Visgi man (asmeniškai) yra priimtimiausias salves123 atsakymas. Jeigu mane girtų ir liaupsintų kiekvieną dieną, tai būtų ne kas Kai negiria, aš jaučiuos geriau ir stipriau.

Viskas turi būti subalansuota. Abu turi pastebėti vienas kito pastangas savo atžvilgiu ir įvertinti jas. Jei viską priimsi kaip įprastą, privalomą dalyką, gali pradingti motyvacija stengtis...

kodėl neįmanoma?


protinga moteris niekada neleis vyrui suprasti, jog ji yra protingesnė ....

Šiaip tai mamos išaugina sūnus. Motinos ir sūnaus santykis yra visiškai kitoks nei moters ir vyro. Visai nepriklausomai nuo to, kokia moteris yra - silpna ar stipri - ji turėtų nedaryti vieno dalyko: nesistengti savo vyrui pakeisti jo motiną. Moteris iš vyro gali padaryti arba mazgotę, arba karalių, lygiai taip pat kaip ir vyras iš moters gali padaryti arba menkystą, arba karalienę. Tiek vienu, tiek kitu atveju pastangų įdėti reikia tiek pat, skiriasi tik poliariškumas. Kol vyras matys savo moteryje moterį - tol jis pats visomis galimybėmis stengsis pateisinti jos lūkesčius, t.y. būti vyru. Bet kai savo moteryje vyras pamatys "motiną" - ne, ne savo vaikų, o savo paties motiną - jo aktyvumas pavirs pasyvumu arba atvirkščiai, subujos paaugliški kovos su motina kompleksai. Taigi, norint šalia savęs turėti stiprų vyrą tereikia šalia jo būti moterimi.

nagi nagi... yra teorija, kuri sako: kai vyras ir moteris susitinka - jie įsimyli savo mamą, t.y. - idealizuotą savo mamos paveikslą. Kodėl? Iš partnerio, kaip ir iš mamos, tikimasi VISKO! Kad jis ateis, pamylės, pamaitins sielą ir kūną, duos viską, ko tik trokštame...

Taigi - meilė vyrui ar moteriai - iš tiesų yra meilės mamai projekcija... Tartum amžinas troškimas krūties...

Aaaa..., o aš galvojau kodėl man tos krūties taip norisi...

Savo mamos jis įsimylėti negali, kadangi tai kvepia incestu;) Nešnekam apie 4-5 m amžiaus periodą, kai pasireiškia taip vadinamas Edipo kompleksas, iš kurio vėliau išaugama. Diedukas Jungas sako, kad vyras įsimyli tą moterį, kuri atitinka jo Animos projekciją. Anima gali turėti motinos bruožų, jei santykiai su motina buvo geri, bet gali ir neturėti. Anima yra sudėtinis-surinktinis pasąmoningas personažas, pasakyti, kad tai - mamos paveikslas reikštų to personažo supaprastinimą, kadangi jis apjungia kelių realių ir įsivaizduojamų moterų bruožus. Jungas netgi išskyrė 4 Animos pakopas, bet čia gal apie tai nebesiplėsiu Sakydama, kad moteris neturi tapti mama, turėjau omenyje ne konkrečios mamos bruožus, kurie yra projektuojami į Animą, o pačią motinos rolę, t.y. tai, kas apibendrintai suvokiama kaip motinos elgesio rolė.

Dar šiek tiek minčių...
Be krūties negali gyventi tik mažas kūdikis. Nė vienas suaugęs žmogus be krūties nenumirs. Ir jei rėkiama: aš be tavęs numirsiu! Neišgyvensiu! ir pan... - tai yra šantažas ir tokį žmogų reikia palikti...
Papildyta:

Diedukas Jungas - ne vienas mąstantis žmogus ant žemės...

Ne vienas. Bet vis dėlto jis yra vienas iš klasikinės asmenybės psichologijos šulų po šiai dienai.

Aš kadangi tokių protingų senelių neturėjau, tai viską per save perleidžiu... Jei pradėt mąstyti ratais, tai gal yra tiesos motinos troškime. Bet galima pritaikyti ir kitokias teorijas, kurių aš nežinau, bet mintys sukasi... Žodžiu aiškaus atsakymo iš savo paties vidaus neturiu. Beje manau, kad nemažai turi įtakos ar žmogus vadovaujasi sąmone ar pasąmone... Štai šiandien pastebėjau, kad man azijietės patinka... Na tikrai nieko bendro su mano motina...

Na gal nemirčiau, bet labai jau norisi... O dėl moters kaip motinos rolė šeimoje pasitaiko. Manau dažniau tokiem vyram, kurie buvo auginami labai nesavarankiški, išlepinti. Jie sau į žmonas ieško valdingesnių, "motiniškų" moterų...

