pagiezos nereiskiu,prasau is ju tik pagarbos na nezinau,kokioj jus seimoj uzaugot,bet as uzaugau kurioje asmeniai daiktai yra asmeniai,nezinau ar labai jau tyletum jei rastum savo seimos (esancios uz 15000km) sudegintus laiskus,jei vedybinai ziedai tiesiog dingtu...vaikas sudeginti negalejo,jis dar per mazas,o ir musu tuo namie nebuvo tik vyro tevai,sypsotumeis? sedetum kampe ir verktum? ar tiesiog gal ir neitin graziai paparasytum palikti namus...vestum vaika kai ten nera saugu? jau teko gelbeti savo seima,nuo vyro mamos "globojimo",as turiu teise kovot uz savo seima uz vaiko sveika gyvenamaja vieta ir tai kad jis nebutu musamas nors mes niekad nesam pakele rankos pries saviski,tai kokie teise jie turi? jei lauktumeisi ir tau pasakytu darais aborta,nes is vaiku tik vienos bedos ir dar kiek kainuoja...kai net savi vaikai senu tevu nelanko,nes atejus isgirstama tik priekaistai...as uzaugau seimoje kurioje svarbus zmogus zmogui santykis,o ne daiktai (del to vyras ir kertasi su saviskais,nes is ju puses yra noras viska apmoketi,ir taip "prisiristi",o jei koks konflikas tada jau priekaistai del nedekingumo),su vyro teciu sutariu gan neblogai,kai jis buvo po operacijos,as palikus vyra su vaiku namie savaite ji varciau,ir veziojau i fizioterapijas,ne savi vaikai,gyventys kitoj gatves pusej kas antra diena vazinedavau 100km i viena puse ir atgal tiek pat autibusu,ne del saves ar savo ambiciju,bet del to kad as nedirbau ir norejau padeti,bet po viesnages dingo vedybinis ziedas,kuri palikau duse,tik kai vyras sukele veja jis stebuklingai atsirado nemanau kad tyletum,jei jaustum,kad esi netik kad negerbiama,bet ir nemegstama vien uz tai kad esi,nesvarbu ar tai buciau as as kita,situacija butu identiska,jau viena vyro seima issiro del mamos globos,dabar pats vyras nagais ir dantim saugo tiek mane tiek vaika,man svarbiau ne jo tevu teigiamas ar neigiams paziuris,o sava seima jus lygiai taip pat kovotumet uz saviske gal ne taip emocionaliai,bet kovotum

O as puikiai suprantu Serra do Mar. Su daug kuo galima taikstytis, nutyleti ir t.t., bet jei kenkiama vaikui - prie jo rukoma, jam trenkiama (!!!), tai jau reikia imtis priemoniu. Vaiko gerove pirmoje vietoje.

as sutinku kad uosviu ribos perzengtos. gal jie jusu labai nemegsta? o niekada nesusimastete gal turi uz ka nemegti? bet jei turite tiek daug ambiciju tai kodel gyvenate uosviam priklausanciusoe namuose? mano atsakymas, ne, as ju nevaryciau. as buciau seniai susirinkus vaika, issakius visas savo pozicijas, nuomone, poziuri i gyvenima savo uosviams ir isejus gyventi I SAVUS NAMUS. o tada statyciau savas taisykles. tegul ir nuomojame bute. o nurodineti kitiems zmonems, kai gyeni net ne savo namuose.....? kodel jie turetu su tuo taikytis?

