Kaip tu atėjai į šį pasaulį...
Rugsėjo 20 dieną šeštadienį išleidau tėtį į darbelį nakčiai, o tuo tarpu Tu pilvelyje jau pradėjai ruoštis ilgai kelionei į šį gražų , šviesų pasaulį. Maždaug kas 30 min. jaučiau kaip gimda pradeda ruoštis, atsidarinėja, kad tik būtų tau lengviau išeiti iš pilvelio kuriame tu praleidai 41 savaitę ir 3 dienas, apsitraukimai ir skausmas vis stiprėjo, bet mane palaikė, visų pirmiausia, tai kad jau greit su tavimi susitiksim ir žinoma tėvelis telefonu.
Prieš eidama miegoti paprašiau tavęs dar neskubėti ir sulaukti tėvelio. Numigau gal valandėlę ar dvi. Apsitraukimai darėsi vis dažnesni ir jau kas 10 - 15 min. Taigi ankstų sekmadienio rytą apie 4 val. Prisikėliau tavo senelius ir paparašiau kad mane nuvežtu į ligoninę, nes paruošiamoji kelionė vyksta jau kas 8 min. Seneliui nepavyko užkurti savo automobilio, tad teko važiuoti su taxi.
Nuvykome į ligoninę. Mane apžiūrėjusi gydytoja pasakė, kad tai dar tik pradžių pradžia, taigi nusprendžiau gryžti atgal namo ir laukti tėvelio.
Beje visą naktelę tėveliui skambinau ir rašiau, kas kaip vyksta ir žinoma prašiau kad gryžtu, tik dėja negalėjo nes dirbo
Tėvelis sugryžo apie 6val. Ir nusprendėm išsimiegoti ir dieną nuvykti į ligoninę apžiūrai.
Atsikėlėm vidurdienį, papusryčiavom, aš dar palindau po dušu, susiruošiau, tuo tapu tu apie savo kelionę neleidai mums pamiršti, sąrėmiai buvo vis dar kas 8 min.
14val. Atvykome į Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus, mane apžiūrėjusi gydytoja nusprendė mūsų jau nebepaleisti namo ir palikti stebėjimui tavo kelionės veiklą. Darėsi vis skausmingiau, ramino tik tai kad greit susitiksim ir tėvelio buvimas šalia. Tėvelis palydėjo mus iki palatos ir išvažiavo namo pažadėjąs greit sugryžti.
Kadangi veikla buvo labai lėta, sesutė liepė pasisakyti tik tada kai susitraukimai bus kas 3min.
Tėvelis sugryžo greitai, pabuvo su mumis iki 21val. Palinkėjo ramios nakties ir išvažiavo. Seselė suleido vaistukų kad ramiau miegočiau.
Naktis buvo nelengva, kas 10min. ėjimas į tualetą, bet kžkaip sugebėjau ir numigti valandėlę. Apie 5val. Pastebėjau, kad sąrėmiai jau kas 3min.
Taigi nusileidžiu pas gydytoją apžiūrai. Ji apžiūrėjusi pasako, ruošiamės gimdymui. Dar gryžtu į palatą savo daiktų, tuo pačiu paskambinu tėveliui, kad jau atvažiuotu.
O tėvelis labai greitas, vos spėju apsiprausti ir jis jau su mumis.
7val. Nuleidžia vandenis, o tikriausiai labai išsigandai nes tarsi pradėti sportuoti, maltis mano pilvelyje. Gyditoja pastebi kad sapudimas mano per aukštas ir nusprendžia daryti vietinę nejautrą,tai kai įstato kateterį į stuburą ir pro jį leidžia vaistukus, nuo kurių nejaučiu sąrėmių skausmo.
Apie 9val. Mus apžiūri jau kita gydytoja, gimdos kaklelis jau prasivėręs 5cm., taigi veikla labai lėta reikia laukti, liepia daugiau vaikščioti kad pajudėtum į priekį. Truputį pavaikščiojus pavargstu ir atsigulu stengiuosi pasnausti kad turėčiau jėgų, pavyksta nes nuo vaistų skausmo nejaučiu arba jis labai silpnas.
11val. Vėl apžiūri, beveik nieks nepasikeite, atsidarymas tik 6cm.nusprendžia gimdysiu be nejautros, daugiau vaistų nebeleidžia, leidžia skatinamuosius, pradedu jausti labai stiprų sąrėmių skausmą kas keletą minučių, jau laiką leidžiame gimdykloje, tėvelis visada šalia glosto,ramina, kartu kvėpuoja. Bandau sėstis ant specialios gimdymo kėdės, nepadeda, dar blogiau. Skausmas stiprėja, tarpais pamirštu kvėpuoti, tėvelis deda deguonies kaukę, aš dėl oro trūkumo ir skausmo pradedu blaškytis, stumdau tėvelį. Ačiu jam kad visą tą laiką išbuvo kartu
14val. Apžiūri, atsidarymas 7cm. tavo galvytė niekaip neįsistato. Nusprendžia daryti cezario pjūvį. Tėtis lieka kolidoriuje, o mane palydi į operacinę. Atsigulu, vyksta pasiruošimas. Man matuoja spaudima, stato kateterį, leidžia vaistus, seselės, gydytojos ruošiasi. Operacija prasideda, mane labai ima miegas bet miegoti nieks neleidžia, pradeda purtyti šaltis, bet sako tai normalu. Prapjauna pilvą, skausmo nejaučiu, bet jaučiu kaip ten kažką daro, krapšto, atsiranda tempimo jausmas kai pradeda trukti tave, nes jau kažkiek buvai įėjas į gimdymo takus, įsisukęs kaip varžtelis.
14:52 val. Išgirstu Tavo verksmą, Jausmas neapsakomas, širdis pradeda plakti stipriau, laukiu nesulaukiu kada man tave parodys. Gydytoja atneša tave, parodo, leidžia pabučiuoti ir išneša Tave pas tėvelį, kuris niekaip nenustygsta vietoje belaukdamas Tavęs. Pamatęs ir paėmęs Tave ant rankų pasako tau pirmuosius žodžius:- Sveikas, Ridai!!! Tokį vardą Tau ir palikome.
Aš dar operacinėje, gydytojos dar siuva viską tvarko. Seselė su tėveliu eina tave pasverti pamatuoti. Taigi tu buvai ligoninės dičkis, tavo svoris 4852g., o ūgis 56cm.nuneša tave į vaikų kambarį kad patikrintų tavo sveikatą.
Mane atveža į palatą, tėvelio akyse pamatau ašaras ir didelę laimę. Po kiek laiko atneša ir Tave kad pamaitinčiau, o jau grožis Tavo, niekaip negaliu atsižiūrėti iki šiol ir tikriausiai visą gyvenimą negalėsiu į tave atsižiūrėti mūsų ilgai lauktas ir planuotas sūnau. Tu mūsų gyvenimo meilė ir laimė. TU MŪSŲ TIKROS MEILĖS VAISIUS!!! O ĮRODYMAS TAI TAVO GROŽIS
MYLIME TAVE AUKSELĮ MŪSŲ! MAMYTĖ IR TĖVELIS
Tikrai dickis mamai sunku ir nulaikyti ilgeliau 
