Atleiskit, mielos mamos, uz toki prisipazinima, bet nesu didele svetimu vaiku myletoja. Malonu i juos pasiziureti, pasigrozeti, na pasizaisti valandele, bet veliau, ypac kaprizingi, mazyliai pradeda mane erzinti. Ir vistik jau kuris laikas labai norejosi savo maziuko, bet tai vis buvo atidedama ateiciai, juk dabar ne laikas, dar tiek daug visko reikia padaryti...O ir mano gyvenimo vyras vis kartojo, kad artimiausius kelis metus vaiku ne ne ne
Lapkritis. Menesines kazko veluoja. Nesamone, juk geriu kontraceptikus, gal uzdegimas koks? Radau kazkoki nuo caro maro laiku uzsilikusi testa. Pasidarysiu del viso pikto. Darau viska kaip nurodyta instrukcijoj, be jokiu minciu, nes rezultatas gali buti tik neigiamas. Bet pala, pala...O kas gi cia? Dvi juosteles
Vakaras, be uzuolanku iskloju naujiena. MB negali patiketi, JUK GERIAU KONTRACEPTIKUS. Ramus, panikoj, dvi dienas masto ir tyli.
Panika ir abejones pamazu pasitrauke, liko tik dziaugsmas ir ruosimasis ipatingam ivykiui. MB nebetyli, visiems pranesa naujiena ir vaiksto isdidus kaip gaidys
Visuomet tikejau minties galia, tikiu, kad pozityviai mastydami, pritraukiam gerus dalykus. Todel visa laika galvojau, kad kai jau pastosiu, tai nestumas bus nepaprastai lengvas, pagimdysiu greitai ir vaikelis bus ramus.
Nestumas tikrai nepaprastai lengvas. Nei karto nepykino, nejauciu jokio silpnumo mieguistumo ar nuotaiku kaitos. Isvis nesijauciu nescia. Vienintele problema kuri vargino jau nuo 3 men, tinstancios kojos. Bet negi del to gadinsiu sau nuotaika, nusipirkau dviem dydziais didesnius batus ir laksciau sau laiminga. Energijos daug, dirbau iki 9 men, stovima darba. Lipome i kalnus ir vazinejome i keliones. Svorio per daug nepriaugau, bet vistiek paskutini menesi jau norejosi greiciau atsikratyti pilvo ir pasimatyti su nauju zmoguciu. Kas tam pilvelyje gyvena nezinojome iki galo, visus 4 kartus kai dariaus ultragarsa vaikutis puikiai slapstesi. MB baisiai trosko berniuko, o ir man kazkodel vis atrode, kad vaikinuka nesioju.
Gimdimo data liepos 17. Tikiuosi kad gimdysiu kokia savaite anksciau. Atsibodo pilvas.
Liepos 17 niekas nevyksta, iki tol net jokiu paruosiamuju saremiu neturejau. Vis dar laukiam. Atsibodo pilvas. Norim pamatyti kas pilvelyje gyvena.
Liepos 19.Niekas nevyksta, paruosiamuju nera. MB kalbina vaika islyst iki rytojaus, nes jis kaip tik turi iseigines. Vaikas aisku neklauso.
Liepos 20. Niekas nevyksta. Nutariam skatinti naturaliais budais. Bet kaip? Seksas ir taip pas mus buvo visa laika iki paskutines dienos, lakstau, langus valau, namus kuopiu, zodziu daug judu irgi kasdien. Belieka astrus maistas, karsta vonia, ananasai ir sampanas. Einam i meksikieciu restorana. I meniu neziurim, padavejos prasau atnesti pati astriausia patiekala. Padaveja vepso i mano pilva
Liepos 21, niekas nevyksta. Skatinimas nesuveike. Einu i pliaza (gyvenam ant juros kranto) Galvoju na ir gerai, jei berniukas geriau tegu bus liutas, nes vezys pats moteriskiausias zenklas.
