as manau kad neverta griauztis,jug nieko tokio nenutuko,dabar parodyk dar daugiau meiles ir papasakok kaip tu gailiesi ir kad jis nepyktu,nors jis maziukas,bet supras

as greitai uzpykstu ir pasaukiu,bet ir greit atsileidziu pamacius jos graudu veideli.Nu niekaip nesusivaldau,bet musti vaiko nevalia niekad,to ir nedarau ir negaleciau.Sirdis neleistu o pykti tai visi mes zmones,tai zmoniskas jausmas.

man ir sunku prisitaikyti prie to, kad vaikučio norai pirmoje vietoje ir labiausia pikta kai pradedi tvarkytis ar valgyti daryti Todėl kartais ir gražiuoju bandai ir paskui piktuoju o paskui gailiesi

Aš taip pat šiąnakt supykau ant savo mažiuko, kažko jau visa savaitė kaip naktimis pradejo keltis ir prašyt žaist. O kaip tu jam pasakysi, kad dabar 6 ar 5 ryto ir reik miegot. Tai gerai, kad vyras atsikėlė paėmė mažiuką, aš nuėjau mišinuka padryt. Tai kol padariau ir nusiraminau. Bet būna, kad ir dieną rėkia, zyzia ir nežino ko pats nori tai, kad susitvardyčiau ramiai paėdžiu kitam kambary ar susiklaupiu ir ramiu tonu pasišneku su mažium. Bet visas pyktis išgaruoja kai tavo mažius nusišypso tau arba myliu myliu prisigaludęs padaro.

jo sunku,kai maziukai nesupranta dar ko is ju norima

Visi mes zmones ir visiems visko pasitaiko. Gali supykti ir susinervinti, bet zinoma proto ribose. Kai as supykstu paprasau mociutes, kad paziuretu vaikuti, o jei jos nera pradeda belika dainuoti, kad pyktis praeitu. Mano nuomone tokia jei pakeli ranka pries bejegi vaika neesi verta vadintis mama. Nors kaip sakoma nespjauk i sulini is kurio gali paciai tekti gerti. Bet duok dieve, kad to nepasitaikytu

Dažniausiai visus patarimus prisimeni "post factum", betgi svarbiausia, manau, susivokti, kad kol negali susitarti, tai turi namuose "viršininką", kuris uplanuoja tavo laiką taip, kaip jam-jai norisi O būna visko...

mano sunus- tikras angelas, bet as vis tiek kartai pabambu gal labiau juokais man pykti ant mazylio vyresnelis neleidzia

Nežinau, kas darosi atsisedau siandien ir verkiau. Visi vis sako bus didese bus lengviau, o man kuo toliau tuo sunkiau darosi, istisai zyzimas, verkimas nei pazeidzia viena, idedi i vaistyne irgi netinka, vaistau kaip zombis, nesuprantu gal aš vaiko nemoku auginti. Mama aiskina, kad gal dantys nuejom pas daktarus dantys dar nedygsta, toks jau charakteris. Vaiksciojau nei nervavausi, nei ka puske del menkniekiu nervavosi pas je vaikas ramus, kaip belgas

žinau, ką tai reiškia... ypač, kai prasideda vientisas klykimas vakare, kai mažė miegelio nori, bet nemiega... tada visaip nešioji, skraidini, katučių ploji, bandai kažkuo sudominti, o ji kaip rėkė, taip ir rėkia toliau...

cia musu dziaugsmai. reikia valdytis, o ypac su maziukais. didesni daugiau supranta.

man neina pykti ant mažiuko jis tokiu balseliu gailestingu verkia, atkišęs apatinę lūpą-tai, kad ir kaip užimta būnu pamačius neįmanoma supykt...taip ir norisi nubučiuot vaiką... bet suprantu tas kurių vaikiuką laaabai neramūs...draugės vaikiuką mačiau-tai kaip velniukas

buna,kad ir as biski supykstu,bet cia greiciau ne pyktis,o neviltis kai esi pavargusi kai zombis,pas mane maziukas labai reiklus nuo ranku beveik nenulipa,zizia ir zizia,ir dar pastaruoju metu nakti kelesi kas 2val ir tai sneka kazka tai verkia, kartais netenku kantrybes ir pradedu murmeti ,bet pagalvoju,kad jis nekaltas,ne jis,o mes ji pasikvietem,tai kodel jis turi kenteti? is karto apsiraminu o pikti tai zmoniska svarbiausia tai neparodyti vaikuj ir jo negazdinti....

