Uosvis (tiksliau Sesuras ) 7men dukra ismokino gnaibytis . Dabar jau pradejo mokyti spardytis (kol kas dar nesiseka) . Laukia kol prades kalbeti kad ismokytu "graziu" eilerastuku (mano vyras ,kai buvo mazas, toki viena eilerastuka padeklamavo Kaledu Seneliui Leliu teatre. Tai visas teatras leipo juokais, Senelis vijo lauk, vaikas liko nesuprates kodel saldainiu nedave ir dar anytele neturejo kur akiu deti).
Su uosviu neina susikalbeti, nes jis mano kad tai turi isliekamaja verte tautosaka !!!!!! ir tai turi eiti is kartos i karta. o as tikrai nenoriu kad dukra stebintu tokiais ar panasiais dalykais.
Gal kazkas susidure su panasia situacija ir gali patarti kad ir su uosviu nesusipykus ir kad vaikas kuo maziau blogybiu moketu.

Tai, kad septyniu menesiu vaikai spardosi ir gnaibosi- ju raidos normalus etapas. Visi taip daro, nesvarbu, ar juos moko uosvis, ar ne.

Išmokyk, kad vaikas muštų uošvį kai paaugs Rimtai tai nesusidūriau

nesuprantu kaip galima 7men vaika ismokinti gnaibytis niekaip neismokinsi,nes jis to ismoksta pats arba visai neismoksta.del gnaibymosi ir del spardymosi manau problemos nera o del eilerastuku tai tikrai reikia kalbet su uosviu.

Dukra tavo , o ne uosvio, ir tau spresti ko ji bus mokoma, o ne jam.

P.S. Musu dukrytes labai panasaus amziaus

Aha, aš irgi nesuprantu ar galima atskirti, kada 7 mėn kūdikis tai daro išmokintas, juk jis tik duok savo plaukus ar nosį ir nemokintas griebs , o jei norėsi pasitraukti nepaleis.
Na, o dėl eilėraštukų, kai ateis laikas tada ir daryk sprendimus, o daba dar nesuk sau galvos juk be 1,5-2 metų ji nekalbės. Aplamai vaiką apsaugoti nuo supančios aplinkos sunku,na nebent uždarytą laikytum, o šiaip reikės pasistengti, kad tas uošvis ko nereikia nemokintų , o ypač eilėraštukų, kuriuos paskui kalėdų seniui gali pasakyt, bet iki to laiko tau dar toli.Bet atmink, kad ir be uošvio aplink daug žmonių, tame tarpe vaikų, iš kurių mažieji mūsų aukseliai dažnai išmoksta ne ypač gerų dalykėlių.Kiemas, darželis, gatvė...... štai kur ir be uošvio galima prisigaudyti "labai gražių žodelių ir netgi eilėraštukų"

Tai gal vyras gali su savo tėvu pasikalbėti - kad, maždaug, gal nereikia tokių nesąmonių mokyt.

Man irgi bėda mano mamos vyras (ne mano tėvas) jau nuo mano pasakoja kaip jis laukia šio mažylio neva jau kai aš jį visko primokysiu ir eilėraštukų ir žodžių ir gestų aš nesuprantu kaip su jou reiks kariauti juk su mama tai vis tiek susitiksi o ir jis ten jau mano jaunesnieji pusbroliai visko jo buvo primokyti tai žinau kad ką sako tai ir planuoja nors ir mama ir aš jam sako bet kaip per vieną ausį įėjo tai per kitą išėjo....
Ir mūsų dukrytės panašaus amžiaus tai pasidalinsim dar patirtim

Vienintelė išeitis pasikalbėti su uošviu, o jei nepadės išmokink eilėraštuką skirtą seneliui, kuriame būtų "gražių" pasakymų apie jį. Gal paklausęs susiprotės.

norint apsaugoti savo mazyle nesipykti gali buti sunku (nepazistu to zmogaus tai negaliu tiksliai nieko pasakyt) as jusu vietoj pasakyciau "kiekvienas SAVO vaikus aukleja kaip ismano, mano mergytes auklejimas - tik mano reikalas, r jei as sakau kad to nemokint, vadinasi nemokint" grieztai pasakius gal neiseis pro kita ausi jei pro viena ieis, o jei sakysit jam "na zinot...hmmm..kaip cia paskius...nu gal nemokykit jos mazo vaiko tokiu dalyku...gerai...nu prasau..." tai niekada nepaklausys