Liepos 23. Niekas nevyksta. Su MB nutarem kad busiu amzinai nescia. 24.20 einam miegot. MB jau guli, atsiridenau iki lovos ir as, galvoju, ka cia veikt, gal dar pasimylet ? Tik, oi o kas cia...begu i tualeta raketos greiciu, isoku i vonia ir tik sliukst koks kibiras vandens. Stoviu vonioj, saukiu MB. Nieko neskauda, jokiu saremiu, na bet juk knygutese parasyta, kad jei nubego vandenys skubiai vaziuoti i ligonine. MB sako, ot velnias, taip miego noriu. O as visad troskau gimdyti tik nakti, tada man taip ramu atrodo, tai ne dienos surmulys... Kvieciam taksi, taksi juokaujam, atvykom i ligonine. Na cia man patikrino vaiko toniukus, viskas ok. Saremiu nera. Kaklelio niekas isvis neziuri. Sako vaziuok namo, jei per 36 val. jokia veikla neprasides, atvaziuokit skatinsim. MB laimingas kad gales issimiegoti. As ziauriai nenoriu skatinimo.
Liepos 24. Niekas nevyksta. Bijau skatinimo, visaip kalbinu mazyli pasirodyti. Mazylis neklauso. Issisveiciu namus, pasidarau pedikiura. Vakare su MB ziurim komedija, zvengiam. Kokia 23 val.uzeina kartais tokie lyg skausmeliai kas koki 30 min, bet jau labai nereguliarus ir labai silpnuciai. Jau susitaikiau kad skatins ir ruosiuos miegoti. Bet kad skausmeliai lyg ir dazneja. Nejaugi???
00.30 jau kas 5 min. kartojasi saremiai, sakau MB, na gal jau vaziuojam. Jis: ir vel nakti?? Si kart vaziuojam savo automobiliu, MB vairuoja be teisiu. Dabar ne tas svarbu.
1 val. jau ligoninei. Skauda nebejuokingai, pasiramsciodama i MB siaip ne tai nueinu iki priimamojo. Cia suraso popierius ir prijungia saremiu matavimo aparata. Kaklelio nieks netikrina. Sako tai kad saremiai dar silpni,atjungia aparata.Sako cia tik pradzia, iki ryt vakaro gal ir pagimdysi. Nori siusti namo. As noriu tai daktarei uzvozti per galva, nes skausmeliai man visai nemenki atrodo
Apie 2 val. jau rekiu kad man darytu epidura . O iki tol sakiau, kad gimdysiu tik naturaliai. Gydytoja sako, per anksti dar, pakentek. Noriu ja nusaut . MB sako, juk taremes naturaliai. Noriu nusaut ir ji.
Na ka kenciu. Guleti jau nebeiseina, sedziu ant kamuolio ir kas 5 min lakstau i tualeta ant didelio reikalo. Galima sakyti kad didziaja dali gimdymo ir praleidau ant klozeto, na gal ir neblogai, cia panasiai kaip ant kamuolio sedet
Skausmas daros visai nepakenciamas, gydytoja su MB bando kaZka sakyti, MB dar kesinasi man daryti masaza. Abu pasiunciu velniop, cia svelnia forma parasiau. Gydytoja iseina, MB sedi kamputi o as ant kamuolio pamainom su klozetu. Nuo skausmo skraidau kazkur kosmose, atrodo lyg kunas sau o siela sau.