va as irgi bijau to laiko, kai paaugs ir prasides visokie oziai
juk dabar kai verkia, tai ne be reikalo, o kazkas jai negerai buna. Vat ant saves pyktis ima, kad nezinau ko jai reikia, kaip nuramint

na o mes tai barames su saviske ji kazka zizia as jai atgal sakau ji kumscius sudeda ir vel burbulioja juokas ima buna paimu ant ranku ir aiskinu kokia ji bloga neduoda man to ar ano padaryt ji isklauso o tada prade ji ant manes nestis sako viska taip rimtai kad vos susilaikau nesijuokus kai kada su vyru juokiames kad bus derybininke seip tai buna nejuokais supikstu bet paburbu papikstu ir praeina jai sunervuoja kad kazkas jai negerai tada as nepikstu nes suprantu kad ji nori pasakyt bet negali nu bet kai tycia zyzia kaip prisukta nes jai bloga nuotaika ar dak koks velnias tada barames

tos lupytes grazumas kai verkia nea negalima supykti

As irgi sudrausminu savaji, aisku nerekiu... jis idemiai manes paklauso, o kai nutylu, tada pradeda zysti labai juokas ima, kai klauso, atrodo kad supranta apie ka mes cia kalbam nesenai ismoko patempti apatine lupa, tai taip gaila pasidaro..kai verkia nera pripratintas ant ranku, o va turiu drauge, kuri nuo ranku nepaleidzia, tai vaikas tik sukniurkia ir ant ranku... nemanau kad tai gerai

aha ypatingai kai apsisapnuoja ir pradeda gailiai verkti...tai taip priglaudžiu, kad jo nieks neatplėštų nuo manęs...na bet dar mano angelėliui tik mėnuo-tai dar viskas prieš akis... kad kartais neduoda mamytei miegot-tai natūralu...bet kitą dieną užtat abu parkritę miegam ilgiau

ant maziuko sunku pykti

Buvau ir as supykusi, o paskui geda pasidare Tai dabar jei kartais matau, kad pradedu pykti, jei maze zirzia, verkia, negaliu nuraminti, tai prisimenu tas akimirkas, kai ji juokiasi, kai dziaugiasi mane pamaciusi Tada pagalvoju "juk cia mano maze, mano saunuole, tik dabar ne nuotaikoj". Ir tada ir mano nuotaika pasikeicia, imu ja i rankas ir raminu

nu va pas maniske problebos atsirado nuo 11menesiu iki tol buvo angeliukas va dabar ir uz plauku patmpo ir veida griebia kaip kox velniukas dar naktemis pradejo neramiai labai miegot labai demesi megsta viena pazaidzia kokias 10min ilgiausiai tai as va nespeju namie nieko nakti neisimiegu ir juokinga ir graudu jau stengiuos isaiskint kad negrazu mustis ar draskytis ar kandziotis grieztu balsu bet kartais tikrai per grubiai pasakau
bet stengiuos is visu jegu but rami , bet uztat ant vyro labai issiliet pradejau

as ir kartais supykstu bet kai patempta lupyte pamatau, tai visas pyktis praeina akimirksniu nu kaip ant mazulelio pykt, pati po to grauziuos

niu būna kartais akimirkų kai pyktis paima, ypač kai pradeda išsidirbinėt kai košę valgo baisu kad besimuistydamas pasprings. O šiaip tai nesipykstam, gyvenam draugiškai, o jau kai tos akytės apsiašarojusios žiūri, lupytė patempta, tai kur čia pyksi, tik dar didesnis noras priglaus jį prie savęs

Kai vaikui buvo 7 men. mego labai negraziau kryziuoti kojytes Ir viena karta taip piktai pasakiua liautys Nesuprato manes mazute, o mane galvojau sazine uzgraus juodai. Vaiksciojau su akmenu ant kaklo, o po to nusprendziau atsiprasyt. Taip ir padariau, tada palengvejo.
Nuo to laiko neleidziu sau pikti ant to mazo pacio mieliausio ir nuostabiausio zmogeliuko

Maniske jau pradeda manimi manipuliuoti Jeigu nedarau ko jai reikia ,tai pradeda slyksciai zliumbti , be asaru arba mane lupa. Karta taip trenke su ranku kremo astru kampu man i aki, kad man maza nepasirode. Tada tai buvau pikta nuo skausmo Ir dar savaite su fingalu vaiksciojau

del verkymo be asaru ir mes turim,bet man juokinga darosi,juk vaikutis artumo ir mamos nori,jie jau viska supranta.As leidziu jam paverkti5min,ir buna kad nusiramina ir pradeda vel zaist,o jej ne,tai prieinu ir praddu kalbetis.bet neimu iskart ant ranku ,dazniausii pikstam ant vaiku,pacios nesusitvarkidamos su susiklosciuse situacija.Kam pikti ant kubikio kad jis valgit nemoka?na juk tik pradeda ,arba kad tu vaika supouji o jis nemiega ,ir pradedi ant jo pikti ,tai kam supuot,jej jis miego nenori,reikia isiklausiti i vaiko norus,tada ir pikciu nebebus.As irgi buna supikstu,bet pagalvoju,kad jis tik kudikis6men.ir praeina

būna visko kad ir pyktis paima, bet jei tik pagaunu save supykusią ant mažiuko, tai dar labiau ant savęs supykstu, nes tai juk kaip ir visos sakot tik mažas angelėlis, kuris nesupranta dar nieko ir kaip kitaip jam to dėmesio išsireikalauti jei ne išsidirbinėjant o kai pradedu juoktis kai jis isterikuoja tai jis dar labiau supyksta, tada paimu ant rankų ir apsikabinam abu, jis taip fainiai prisiglaudžia, apsižioja mano žandą, prisispaudžia prie manęs, taip gera būna