Gal kai pradės kalbėti, kuo mažiau savo mergaitę palik vieną su uošviu. Šiaip jei suaugęs žmogus nesupranta, kad taip negražu, ir labai jau jam norisi išmokyti, tai sunku gal bus ir apsaugoti. Nes pažįstu irgi vieną šeimą, kurie savo vaikus, mus su sese, savo anūkus mokino ir moko keiktis. Ir jiem labai gražu ir juokinga. Ai dar ir mano dukrą mokė keiktis ir špygas rodyt, bet vyras pasipiktino. Tik gerai, kad jie mums ne giminės ir labai jau retai juos matom

Mano draugės brolį sesrų kadrai visokių nesąmonių mokė. Tai pirmiausiai atsigręžė į tą kuris mokė. Jam pradėjo visokius negrąžius žodžius sakyt, iš jo juoktis. Tik, aišku, negarantuotas, kaip viskas baigsis ir kur tuos eilėraščius deklamuos. Aišku, tėvui lengviau būtų pasakyti, uošviui gal sunkiau, bet reikia. Juk kai padarys vaikas gėdą , neisi ir nesakysi ,,čia ne aš, čia senelis išmokė''.

Kietas uosvis... ...!Na jai mergaite primokintu visokiu tokiu eilerastuku,tai tikrai butu nemalonu,kai ji kur sudeklamuotu... ..Bet ji dar maza ir dabar jai manau blogos itakos nepadarys "toks"uosvys... .....

Ot problema. Nugis pakrauni malkų tiek uošviui, tiek kitiems, kas palaiko, ir viskas Nu jei durneliai, tai ir reakcija, kai į durnelius

Mane tai ir nervina, kai mano vaikams girdint seneliai kalba na visokiais žodeliais, susijusiais su šš... Aš taip nekalbu, todėl labai yra nemalonu..

Nu blyn, kojos nekelciau as i ju namus jei taip darytu. Grieztai butu pasakyta.. ir MB galetu pats su savo tevu kalbet ir aiskintis jei noretu dar pas savo tevus nuvaziuot, nes as tikrai ten su vaiku nesirodyciau

Mano situacija labai panasi, tik mano dukrai 2,5 metu ir uosvis jau antra karta pastebiu kai moko mano mergaite bjauriu zodziu Pirma karta buvo girtas tai tuomet patylejau ir nieko nesakiau, bet antra karta kai negirtas pradejo sakyti pasakyk toki zodi, mano mergaite pakartoja... jis juokiasi... uosvene irgi juokiasi, mano vyras taip pat sypsosi, poto dar antra karta pakartojo, sako vel pasakyk tai tuomet mano kantrybe truko, pasakiau kad mano vaiko nemokintu negraziu zodziu, sakau jei jus norite as galiu ja primokinti kaip jumis vadintu, tai zinokit uztilo ir nieko nebesake, bet uz tat su vyru susipykau, anot jo as turejau patyleti ir iseiti, nes kaip tik tuomet ir rengemes striukes ruosemes i namus.... Nezinau kaip tokiose situacijose elgtis, ypac kai mano dukryte jau viska sneka ir nuejusi i darzeli viska pasakoja, tai man net pries aukletoja geda
O vyras nenori savo tevui sakyti kad nesusipyktu, nes jo tetis labai konfliktiskas ir poto viska prikaisioja.....