3.30 gydytoja vis dar bando aiskinti kad cia tik pradzia, o as negaliu isivaiZduoti, kad gali buti dar blogiau.Issireikalauju bent jau duju. Va cia tai palaima. Pagaliau MB leidziu pasidarbuoti, jis tik uzejus saremiui kaisioja man vamzdeli su dujomis. Skausmas aisku nedingsta, tik isskrendu dar toliau i kosmosa. Gydytoja iseina, MB irgi pakvepuoja duju, sake reikia mums namo toki balioneli isigyti
Eilini karta lekiu i tualeta, tik kad jau saremio metu jausmas toks lyg vaikas lenda. Sededama ant klozeto rekiu MB, kad vaikas lenda. Tas isbega ieskoti gydytojos. Atlekia jie greitai, parsivaro mane is tualeto. Gydytoja negali patiketi, kad jau gimdau, gi dar tik 4.50 ryto, o pranasavo, kad gimdysiu tik kita vakara. Paguldo ant lovos, patikrina, ogi tikrai. Gimdau. Valio
Gimdau pusiau sedom, bijojau kad nemokesiu stumti, bet sekasi puikiai. MB laiko uz rankos ir vis kaisioja dujas. Pora stumimu ir pasirodo pakausis. MB jau mirsta is laimes, vis aiskina man, kad matosi juodi plaukuciai. Veliau jis sake, kad tai buvo pats nuostabiausias momentas per visa gimdyma, stebuklas. Ir sake, kad vyrai kurie nemate, kaip uzgimsta ju kudikis labai daug praranda.
Stumiant jau neskauda, tik ten jauciasi keistas tempimas, dar pora stumimu ir 5. 10 val. su dar puskibiriu vandens kliukteli musu slapukas. 3530 kg, 56 cm. MERGAITE. Liute :)Tokia ruda juodais plaukuciais. Gydytoja sake, kad jai buvo du kartus aplink kakla apsivijus virkstele, bet viskas gerai, gauna 9 balus. Mazyte iskart paguldo man ant krutines, MB nukerpa virkstele. Jinai neverkia, tik ramiai ziuri i mane savo nieko nematanciomis akutemis, zinda kruti. As irgi neverkiu, tik Ziuriu i sita maza Zmoguti ir negaliu suprasti, kad va ji mano, kad jau viskas ir kad as jau mama. MB irgi neasaroja, sypsosi
Kol sutvarke mane (buvo keletas mazyciu plysimu), mazyle gulejo man ant krutines. MB stebejo visas proceduras, toks jau jis yra - smalsus ir niekuo nesibjaurintis, del to ji ir myliu
Teko dar keleta valandu laukti, kol nuves mus i palata. Mb isluzo tiesiog gimdymo lovoj, ir veliau dar keleta dienu jautes pavarges. O juk visas gimdymas nuo atvykimo i ligonine iki gymimo truko vos 4 val., tai kas butu jei buciau gimdzius keliolika valandu
Ta pacia diena 19 val. jau issiprasiau namo, nes jautemes puikiai, neskaitant nuovargio ir tu keliu mazyciu siuliu, taigi nemaciau reikalo guleti tvankioje ligonineje, su dar septyniomis moterimis ir kudikiais vienoje palatoje.
Kita diena, namie jau buvo balius, daugiau nei 15 Zmoniu atejo aplankyti musu. O trecia diena po gimdymo, visi ejome i pliaza, nes buvo nepaprastai grazi diena. Primas kelias savaites dukrele istisai miegojo, nakti kelesi tik karta pavalgyti. As spedavau pasidaryti viska ir netgi tapdavo nuobodu. Na va sakem nera ka veikti su vaiku
Vis dar erzina svetimi vaikai, dar karta atleiskit mamos. Bet kai ziuriu i savo mazyle, atrodo nieko negali buti nuostabesnio pasaulyje. Bijojau, kad manyje bus per maZai motinisku jausmu, bet dabar atrodo, kad krutinei tiek meiles, kad sirdis sprogs. Gyvenimas nesisuka vien tik apie nauja Zmoguti, kaip ir seniau skiriam laiko ir sau, tiesiog i musu sirdis atkeliavo ramybe ir pilnatve, kurios nebuvo iki siol. Netikejau tuo, bet dabar galiu pasakyti, kad buti mama - pats nuostabiausias jausmas.
O MB buciuodamas mazas pedutes, jau reikalauja sunelio...