Man kartais piktumas uzeina, kai dukryte reikia neaisku del to ir nebezinau ko griebtis, bet labai stengiuosi susivaldyti ir piltu tonu nekalbeti, juk ji dar labai mazyte ir nekalta, o gal jai kas skauda - juk vienintelis budas isreiksti viska yra verksmas

O aš tai dažnai nesusivaldau ir užrėkiu O paskui labai šlykščiai jaučiuosi Labai jautri pasidariau...

As irgi iskarto nepuolu prie jos kai pradeda oziuotis (na zinoma isskyrus tuos atvejus kai aiskiai manosi ,kad vaikas niamu nori ar reikia dar kokius poreikus patenkinti). Nusipirkau knyga " Mazylio tramdymas" joje parasyta, kad vaikui iki metuku disciplinos nereikia. Jam reikia suteikti meiles ir silumos, bet kudykiai gaunantys daug demesio bus reiklesni ir toliau. Todel as jau dabar stengiuosi jai paaiskinti kada ji daro blogai, o kada yra gera.

sitaa, o kaip poreikis buti su mama? jaustis saugiai, mylimai? bendrauti? ar tavo akimis, poreikiai buna tik fiziniai - pavalgyti, pamiegoti ir pakakoti?

yra viskam savos ribos jei kiekvieną kartą imsim ant rankų kai jis ožiuojasi, tai sulaukęs metų į sieną galvą daužys, jei ko neduosi reikia vaiką ir paimti ir pamyluoti, bet jei užsizarazino, manau, reikia pirmą nukreipti dėmesį, o kai nurims-pakelti

+2009 03 05, 15:12-->

meilei nera ribu
kudikiai neturi tokio dalyko kaip oziai - jie turi poreikius, ir buvimas su mama toks pat poreikis, kaip valgyti ar miegoti. kodel visos rupinames pamaitinti vaika, bet savo meile, sypsena, apkabinima, siluma - taupome, neduodame?
suprask, kuo daugiau myluosi mazyli, kuo daugiau glausi prie saves, kuo jautriau reaguosi i jo asaras, liudesi ar pykti - tuo svelnesni, meilesni ir lengvesnio charakterio vaika turesi. nes jis jausis saugus, mylimas - ir jam nereikes netinkamu elgesiu stengtis atkreipti tevu demesi i savo bedas... patikek, ne is gero gyvenimo vaikai "isterikuoja".

siaip visad kai maziukas verkia stengiuos ji ramint svelniai sakau jog visai nereikia verkt ir panasei bet vat vakar mane jau vede is kantrybes niekaip neisejo uzmigdyt vis staciom akim ir zyzia nei prie papo nei soske nepadejo tai jau ir paciai galva pradejo skaudet nuo jo tokio zyzimo bet veliau paemiau suvyniavus i adijaliuka ant ranku ir ilgai nebetruko uzmigt o po to galvoju kodel is kart nesumasciau paimt ant ranku ir nebutu reikeja pykt ant ziopliuko

Kartais nakti supykstu,nes reikia maitinti kas 3 val O juk taip norisi miego

oho, kad maniskis kas tris valandas keltusi,tai is laimes sokineciau tai ka darysit kai kelsis 6-8 kartus ? Stiprybes mamyte

na as umaus budo tai kai 2sav. mazius klyke kelinta nakti kantrybes netekus uz nosytes patampiau.aisku mazius labiau uzsiverke o as atsipeikejus is paskos zliumbiau.nuo to karto uzsigelezijau-aisku buna noru gerai papurtyt-bet randu kantrybes ir stiprybes..

niekados leliuko nenuraminsit jei pacios busit piktos

reikia paciom nurimti ir tik tada leliuka ciuciuoti ramiai su kantrybe...
gi mazuliukai jie

Nu nesupykit, bet cia jau virs visko. Fizinis tramdymas vos issiritusiam kudikeliui, 2 sav................Net man pagailo beskaitant mazylio........
Juk ne is laimes klyke, jam ir taip kazkas blogai,o dar.....

askad ir degtukas is prigimties, niekada nepykau ant maziuko, nors ir klyke, miegot nedave 3 menesius - gi jis ne siaip klykia, jam gi negerai

