, iš 2proc surinktų piningų geriausius advokatus ir viešai skelbdami iškovotas pergales.
Kaip manot, ar išdrįstų Konstitucinis Teismas pripažinti, kad tėvų ir motinų teisės auginti savo vaiką nėra lygios, kaip tai padarė Aukščiausiasi Teismas?
Vyrai turi patikėti, kad tai įmanoma. Tėvas, auginantis savo vaikus turi tapti ne pirmo puslapio sensacija, bet norma.

Būtent. Per mažai yra dvasingumo ir nedestrukcinės mąstysenos. Aš nesu praktikuojantis katalikas, bet idėjos yra ir praktikoje išbandytos, darančios stebūklus... Ir žinote kas yra keičiausia, tai taikydamas praktikoje, jaučiuosi laimingas...

Tuomet jums teks tapti kunigu. Galėsite propaguoti savo idėjas ir atvesti kitus žmones į doros kelią. Jei bebus ką vesti...

A, supratau, laukiat trečio brolelio Jonelio. Nu jo tuomet galite teigti, kad esate kone įsitikinęs. Joneliai geri broliai, visų klauso.
Beje viena vyrų organizacija yra ir net labai sėkmingai veikianti visame pasaulyje. Galima sakyti turite iš ko mokytis Lieka tik Jonelį surasti.

Jei rimtai kalbėti į temą, tai aš pritariu mindudo. Ne karą reikia skelbti, jo ir taip apstu, o ieškoti būdu kaip išmokti taikiu būdu rasti kompromisus. Tokia organizacija man skamba lyg šūkis "vyrai vienikimės prieš moteris" .

Karo kol kas nėra. Yra okupacija ir nutautinimas - "nuvyrinimas".
Bet tas karas bus. Jei jis nekils kaip savaiminis pasipriešinimas, tai jis bus sukeltas specialiai. Tai, kas dabar yra daroma su vyrais, pačioje artimiausioje ateityje (po 10-20 metų) sukels tokias rimtas visuomenės problemas, kad kito pasirinkimo nebeliks. Teks kelti atvirą karą tam, kad visuomenė išliktų.

Jei turite ir jums nesunku įmeskite nuorodą minėtos AT nutarties.

skaiciau, bet kas liecia rinau. Man neidomu. Ten kova ne del vaiko, o kova kas laimes. Nepazysti ju. Bet akivaizdu kad musu teisine sistema neveiksni. Ir nebus veiksni, kol nebus pagarbos.

mindudo ziuriu per daug tu tiki moterim ir seima. Ir suprantu tave. Man visada seimoje buvo diegiama kad issiskyre vyrai kiaules. Kad del skyrybu visada kaltas vyras. Kai susitikau savo vyra as taip ir maniau. Man buvo "geda" pasakyt savo seimai kad jis issiskyres ir su vaiku. Nes visu akyse bus kaltas jis. Kaltas bus jis kad zmona paliko, kad vaika padare, o as busiu kaltininama kad geresnio negalejau susirasti. Ir deja sito nezino niekas iki siol, nes nenoriu klaustyt kalbu.

Todel kaip man buvo diegiama, taip ir dauguma LT zmoniu taip mano. Kad del skyrybu visad bus kaltas vyras. Visada gailes moters ir pan.

Ir vėl juokaujat? Dalis vyrų gėjų, o kita dalis skelbia moterims karą. Jo perspektyvos tikrai nelinksmos.
Nežinau, bet mano manymu vyrai patys "nusivirina", o moterys "susivyrina", o visokių dvi puses priešinančių organizacijų steigimas tik dar labiau "vyrins".


Papildyta:


Oi ir man panašių nesąmonių buvo įdiegta, bet vat ėmiau ir persidiegiau pati. Tikrai pati. Be jokio karo ir be jokių organizacijų. Dabar labai ramiai priimu informaciją, kad vyrų ir moterų galimybės ir teisės turi būti lygios.