as ne vietine ju tarpe kodel gyvenam ju vasarnamyje,nes jis nenaudojamas,jame per 20 metu buvo apsilankyta gal 10 kartu,cia iki mums atsikraustant,del to kai maniskio tecio kampanija krito i krize,maniskis siunte savo alga ir padejo kiek galejo,man tada teko galvot kaip suktis su naujagimiu ant ranku,ganant tik motinystes pasalpa,sumoket nuoma ir dar uz kazka valgyt nupirkt mes isgyvenom,padejom ir jo tevams,pinigus neskolinom,o tiesiog padejom,tuo metu mes nors ir galvojant ir pasitaupant,galejom sau leisti kai nutarem kraustytis,susitarem kad mes gyvensim name,nes darba vyras jau buvo gaves pries mums atvykstant,nuo namu iki maniskio darbo 30km,moket nuoma kai stovi tuscias namas kazkaip ner bais protinga,plius kai musu algos (ipatingai mano) sioj saly yra beveik perpus mazesnes,mes mokam visus mokescius,perdazem nama,pakeitem stogo cerpes,jei 2 metus buvo sakoma cia jusu namai,dabar jau kai mes tiek investavom i namus,o ir vaiko darzelis,gydytojai salia,nesinori vel visko pradet is naujo,aciu man jau uzteko kraustymosi i kita zemyna,jei jau mane iskraustys,tada jau tik atgal i Europa o sito jie nenori,nes supranta pajudintu mane tada,savo sunaui ir nematytu.nors as pasakiau vyruo skersai kelio tarp ju nestovesiu,tai jo tevai,as atsitraukiu,nores bendrauti prasom,bet pagarba turi but,jei jie gerbs mane ir mano seima(mano tevus ir artimuosius) tol viskas bus gerai ir grazu,prasides vel kaisiojimas i pagaliu i ratus,tada jauciu jau tikrai bus susirinkta seima (daiktai uzgyvenami ) ir atia atia

Koks skirtumas ar tas uošvių namas stovi tusčias ar gyvenamas, tai jų nuosavybė ir jų teisė leisti jame gyventi ar ne.Tik gaila, kad šie žmonės nesudarė notariškai sutarties, kad nieko keisti ten negalima( turiu galvoje stogų dengimus ir kt).Jeigu jau tokia esate ambicinga ir vis kiek matau žvelgiate per petį į Europą,pasiryžkite tam, o jei sūnus bus protingas ir kada nors nusiims " rožinius" akinius ir toliau bendraus su savo tėvais.Pagalvokite, kad ir Jūs turite trūkumų, kurie matyt Jūsų uošviams nelabai prie širdies.

na, tai susirinkit daiktus ir atia atia užuot čia grasinusi. Iš to, ką rašot ir kaip dėstot, mano nuomone, su jumis turėtų būti labai sunku bendrauti. Čia kaip mano vaikas: jeigu ne taip, kaip jis nori, viskas - šakės. Atrodo, kad visi turėtų būti dėkingi už tai, kad pasiaukojot ir grįžot, o dabar kenčiat. Pati taip nusprendėt, jūsų sprendimas. O skersai kelio stovit...

Norit gerų santykių su uošviais, bet toks jausmas, kad vsiką darot atvirkščiai, kad tik jų enbūtų, o pati pasiteisnimą turėtumėt. Kiek įdedat į santykius, tiek atgal gaunat, kaip bendraujat, taip ir yra. Sutinku, gal jie žmonės ir sunkūs, nepaisantys taisyklių, bet jūsų metodas per žiangiantis ribas. Apie jokią pagarbą kalbėt tikrai negalima, o ir apie jus pačią geros nuomonės nesudaro.

o kur radai parasyta, kad tuos puikius vyrus uosviai isaugino?

o ar sakiau kad as jam neleidziu bendrauti? ne mano tevai,as nevaziuoju,vaika isleisciau jei tik vaziuotu vienai dienai,sakykim pietums,kurie butu ne namie paaugs gales vazinetis,jo seneliai turi teise bendrauti,as cia ne prie ko,konfliktas buvo tarp manes ir ju,o ne tarp vako ir seneliu,vyras ner suzavetas mamos elgesiu,bet tai jo mama
del namo teisiskai as jame gyvenu,mane ir vaika is ju iskraustyti gali tik teismo sprendimu (nustebtum kokie draugiski moterims yra vietinai istatymai net jei sugalvociau skirtis,puse namo priklausytu man,kaip ir puse viso turto,nesvarbu ar as bent laseliu prisedejau prie to turto,ir dar renta gauciau jei nedirbciau cia ne LT,istatymai kiti,kaip kad ir jei vyras nusimuilintu kur nors nuo vaiko islaikymo,jo tevai moketu alimentus,ner is ko? tada broliai/seses,ir neturi tada kas vyriausias tas sedetu ir pasauli stebetu pro grotas kol seima rastu uz ka susimoket) cia teisine dalis,as tai zinau,bet nesu tiek ambicinga,jei jau skirybos tai man tikrai ne iki namo butu,turiu rankas,turtas uzgyvenamas,man svarbiau kad musu seima neisirtu per jo mamos norus