Klasikinės. Įprastos. Nieko prieš, supranti? Visiškai nieko. Tik už. Bet vat man labai limpa ne jis. Nu ne jis ir tiek. Aš tokia nepaklusni. Man nelimpa kas paprasta, atrasta. Arba pamatau tame paprastume naują šviesą... Jungo žinovė nesu.

... tas krūties jausmas man labai artimas. Jis manyje kabina kažką, ko nesuvokiu. Galiu daug skaityt ar analizuot - būna, nekabina ir taškas

Aš, Medini, irgi viską perleidžiu per save. Bet kad antrąsyk neišrasdinėt dviračio, atkreipiu dėmesį ir į tai, ką protingesni už mane įvairiais gyvenimo klausimais yra pasakę. Tai čia apie diedukus Azijietės - dailios moterys. Šiuo klausimu mūsų nuomonės sutampa Jei būčiau vyriškis, turbūt abejingai pro jas nepraeičiau Bet tavo nuomonė tik patvirtina tą teoriją, kad vyriškio įsimylėjimo objektas tikrai nėra tapatus jo motinai. Pagalvojau apie savo brolienę...Mano (ir brolio ) motina ir brolio žmona - absoliučios priešingybės visame kame: ir išvaizda, ir gymiu, ir ūgiu, ir sudėjimu, ir charakteriu, ir pomėgiais, ir...Žodžiu, reikėtų gerokai pagalvoti, kas jas vienija...A, žinau - jos abi myli mano brolį. Bet tik tiek.

Papildyta:


Tą aš suprantu. Kad limpa arba ne. Man Adleris ir Maslou neitin limpa su visomis jų teorijomis. Na, ką padarysi...Adleris buvo grynas intravertas, aš - ekstravertė...Kitoks pasaulio matymas. Jungo žinovė esu gera. Jis man labai limpa. Savo diplominį rašiau iš meno teorijos, pasiremdama būtent Jungo teorijomis apie žmogaus pasąmonės ryšį su jo kūryba. Tai Jungą praktiškai mintinai moku



Šiuo požiūriu mes skirtingos. Manęs nekabina Bent jau iš kūdikio-vaiko pozicijos žiūrint

Ar vienija tik išvaizda, charakteris, gymis, ūgis ir sudėjimas? Netgi pomėgiai?.. Supranti, daugel kartų aš pro juos lipau. Ir man rodės, pro manuosius lipo... Kas vienija - turbūt tikrai neatsakyčiau...

Azijietės Tačiau ar trauka joms kuo nors skiriasi nuo traukos europietėms ar kitokioms? Ar tai ne tas pat ieškojimas IDEALO? Motina - yra idealas. Kito nežinau...

Tema apie stiprias moteris. Apie tėvo paieškas ne čia. Jis ne mažiau svarbus..

Žinai, kuo suabejočiau? IDEALO ieškojimu. To ieškoma jauname amžiuje. Pakankamai nesąmoningai. Bet kadangi vyrai,su retomis išimtimis, per visą savo gyvenimą tikrai turi daugiau nei vieną partnerę nemanau, kad visi jų įsimylėjimai ir potraukiai susiveda į IDEALO paieškas. Manau, kad vyrai idealų gainiojasi kur kas mažau nei moterys, jie žiūri paprasčiau ir žemiškiau.

Nuo tam tikro amžiaus - taip. Iki tam tikro amžiaus - svarbu, kad sekso būtų.

Aš tau neprieštarauju, bet dėl idealo - nesutinku. Tu kalbi iš aiškiai išmąstytos pozicijos. Bet yra ir kita. Ir tu apie ją žinai. Berods, pasąmone mokslo žmonės tai vadina. Ko kas ieško - dažnai patys nežino...

Jaunas nejaunas... Visa yra sielos būsena, gyvenimo periodai. Ar tu dabar nesutiksi, kad pagyvenęs ar senas negeba įsimylėt kaip jauniklis? Skrajot ir daryt kvailystes?

Manau, kad ne kiekvienas senas tai sugeba. Patirties savęs valdyme tiesiog daugiau.. Ir kvailystės dažnai būna apgalvotos... Manau savižudybių "iš meilės" perkopus tarkim 40- gerokai mažiau nei vyresniajame mokykliniame amžiuje.