Gerbiu rovimąsi ant bankės Tikrai vyriška. Pradžiai gal reikėjo įsiskaityt ką parašiau, o po to savo neklystančią nuomonę kišt.
Tiek to, diskusija kitur nuėjo.
Geras pavyzdys apie tai, kas buvo diegiama mūsų moterims nuo mažų dienų. Aš tame matau vieną ir esminę užduotį - viskas turi prasidėt nuo šeimos. Šeimoje, tėvas, motina turi vaiką auklėt taip kad būdamas suaugęs išvengtų tokių pinklių.
Aišku sunku, kai ir bobą gyvatę į urvą parsitempi ir uošvienė ragana, o uošvis subobėjęs/pakastas/nežinomas... Ir tai nėra asmeninis pavyzdys, tiesiog dažnai matomas paveiksliukas.
Ir organizacijos tai gal ir gerai, bet ne tokios kad "Kariausim! Visas bobas ant šakos!" ir panašūs ligoti lozungai.
Ai, dėkit baną, jei norit, briedas čia tas jūsų forumas.

Savaime nieko nevyks. Jei jums aktualu, kreipkite diskusiją reikiama linkme.

Viskas ok.

Problema yra, reikia padiskutuot. Tik blogai tada kai is jo daromas ir'c.

As net niekada nepagalvojau kad vyrai musu turi problemu musu visuomenej, kas liecia seima.

Kazkur zinojau, kad mamai pirmenybe duodama vaika augint, bet nezinojau kad ta pirmenybe ikii 3 metu. Visada masciau, kad galimybes yra 50% ant 50 %.

Labai reikia zinot istatymus, savo teises. Zinot kur kreiptis ir kaip prasyt. Tam forumas visada ateis i pagalba. Zinios is niekur neateina. Domiesi, klysti bet tiesa atrandi. Nereikia cia banytis saves ar gedytis.

Sioje temoje labai nenoriu teisti nei moteru nei vyru. Turim vyrus visuomeneje kurie nori rupintis seima, tai reikia jiems duoti.

Stengiuosi. Deja kažkas nutiko su OVADA sistema. Bet...
Nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinos atžvilgiu, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti.

Viskas, pasiduodu... einu namo, o vėliau pateiksiu nuorodą... Vat ką reiškia pasikliauti viena sistema, o neužsirašyti dokumento numerių.

QUOTE(Ponike @ 2008 10 10, 16:27)

Cia ne Lietuvos problema. O problema yra zmogaus prigimtyje. Juodini kita, kad pats butum sotus. Cia is knygos kad "blogoms mergaitems viskas".

Zinokit ne i tema. Bet vyrai labai patiklus. Psichologai jau seniai nustate kad moteris renkasi vyra, o ne vyras moteri. Vyras tik pasiulo "kandidatura" i vyrus. Moteris arba sutinka arba nea.

Mano vyras karta alimentu sumokejo i rankas. Tai ji sugebejo apkaltinti kad nesumokejo. Dabar visada moka per banka, padarant pavedima. Kad nekiltu klausimu.

Siaip as dievinu moteriskes kurios moka isnaudot vyrus. Niekada to pati nesugebejau. Pamenu vaikino laukiau 2 metus kol gris is anglijos. Pargrizo i LT su pinigais. As tokia kaimiete nebeidomi pasidariau. Pabego su lapute i Vilniu. Vilniuj pusmeti paislaidavo o paskui ji paliko. Atbego pas mane maldaut atleidimo. Man irgi pliko baso nereikia. Bet uz ismelzima tureciau padekot tai panelei, nes man atvere akis koki  idiota susiradus buvau. Kur ne galva masto o kita galva kur smegenu neturi.

Vyrai mastykit. Praejo laikai kai vyrams viskas buvo leidziama, visur turejo pirmenybe. Moterys kovoja dar ir siandien. Jei jus nekovosit tada patys LT istatymai bus bejegiai. Bet as zinau jus tylesit, nes nenoresit pasijusti silpni, geriau uzsikist ausis ir nieko negalvot.

Tad geriau "sunims" kurie pjudo pamest kaula. Nepateisinu savo vyro, nes manau kad jis per mazai padare kad vaikas jo matytu teva ir zinotu kas jis toks.

vyrai megsta, o gal net patinka vaidinti aukas.



dauguma motinu vaikus maitina iki treju metu. Taigi jeigu teismas vyrui atiduotu mazameti vaika, kazi kurio galu maitintu? As manau nebereikalo Rinau neatiduoda vokieciui vaiku, zino kuom gali baigtis.