kiek jie gerbia mane mano seima (mano tevus ir tt ir mano ir ju sunaus sajunga) tiek ir as juos gerbiu tebunie as arogantiska,perzengianti ribas ir pasiputele dabar dar kart perskaityk ka parasiau del ko kilo konfliktas?
tebunie-rukymas prie vaiko (iki terasos 3metrai,o ten ir rukyk),net dumu putimas i jo veida,asmeniniu daiktu tikrinimas,daiktu dinginejimai (vestuviu ziedu,asmeniniu dovanu),laiksku adresuotu ne jiems skaitymas,ir ju deginimas,nuotrauku deginimas (kazkodel tik mano seimos esancios toli),vaiko musimas...kiek ilgai tu pakestum tokius uosvius? net jei ir gyventum kartu su jais vienam bute/name,kaip greit isitaisytum kabliuka,spyna duryse,ir kiek ilgai truktu kol tavo kantrybe truktu? nors ne,kaip suprantu tu butum gera,gal net prisijungtum prie rukimo,nuejus/nuvaziavus pas juos taip pat patikrintum ju asmeninius daiktus,gal kai ka ir nudziautum ar paslaptingai kur pasleptum,kad paskui jie tarpusavyje galetu aiskintis,laiskai matyt tau ner kazkas asmenisko,kas pirmesnis is pasto dezutes paiime tas ir skaito? tada sekmes,kuo nuosidziausios,tik va sioj vietoj musu nuomones issiskiria as pastovesiu uz save,net jei dabar saltasis karas,bet vaiko sveikata man brangesne,mano asmeninai daiktai yra mano net vyras neturi teises skaityti mano gaunamu laisku (galu gale ir nesuprastu )

teko gyventi tik metus bet labai sunku buvo

O kaip manote, jie patys kaip pomodorai šoltnamyje užaugo?
Papildyta:

Esate baisesnė už atominį karą

noreciau suzinot kodel

Atsisėskite ramiai ir šioje temoje paskaitykite viską nuo pradžios iki galo, ką esate parašiusi.Gerai permastykite ir pažvelkite į visa tai, svetimomis akimis.Ir tada gausie atsakymą, kurį aš Jums ir parašiau. Sekmės

o dabar jus atsakykit i mano jums uzduotus klausimus
leistumet rukyti prie vaiko?
leistumet musti vaika?
leistumet imti jusu asmeninius laiskus?
leistumet deginti be jusu zinios jusu seimos laiskus/atvirutes?
leistumet atplesinet asmeninius laiskus/saskaitas/banko ataskaitas?
leistumet be priezasties jus kirsinti su jusu vyru?
leistumet vaika i nesaugia jam aplinka?
leistumet ignoruoti jusu vaiko mityba/dienos rezima?

kai atsakysit i siuos klausimus tada bus galima kalbeti kas teisus ir kas ne

Atsakau;
jeigu Jūs būtumet mano marti- leisčiau sau didelį malonumą su Jumis nebendrauti, nors ir labai būtų gaila prarasti anūkus ir sūnų.

Butent.. Labai idomu kaip tos, kurios taip varo ant uosviu elgsis su savo anukais kai laikas ateis ir to meto sulauks? Ar labai bus malonu, kai paciu marcios is namu varys ir uz akiu kalbes visaip. O savo elgesio po kokiu 20 metu nereikia prognozuoti, nes labai gali buti, kad pasikeis poziuris i daug ka, i vaiku auginima, santykius, artimuma ir pns. Manau, kad reikia pirmiausia gerbti vieniems kitus ir nebus problemu. Taip pat reikia suprasti, kad vis delto vyra isaugino tevai ir vien delto juos reikia gerbti, delto, kad jie vyresni zmones. As taip pat esu dar jauna, turiu mazus vaikus, bet su uosviais problemu nesidarau jei ir nepatinka kas, manau geriau patylet kartais del sventos ramybes.