Ne kalbu iš to, kiek esu stebėjusi vyriškąją giminę, kaip jie elgiasi ir vertiną daug ką gyvenime. Vyrai daug ką vertina paprasčiau ir žemiškiau nei moterys. Jie vaikosi idealo iki pirmo rimto nudegimo. Po to pas juos labai stipriai įsijungia pragmatiškas požiūris ir į gyvenimą, ir į moteris. Ir reikalavimus savo partnerėms jie kelia kur kas mažiau ir rečiau nei moterys vyrams Iš esmės taip pakankamai supaprastinus schemą, vyrams pakanka, kad jo moteris mėgtų seksą, gamintų valgyti ir būtų sugyvenamo būdo. Aišku, tas punktas apie sugyvenamą būdą šiek tiek skiriasi nuo kiekvieno vyro būdo ir poreikių - vienam reikia pleputės, kitam - ramios ir t.t. Bet aišku, kaip dieną, kad nei vienas nenori šalia savęs turėti pretenzingos, bumbeklės, isterikės, teisuolės visame kame. Ar ne, Medini ? Kvailystes iš meilės vyrai, kiek pastebėjau, dažniausiai daro kriziniais laikotarpiais: paauglystėje ir kai stukteli "amžiaus vidurio krizė", t.y. kai hormonai siaučia. O šiaip jau normaliai jie kvailysčių nedaro. Bent jau normalūs vyrai.

taip jau yra. Man irgi taip yra - deja ar beja - nežinau. Aš parašiau apie mažumą. Man ta mažuma kartais žavi, kartais - ne. Kaip be juodo nėra balto...

Na... tarkim tai minimumas bendram gyvenimui. Bendravyriškos vertybės. Visa kita labai varijuoja priklausomai nuo vyro.
Nors gyventi galima ir su konbra - nei sekso, nei valgio... na tik būdas gal kam patinka...

Na jo galima... Ir visai neblogai gyvenasi. Tiesa, pavalgyti kartais duoda...

Taigi ir buvo sakoma: visa varijuoja priklausomai nuo vyro

Nuo moters irgi. Gyventi galima ir su kelmu. Nei valgyt neša, nei seksu domis...

nesavarankiškų, išlepintų ir krūties taip norinčių apstu. Nesakau, kad visi, nesakau, kad dauguma. Bet jų yra.


Patikėk gyvena ir su kelmu. Ir nesiskundžia.

"Krūties taip norinčių "-tokie yra beveik visi , kuriuos traukia prie moterų...
O dar dažniau pasitaiko , kad "gyvena su kelmu,labai skundžiasi,bet nieko nedaro..."

Froidizmu pakvipo... Kaip Jadze bando pasakyt "Yra autoriu teigianciu kitaip". O kuris teisesnis kiekvienam sprest pagal save. Tuo viskas ir pasakyta.


Vienas klausimas pakilo apie intravertus ie ekstravertus. Girdejau kazkada tokia teorija, kad intravertas priima visa pasauli per save. T.y. AS, PER MANE, SANTYKYJE SU MANIMI. Ir ekstravertas mato save per aplinka. Trumpai tariant intravertas identifikuoja save kaip visatos centra, ekstravertas - kaip visatos dalele. Taip sakant siu terminu aiskinimas yra atvirkscias popsinei nuomonei apie sias dvi puses. Tik nesu tikras ar teisingai perteikiau.
Neteko girdet tokios koncepcijos? Ir gal autoriu zinot, jei teko?

Taip, kalbant apie ekstraversiją ir intraversiją, daugiausiai šioje srityje yra nuveikę mano jau minėtasis K.G. Jungas ir H.J. Aizenkas. Abu jie šiek tiek skirtingai pateikia apibrėžimus, kas yra intraversija ir ekstraversija.

Pagal Jungą ekstraversija pasireiškia kaip žmogaus libido kryptingumas į išorę, aplinką, t.y. ekstravertas prioritetus atiduoda socialiniams ir praktiniams gyvenimo aspektams, kurie neįmanomi be sąlyčio su aplinka. Intravertas, atvirkščiai, yra orientuotas į vidų, į save, jis prioritetus atiduoda savo apmąstymams ir vaizduotei – svajonėms, idėjoms, t.y. orientuotas ne į praktinę konkrečią veiklą, o į teorinių arba įsivaizduojamų galimybių ir aplinkybių kūrimą, įvertinimą, apskaičiavimą, įsivaizdavimą ir t.t.. Taipogi Jungas rašė apie tai, kad kiekvieno individo mąstyme dominuoja viena iš sąmoningų funkcijų: ekstravertinis (arba intravertinis) mąstymas, jausmas, pojūtis arba intuicija. Kitos, papildančios funkcijos yra silpnesnės, kadangi jos yra pasąmoninės.

