Kaip sekasi jusu vaikuciams bendrauti su aplinkiniais? Ar drasus, ar snekus, ar nepasimeta... Gal isvyde svetima veida patempia lupa ir apsiasaroja? Gal nemegstra kitu mazu kolegu?
Maniskiai nebijo svetimu, nes daug bendraujame ir sveciu daznai uzeina. Nors buna tokiu zmoniu, kuriems atejus, vaikai is karto neigiamai sureaguoja, pradeda verkti, bijo ju... Gal auros nesutampa : :-/

Mano mažoji, kadangi bendrauja su didesnių vaikų draugais ir jų broliukais ir sesutėmis, vaikų visai nebijo. Kartais vaikštant po parkelį pati vejasi vežimuką su leliuku, ir nori į jį pažiūrėti. O su suaugusiais turime problemėlių. :(Kai ateina draugai ar giminaičiai į svečius, tai gerą pusvalandį sėdi pas mane ant kelių, po to po truputi nedrąsiai pradeda judėti, ir tik praėjus gerai valandai įsidrąsina ir tampa "savimi". Sakau, gal dar išaugs, gal čia toks metinukam būdingas drovumas ???Šiaip labai guvi ir drąsi mergaitė, bet adaptacijos periodas pamačius svetimą žmogų jai reikalingas.

Net maniskei buvo tas drovumas ( labai nedaug) tikriausiai tai normali vystimosi stadija, ir dar turbut priklauso nuo to kiek zmoniu vaikas mate, ar iprates prie kompaniju, maniskei tas periodas buvo labai trumpai. O dabar atrodo vel prasidejo, biski kuklinasi, kai reikia daryt pasirodymus pries daug zmoniu.

as pergyvenau, kad benas nedrasus - niekad neina prie vaiku, etc. kieme jis paprasciausiai stovedavo ir ziuredavo i kitus vaikus, visuomet atiduodavo zaisla, jei kitas vaikas bandydavo paimti. bet dabar jau jam sukako du metukai ir elgesys visiskai pasikeite - daug nedelsdamas eina draugaut, kalbina, sugalvoja bendru zaidimu, pvz, jis uzdega sviesa, o kitas turi uzgesinti, arba benas ipila i kibiriuka smelio, o kitas vaikas turi ispilt...
nezinau nuo ko tai priklauso, bet jam matyt buvo toks stebejimo periodas, o dabar vaikis pasidare isvadas ir drasiai bendrauja...

kad mano pupuliui patinka vaikai, tai net abejoniu nekyla. Vos tik pamato lelia tai ir lekia is paskos. Nesigedina nei uz rankos paimti, nei galva palenkus pakalbinti. Nebutu vaikinas, ypatinga trauka jaucia mergaitems... Kai nueinam i darzeli (ten baseina lankome) tai ne mamos nei tecio nepasigenda - svarbu "chebros" yra... :
Taciau dedes ir tetos visai kas kita. Pries gera pusmeti dar ejo pas visus, bet stai dabar jau atsirenka. Be to ir mamos pritarimo reikia. Tikiuosi ir toliau taip bendraus.

Mano pupa (1.7 m.) pati visus kalbina  ;) Budavo sedi vezimuke ir sypsosi visiems, kas pro sali eina, tai ne viena bobute ramiai pro sali nepraeidavo, ypac jei kur ant suoliuko prisesdavom  ;D Dabar kai jau kalba, tai be problemu prieina prie svetimo zmogaus ir pradeda savo istorijas pasakoti, o dar jeigu jos paklausia ko nors... Vaikus dievina, mazesniais uz save nori rupintis  ;) Kelia, jei nugriuva, nori uz rankutes vest, skina gelytes, deda i rankyte  ;D Bet idomiau su gerokai vyresniais  ;) Jei ateina sveciu, maze tiesiog nusvinta- jiems aprodo visus savo zaislus, daiktus, ispasakoja visas istorijas. Ypac laiminga buna, jei svecias parodo jai demesi, klausineja, sneka su ja. Labai patinka buti demesio centre  :D Kai bunam abi namie, matau, kaip ji nori eit i lauka, kaip pasiilgsta zmoniu, jai tiesiog reikia demesio, bendravimo. Galeciau dziaugtis, kad dukryte tokia drasi, nesidrovi, bet va del to pas mus kitos bedos- lauke jai mamos lyg ir nereikia, eina kur nori viena, nieko nebijo. Ne karta bandziau leisti jai nueiti toliau, kur manes nemato, bet ji tik apsidairo, konstatuoja fakta, kad mamos nera ir toliau uzsiima sav reikalais. Toks tvirtas zinojimas, kad mama vistiek bus salia jei kas, ateis, pasiims. Taigi gal geriau butu drovesne  ;)
Tiesa, svetimoj vietoj, tarkim sveciuose, lauke ji vistiek ne tokia drasi, maziau kalba, ramesne. O dar pries gera pusmeti isvis nuo mamos ne per zingsni nepasitraukdavo ir su svetimais tik sededama man ant keliu bendraudavo. Taigi augam ir keiciames  ;D