manau vaika aukleja be anytos - darzelis, mokykla, seneliai, aplinka. Todel tikrai nereikia uzkrauti lauru tam, kas ju nenusipelne.
pvz kai susilaukem pirmagimio, vyrui atrode normalu, kad jisai vienas eis kazkur, o as su vaiku sedesiu namuose. Praejus kazkur desimtmeciui pries keleta metu svarsteme, ka kviesti i vyro gimtadieni ir kalba isejo apie viena drauga, kuris turejo kelias savaites pries gimtadieni tapti tevu ir vyro zodziai tuo metu buvo - nekviesiu, negrazu zmona tokiu laiku palikti. Kurioje vietoje cia anytos auklejimas?


manau menkas praradimas butu.


na taip parasei viena is svarbiausiu punktu, nuo ko priklauso santykiu gerumas. Kaip manai, kelios is cia, kurios "neigiamai" pasisako apie anyta yra sulaukusios ju pagarbos? O kaip sauksi, taip ir atsilieps.

ne neatsakei o dabar man paaiskink kuo marcios kofliktas susijes su sunaus,anuko/u ir tavo bendravimu? principai?

pagarba turi but uzsitarnaujama jei mane gerbia ir as gerbiu,nesvarbu tai vyresni ar jaunesnis,o gerbti vien del to kad jie tevai ir vyresnio amziaus jei kenkiama seimos gyvenimui ir vaiko sveikatai,nors buvo prasyta,kalbeta bet toliau sekmingai tai daroma ir dar su pasaipa,tada jau pagarbos jokios nera,o ir kodel as tureciau gerbti zmogu jei jis manes negerbia? patyleti del sventos ramybes,taip,jei tai kazkokios smulkmenos,bet ar tyletum jei tai kristusi su su jusu seimos auklejimo modeliu,ir jaustum kad naglai daroma priesingai nei prasoma? pasakytum pati ar niurzgetum vyrui,is serijos tevai tavo tu ir barkis?as pabusiu gera ir grazi ir nieko nesakysiu as renkuosi varianta,kad as susikertu su vyro tevais,nei as kertuos su vyru del ju elgesio,nes vienaip ar kitaip jis ju sunus,jis vistiek net ir zinodamas kad tevai neteisus juos uzstos,ir su jais nebendrauju,bet sudarau visas salygas vyrui ir ankukui bendraut su jais,nei tyliu bet edu vyra ar liepiu rinktis tevai ar as,didele galimybe kad liksiu tik vaika apsikabinus,nes tevai yra tevai

nesutikciau....musu su vyru teveliai(mano abu,vyro tik mamyte likusi) jokiu bedu nesukele vaiko auklejime...anyta visada atsiklausia(tikraja ta zodzio prasme ) ar ta ir ta galima dukrai...mano teveliai labai supratingai bendrauja,nekyla jokiu bedu..tiesa mes negyvename kartu,mes praktiskai nepaliekame teveliams..jei einame i svecius pas tevelius tai einame visa seima,jei kazkur i viesuma einame tai beveik visur su vaikais...o jei teveliai padarytum pastaba del auklejimo tai tik padekociau ..vaikai su seneliais bendraujaa ideliai,graziai,o ir mums nekelia kazkokiu dideliu bedu visur ir visada esame seima
Papildyta:

zinai..kantrybe kantrybei....bet tokiu dalyku as irgi nepakesciau
as niekada nesakau niekada..net vyrui sakau "kai pasensiu ir nukvaksiu" pasakyk,kad neprisidaryciau gedos pries nuosavus vaikus...... viskam turi buti ribos
Papildyta:

o as parasysiu,kad...normaliose seimose iki tokiu santykiu niekada ir neprieis
Papildyta:

sutinku 100%
Papildyta:

bet jus neatsakete konkreciai i klausimus!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Užklydau į šią temą, nes pati turiu problemėlę tik mūsų bėda ne močiutė, o senelis. Taigi apie viską nuo pradžių

