Tai va, musu vaikai - teti tai visuomet, mane kartais, vadina vardais. Manes tai nesokiruoja. Aplinkinius LT daznai piktina. Ar reaguoti???

Tai jusu asmeninis reikalas. Bet galite pravesti mandagumo pamokeliu Man siaip nlb priimtina, ziuresiu kaip musu mazyle elgsis

Niekada tevo nevadinau vardu tik teti ar teveli, taipat ir kitas gimines vardais nevadinu, ir noreciau, kad mano vaikas mane vadintu visada mama, mamyte

Mano vaikas kartais vyra vardu pavadina, bet mes kažkaip visai to nesurikšminam, juk natūralu, kad vaikas girdi kai aš į jo tėtį vardu kreipiuosi, tai jis lygiai taip pat megdžioja. manau po kurio laiko vaikas pats supras ir vardu jam jau nebekils noras kreiptis.

Nematau problemos. Ir kaip gali aplinkinius piktinti tai, kas liečia tik jūsų šeimą? Tegul piktinasi savo reikalais.
Jeigu jums priimtina, kad vaikai tėvus vadina vardais, - valio

as tai maniau,kad dauguma vaiku tai praeina.... vienu tarpu ir mus mazasis vadino vardais bet praejo ir praejo...... gal jis girdi kad jus vienas kita vardais saukiat tai ir ismoko taip

Na, ir puiku, nieko blogo nematau. As savo tevus irgi vardais vadinu

Manau, kad vaikai neturėtų tėvų vardais vadinti. Bent jau man tai nepriimtina...

Taip ir buvo, kol buvo treju, tai nesureiksminom, ir tikrai po kazkurio laiko nebevadino..Bet praejo keli metai ir vel eme vadinti vardais....Tesiasi metus. Idomiausia, kad pagal kreipini gali atspeti kas nutiko - jei nieko rimto, tai saukia vardu, o jei kazkas tokio tai - MAMAAAA

Gal ką nors ir papiktinsiu tokiu savo pasisakymu, bet tai skaičiau vienoj knygoj - tėvus vadinti vardais yra įprasta aukšto ekonominio išsivystymo šalyse, kur vaikų ir tėvų santykiai palyginti atšalę. Nebandau niekam iš Jūsų to prikabinti Bet labai nenorėčiau, kad vaikas mane vadintų vardu

Daugumai vaikų praeina toks periodaDukra mane irgi buvo įpratusi vardu vadint, po keletos dienų praėjo....reakcijos jokios nesulaukė- nei gyriau, nei peikiau, atsiliepdavau įprastai jei kviesdavo vardu...tik tiek....
bet nenorėčiau, kad visada vadintų vardu

kiek man teko stebeti, tai vaikai tevus vardais vadina tada, kai dar nesupranta zodzio "mama" reiksmes. maziukams nera didelio skirtumo tarp zodzio mama ir pvz zodzio Lina, Egle ir pan. veliau, kai jie ima suprasti, kad mama kazkas daugiau nei pavadinimas, vardu nebevadina..

maniškė irgi būna kad pavadina vardais, bet dažniausiai kai nori paišdikauti

Mano vyrui laaaabai nepatinka,o ir man taip pat

Kai sūnui buvo apie 2,3 m., kurį laiką vadino mane vardu, man tai nepriimtina buvo, aiškinom, kad čia mama, namie tėtis irgi vardu į mane kurį laiką nesikreipė, po to pamiršo

Mūsų vaikas niekada nesikreipė į mus vardais,vadino tėčiu ir mama,aišku laikai keičiasi,gal čia dabar tokios mados,bet man tai nepriimtina.

maniske kreipiasi kartais i teti vardu - cia kai mane sumano pamegdzioti.
O siaip dabar luztame is jos ivairiu pasakymu ( irgi pradejo mus pamegdzioti), kai pvz atsisveikinant su teciu pasako "geros dienos zuikeli"
Nematau tame nei nieko keisto, nei smerktino, nei nepadoraus

manasis irgi vardu pradejo vadint, bet dazniausiai prie kitu, t.y kai buna sveciu, nes ir jie taip vadina

Maniškis vardų neištaria, tai ir vadina mama ir tėte, o kaip bus vėliau tai dar neaišku

Ir pas mus taip. Vaikams nei į galvą neateitų kreiptis vardu, nei mokinau, nei sakiau kada ką nors, tiesiog taip niekada nevadina.
Aš savo vaikams esu mama, tėtis irgi yra tėtis. O vadinti vardu manau vaikas pradeda , kai yra atšalę santykiai arba ne viskas gerai, net nežinau kas , bet kažkas negerai. Pas mus daug gražių žodelių yra lietuvių kalboje mamai ir tėčiui apibūdinti, mamytė, motinėlė, motušėlė, mamaitė, tėvelis, tetukas, teveliukas ir t.t, ir tik šast vaikas vadina vardu-šalta ir negažu. Net broliai ir seserys, kai labai gražūs santykiai, sako ,,sesute (broliuk, broli) ar gali man padėti,, ta prasme be vardo, pabrėždami įpatingą ryšį, tuo ,,sesute,,.