Susiduriau su tokia keblia situacija: vaikai labai bendrauja su svetimais, labai draugiski. Ar leisti jiems betkokiu atveju prieiti, duoti galimybe, nedrausti, ar vis delto kontroliuoti. Nes ne visiems suaugusiems ta vaiku draugyste kelia nuotaika[img]http://www.kurts-smilies.de/handsup.gif[/img] , o dar kai vaikai nori "padraugauti" su kokiu bomzu... Na prie ju prieiti neleidziu, tik is tolo pasiziureti [img]http://www.kurts-smilies.de/nono2.gif[/img]

Na maniskiai irgi labai megsta padraugauti, ypac kai saldainiais kas nors vaisina. Bet manau reikia pamazu riboti toki draugavima, nes dabar yra daug visokiu negeru zmoniu, o kai kada manes gali nebuti salia.. Si savaitgali buvom zaidimu aiksteleje, buvo ir viena mergaite kokiu 5 m. As turejau vafliuku, ir norejau vaikus pavaisinti, tai ta mergaite sako: man negalima imti is svetimu zmoniu. Na as tikrai buvau nustebus, kad vaikas toks drausmingas.  :

Daniele tokia komunikabili su parko draugais ;D Prieina, apkabina, pabuciuoja, "myliu myliu" padaro, na grazu ziureti. Ir prieina prie suaugusiu, kazka pasakoja intensyviai, rankute duoda. ;D

O mums nesekasi bendraut su bendraamziais. Gal todel, kad tiesiog ypac retai juos sutinkam, neturim kompanjonu. Vaikai su kuriais sunus susitinka yra zymiai vyresni (maziausiam 3 metai). Pirmiausia priejes prie savo bendraamzio uzsimoja. Nesuprantu is kur tai ???
O su suaugusiais tai jokiu bedu. Visi draugai! Per visa laika tik pora kartu buvo labai issigandes pamates nepazistama.

Maniskiui irgi anksciau geriausi draugai buvo suauge zmones.    Nes jo aplinkoje buvo tik suauge, o vaiku nei vieno.  Todel, kai pradejom lankyti darzeli, ji grupes vaikai visiskai nedomino.  Jis tik vaiksciojo susikibes su aukletoja arba seimininkele ir buvo patenkintas. Na, paskui su laiku priprato prie vaikuciu, pradejo bendrauti, zaisti. Dabar jo elgesys yra pasikeites ir i gera puse. Esu patenkinta darzeliu.

Mano vaikas labai komunikabilus, labai megsta demesi, jei nueinam i kavine, pabuna prie musu 5 minutes, o poto prasideda ejimas per stalus, prie vieno stalo pribega nusisypso, prie kito kokia grimasa ismeta :PMaiva pamaiva zodziu.O paskui susiranda padaveja, kuri vaikus myli ir vedziojasi.Vakar tokioj sventej buvom, tai pora kartu vaika pametem :oTik nepasiziurejom sekunde, jau dinges,gerai, kad atgal parbego

Mano vaikinas labai komunikabilus su visais sveikinasi (net katėm ir šunim) ir šiaip labai daug kalba.

Mano dukrytė kalbina visus iš eilės. O jei dar ją kas užkalbina ar nusišypso, tai būna siaubingai patenkinta. Vaikai labai patinka, ypač panašaus amžiaus.

Mano sūnui taip pat labai patinka vaikai. Gatvėje, poliklinikoje, bet kur pamato, tai iš paskos lekia, o ypač patinka mergaitės, o jei dar ir plaukučiai ilgi, tai išvis fantastika...., net barankas galėtų atiduoti. O suaugę patinka nelabai. Kai pakalbina, tai jis iš karto prie mamos glaudžiasi, gėdinasi mat. Nors su kaikuriais ir pabendrauja truputėlį. Anksčiau, kažkaip ir susuaugusiais labiau bendravo, dabar jau nelabai.