Nuostabu, kad yra šis skyrelis, kur mamytės gali išsipasakot, kaip kartais būna sunkesnių minučių ir kaip po kažkokio savo poelgio jos gailisi, ir dar labiau myli savo mažiukus. Nėra lengva augint mažylius, visgi reikia daug kantrybės. O jei mamytei niekas nepadeda, o jei vaikeliai vienas po kito atėję į pasaulį... Gerbiu ir užjaučiu tokias mamas, pripažinkime, joms sunku. Tad stiprybės visoms mamytėms ir džiaukitės savo mažulėliais, kol jie maži. Laikas taip greit bėga, tie vaikeliai taip greit užauga. Po to lieka tik prisiminimai, kokie buvo kapryzai, kaip nevalgė košės, nenorėjo miegot... Mano mažylei jau septyni mėnesiukai. Jau ilgiuosi tų dienų, kai buvo bejėgis kūdikėlis. Bet žinau, kad ateity dar bus nuostabių progų pasidžiaugt pirmu dantuku, pirmu žingsneliu ir kitais jos pirmais atradimais.

Į vaiko širdį Dievas įdėjo du perlus: paklusnumą ir skaistumą.Vargas tam,kuris juos iš vaiko širdelės išplėšia,užmušdamas jame būsimąjį žmogų tad nepmirškime to, kad vėliau netektu gailėtis

O as sita mamyte suprantu, ir nieko cia tokio kad uz nosytes patampe. Juk nemuse ir skaudziai nedare, tik siek tiek suerzino vaikuti. Man ir paciai taip yra buve. Kai vaikas rekia be sustojimo ir dvi paras buni nei trupucio nevalgius ir nemiegojus tai fiziskai ir psichologiskai nebeatlaikai. O dar jei buni visai viena, tai gali ir stogas nuvaziuoti. Kai apsilankiau pas savo gydytoja, ji paklause ar nebunu viena su mazyle. Sako nebukit viena, nes kyla noras i siena lipyti, cia rimti dalykai. Ir pritariu jei, pati panasiai jauciausi. Ir pyktis ir gailestis eme, ir beviltiskumas. Kad ir kaip stengiausi padeti mazylei, niekas negelbejo.

Laikykis ir nekreipk demesio i piktus sia rasinejimus, nes matau nemazai mamu cia moka teisti (lai kokia tema sventuoliu atidaro ir ten reiskiasi). O ir man tyktis uzeina, tai as paskambinu mamai ar draugei ir issibambu.

pyktis, neviltis ir kiti panasus jausmai yra normalus dalykas, nebijokim to. Bet geriau ne ant vaikelio issilieti, o kaip Samantha123 sak, geriau mamai, draugei ar dar kam, blogiausiu atveju bjauria kaimyne aprekt . Taip sakant rast kam kitam savo jausmus isliet ir nekaupt nelaikyt savyje, nes poto pratrukti galima paciu netinkamiausiu budu.
Sekmes mums visoms

Ilgai negalejome sulaukti vaikelio, labai mylimas ir issvajotas jis pas mus Ir kai man rauna stoga, kai jau jauciu, kad paskutinis kantrybes lasas man issenka, tuomet atsimenu ta meta, kai sunaus nebuvo, kaip su vyru troskom vaikelio, kaip vliau laukem, kaip svajojom. Tada nubraukiu asarele, atslugsta pyktis ir kazkaip vel jegu ir kantrybes tasiranda. O beto ir MV grizta is darbo ir duoda man atsipust

Tai nera pikti rasinejimai, o nepritarimas fiziniam pykcio isreiskimui
Jus geriau rekomenduotumete ir siai mamytei paskambinti draugam, o ne nekreipti demesio. Demesi reikia kreipti i tai, kaip elgiesi su savo kudikiu. Suprantu, kad mamytei paciai tada irgi sirdi skaudejo.

Pas mus lygiai tas pats...jauciuosi ir galvoju lygiai taip pat Tik pas mus ilgai laukta...dukryte

Uzeina pyktis ir man. Bet tik tada, kai bunu ypac pavargusi, mazai miegojusi, o vaikas tik zyzia zyzia zyzia ir zyzia...
Ir tada visokiu minciu i galva ateina, o dazniausia is ju ta, kad nesu gera mama, kad galbut netgi neverta ja buti. Ir kad stipriai klydau svajodama apie motinyste..
Supraskit teisingai, nesigailiu, kad turiu maziuka, labai myli ji. Bet buna labai sunkiu akimirku...

būna..kam nebūna, kad tos kantrybės pritrūksta..

Pastebėjau, kad dabar, nei prieš 11 metų gimus vaikeliui ,esu tikrai ramesnė..kantresnė ..supratingesnė ir t.t.t.