Sveikos,

Matyt jau atėjo tas laikas... Labai noriu papasakoti savo mažulėlio atėjimą į šį pasaulį. Neišsigaskite, ši istorija labai graži, nebaugi, ir kiekvienai moteriai linkiu tokio gimdymo. Kaip aš, jau turėdama stebūklą ant krutinės, ji glostydama ir bučiuodama tyliai pasakiau: "Jei žinočiau, kad visi gimdymai man bus tokie nuostabūs, aš tau mažyli, dar tris broliukus ar sesutes padovanočiau..." Bet, viskas nuo pradžių...

Su būsimu tėveliu susipažimon nelabai romantiškoj vietoj, tačiau tai, kas gimė pirmą sekundę susitikus mūsų akims, tikiu kad dar ilgai gyvens mūsų širdyse. Dažnai mes kalbėdavom apie ateitį, apie mūsų planus, svajones ir viltis. Tuo metu būsimas vyras buvo ką tik gavęs bakalauro diplomą, ir atsivėrė palčios galimybės. Laikas bėgo, darbas, neakivaizdinės studijos... O meilė tiesiog liepsnojo, nei dienos vienas be kito Buvo graži rudens pradžia, planavom vestuves ateinančią vasarą, viskas klostėsi puikiai! Po tuo metu dar būsimo vyro gimtadienio, tiesiog kažkas man ryte atiskėlus pakuždėjo, kad reikia nusipirkt nėštumo testą, nors dar iki mmm buvo likę porą savaičių. Nusipirkau... Pasidariau... Rezultatas...



Tuo metu nežinojau, ar džiaugtis, ar verkti, tiek daug jausmų ir emocijų vienu metu užplūdo, tiek daug visko... Pirmiausia skambinau mylimam žmogui, pranešiau tai, kad pamačiau antrą juostelę, kad po mano širdim auga nauja gyvybė, kad jis bus TĖTIS, o aš MAMA!!!! Man buvo keisčiausia, kad jis nenustebo, nors aš buvau šoke. Skambinau sesei, ji be proto apsidžiaugė, matyt dėl to, kad pati teoriškai gali turėt vaikučių, o praktiškai - neišeina jau daugybę metų... Naujienos tėvams, uošviams, giminei... Vizitas pas gydytoją, ir pirmoji mano pupsiko nuotrauka - mažas taškelis, bet jau būsimas žmogus. Nėštumas nebuvo sunkus, nepaisant vieno nemalonaus incidento, kai teko savaitę pagulėt ligoninėj su gresiančiu persileidimu, tačiau, viskas baigėsi gerai Pirmieji mėnesiai bėgo, nepykino, nevėmiau, tik labai kilo rūgštingumas. Prasidėjo antras trimestras, aš lakščiau kaip ant sparnų, pirmieji judesiukai - neišpasakytas vyro meilės pilnas žvilgsnis ir drebančios rankos... 23 laukimo savaitę nusprendžiau nueiti į genetikos centrą ir iššsiaiškinti, kas gi auga po mano širdele. Berniukas!!! Tokie ryškūs veiduko bruožai, rankytės, kojytės ir taip aiškiai matomas "peliukas", jog tikrai niekas nepaneigs, kad tai sūnelis Dienos bėgo, pagaliau dekretas, daiktelių pirkimas, rūbeliai... Susidėjau tašę į gimdymo namus ir se nekantrumu laukiau TOS dienos. Visą nėštumą galvojau, kad pagimdysiu pati, kad viskas bus gerai, kad ta akimirka pasibels netikėtai ir tai bus nuostabu. Matyt mano mintys persidavė aukštesnėms jėgoms, ir viskas įvyko būtent taip...

Gimdymo data - 2007 birželio 20. Likus pora savaitėlių pajutau, kad mažyis apsivertė ir nuskubėjau pas gydytoją. Ji tai patvirtino, sūnelis jau ruošiasi pasibelst į šį pasaulį. Po vizito grižau namo, kaip tik tą dieną mes nusipikom televizorių, taigi džiaugėmės nauju pirkiniu iki vėlumos. Naktį, kaip dažnai būdavo, kėliausi į tualetą, ir grįždama iš jo pajutau spragtelėjimą pilve... Lekiu į vonią, nubėgo vandenys. Lekiu pas vyrą - jis nesupratęs kas vykstą, šoka iš lovos ir laksto pirmyn atgal Antrą nakties skambinu gydytojai, ji liepia sulaukti sąrėmių pradžios ir tada vėl jei paskambinti. Po 15 minučių vėl jei skambinu ir sakau, kad sarėmiai jau prasidėjo. Kraunamės daiktus ir lekiam į gimdymo namus. Sąrėmiai dažnėja, skauda, bet mintyse žinau, kad jau tuoj susitiksiu su savo stebūklu... Gaunu "gražiuosius" naktinius ir pagaliau atsiduriam gimdykloje...