O mano pipiras baikštus. Kieme gal kiek geriau, bet jei į namus svetimas žmogus ateina - prašosi ant rankų, verkia Tikiuosi, kad tai praeis, bet baisiausia pasidaro, kai pagalvoju, kad jau rudenį eisim į lopšiuką , kaip jis ten pripras ir ar aplamai pripras?

o mano mazoji tik is pradziu drovisi, o po to tai jau neina sulaikyti, o jei dar sveciai vyriskos gimines...

Iki maždaug pusantrų metukų mano berniukas tupėjo, galima sakyti, po mano sijonu - buvo toks maminukas maminukas. O paskui "išėjo į trasą". Dabar bendrauja su visais, su kuo netingi: drąsiai, gražiai, mandagiai ir be jokių baikštumų. Pasikeitė kardinaliai, žodžiu. Pradžioj net sunku patikėti man buvo ta jo permaina. Kaip toliau bus - pamatysim, bet dabar tai man labai gražu, kad jis taip "be kompleksų" bendrauja .

O mano vaikas turi labai daug baimiu Kiekvienas naujas ir neiprastas daiktas jam sukelia verkimo priepuoli Svetimu zmoniu irgi bijo, pradeda verkti, o jeigu dar koks vaikas pribeges uz rankos paims tai visai isterika prasideda. Manau kad visos baimes persidave nuo manes nestumo metu, nes kai laukiausi mire mano tetis. Po jo mirties as labai visko bijojau. Vienai buti namie buvo kazkoks kosmaras (tetis mire namuose) Tai va dabar visas savo patirtas baimes matau savo vaike Bet tikiuosi jis kazkada isaugs is sito tarpsnio ir viskas bus gerai.

išaugs, tik niekuomet nebark ir nepyk ant vaiko už tas baimes. Stiprybės ir kantrybės jums abiems

Mano sūnus labai drąsus vaikas, nebijo nei vaikų, nei suaugusių... Pats eina ir kalbina visus, drąsiai ima kitų vaikų žaislus ir savus duoda. Prašosi ant rankų pas suaugusius, net jeigu juos mato vos 10 min... Vaikas gerai pasilieka su kitais žmonėm, kai tėveliams reik išeit, neverkia ir neieško tėvų Kol kas neturėjom jokių problemų dėl bendravimo

Maniske irgi prie komunikabiliuju - labai domisi vaikais lauke - eina pas juos su sypsena, paglosto, apziuri, kalbina , taciau dazniausiai kontakto nesulaukia - matyt tokiu nera dauguma
Su suaugusiais atsargesne - lauke privengia, o atejusius i svecius atsargiai apziuri, taciau po tam tikro laiko isidrasina ir jau "podruske" - laukia nesulaukia vel sveciu

Va va ir mano vaikinukas beveik toks pats. Buvom nueje paziureti i darziuka kuri prades jau nuo rugpjucio lankyti, tai niekur nepasileido nuo manes ir vyro. Kiti vaikuciai taip graziai zaide su zaislas, o maniskis buvo labai issigasdines. Net pradejau baimintis, kad vaikinas gali nesiadaptuoti darzelyje Kaip nugaleti jo baimes

Mes sia savaite ejom 3 dienas i darzeli, tai pirma diena turbut nesuprato kas darosi ir neverke paliktas. Antra diena jau verke daugiau, nes pati aukletoja pasake, kad uzreke ant kitu vaiku, o jis issigando ir pradejo verkt. O trecia diena tai visa buvimo laika (apie 1 val.) verke. Tai dabar nebevedam, bet greit man reiks i darba eit ir tada jau reiks nori nenori vest i darzeli. Nezinau kaip bus, bet labai bijau

Dėl darželio ir aš bijau... Šiaip mergička komunikabili tiek su suaugusiais, tiek su vaikais. Su suaugusiais viskas tvarkoj visais atžvilgiais, o su vaikais... Viska gerai tol, kol jie jos neliečia Yra tokių vaikų, kuriems reikia paliesti, apkabinti ir pan., tai va to mano mergina pakęsti negali... Kartais pagalvoju, gal net geriau būtų jei ji atstumtų tokius vaikusm, bet ji pradeda bėgti nuo jų slėptis... Kol kas tai būdavo mamos "sijonas", o darželyje?
Ir šiaip, jei koks vaikas neduoda žaisliuko, tai maniškė ateina pas mane ir sako: paprašyk, kad duotų...

