Mūsų mažius, manau, kaip ir visi tokio amžiaus vaikai pradėjo bandyti ribas. Tarkim, žino, kad lipti ant stalo ir spintelės negalima, bet lipa Aišku, mes drausminam griežtesniu tonu ir nukeliam, o tada jis spiegia kaip išmanydamas, arba dar ranka trenkia į stalą Man tai pradeda labai nepatikti. Ir niekaip nesugalvoju, kaip man teisingai elgtis: nekreipti dėmesio ar imtis kokių priemonių ir jei taip, kokių?

Išlieti pyktį į stalą kur kas geriau nei mušti žmogų ar toliau daryti savo. Tokio amžiaus vaikas dar nemoka išreikšti jausmų, tad daro taip, kaip moka. Tikriausiai girdėjot, kad ir suaugusiems patariama pyktį geriau išlieti į pagalvę, bokso kriaušę, o ne išsiliejant ant kitų žmonių ar kaupiant emocijas

Mano mažius užėjus pykčio bangai, ima spiegti, viską mėtyti ant žemės, muštis. Kliūna net katinui, jei šis tuo metui eina pro šalį. Dažnai atsigula ant žemės, spardosi. Iš pradžių bandžiau į visą tai reaguoti, bet greitai nustojau tai daryti. Dabar paprasčiausiai nekreipiu dėmesio. Jei ilgai nenurimsta, nunešu į kitą kambarį ir uždarau duris. Stebuklingai suveikia. Po minutėlės nurimsta ir ima čiauškėti.

[quote=nireglina,2008 11 03, 21:41]
Mano mažius užėjus pykčio bangai, ima spiegti, viską mėtyti ant žemės, muštis. Kliūna net katinui, jei šis tuo metui eina pro šalį. Dažnai atsigula ant žemės, spardosi. Iš pradžių bandžiau į visą tai reaguoti, bet greitai nustojau tai daryti. Dabar paprasčiausiai nekreipiu dėmesio. Jei ilgai nenurimsta, nunešu į kitą kambarį ir uždarau duris. Stebuklingai suveikia. Po minutėlės nurimsta ir ima čiauškėti.

[/quo

Mano kleckis irgi pradėjo protestuoti tiesa jis nesimuša ir nesitranko, bet atsisėda užsimerkia ir klykia visa gerkle, bet mes nekreipiam dėmesio, ar išnešam į kitą kambarį ir tikrai kai mato, kad niekas nekreipia dėmsio, iškart nurimsta, ir eina kitų zbitkų krėsti

Mes tai laikomes vieningos taktikos su teciu - NEKREIPTI DEMESIO
Jei tik krenta ant zemes ir pradeda visaip spygauti ar trankytis, tiesiog pradedam ramiu tonu kalbet tarpusavyje ir iseinam i kita kambari. Stengiames net neziureti i vaiko puse (aisku as aki uzmetu, kad neuzsigautu, nenukristu ar neuzsimestu ko nors... ) Kai tik nurimsta ir ateina pati pasiziuret kur mes esam - tada apsikabinu ir pasakau "myliu myliu"

Nezinau ar teisingai elgiames, bet tokie "priepuoliai" reteja.

pasireiskia tie pykciai spiegimu,ant zemes nukritimu,arba uzdaro duris ir isena rekdama.Tada as sodinu ant kedutes ir kazkur 5min turi ramiai sedeti,is pirmo karto tikrai nepavyksta.bet turi mamos klausyti,o jei tie pykciai pasirodytu sveciuose ar kur pardej kokioj:oh .Neiseis demesio kreipt tikrai.

Iš parduotuvės galima išnešt užėjus pykčiui, iš svečių išeit.