Sauniai cia atsikirtai

as tai grieztai pasakyciau, kad to nemokintu. buvo is draugu kazkada kazkas pasakes sakyk taip, daryk taip, tai is kart pasakiau. dar draugai vaika turi kuris spjaudosi (fui kaip negraziai atrodo, jam dbr 2,5m) ir ka vaikstom karta kartu, tas spjauna ir maniskis is paskos (maniskiui 4m niekad nesispjaude, nesignaibe ir t.t. tik kandziojosi kazkada, bet trumpai lb, greit praejo ) tai is kart pasakiau, kad nemokintu. man tas pats kas ka pagalvos, kaip priims ar dar ka, mano vaikas nebus toks, kuris keiksis ir kuris spjaudysis ar pan. bent jau iki tol kol bus galimybe tai kontroliuti. nejuokinga man visai, kai vaikai na..., ku..., bl... ir t.t zodelius vartoja, man tai lb bjauriai skamba.
vienintelis zodis kuris prilipo mano sunui tai dune, bet pasako tik tada, kai is draugu vaiku kazkas pasako sita zodi.
Papildyta:
tikiuosi atpras ir nuo sito ir daugiau jokiu neprilips.

Aš prisimenu savo vaikystę. Mano tėvai buvo labai jauni kai manęs susilaukė, ėjo dirbti ir iki kokių 3 metų buvau paliekama seneliams. Tai senelis mane išmokė kažkokią pijokų dainą. Pamenu, kad dainoje buvo tokie žodžiai: "Gerk, gerk, broleli gerk, žmoną palikęs namie..".. Ir daina pasibaigia žodžiais "Bobą ir trobą parduok...". Na, vienu žodžiu... Man tada taip linksma buvo tą dainelę dainuoti, o mano tėvams, jaučiu, visai nebuvo linksma

Jau tikrai kai kurie kaip sumastys zmogeliai , o jei vaika pamokinti kad i juos taip kreiptusi ar ispirt ismokint kai paauks

Pritariu. Jei man taip nutiktų, tai uošviai matytu mano vaika kaip savo ausis. Aš jei pamatau kad kažkas leidžia mano vaikui kažka blogo daryt, iškart pasakau kad taip negalima. Kolkas visi kaip ir supranta. Pabandytu, ka pasakyt, tai taip atkirsciau, kad maža nepasirodytų.

Senelis yra senelis, jis ir taip renka žodžius, kad su savo anūkėliais gražiai kalbėtų. Aš nieko nesakau, kai mano tėvas prie vaikų keikiasi. Vaikai pasigauna, pamato paskui, kad niekas daugiau taip nekalba ir pamiršta (3 ir 4 berniukai). Jei kreipsi dėmesį, kad tas žodis negeras, jei aiškinsit, kad senelis negražiai kalba, tą žodį jie tikrai prisimins ir naudos toliau savo žodyne.

Tikiuosi ne su tėvais gyvenat. Jei pas senelį važiuojat tik į svečius, tai didelės bėdos ir nėra. Vaikui reikia priminti, kas yra tėtė ir mama, kas jiems valgyti daro ir snarglį pučia. Tada jis į senelio pamokas reaguos tik kaip į laikiną dalyką.

Man neisivaizduojama,kad seneliai gali keiktis prie vaiko ar juolab mokyti vaika keiksmazodziu.Kas per degeneratai? Apribociau bendravima,kol nesusitvarkytu leksikono

Et, mergaitės, atbėgau ir aš į šią temelę pasiguosti.. Tik va, mano uošvis vaiką ne keiksmažodžių mokina, o mano draudimus specialiai laužo, tuom kenkdamas vaikui . Matote, mano vaikas turi tokią problemėlę, kad nuo riebaus maisto, šokolado ir saldumynų padidinto kiekio sukyla acetonas. Visa tai buvo išaiškinta ir uošviams. Tik va vienos viešnagės metu, uošvis specialiai primaitino vaiką saldainių, nors buvo abu paprašyti jų jam neduoti Dar visa laimė, kad jis išvažiuojant mums pasakė, kad mūsų berniukas, kol aš buvau virtuvėj suvalgė 6 ar tai 7 sdaldainius ir jo žodžiais " va ir nieko nenutiko" ir dar tai tarė su toookiu pasitenkinimu Namie prigirdem vaiką vandens ir į medikus kreiptis nereikėjo. O štai va uošvis nerimsta.. Jis ir toliau į svečius velka mano berniukui šokoladus, siūlo rūkytas žuvis. O kur dar tokio pobūdžio klausimai: na ar anūkas alaus dar negeria Žodžiu, nebežinau kaip su tuo tipu bekovoti Žinote, nebendraučiau visai.. taip ir buvau padariusi, bet va tada atsiranda problemos su MB. Jis savo tėvus myli, o jie kai jis nuvažiuoja vienas pas juos vis nepagaili pakurstiti, kokia aš bjaurybė, kaip su jais nebendraudama jį patį žeminu. Kas baisiausia, kalbėjau ir aš ir MB kalbėjo su savo tėvu, kad šitoks elgesys, tai jau kenkimas mūsų vaikui. O tam mūsų žodžiai nė motais, juokiasi mums į akis Tai va mergaitės, kaip suktis iš tokios įdomios situacijos?