Va va maniskiui irgi tas pats Kol prie jo nelenda tai viskas dar gerai, bet jei jau koks vaikas uz rankos paims ar apsikabins tada sakes

o maniškis keistuolis, dažnai atrodo kad nepagal savo metus mąsto,jam tik 1,10 mėn. bet jam visai neįdomūs bendramažiai lauke nuvedu į tokią aikštelę kur labai daug bendraamžių na kaip darželyje, o šalia yra futbolo ir krepšio aiktės tai tas varo kur dideli bernai na paaugliai, šakės kaip pavargstu nes laksto iš paskos kamuolio ir aš iš paskos, pasižiūriu į kitus vaikus žaidžia gražiausiai
plius dar verkia jei kas ko nors savo neduoda, žaislų dalintis irgi nenori, bet vaikų kambaryje jam labai smagu, bet vėl gi laksto paskui didčkius juokiasi kai jie ką nors ne taip daro
suaugusių gėdinasi, bet man lafa būna tada nes sėdi ramus beveik visą vakarą ant kelių

Mūsiškė irgi kaip čia daugumos labai drąsi . Tačiau vaikų ne visuomet reikia . Ojei ją kas paliečia irgi būna problemų , dažniausiai gauna atgal . Bet po kiek laiko vėl prieina kalbina , tai yra pritupus šypsos . Labai pavydi žaislų , net ir į svečius nuėjus puola iš draugų atiminėt žaislus , bet sprunka su keista šypsenėle .
Su suaugusiais problemų irgi nėra , tik jei nepatinka nesėda ant kelių ir viskas . Gal tokia drąsi , kad lankom mokyklėlę , o gal ir ne ...?

ooo, komunikabili-tai svelniai pasakyta
daznai turim sveciu, tai su suaugusiais gerai sutaria, tik nepatinka girti (ypac kai ja uzkalbina lauke), na ir kartais kokie zmones nepatinka, tai tada jau i asaras ir slepiasi uz musu, bet tai turi but tikrai nekoks zmogus.
o jau suvaikais ir dar vyresniais tai jau zaidzia, i akys ziuri ir viska is paskos daro, o paskui sutikus jaunesnius (nia savo vienmecius) tai bando taip pat zaist-organizuoja traukinuka ir bando "vaziuot"...toli ne visi toki zaidima dar zino budami vieneriu visus vezymelius apziurim, visiem sypsomes ir kalbinam visas bobuliukes parke ar poliklinikoj...net kosmaras kaskoks tai...jei yra parke zmoniu-tada tvarka...TURI but zmoniu VISADA...visa i mama

Mano mergina labai drąsi, bet tik su vaikais , o su suaugusiais į kalbas nesileidžia , nebent, pakalbina kokia malonios išvaizdos moteris, tada susigėdus šypteli, o jei koks vyriškis , tai iš kart ašarų pakalnė

mano panelyte tai labai megsta aplinkiniu demesi ypac vyru,kalbina leles,ir visiem sypsosi,nebijo svetimu,viskas jai idomu

Mums buvo vargo su svetimais iki kokių 1,6m.Visų bijojo.Bet dabar super nieko nebijo ir su visais draugiškas.Tik va vyro mamos iki šiol nepripažysta.

Pripažins. Maniškis seneliui ilgokai boikotą buvo paskelbęs , o dabar geriausi draugai

maniske ka megsta tai bendraut labai kai isenam i lauka tai visiems turi nusisypsot ir pakalbint,o jei kas uzkalbina tai laiminga o ypac patinka mazi vaikiukai

musus zuikius labai megsta bendrauti niekada aplinkiniu nebijojo ir nebijo,visus sbnekina,visiems sypsosi,dar dauguma ir nubuciuoja ypatingai megsta vaikus,dar labiau: mergaites

Manajam15 men.,bet nuo gimimo daug keliaujam ir bendraujam.Jis pas visus eina,nebijo.Vienas zaist nenori,reikia kompanijos ir geriausia-suaugusiuju.Su vaikais maziau zaidzia,bet vaikai patinka.Tikiuosi,kad darzeli problemu nebus,jis kompanijjos zmogus.Tik kartais pagalvoju,kad reiks mokint pas visus is eiles neit.Siais laikais visokiu zmoniu pasitaiko,kazkoks baimes faktorius reikalingas.Gal paaugs ir vel keisis bendravimas,ismoks atsirinkti.