7 vakandos ryto, anesteziologas suleidžia nuskausminamuosius, ir mes su vyru smagiai šnekučiuojamės, juokaujam, aš mažumėle pasėdžiu ant kamuolio ir jaučiu, kažkas netaip, didelis noras tuštintis. Viską paaiškinau gydytojai, ji nusijuokia ir sako, kad matyt tik šiaip čia, kad man ką tik suleido nuskausminančius ir teks dar palaukti. Bet kadangi as baisingai reikalavau, ji patikrino atsidarymą ir su didele šypsena pasakė: "Ruoškitės, tuoj tapsit naujai iškeiptais tėveliais, tuoj gimdysim". Viduje pradėjo drebėt širdis, vidinis drebulys, nerimas ir baimė, džiaugsmas... Viskas paruošiama, vyras stovi viršugalvyje, ir su kiekvienu sarėmiu man padeda stumti... Vienas stumimas... Antras... Jokio skausmo, tik begalinis noras padėti mažyliui kuo greičiau išvysti pasaulį... Trečias... Šiek tiek kerpa... Girdžiu visų šalia esančių padrasinimus... Stumiu dar kartą... Ir, negaliu patikėti, Dieve, koks nuostabus stebūklas, pirmas verksmas, sveikas gražus berniukas papildė mūsų šeimą ir mes jau tryse!!! Džiaugsmo ašaros, vyro bučiniai, šiltas kūnelis glaudžiasi prie mano krutinės... TAI TU, mūsų taip lauktas stebūklas, meilė - tapusi matoma.

VAKARIS gimė gražų 2007 birželio 5 rytą, 10.40 val. sveikas 3470 g ir 54 cm. Ir kas man labiausiai įstrigo, kad tai, kokį aš jį mačiau genetikos centre dar 23 savaitę savo pilvelyje - praktiškai nesiskirė nuo to, ką aš glaudžiau prie savęs. Sūnus... Mūsų sūnus...



Ir tik po visko, kai mes buvoe palatoje jau tryse, vyras man pasakė: "Tu pati gražiausia ir geriausia žmona ir jau MAMA."

Mūsų auksui jau metukai ir keturi mėnesiai, auga sveikas, linksmas, meilus ir šiek tiek pasiutęs. Laikas bėga, tačiau įpūdžius patirtus tada, visą gyvenimą prisiminsiu kaip patį gražiausią įvykį... Sėkmės visoms esamoms ir būsimoms mamoms, ir dar karta pasikartosiu - lai kiekvienai būna toks lengvas nėštumas ir gražus gimdymas

labai graziai papasakojot linkiu jusu suneliuj augt sveikam ir linksmam

Ačiū, stengiausi perteikt tai, ką jaučiau tada, ir ką jaučiu dabar

Labai grazi istorija ,o vaikutis dar grazesnis sekmes

Nu tikrai,kad gimdymas nebuvo is sunkiausiu, sveikinu, labai grazus sunelis

Beje musu sunus gime ta pacia diena ir laikas gimimo panasus. Tai skaitydama tavo istorija ,prisiminiau ir saviskio gimima, taip gera, aciu.

Man smagiausia, kad patiko
Papildyta:


Aš taip pat skaitinėju istorijas, ir kiekvieną kartą mane užplūsta neapsakomi jausmai Gal netyčia VGN gimdei?

Labai gražu.....

šanuolė mamytė labai graži istorija O koks berniuko gražumas aukit laimingi ir sveiki

Kaip gražu skaityt gražias istorijas:) Džiaugiuosi už jus:)
O nuskausminimą tau kokį leido?

Ačiū visoms už gražius žodžius, labai labai ačiū

Man leido liaudiškai vadinamą "epidūrą". Tiesiog buvau iš anksto taip nusprendusi, juolab, kad vyras labai norėjo dalyvaut gimdyme, ir tikrai nenorėjau jo gazdinti. Kol kas nesigailiu, nes jokio pašalinio poveikio nejaučiu. Tikriausiai tai priklauso nuo anesteziologo gabumu ir profesionalomo

Aš taip pat skaitinėju istorijas, ir kiekvieną kartą mane užplūsta neapsakomi jausmai Gal netyčia VGN gimdei?