Aizenkas perėmė iš Jungo sąvokas ekstraversija ir intraversija, tačiau jis jas traktavo šiek tiek kitaip.Jis kiekvieną iš šių sąvokų pateikė kaip kompleksą tarpusavyje susijusių, sąveikaujančių asmenybės bruožų, kurios yra paveldimos genetiškai. Tipiškas ekstravertas, pagal Aizenką, yra bendaujantis, optimistas, impulsyvus, turi platų pažįstamų ratą ir silpnai kontroliuija savo jausmus bei emocijas. Intravertas – priešingai, yra ramus, uždaras, bendrauja siaurame rate, planuoja savo veiksmus iš anksto, gerai kontroliuoja savo jausmus ir emocijas.

Atsakant i tiesiogini temos klausima:
Šūda jie silpni, jie tik durneli isijungia, nes taip patogiau ir moteros cia visai ne prieko, ar silpna ar stipri, jei vyras turi parazitavimo gyslele tai ir parazitaus, ir vaidins silpna

yra tiesos. taip lengviau gyventi

Tai nepriklauso nuo lyties...

O durnelį įsijungia, nes moteriai taip gerai. Ji priima tokį vat parazituojantį ir gyvena su juo ilgai ir nuobodžiai. Taigi moters vaidmuo čia tikrai ne paskutinėje vietoje.

Žinoma, ko negyvent įsijungus durnelį, kai apie tave šokinėja? Bet tai būdinga ne vien vyrams, daliai moterų - irgi, todėl sakyčiau, kad ši savybė priklauso ne nuo lyties.

Visiškai sutinku. Lytis tokiais atvejais nevaidina jokio vaidmens.

Čia priklauso nuo kartu gyvenančių žmonių susitarimo. Ir jei minimi susitarėliai gyvena kartu, tai darau išvadą, kad jiems yra gerai, kuomet tarp jų vienas pasirenka parazito vaidmenį. Taigi problemos kaip ir neįžvelgiu..

Gal pauostykit smarkiau.. Froido net mintyse neturėjau

Tik nereikia aiskint kur ka uostyt.
Kaip sakoma jus nesakykit ka man daryt, o as nesakysiu kur jums eit.

Kaip sakoma, skaitykit tarp eilučių. Tiesmukiškumas šikart ne vietoj ir ne laiku.

Va butent, tarp eiluciu.

O čia jūsų mintis? Gera mintis, manau, kad nenusirašėt, nes forume ją jau seniai yr pasirinkęs kitas žmogus

Linkiu sėkmės visažinei ar visažiniui

Greiciausiai ne mano, bet kazkaip patento tai eilutei nemaciau. Ir siaip smegenys dar tiek veikia, kad karta pamatai ir ilgam prisimeni, jei tinka tau, nebutina nusirasinet. Taip kad ieskokit kitu budu sumenkint kita zmogu. Subtilesniu, moteris gi esat!!
Beje, ne as cia i visazinio titula taikausi. Ir aplamai, gal baigiam S...a malt ir purvais drabstytis. Bent jau is pagarbos kitiem cia besilankantiem zmonem.

Normalu. Moterys nori lygių galimybių, tai kodėl vyrams negalima būti silpniems, jei joms galima būti stiprioms? O tokios poros visiškai natūralu, nes stiprus ir silpnas žmogus vienas kitą papildo.

iš stipro žmogaus yra ko semtis. Iš silpno reikia susimastyt ko galima pasisemti.

silpną galima sutvirtinti ir pasisemti ko tik norisi... Silpni žmonės atviresni, lengviau prisišlieja, lengviau juos pakreipti reikiama linkme, ar netgi galima jais manipuliuoti (svarbu neperlenkti lazdos , nes taip gali visai prarasti žmogų)...

Aš manau, kad silpnas žmogus niekam nesiryžta, viskam apatiškas. Jeigu juom galima manipuliuoti, tai jau ne silpnumo požymis, bet kvailumo.

O kam reikia "manipuliuoti"?Tai ,kas čia per "normalūs" santykiai tarp žmonių?..

Aš nesakau, kad reikia, bet silpniem žmonėm tai yra paranku, nes patiems nereikia priiminėti sprendimų, jie patys prašo nurodyti jiem "teisingą kelią", laukia kol jų ko paprašys, kad turėtų ką veikti...
O "normalu" yra salyginė sąvoka - manau, kad normalu yra tai, kas priimtina žonėms tarpusavyje, bei aplinkiniams...

kitaip sakant, nusiplaunu nuo atsakomybės.
kas priimtina žmonėms tarpusavyje, nepriimtina aplinkiniams. Tik kartais, rekarčiais.

O kodėl nepriimtina? Man tai visai priimtina - jei žmogus nedaro žalos visuomenei, nėra parazituojantis, tegul gyvena...

Ir tegul sau manipuliuoja kiek tinkamas...Jumis...

Na kol tai nepažeidžia mano interesų ir toleralimo ribų, tegul...

Na, o kiti - neverti gyvenimo?