JAV tai normalu.

Na, bandau teoriškai svarstyti. Ką turėtų daryti teismas jei esant lygioms tėvų teisėms ir galimybei abiems tėvams suteikti vaikams vienodas gyvenimo sąlygas ir kai tiek gyvenimas su motina, tiek su tėvu pilnai ir kone vienodai atitinka vaikų interesus? Belieka vadovautis protingumo kriterijum. O jis teismui diktuoja, beje ir man tai atrodo logiška, atsižvelgiant į mažamečio vaiko fiziologinius poreikius (kalbu apie vaikus iki 3 metų) formuoti vienodą teismų praktiką paliekant tokį vaiką su mama. Juk ir pats žinodamas AT nutarčių reikšmę turėtumėt sutikti, kad toks sprendimas yra protingas.

Be to teismas paskiria tik vaiko gyvenamą vietą. Jokių ribojimų vaiko auklėjime ir auginime be to, kad tėtis miega kitur, nėra. Taigis jis gali 1) jei sutaria su buvusia žmona, lankyti vaiką kada tik nori, 2) jei nesutaria prašyti teismą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Ir vienu ir kitu atveju tėvas galės dalyvauti vaiko gyvenime.

Ir dar. Kadangi teismų praktikoje akcentuojami vaiko interesai, tai jam paaugus, kuomet jis bus pajėgus išreikšti nuomonę yra reali tikymybė, kad tėvas gaus teisę gyventi su vaiku.

Tai nėra situacija, kuomet tėvui nėra paliekama jokių išeičių ir galimybių bendrauti su vaiku ir jį auklėti.

Jei kalbėti apie gyvenimo realijas, tai sutikite, kad tokių tėčių, kurie nori besąlyginio ir nuolatinio buvimo su vaiku nėra daug. Kita vertus tėčių viena iš esminių funkcjų - pinigėlius uždirbti. Taip buvo nuo senų senovės. Moteris augina vaikus, o vyras eina į mišką jaučio medžioti. Esu pastebėjusi, kad nepritariate moterų ir vyrų teisių sulyginimui, kitaip tariant tai nelemtai emancipacijai. Pataisykite mane, jei klystu. Tai, gal būkite nuoseklus ir palikite toms moterims teisę maitinti vaiką krūtimi. Nes su tokiomis idėjomis, kaip jūsų minėtos organizacijos steigimas, paskatinsit moterų suvyrėjimą. Ar to reikia? Ar absoliučiai lygios moterų ir vyrų teisės visada yra pagrįstos ir protingos? Bent jau aš manau, kad tikrai ne visada to reikia. Ypač, kai tas teisių sulyginimas kertasi su pačia gamta.

Atkreiptinas teismų dėmesys, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Į šią aplinkybę reikia atsižvelg¬ti ypač tuomet, kai nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų pagal kitas faktines aplinkybes vienodai atitiks jo interesus.

Jeigu kas nors pasakys, kad šiame tekste nėra pažeidžiama Konstitucija - tuomet aš nebežinau kas yra lygios teisės.
Papildyta:

Nekiškit čia JAV. JAV visai kitokia teisinė sistema, pagrįsta precedento teise. Tai visiškai skirtingi dalykai. Ir tai, kad JAV eina velniop tai puikiai įrodo.
Papildyta:

Dėl manęs - tegu monetą meta, jei jau nesugeba kitaip nuspręsti. Bet negalima įtvirtinti tokių nuostatų....
Aš pacitavau tik keleta, jų yra ir daugiau. Deja mano kolekcija prapuolė po paskutinio kompo smigimo...
Papildyta:

Tai sakykit normaliai ką jūs siūlot čia nesinervavęs. Malat kažką...

Negaliu jūsų nuorodos pilnai atsidaryti, bet vėliau pabandysiu pati rasti tą apžvalgą. Ko tai pradeda strigti kompiuteris.