Pati nevadinau ir nenorėčiau, kad mano vaikai kreiptųsi į mane vardu. Man tada kažkaip atrodo, kad santykiai atšalę, kažkoks atstumas sudaromas. na, man tai nepriimtina. jeigu kitiem gerai, prašom, man dėl to galvos neskauda.

Na maniškė dabar jau visada vadina mane mama, tėti tėčiu, o kai buvo gerokai mažesnė buvo įsigudrinusi vadinti mus vardais, tai mane labai erzdino, kažkaip jau nepriimtina...

Tikrai jau nejaukiai jauščiausi jeigu taip atsitiktų Sesers berniukas buvo pradėjęs ją vadinti vardu ir pridurdavo dar mama, tai ji sako jaučiausi lyg jam būčiau svetima ar netikra mama mačiau, kaip jai buvo liūdna, bet jam buvo gal trys su puse ir ne iš šio ne išto. Bet taipat viskas taip greit dingo kaip atsirado Patapo mamyte
O pas mane dar geriau aš buvau mamuku patapus dar ir dabar vyras mane taip pavadina mamuka man toks gražus šis žodelytis

Man asmeniskai tai nepriimtina. Lyg vaikas nepripazintu tave kaip tevo ar mamos...

Viskas čia normalu, tikrai nereikia versti vadinti kitaip. Praeis savaime. Mano pusbrolis mamą vardu irgi vadindavo, buvo užėjęs momentas, paskui nustojo.

Pas mus irgi visokiu tarpu buvo ir vardu, ir jus, bet visiskai nekreipem demesio. Tik vyras juokesi, kad kai darbe jauciasi vadinamas vardu ir jus.
Koks skirtumas kaip vadina, svarbiausia kokie santykiai.

man atrodo,kad isaugs, kai kada vaikai labai greitai viska pamirsta

Mano vaikai visada kreipiasi "mama, mamyte, tete, tetuk" Man asmeniškai nesinorėtų, kad vaikai pradėtų vardu mane vadinti Bet manau, kad tai kiekvienos šeimos asmeninis pasirinkimas

Na kad suauges vaikas kartais vardu pavadina tai nieko as irgi mamai ar tetej kartais juokais taip pasakau bet mazaa vaikutis tai nelabai normalu kad vardais vadina

Na maniskis manes dar niekaip nevadina, bet tikrai noreciau, kad vaikas kreiptusi i mane "mama" o ne vardu...Kai i tevus kreipiasi vardu, tai man visai kitoks rysys tarp ju...Galiausiai ta "mama" malonu girdet...

Niekada nevadinau tėvų vardais, nes kai gimiau tėvai jau patys vienas kitą vadino "mama" ir "tete" nes vyresnėlis buvo pradėjęs juos vardais vadinti ir tėvai nusprendė rodyti vaikui pavyzdį. Ir kažkaip visai gražiai skamba kai dabar jau pensininkai vienas kitą taip vadina

Aš nematau jokio blogumo, jei mano vaikas pašaukia mane vardu. Aš nesureikšminu šitokio dalyko.

Musu dukra irgi vadino mus vardais, ir dbar kartais vyra pasaukia vardu Manau toks periodas visiems vaikams uzeina ir praeina ir nieko cia blogo. Nevadina vardais nebent jei seimoje zmona vyra saukia "teveli" arba vyras zmona "mamyte", tai tada vaikas tikrai nedasigalvos tevus vardais vadinti Asmenskai man kur kas nepriimtiniau vyra vadinti "teveli" nu koks jis man tevelis

Mane vadina daznai vardu, nors vaikas ne mazulytis-5 m...., kazkaip kaip ir dauguma is cia parasusiu-nesureiksminu....