aš tai norėčiau, kad manišksi būtų bailesnis dabar tai puola prie visų, auklė sako (akivaizdi tiesa), kad su bet kuo gatvėj nueitų - mamai rankos nė už ką neduoda, o svetimam - drąsiai Vaikai tai ypač patinka, o dar jei vyresni ale iš bėdos tinka ir suaugėliai

Pas mane irgi dukrytė jau labai bendraujanti,jei jau jai patiko žmogus tai jau neatsikabins nuo jo kol antranku neatsidurs.
O vaikai tai irgi labai patinka,net cypt iš laimės pradeda kai pamato

Mano nuo mažens komunikabilus labai, irgi kartais per daug, bet jau paskutiniu metu pamasto ar verta kabintis

Musiske taip pat tik su seneliu ir viena mano pussesere nebendrauja .Idomu ka tie vaikuciai jaucia,kad uztenka ju nemegstamam zmogui pasnekint ir iskart dudas ijungia

Ugnius atsirenka su kuriais bendraamžiais nori bendrauti, o su kuriais-ne
Suaugusių nebijo, nors iš pradžių pasidrovi truputį, kuo aš labai džiaugiuosi, nes anksčiau bet kam kardavosi ant rankų ir bet kas jį galėjo nusivesti
AnksčiAU bijodavo žmonių su ryškiai rudomis akimis, tarp jų ir diedukas patenka Dabar nebebijo

O Jūs man pasakykit geriau, nuo ko priklauso tas vadinamasis vaiko komunikabilumas? man kažkodėl atrodo, kad didelia dalimi tai lemia patys tėvai, kaip jie tą vaiką pažindina su pasauliu....gal ir klystu....ale graudu žiūrėti, kai 3-5 metų vaikas tepripažįsta tik mamą, tuoj pat žmogų pamatęs dūdas paleidžia

gerrai sekasi

Musu berniukas nelabai megsta bendraut su uz save jaunesniais ir bendraamziais, o vyresni ir suauge-geri draugai Gatveje daznai sveikinasi su nepazistamai ir nueinant pasako "atia"

Musu mazylis labai komunikabilus myli ,buciuoja visus is eiles suauges-gerai,kudikis-super,o jei didesnis vaikas tai isvis balius visai nepazystama sutikes patyrineja kokias 5 minutes ir jei viskas ok,jo jau nuo kaklo nenukrapstysi

mano dukra irgi bendraujanti, patinka jai vaikai,žaidžia su jais kažką šnekasi tarpusavyje,su vienais gana noriai dalinasi žaisliukais ,o kitų nė iš tolo neprisileidžia.dėl suaugusių žmonių,kai būnam kieme tai jei kas pakalbina nusišypso,seka iš paskos,bet va jei kas ateina į svečius ar mes nueinam iš pradžių jaučiasi nedrąsiai,o kai pripranta ir ant rankų eina,ir savo turtą aprodo.

nemanau, kad didele dalim nuo tėvų manau, čia kažkiek yra įgimta, gal kiek siejasi su saugumo jausmu šeimoj ir pan. Tiek vaikio tėtis, tiek aš pati su svetimais bendraut nemėgstu - gatvėj ar pan., o vaikas - visiška atvirkštybė

bendrauti sekasi labai gerai jau seniai ir su visais. Nors buvo toks trumpas amžiaus tarpsnis - kai svetimų labai bijojo... Bet smagiausia kad pagaliau išmoko gražiai žaisti su vaikais, apsikeisti žaislais ir nerėkti čia viskas manoooooooooo
Prie supynių moka palaukti eilėje ir su svetimais vaikučiais susipažinti

Maniškė karta per filmą pamatė, kaip pagrobė berniuką ir kaip paskui mama jo ieškojo, verkė..... Pati labai išgyveno dėl to, tačiau danar reikia galiu pagąsdint kad pagaus senis jei viena vaikščiosi, aš tada labai verksiu, o tau bus labai baaaaaaisu...... Dar kai ima ožiuotis parodau į tankesnius medžius ir sakau - ten gyvena vilkas - kviečiam????? Ir Padeda. O daugiau nieko nebijo

mums tai jau problema bendravimas darosi:nieko nebijo,mielai bendrauja,taciau pasidare baisi pestuke,bijau,kad ateityje draugu netures su tokiu elgesiu..