Benui 2 metai ir 10 men, jis beveik viska sugeba padaryti pats - valgyti, nusirengti ir apsirengti, nueiti i tualeta, taciau po brolio gimimo jam uzeina "sumazejimo" priepuoliai, kai jis nieko "nemoka" ir "negali". Suprantu, kad cia todel, kad Benas nori gauti demesio ir buti globojamas kaip ir mazas brolis. Kaip galiu padeti jam vel "uzaugti"?
Nors as ir ne vaiku psichologe, bet girdejau fainus patarimus gimus antram vaikui. Jei vyresnysis vel nieko nemoka, ima soske, nori miegot leliuko lovytej... leiskit jam tai.... tegu kazkiek padaro....
Ir jam girdint kalbekit "Oi kaip gaila, kad tu jau vel (dar) maziukas... taip norejau pasiimt tave kartu i cirka (kina, teatra, miesta, parduotuve) pasivaiskciot.... bet tu dar mazas...negalesi..." Zinokit veiksminga... tuoj "uzaugs" Zinoma ka pazadate- PRIVALOTE vykdyt (nu cirkas, teatras ir t.t.) Be to.... kai tik galit- iseikit paisvaiksciot TIK DVIESE su vyresneliu.... kalbekit, turekit paslapciu, pasidziaukit, kad jis jau didelis ir tau smagu kartu su juo.... Elkiteskaip suauges su suaugusiu....
O ka daryt, kai 2,5 m vienturtis vaikas nori buti mazu: kad laiptais uznestum (sunku jam matote),, kad pamaitintum, kad kelnes numautum, aprengtum, nurengtum, pakeltum ir t.t. Viska daryti moka pats (darzelyje ar paliktas su svetimais neturi jokiu problemu), bet namie - "maziukas". Ir kas keisciausia - demesio jam tikrai netruksta. Bandziau ir geruoju, ir pagyrimais skatinti, ir gudrumu ir pykciais. Niekas nepadeda. Kodel?????
Ka gi, pastebiu ir as ta pati su savo sunum, o ka daryt ???? nzn
Aš pilnai pritariu Piponės patarimams.
Jeigu vaikas dėl kažkokių priežasčių nori būti mažiukas, vadinasi jo gyvenime jam kažkas yra sunku ir reikia truputėlį "regresuoti" (taip vadiname vaiko grįžimą į šiek tiek ankstesnę raidos stadiją), kad pasisemtų jėgų, gautų palaikymo ir galėtų įveikti iškilusią raidos užduotį ar sunkumą. Tai toks bendras paaiškinimas. Kodėl taip elgiasi konkretus vaikas, reiktų detalesnio tyrimo.
Mano viresniai mergaitei bus si menesi 10metu,ji tap pat elgesi kaip mazyte,jai ipilk,paduok,atnesk....tt Gal prais ,nezinau.Pavydi taip pat,sako kad mes jos nemylim.
Musiskis kazkaip nesumazejo gimus broliui. Buvo kazkokia keista reakcija, net nezinau kaip ivardinti, bet kai priprato vienas prie kito, tai dabar turbut kitaip ir neisivaizduoja.
As irgi manau, kad vaikui galima leist pabut mazu, nuo to blogiau nebus. va, jei tai tesiasi jau kuri laikas, tai tada cia gali buti kaltos psichologines problemos - svarbiausia turbut - demesio trukumas.
pas mane siuo metu ir karastrofiska situacija seimynoje, su vyresneliu visai jau nesusitvarkome, ir tikrai atrodo pasidare toks maziulis, o kartais tai jau net visai nusisneketi pradejo
Maniskei 6 metai buvo ,jai buteliuko reikejo ,soskes ,vezimelyje pagulet viska leidau bet jei geri buteliuka tai ir nera ciupsu .Jei soske tai ir pamperso reik (nupirkau dideli toki ),sako gaila vaikas kankinasi xi xi . Ir i vezimeli idejom ,per men isaugo
O MANO 3,5M DUKRYTE PRADEJO PER DIENA PO KELIS KARTUS KLAUSINETI MANES IR TECIO AR MES JA MYLIM IR PATI DAZNAI KARTOJA, KAD MUS MYLI. MES DAZNAI JAI IR BE PAKLAUSIMO PASAKOM, KAD MYLIM. KODEL JI TAIP TIKRINA? GAL BIJO, KAD GIMUS SESEI JI LIKS NUOSALEJE?
[COUNTDOWN=19,05,2004]
Musu seimoje irgi tokia situacija, kad "sumazejimo ir padidejimo priepuoliai" baigia is kantrybes isvest. Jei bandai reikalo esme isaiskinti - negirdi ir po keliolikos minuciu vel to paties reikalauja, o jei trumpai pasakai, kad negalima, tai is karto asaros.
Kaip ivertint, ar didele psichologine trauma pirmas vaikas patyre gimus antrajam? Ar tokius 3-4 metu vaikus psichologai konsultuoja (kur reiketu kreiptis)?
Ar didele psichologinę traumą patyrė, galima spręsti pagal vaiko elgesį. Galbūt tai geriau įvardinti ne trauma, bet stresu, kurį vaikas paprastai yra pajėgus įveikti. Žinoma, galite nueiti su vaiku psichologo konsultacijai.
|