Seni zmones nesupranta, kaip galima tokiu ligu tureti. Mano tevas taip pat niekaip nesuprato, kaip as galiu buti alergiska karsciui, saulei (tiksliau ne alergiska, bet del kraujagysliu plonumo ir auksto kraujospudzio negaledavau buti ten, kur labai karsta). Taciau kai viena karsta vasaros diena paprasciausiai nualpau viduryje kiemo, nes tevas norejo, kad as jam kompanija palaikyciau ir mane isveze su greitaja i ligonine, tada suprato, kad cia rimtas dalykas. Tai gal paklauskite ir jus uosvio, ar labai laimingas pasijus, kai jo anukas del jo brukamu sokoladu ir kitu gerybiu atsidurs ligonineje. Mes is principo neduodam vaikam dar sokoladu, nes jie maziukai. O seneliai kisa, atseit, dar nei vienas vaikas nenumire nuo skanestu

Uošviai su mūsų vaiku būna tik man matant, kai esame kartu. Tad kontroliuoju jų bendravimą ir pamokas.

aktualu ir man-uosvis isgeres l.zemina uosve-tu tokia,tu anokia,tu nieko neuzdirbi ir t.tblaivus irgi paniekinamai...ir maziu mokina;tu taip sakyk.as vis aiskinu kad senelis juokauja..bet vaikas juk auga..nevezt vaiko neiseina,susikalbet su uosvis-be sansu..tad db senelis JUOKAUJA.O KA DARYT TOLIAU?

Sunkus atvejis.. ypac jei nera kur daugiau vaiko palikti. Ta prasme ilgesniam laikui. O jei tik i svecius vaziuojant tokie dalykai vyskta, patarciau netyleti ir isdestyti savo nepasitenkinima, uosvio auklejimo atzvilgiu.

Neužmėtykit akmenimis, bet vyro ir vaikų tėvo iš tokios aplinkos nesirinkčiau Nuo šeimos nepabėgsi. Manau, bet kuris vaikas turi teisę ir privalo bendrauti su savo artimaisiais. Vaikas- ne daiktas, kurį rodau kam noriu ir kam ne. Ir ypač seneliams. Už tai jis paaugęs nepadėkos. Paaugs, ir pats priims sprendimus, ar jam malonu su seneliais būti, ar ne Jei Jūsų šeimoje ramybė, meilė, santarvė ir tėvelis nuolat jus bučiuojantis ir švelnus- vaikas skirtumą greitai pajus..Gerai pažįstama situacija, kai vaikas pats atsisako pas senelius važiuoti Sako: ai, kad jie ten nuolat barasi Geriau vaikui į ausį pakuždėti, kad senelis pasakė negražų žodį, ir tu jo nekartok nes prapliksi kaip jis , negu auklėti uošvį ar slėpti vaiką...Nė vienas vaikas neužaugo be špygų, negražių žodžių, iškišto liežiuvio ir pan. Svarbiausia, ar laikui einant jis suvoks, kad taip daryti- NEGRAŽU
P.S. sakyti vaikui kad senelis tik juokauja, manau negerai Pokštai, humoras, linksmumas- natūralūs dalykai, kuriuos išsiugdome nepastebint. Negi norite, kad Jūsų vaikui tyčiotis, bartis ir šaipytis būtų natūralu ir linksma? Jug taip "linksminasi" jo aplinkoje...

Va čia tai puikios pamokos vaikams Nepamirškit, kad vaikas -neamžinai bus vaikas...Ir mokosi iš mūsų pačių...