Tradicinė šioje temoje situacija - gyvenam su vyru ir vaiku pas uošvius. Bet taip yra ne dėl to, kad nebūtų kitos išeities, bet dėl to, kad namas didelis ir tėvams vieniems nėra prasmės tokiame name gyventi. Nes jei mes išsikraustytumėme, tai tektų jiems namą parduoti.
Taigi, su anyta sutariam puikiai. Ji man kaip mama. Visur važinėjam kartu, apsipirkinėjam kartu, išsipasakojam viena kitai, net išsiverkt ant peties galim, kai sunku ir t.t. Esam tikrai geros draugės O ir vaikų auklėjime mūsų nuomonės sutampa, kas reta pagal šią temą
Tačiau bėda, kaip jau sakiau yra kitur - ogi mūsų senelyje mylimam Jis vaikui viską leidžia. Absoliučiai viską. Be visų vaiko lakstymų, spiegimų, vadovavimo seneliui vaikas dar ir muša senelį, rėkia kad jo nemyli (vaikas taip ir prie svečių ant senelio sako, tai kaip gėda būna, o ir paskui su manim ir vyru taip pat bando elgtis). Bet kad to maža būtų, dar ir leidžia jam daryti tai nuo ko gali susižeisti, šokinėja nuo stalų, šokdamas nuo palangės ant lovos vaikas beveik ore kulverstį padaro. Man aišku kaip mamai baisu, kad tik sprando nenusisuktų. Prie židinio išdykauja tai iki nelaimės tik vienas žingsnis. Be viso šito dar mano trimetį keiktis išmokina. Apie tai kad rūko prie vaiko tai čia turbūt apsipratau, kad nieko nepakeisiu
O vakar grįžusi namo, radau vaiką kruvinu veidu, rūbai kruvini, o senelis mūsų sėdi ramus prie kompiuterio ir juokdamasis sako, nieko nenutiko, biški nugriuvo. O nugriuvo, nes senelis bežaidamas savo žaidimus su vaiku nespėjo jo šokančio pagauti ir vaikas pargriuvo ant žemės. Džiaugiausi tik tuo, kad dantys sveiki.
Ir anyta ir aš visaip bandėm kalbėti, kad nežaistų to, nuo ko gali susižeisti, kad atsargiau elgtųsi. Kad nesileistų mušamas ir, kad neleistų rėkti jog nemyli. Bet iš senelio išgirstam tik vieną frazę "Pas senelį galima viskas, o jūs durnos bobos tylėkit, vyrai žino ką daro". O ta frazė apie durnas bobas kartojama dažnai prie vaiko. Kaži kokia pagarba moterims formuojama
Niekada nei prie vieno iš senelių ir močiučių nestovių ir neseku kiek vieno jų žingsnelio kaip elgiamasi su vaiku. Aš ir pati buvau maža ir žinau ką reiškia senelių palepinimas. Bet vienas dalykas vaiką panešioti, jam saldainį nupirkti ar daugiau kažką leisti, bet ar reikia vaiką žaloti
Kaip su tokiu seneliu elgtis? Ar aš čia per daug iš jo noriu, nesuprantu jo ar kas? bet toks jausmas, kad jis nesuvokia ką daro ir kokios pasėkmės tokių žaidimų gali būti
Beje, prie visų šitų dalykų pamiršau paminėti tai kad labai mėgsta vaiką erzinti. Labai dažnai išerzina iki vaiko ašarų ir isterijos. Ir nors vaikas isteriškai rėkia, senelis dar labiau stengiasi erzinti ir juokiasi iš vaiko isterijos. O kai paklausiu, kodėl taip elgiasi, nejau patinka, kad vaikas verkia, tai atsakymas mane pribloškė savo geležine logika "jei neerzinsiu bus mamyčiukas". Tai taip išeina, kad erzindamas vaiką jam daro paslaugą, nes grūdina

Uzjauciu del tokios situacijos. Tikrai nesuprantamas senelio elgesys.

Pagalvojau, gal jums pavyktu seneli siek tiek apgauti: pvz, pasakyti, kad lanketes pas gydytoja ir paaiskejo, kad vaikui kazkas negerai su alkunes sanariu. Jeigu vaikas metus laiko isvengs traumos, viskas sugis savaime, bet jeigu traumuos (o tai labai lengvai gali atsitikti, nes sanarys jau pazeistas), reikes sudetingo gydymo. Aisku, nesmagu meluoti apie vaiko sveikata, bet reikia uzkirsti kelia tiems kulvirsciams

Panasiai butu galima ir del erzinimo: neurologas sake, kad...