Pritariu, kad geriausias būdas nekreipti dėmesio. Nors tai oi kaip nelengva

mes taip pat turim tokią problemą.Bandom nekreipti demesio, bet nevisada išeina, juolabiau kai klykdamas prašo pakelti, o jei nekeli tai atsitempia kede ir vistiek lipa.meto daiktus, savo zaislus, ir bet ka kas papuola po ranka.
o jei bandai kalbinti dar garsiau pradeda rekti.
nunesus i kita kambari nei trupucio nebuna vienas, o bega is paskos rekdamas.

maniskis ir pradejo rodyti savo oziukus jei jam kas nepatinka pradeda riestis atgal nei aprengt leidzia,nei pampersa pakeist kaip mane erzina toks jo elgesys o db dar ir rekt pradejo.gyvenimu nepatenkintas tai pirmadieni jau kantrybe neatlaike per sikniuka daviau tai asaryciu buvo sirdi man suspaude kad taip pasielgiau,bet padejo apsiramino tik klausimas ar ilgam nereikia db rekt.uztenka pasakyti
Papildyta:
maniskis ir pradejo rodyti savo oziukus jei jam kas nepatinka pradeda riestis atgal nei aprengt leidzia,nei pampersa pakeist kaip mane erzina toks jo elgesys o db dar ir rekt pradejo.gyvenimu nepatenkintas tai pirmadieni jau kantrybe neatlaike per sikniuka daviau tai asaryciu buvo sirdi man suspaude kad taip pasielgiau,bet padejo apsiramino tik klausimas ar ilgam nereikia db rekt.uztenka pasakyti

Na,ką..matau,kad ne mano vienos toks vaikas .Bet paskuitiniu metu tiesiog noriu nusišauti .Vaikas tapo nebevaldomas (tiksliau mes negalim susitvarkyt) .Klykia visur ir visada...isterijos priepuoliai siaubingi.Pvz.šiandien paėmiau iš darželio (lanko 6 savaites),oras geras,galvoju,pasivaikščiosim.Na,ir ką..vaikinas užsimanė,kad jį neščiau ant rankų..neėmiau ir pašlo pakatilas .Staugia,klykia,kojom trypia,lupa nuo savęs drabužius ir pan.Didelę dalį nekreipiu dėmesio,bet vis tik ne plynas laukas-žmonės eina..na ir prasideda dar komentarai visų .Tas pats kai reik eit miegot .Į savo lovą eit nenori,lenda į mūsų,neleidi-staugia,leidi-išsidirbinėja arba dar geriau kariasi ant kaklo.Ir taip "opera" gali užtrukti valandą ar ilgiau .SOS ,gal kas kokių patarimų turi?? Senka kantrybė,nervai nelaiko,o apie darnią šeimą tai net kalbos nėra .Beje teroristui greit du metukai.

juokas paeme is zinutes jusu mamka o as galvojau kad mano vienos toks nezinau ir as kaip susitvarkyti.pasakau kad negalima taip daryt tai kakaryne savo kai paleis,o db jam l smagu ziuret i klozeta net pasilenkes dartruksta kad rankas sukistu buna tokiu dienu nors nusisauk

Man ir kitų juokinga paskaityt būna .Bet kai susiduri pati tai išeities nerandu .Maniškis tai tūlike į skaikliukus tik spokso .Nes domina viskas kas sukimo procesą turi-o tai dar vienas dalykas,kuris veda iš proto...Mašinos visos apverstos,sukam ratus,kojines sukam(čia dar kita istorija ) ,skalbenkė jei nedirba tai būgną sukam ir sukam sukam viskas kas įmanoma .
Aš jam sakiau,kad kai jis užaugs ir eis kur su draugais tai aš vilksiuos iš paskos ir taip pat staugsiu,kauksiu,žinos,kaip aš jaučiausi (čia aišku juokauju) .
Kažkaip nesusimasčiau kol vaiko neturėjau,kad taip sunku bus išauklėt.Atrodo,kas čia tokio .O pasirodo va...turėk motin