[/quote]

ne,as gimdziau Trakuose, nors pati is vln.

Vadinasi natūraliai, šaunuolė

Labai gražiai parašyta istorija kai pamačiau foto..šioje gimdykloje, beveik lygiai po metų - 2008 m. ir irgi birželio mėn. (tik 3 ne 5 dieną) gimė mano sūnus..dabar tokia nostalgija apėmė

Sėkmės Jums

Labai malonu girdėt gražius žodžius, o dar maloniau, kad mano pasakojimas jums mielosios sukelia gražius prisiminimus

Begaline meile ir šiluma dvelkianti istorija

Aukit sveiki ir gražūs

Na taip naturaliai pagimdziau, bet koks skirtumas svarbu rezultatas - sveiki,grazus vaikeliai

Tikrai taip Na manau, kad ir gimdymas sunkus, tačiau viską atperka kiekviena mažylio šypsena, bučiukas, apkabinimas, naujas pasiekimas

Duok dieve tokių rūpestingų ir mylinčių tėvelių kievienam vaikučiui Jūsų labai graži istorija. Aukite sveiki ir laimingi

Malonu, kad skaitot

Gražu O to gimdymo lengvumo net pavydu nors ir pati nepersunkiausiai pagimdžiau

Grazi istorija linkiu jums sekmingai augti

Labai graziai papasakojot
Viskas taip lengvai ir paprastai, pykst ir yra
Sekmes ir sveikatytes

Tikrai taip ir buvo, bumt ir jau glaudžiu savo mažyli prie širdies

Grazi ir pilna meiles istorija As visad paskaitau ir net asara nubraukiu

labai grazi istorija ir dar grazesnis sunelis dziaugiuosi uz jus ir linkiu jums sveikatos

Ačiū labai, sūnelis auga ne dienom, o valandom nespėjam su vyru grožėtis ir stebėtis, o jis jau kažką naują sugalvoja. Labai džiaugiuos, kad jis meilus, ir net neprašomas prieina, apsikabina, pabučiuoja ir prisiglaužia. Tada nežinau kur dėtis iš laimės

Kaip gražiai parašyta, su didele meile Sveikinu

Ačiū

Pažystu šią mamytę asmeniškai- bet vistiek noriu ir čia pagirti už gražią Vakariuko gimdymo istoriją.
Kaip gera buvo skaityti- istorija tikrai nebaugi, tokia šviesi ir tarsi stebuklo paliesta...

Labai graži istorija, smagu kai viskas gerai ir sklandžiai vyksta

Linkiu JUsu seimai dar minimum 5 tokiu graziu istoriju!!!!!Bukite sveiki ir laimingi

Jei bus sveikatos ir galimybių, kodėl gi ne!!!! Bent šiuo metu apsistojom ties dviejais, o paskui bus matyt

Ačiū mielosios, už gražius žodžius

l abai grazus maziukas

kaip sauniai papasakota....
kada visiems taip ramiai ir graziai butu
aukite sveikuciai!!!

Ačiū, kad skaitot

grazi istorija aukit sveikuciai

Kaip faina:):)duok Dieve jusu seimai laimes dar didesnes

Super

Net apsiašarojau beskaitydama
Sėkmės Jums augti didučiais ir gražučiais

Kaip smagu, kad mano istorija pasiekia net širdies gilumą

Labai grazi istorija

Labai graži istorija... Net širdelė virpa...

Puikus pasakojimas ir nuotraukytes kokios grazios- ypac ta naujagimio

Su nuoshirdziausiais linkejimais, kad kada nors ir broliukas/sesute jusu mazhyliui atkeliautu lygiai taip pat lengvai


Su tom gimdymo istorijom taip jau yra : paskaitai pries nakti ir eini miegot visa "nusibliovus"

Ačiū už gražius linkėjimus

Ir pas mane tas pats, nusižliumbi, o ryte užtinusiais paakiais pabundi

Skaičiau ir oda pagaugais ėjo Daug laimės ir sėkmės jums

Skaičiau ir tokia šiluma sklinda iš autorės, kad labai gera daros Sėkmės jums

oi kaip graziai parasyta, kad ir man toks lengvas gimdymas Sekmes visai jusu graziai seimynelei

labai nuotaikinga istorija
super, tokia perskaicius gimdyt uzsimanai
sveikinu

Ačiū