Nu jau manęs tai tikrai vardu vaikai nevadintų, man tiesiog per "šalta" būtų Aišku jos puikiai žino koks mano vardas bet jei šauktų vardu net neatsisukčiau. Man tai visiškai nepriimtina

Man, asmeniškai negražu

Manau , kad nea..reikia atitinkamai aukleti...mama yra mama, tetis yra tetis..tas pats ir su seneliais mociutem ir t.t...cia yra mandagumo reikalas..

na maniske mane kartais taip pat pasaukia vardu,o teti taip pat,bet ji tai daro tik tada kai jau mane sunku prisisaukti(kai prie puodu stoviu )tada jau zino kad greit ateisiu,nes iskarto pabreziu akd as mama bet del to tragedijos nedarau,nes ji sako tai ka girdi,o mane juk aplinkiniai vardu saukia,tai ir ji kartais taip padaro

man nelabai patinka,kai ti tevus kreipiasi vaikai vardais,o ir jus,o ne tu.

maniske 4mete kartais teti pavadina jo mazybiniu vardu,kaip as ji seimoj vadinu,tai smagiai pasijuokiam...

taip. Aukleti reikia mandagumo.
Gero auklejimo pozymis, kai vaikas kreipiasi: "jusu didenybe mama". Ir dar.. nusiima kepuryte ir priklaupia ant vieno keliuko.

Nesamonė kai į tėvus kreipiasi vaikas vardu, juk mama ar tėtis visada bus artimiausi žmonės - tai kad tie vardai tikrai būtų ne vietoje.
o su močiutėmis tai kita kalba, mano sūnus močiutę vadina "Močiutė ... ir Močiute... tritaškis reiškia vardas, taip kreipiasi į močiutes nes jos vis tik dvi
O kreipinys į tėvus turėtu būti -Tu, kartais pasako Jūs bet tuomet jaučiuosi pati blogai nes man Jūs yra svetimas ir tolimas žmogus - taip pati auklėta buvau tai ir vaikui sakau kad Jūs tai tetos ir dėdžiai o mama ir tėtis tik- tu

mama ir tetis artimiausi isliks tik iki 12 metu.
Toliau artimiausi zmones bus draugai ir sutuoktiniai.
Todel i zmona reikia kreiptis "zmona". I vyra-"vyre"
I draugus siulau kreiptis "drauge Kestai, drauge Ingrida " ...

Mano 3 sunus i mane ( beje jie visi dar ikimokiklinukai ) kreipiasi i mane vardu . Nedarau is to problemos Man atrodo esme yra ne tame kaip kriepiasi, bet kokie santykiai seimoje. Jei i mane sunus kreipasi vardu, tai nreiskia kad nustoju buti jiems mama. Puikiai zino kas esu. O myli ir grerbia mane manau tikrai ne maziau negu bet kuria kita i kuria kreipiasi "mama"
Beje ir mociutes jie vardais kviecia.

kai kurie zmones yra susireiksmine.
Jie nori , kad pavaldiniai juos vadintu ne vardais o titulais.
Pvz: generalinis direktorius, prezidentas, vadas, motina ir t.t.
Taip bandoma islaikyt atstuma ir parodyti kas cia vadovauja paradui.

Niekada nebusi iki galo atviras su zmogum, kurio nevadini vardu...
Pagalvokit apie tai.

Taip ir turetu buti,kad namie vadovuaja butent mama ir tetis,kas nutiktu kai pradetu vaikai vadovaut?Pasidarytu chaosas.Beje psichologai pataria aukleti taip,kad vaikai jaustu ribas ir butu kazkiek gireztu taisykliu,taip jie jausis saugus ir mylymi.O kad vardu kreipias i mama ar teta ne pasaulio pabaiga,svarbu kad ribas zinotu.

pagarba ir valdzia pasiekiama darbu, o ne titulu prie savo vardo.

tu manes nesiklausai.
buk atidesne.

jei tu vadinsi MB tete tai ir vaikas ji taip vadins,juk vaikai is jusu mokosi

o mano sūnus gali kokių trijų būdamas atlaužė bajerį. kažkokiam žmonių sambūryje kokia tai teta ėmė šnekint visaip, ir pažėrė tokių klausimų -- o koks tavo tėvelio vardas? tas lyg niekur nieko atsako -- Roger. (o tėvelio vardas visai netoks, ir net pažįstamų tokiu vardu neturim).
tai visi tik
tada išsiklausinėjau -- pasirodo tėvelio vardo neprisimena, o sugalvojo belenkokį, kad no ciocės tik atsimazint

niekad vardais mūsų nebuvo pavadinęs, bet kad nežinotų kuo vardu jo tėvai -- teko primint