Pats vaikas turi žinoti, kad tų blogų dalykų jam valgyti NEVALIA. Yra tikrai begalės įvairiomis ligomis sergančių supratingų vaikų, pvz. diabetu, ir juos būtina to mokinti. Jei saldainio nepaduos uošvis, tai paduos kas nors kitas...matau tik tokį kelią, jeigu tai taip rimta, kaip rašote (nors gal ir perlenkta ). Acetonas sukyla ir nuo daugelio kitų aplinkybių Pvz skysčių trūkumo. Ypač po ligų (gripo, šiaip karščiavimo). Beje, reikia žinoti, kad nei sriuba nei pienas į skysčių kategoriją neįeina, ir kad tokie pakitimai - kitų įvykių pasėkmės. Taigi, manau reiktų spręsti vaiko sveikatos ir sąmoningumo problemą, o ne uošvio... Visais atvejais esu už tai, kad vaikas suprastų kas gerai, o kas blogai jam. Kad ir visai mažiukas...
P.S. Duokite vaikui vandens, su citrina, su uogiene, žolelių nuoviro, o ne limonadų, jogurtų ar pan., ir nebus problemų su acetonu. Užsiplikykit puslitrį visai dienai, ir duokit gurkšnoti nuolat, nesvarbu ar šiltą ar atvėsusią. Kraują reikia skiesti nuolat, o ne tik tada, kai saldainių užvalgo. Jei skystyje yra riebalų- jis jau nebelaikomas skysčiu, ir organizmas (būtent kepenys) visiškai kitaip jį apdoroja. Tada nebus bėdų ir su vaiku ir su uošviu Nebent turite su Juo kitų nesuvestų sąskaitų

vyras,aciu dievui,ramus ir padorus zmogus-i uosviene daugiau turi vyresni anuka-anas jau pats nebenori pas seneliu vaziuot.tai maniskiui dar daugiau meiles..

Rūta Mėta, visa tai, ką jūs čia parašėte, kuo puikiausiai žinau, mano vaikas išgeria ne mažiau 2 litrų per dieną ( limonadų jis po šiai dienai išvis nėra ragavęs, o ir gazuotų gėrimų išvis negeria, pats nenori), bet tai problemos tikrai neišspręs jei vienas neleis kategoriškai to ko negalima, o kitas bruks į rankas. Taip sąmoningumas išugdomas dalykas. Mano 2.5 metukų vaikas jau nebeverkė, kai parduotuvėje mama tai to ar ano nepirko, nes negalima. Ir dabar ką pasiėmus parduotuvėje žvilgsnis klausiamai krypsta į mane - galima ar ne. Tai va, kai aš arba tėtis pasakome kad galima, jis vaikas ima kuo drąsiausiai ir valgo, juk suaugęs leido. Štai ir čia kuo puikiausia situacija: mamos nebuvo - paklausė senelio, o čia ko neleisti? Argi svarbu, kad mama primygtinai prašė to nedaryti? O ką jūs pasakysite apie alkoholio siųlymus 3 metų vaikui? Ar ir tai normalu, kai trimečio klausinėjama: nu geri jau alų ar ne? Arba nu anukas, gersim alaus?? Nu žinokite, mane tai užmuša, jei sąžiningai. Aš vaikui vis aiškinu, kad alkoholis blogis, o ir išgeria per tam tikras šventes tik suaugę, o čia.. Visada sakiau ir sakysiu: vaikus turi auklėti tėvai, o seneliai jau turėtų gerbti tėvų nuostatas. Ir pikta, kai suaugę žmonės apsimeta kvailiais ir to nedaro.

Fainulkina, turim ir mes tokią problemą. Mums taip pat kyla acetonas nuo kai kurių dalykų ir žmonėms labai sunku tai išaiškinti. Šlykščiausia, kai jie vaikui girdint, pradeda jo gailėti, kad jis visokio š... negali valgyt.
Gal paaiškinkite seneliui, kuo gali baigtis acetono padidėjimas kraštutiniu atveju? Vaikas ne koks bantymų triušis (atsiprašau gyvūnų mylėtojų), nutiks kas ar nenutiks.