Ir svarbiausia, linkiu jums istvermes

A jums niekad taip nėra buvę, kad apsimeluojat jog sergat, ir opa- akurat Ištartas žodis galingas...Stengčiaus vienus rečiau palikinėti, o vaikui raminančios arbatėlės dažniau sugirdyt...Ai, ir seneliui į arbatą nepakenktų

ne i tema: senai senai 50 m atgal is kariuomenes karius isleisdavo 3 dienoms mirus mamai. vienas zmogus buvo paprasytas buti krikstateviu. tarnavo Latvijoje. taigi i krikstynas niekas neisleisdavo o jam buvo belike tarnauti 1 m . jo mama buvo sveika tai jis pasake kad mire mama netgi pazyma kazkokiu budu susiveike. grizo pakrikstijo vaika ir sugrizo i armija. po pusmecio mire jo mama. deja jis nebuvo isleistas i laidotuves. jam buvo pasakyta mama jau palaidota....
taigi atsargiai su tokiu melu kad serga kad kazkas...

Tokių istoriju ne viena ir ne dešimt Dėsniai veikia.

na, bet cia tai patarimas
Papildyta:

Manot? Tuomet tai super Nuo ryt pulsiu visiem meluot, jog laimejau milijona Paziuresiu ar desnis suveiks

Nesupratau, kuo jis blogas Tokiems hiper vaikams, kurie sienom lipa ir salto nuolat šokinėja, pervargsta, isterikuoja, kaip mamytė rašo- verkia iki užsikūkčiojimo nes jį erzina ir t.t. manot jos nereikia? Taigi nervų sistema vaikui visa išsiderina, smegenims deguonies trūksta nuo netolygaus kvėpavimo ar suprantat, kuo tai kvepia laikui bėgant Toks išdirgintas vaikas turi daug ir ilsėtis, miegoti, pabūti ramybėje. Kai kuriais atvejais, kai dažnai nekreipiama dėmesio į jau nesąmoningai įsiverkusį vaiką- išsivysto epilepsija. Neluošinkit vaikų, brangiosios, su tokiais "grūdinimais". Esu ir aš girdėjus tokių tarybinių metodų, kai kūdikiams leisdavo įsirėkt iki pats išsikankinęs užmiega, atseit plaučiai valosi Tik kiek vaikų kurčiais paliko, tai ne kiekvienas tėvelis pasigiria Tikrai kokia raminanti mėtų ar kitų žolelių arbatėlė prieš miegą nepakenks, o atvirkščiai. O nepakelti ar nekreipti dėmesio į susižeidusį, kruviną vaiką- čia tai kriminalas, tolygus smurtui, mano nuomone. Labiau išsivysčiusioj šaly už tokį elgesį su vaiku tokį "vyrišką" senelį ir pasodintų...

Bet tai gydytojas turi nustatyti ar jie hiper vaikai, ar reikia jiems ko duoti ir kiek, o ne savivale uzsiiminet!!!!!!!!!!!!!!
O del senelio elgesio tai reikia galvot kaip seneli auklet, o ne vaika kaip girdyt melisom ar uzmigdyt (nors manau, jog iseitis tik viena: vardan vaiko - ISSIKRAUSTYT!)
Papildyta:
zuika23, o ka jusu vyras sako apie savo tevo toki elgesi? Pritaria? nepritaria? Sako jam ka? Iesko sprendimo budu ar tik numojes ranka sau gyvena?

o kuo gali pakenkti vaikui ramuneliu arbatele vakare ??? normalus patarimas arbateles isgert, ramia pasaka paskaityt ir t.t.

tik siuo atveju kazin ar bepadetu nes vaikas taip elgiasi kaip supratau tik su seneliu...

Kas turi bent šiek tiek sveikos nuovokos- gydytojai nebūtini. Po kabinetus tampydamos tik dar bėdos daugiau prisidarysit ir sarmatos, kad nesugebat vaiko savo apsaugot namuose nuo nervinių stresų. Ar siūlot jam prilipdyt diagnozę ir pripirkt gydytojo rekomenduojamų cheminių preparatų už minimum
100 lt? Ir kas čia per savivalė vaikui arbatos išvirt Tai gal ir kiaušinienę iškept- savivalė Savo vaiko gerove pasirūpinti- ne savivalė, o būtinybė. Reikia kiekvienai mamai lavinti savo minimalias medicinines bei psichologines žinias, nes nuojautos vaikus auginant reikia labai daug. Praktika ateina su laiku. Žinoma, jei esate absoliuti nulinukė gamtiniuose reikaluose ir visai neišmanote žolelių, yra du būdai- arba nekišt rankų ir neužsiimt jokiais "burtai ne pagal receptą", arba truputį tais reikalais pasidomėti ir praplėsti akiratį.

