QUOTE(Sidabrija @ 2009 03 28, 13:09)
Dievuliau... taip norisi tiketi, kad jis tikrai ten su manim kalbasi... tik yra daug zmoniu, kurie tuo netiki... O man taip norisi jaust ta artuma, ta bendravima. Tiek mazai mes ji turejom ir jo taip reikia.
Sakau, kiti sapnai buna kitokie, bet tie keli, kuriuose jis kalba su manim kazkokie ypatingi...
Viespatie, kaip sunku gyvent...
Sakau, kiti sapnai buna kitokie, bet tie keli, kuriuose jis kalba su manim kazkokie ypatingi...
Viespatie, kaip sunku gyvent...
Aš keletą kartų sapnavau vieną savo senelį. Bet pradėjau sapnuoti tik praėjus keliems metams po jo mirties. Ir visada žinodavau, kad tai jo dvasia. Pirmą kartą jis atrodė gyvybingas, gražus ir sapne mano artimieji žinojo, kad aš jį matau, klausinėjo, kaip jis. Ir vėliau jis paprašė tiesiog už jį pasimelsti...
Kitą kartą nelabai pamenu ką sapnavau.
Trečią - iš sapno supratau, kad mane saugo. Nors ir ne itin artimai bendraudavome, kol buvo gyvas. Bet vistiek aš visus savo senelius ir močiutes gerbdavau ir geriu, mylėdavau ir myliu.
Šiuose sapnuose tikiu, kad jis tiesiogiai su manimi bendravo, nors kalbėjomės tik pirmąjame sapne...
Kitą senelį sapnavau ne taip seniai ir aukščiau yra tas mano sapnas. Tik ten mes nekalbėjome... Manau, kad šis senelis netiesiogiai su manimi bendrauja, bet perduoda kažkokią žinią...