Mūsų dičkė ir , kai pasiunta , rėkia baisiausiai. Tuomet išnešame į kitą kambarį. Išsirėkauja ir grįžta rami... .
Stipriai stipriai apsikabiname ir toliau draugaujame

ziuriu mes vieno likimo ,mano ir greit bus du metukai,bet oziu turim tai kaip kokiu 10.Nezinau kiek kartu girdziu per diena(kartais ir nakti)zodeli NE Krentam ant zemes kai ko negaunam ,rekiam ne savo gerkle Pavargstu ir graziai aiskint ir bartis,noreciau ir as per sikniuka kartais taip gerai leptelt,bet negaliu,be to nemanau kad tai pagelbes,greiciau ji dar daugiau su manim ozius rodys.Kartoju sau kaip malda Kantrybes kantrybes isaugs ir viskas bus

LINKIU IR JUMS MAMYTES KUO DAUGIAU KANTRYBES

Mano padaužiukas irgi paskutiniu metu bando ožiuotis kai reikia miegoti savo lovytėj Bet nenusileidžiu: paglostau, pabučiuoju ir paguldau. paprastai verkia ne ilgiau nei pusę minutės Poto atsigula ir gražiai užmiega
Tiesiog reikia duoti suprasti kad kitaip nebus

mammka,

nematei reklamos, kur berniukas užsiožiuoja ir jam dar nepradėjus isterikuot mama krenta ant grindų ir rėkdama spardosi Pabandyk, gal suveiks
Maniškė panašiai elgiasi, tik kiek švelniau. Dabar vis su maistu žaidžiam. Nori pati valgyt, duodu, bet ji žaidžia, laksto su maistu, erzinasi ir nevalgo. Arba pati maitinu, tai sučiaupia kietai lūpas, juokiasi ir nevalgo. Kai nunešu lėkštę, tada staugia amamam Pasiūlau porą kartų ir tada jau nebeduodu, tegu rėkia. Bet greit pamiršta, randa kitų užsiėmimų. Su nešimu lauke, kartais panešu- nejaugi sunku? Tikrai ne. Šiek tiek panešu, tada eina pati, tada vėl panešu...
Man atrodo, kad mažiai kuo labiau žino, kad išsireikalaus, tuo labiau ir rėkauja Žino, kada trūksta mamų kantrybė.

Sveikos, na man kai dar neturejau vaikelio, budavo baisiasia is sono kai vaikas krisdavo ant zemes ir isterikuodavo...stebedavausi..tada, bet

gyvenimas pasikeite ir ka, patys susilaukem dukriuko ir maziuke labai graziai krisdavo ir isterikuodavo, bet tikrai stengdavausi nekreipti demesio, netgi prekybos centre palikdavau ant zemes ir pamazu eidavau, suveikdavo ta taktika greit atsistodavo ir lekdavo paskui mane....daug kas sakydavo kad isaugs, bet zinokite tikrai dabar jai 2.8 metuku, bet jau beveik metai kai tokiu dalyku nebedaro....
ignoravimas pats geriausias vaistas nuo visu oziu

tiesa, gal mane kas palaikys ir bloga mama, bet pas mus namie ant duru kabo toks plonas mamytes dirzelis, mano maze juo gavo, kai viena karta maciau, kad oziai taip vaika valdo, kad i mano balsa, pastabas ir grazius aiskinimus nesupranta, tada paemiau dirzeli ir to vieno kartelio uzteko, ir dabar zino, kad oziukus galima isvaryti ir kitaip.....

aisku as pati esu pries vaiku zalojima, tikiuosi nereikes daugiau dirzelio

Turbūt tikrai turėjo skaudėt, kad bijo dabar

Maniškis gali prastaugt 30 min.


Va,idėja .