O kuo gali padeti? Itariu, kad niekuo.


Domiuosi ivairiais dalykais, bet tikiu tik moksliskai irodytais. Jei vaikui reikalinga gyd. pagalba, tuomet manau, jog ir reikia jos, o ne saviveiklos. O gali pasirodyti, jog vaikui nereikia jokiu nei arbateliu, nei tableteliu. Tiesiog manau, jog gydytojas kartais (ne butinai visada) geriau gali pasakyti ar vaikas hiper aktyvus ar siaip, normalus eilinis vaikas, tik tevams atrodo, kad per daug begioja, sokineja ir t.t. (mano broliene buvo tokiu nesamoniu prisigalvojus, ir nors visi sake, kad vaikas normalus, tai kol gydytojas to nepatvirtino, tai jai jis buvo su ADHD ).
O zuikos atveju manau, kad arbateles nei vaikui, nei seneliui nepades. Pades tik didelis atstumas tarp ju.

Jis kaip moka, taip ir rodo, kad visa tai kas vyksta- jam labai nepatinka. Jis per mažas kad apsigintų, o iš tėvų nesulaukia tinkamos reakcijos. Šitokia agresija - vaiko pagalbos šauksmas Nieko nėra baisiau už psichologinį smurtą prieš vaiką. Kažin, ar jis nesapnuoja košmarų? Ar ramiai naktį miega, nekrūpčioja, neverkia per miegus?

Labai dažnai gyd. pagalba reikalingesnė suaugusiems. Čia ne hiperaktyvumo nustatyme esmė, o aplinkoje, kurioje jis auga ir kokią įtaką ji daro jo vystymuisi. Žalojama psichika vaiko ir tiek. Tai prie ko čia gydytojai Čia vaikų teisių apsauga labiau reikalinga. Daktarai pasekmes tai mato ir į kortelę mielai įrašys, bet priežasčių tai nepašalins. Lengviausia pasakyti- išsikraustykit. Bet jei nėra kur eiti, arba išėjus -niekas nepasikeis nes juodas darbas jau padarytas Stebinat jūs mane su ta savo saviveikla Ar žinot, kad yra tūkstančiai medikų, kurie patys mokslu jau netiki? Ar nesate girdėjusi, kad farmacija- tai ne pagalba žmogui, o milijardinės magnatų sąskaitos bankuose ir totalus žmonių nuodijimas cheminiais preparatais? O gal ir apie bandymus su žmonėmis nieko nesate girdėjusi, kai masiškai skiriamas gydymas žmonėms net nesergant ta liga, nuo ko jie yra o vien tam, kad užfiksuoti arba sukelti vaisto šalutinį poveikį o tada jau "gydyti" nuo jo? Atrodo, tikrai per mažai domėjotės...Jug tiek straipsnių ir mokslinių tyrimų apie tai. Ai, nukrypau. Pardon.

Dėl senelio ir anūko sąntykių. Kiek tik įmanoma apriboti laiką kai jie vieni namuose. O jei vaikui būtų reikalinga kokia medikų pagalba tai matytūsi ir jam būnant su kitais šeimos nariais.
Pas mus kiek kitokios priežastys, bet AŠ NENORIU kad mažė leistų laiką su seneliu vieni. Ir darau tai ką galiu, kad tik tai pasiekčiau. Kai dirbu, vežu pas savo tėvus(papildomi 40 km kasdien). Kartais tenka ir "neišgirst" pasiūlymo, kad vaikas gali likt namie. Darbą susiderinau, kad galėčiau turėt daugiau laisvų dienų (aišku, atlyginimas kenčia, bet tikslas pasiektas). Tiesa, man lengviau, nes vyro požiūris šiuo klausimu sutampa su manuoju ir mes derinamės tarpusavyje. Nuo rugsėjo pradėsim leisti į darželį ir tikiuosi, kad labai nesirgs ir problemos neliks