Papildyta:


Belieka tikėtis, kad tokie sprendimai priimami, atsižvelgiant į aplinkybių visumą ir atitinka vaiko interesus.

Vienas žmogus gali kovoti su sistema. Bet laimėti jis beveik neturi šansų. Juk tai akivaizdu. Už vokiečio stovi visa vakarų teisinė sistema, bet jis negali įveikti Lietuvos visuomenės nuomonės.
Papildyta:

Na kodėl gi mane vis dar nervina tokie pareiškimai? Juk turėjau jau įprasti...

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje tik kas ketvirta mama žindo kūdikį iki būtino 6 mėnesių amžiaus. 36 procentai motinų naujagimius savo pienu maitina 4 mėnesius, tik 6 procentai - iki 12 mėnesių.
Tai kuriuo galu matinami vaikai iki trijų metų? Tuo labiau - dauguma?
Čia "ant greitųjų" įmečiau link'ą, jų yra daugybė ir visi kalba apie tą pati. Iki trijų metų MP gauna ne daugiau nei vienas procentas vaikų.

Jei jums įdomus mano subjektyvus situacijos matymas, tai pasakysiu, kad tokia visuomenės nuomonė yra susijusi su neišprusimu ir klaidingu jos informavimu. Kaip su tuo kovoti? Pasakyčiau, reikia visuomenę šviesti, bet toks kelias jums tikriausiai pasirodys perdėm ilgas ir tolimas. O laikas bėga nenumaldomai greitai ir praradimų neįmanoma susigrąžinti.

Na aš manau, kad pačių sutuoktinių sąmoningumas ir gebėjimas tartis tokias problemas spręstu greitai ir efektyviai.

Nuo kokios šeimos, gerbiamasai? Aš nenoriu su jumis pyktis, vietos ir moterų čia užteks visiems. Bet kurgi jūs matot šeimas? Trisdešimt procentų vaikų gimsta nesusituokusioms moterims. Pusė oficialių šeimų išsiskiria. Paskaityki dar kartą jūsų nurodytą straipsnį - ten gi aiškiai parašyta kiek vaikų gyvena su vienu iš tėvų. Nebėra šeimų, viskas. Ir nebus, bent artimiausius dvidešimt metų. Pamiršt reikia šeimą. Dabar tik galvot ką daryt, kad vyrai nepradėtų gatvėse gaujomis moterų prievartaut, o tokia ateitis - viena realiausių.
Papildyta:

Ne, aš suprantu, kad niekas nepasidarys per mėnesį. Bet per penkis metus galima padaryti daug ką. Taip - reikia visuomenę šviesti. Bet ne kažkokiom abstrakcijom, bet konkrečiais pavyzdžiais - štai, jis išsikovojo, jam buvo sunku, bet jis sugebėjo. Štai dar vienas...

Jūs teisus. Dauguma nemaitina kūdikių krūtimi. Argumentas silpnokas, kad būtų galima besąlygiškai juo remtis ribojant tėčių teises.
Jei atvirai, tai tokioj visuomenės "sąmonėjimo" stadijoj iš dalies džiaugiuosi tokiais teismo sprendimais.

Žinot... šioje temoje aš visiškai nenoriu įrodinėt, kad tėvas gali pasirūpinti vaiku lygiai taip pat gerai, kaip ir motina. Užsivedžiau, nes ši tema yra mano apgalvota, apsvarstyta... Bet beprasmiška apie tai kažką rašyt. Savo nuomonę apie tai, ko reikia pasakiau. O daugiau... o daugiau belieka turbūt palikti temą moterims. Jos šią temą "suvalgys" su malonumu.

Sakot pavyzdžiais. Aš nepažįstu nė vieno vyro, kuris taip aršiai, kaip jūs kovotų už teisę gyventi su vaikais. Taip, kad galiu įsivaizduoti, kad vis tik didžiąjai daliai visuomenės tas viešas paskelbimas apie išsikovojimą nieko nereikš. Kitaip būtų, jei gebėtumėm įrodyti, jog tėčio noras auginti vaiką yra tolygus deklaruojamai motininiškai meilei, o ne suaugusių kova dėl asmeninių ambicijų, prisidengiant meile vaikui.