Jau pavargau nesvietiškai .Vakar guldžiau nuo 21 val.,o užmigo 23,30 su isterijų puokšte .Įdedu į lovą-lipa,staugia,drąskosi.Jei pavyskta iškišt koją ar ranką,būna grąžinamas-tada dar didesnė isterija.Jei nekreipiu dėmesio-lipa griūdamas ant galvos.Prasiskėlė lūpą .
Kaip galvojat,jei perkelčiau į kitą kambarį ..nebūtų per drąstiška (arba patiems išeit).Nežinau jau..esu pavargus,nusivylus.Žinau-kantrybės kantrybės.Vaikis ne iš kelmo spirtas.Sakau,gali prakaukt 30 min.Nes taip jau buvo.Kiek dar jam leist rėkt ir kur pačiai užsidaryt .

mammka, gal taviškis 21 val. nė nenori miego? Gal toks laikas jam ankstyvas nakties miegui? Jei pabandytum guldyti vėliau, gal būtų kiek lengviau?

Būna,kad ir nenori.Guldau tada kai matau,kad jau akys verčiasi.Bet vat antipatija savo lovytei jis turi .Pagal jo poreikius aš turėčiau laikyt jį ant rankų ir sūpuot atsistojus .O šito aš neketinu daryti.Leidžiu jam nemiegoti iki 24 ar 1,bet paskui miega iki 11 .Vistik turi būti kažkoks riežimas.Jis grynai vilkina tą procesą..vakar ir knygutes gražiai "skaitėm" ir kalbėjom,bet po kiek laiko prasideda vėl tai kojų kilnojimas,tai spardymas tai dar ką sumąsto .O kai reik keltis 8 tada vėl tragedija,isterija,nes nori miego

Maniskes kazkaip be oziu auga, aisku buna , bet nedideli. Tai ,kad dabar augam trys tikrai didelis pliusas Paskaicius jusu SM ,net baisu.
Va su bernais tai buvo visko

Na, prisijungsiu ir as prie oziuku mamu klubo Pas mus irgi isteriju pasitaiko ir ju dabar vis dazneja, tai vis tikiuosi, kad toks amzius, bet va gasdina viena dukrytes pykcios israiska, ji dauzo galva pvz, i siena, i kede, i stala, na ten kur tuo metu jai patogu. Kelis kart nekreipiau i tai demesio, bet kai pagalvoji, kad dauzo galvyte, tai net baisu pasidaro O kai trenkia, tada dar labaiu verkdama atlekia pas mane arba pas vyra ant ranku. Nezinau ka ir galvoti

Pas mus tai paskutiniu metu iš vis nesąmonės gaunas Gražiuoju aiškinant iš vis jokios rekcijos, pakeliu balsą, tai ji atgal kad pradės rėkti. Viršija mano balsą kelis kartus Nieko nesuprantu Suprantu, kad ji mėgdžioja mane (jai dar geriau gaunas, nes aš išsigąstu), bet kaip su jos tada ožiais kovoti?????

Aciu, net ramiau pasidare

buna visokiu situaciju..ir kas idomiausia, zino kad daro blogai, na pvz musiskis..sako ne ne ne ir purto galva, vistiek daro tai kas negalima, atsisuka ir ziuri i tevelius kokia reakcija bus..dabar dar toks amzius, kad jiems viskas idomu, viska norisi isbandyti...kol kas mazylis yra per daug egoistiskas, kad suprastu aplinkiniu norus...

oj mamos, jusu patyrimu pasiskaicius neramu pasidare nors dukrai dar tik 1,2m taciau matyt pts laikas pradet dometis kaip reikes tramdyt oziukus kol kas tai jei ka draudziu tai krenta ant zemes ir verkia, bet tik trumpam greit uzsimirsta o gal mamytes pasidalintu patirtim ir nuomone su kuo lengviau kovot su panelem ar berniukais?

jai jau tokia mažytė krenta ant žemės, tai kas bus kai paaugs Manau tikrai reikia pradėt su tuo kovoti, nes apleidus bus dar baisiau. Maniškė, tik neseniai pradėjo rodyti pykčio priepuolius

Prisijungiu ir aš prie Jūsų. iš savo patirties galiu pasakyt kad reikia iškart kovoti su ožiais.Kai mano panelyte pradėjo ožiuotis vis galvojom išaugs,bet nieko panašaus ,ožiuko rageliai tik ''kietesni'' darėsi. Ir svarbiausiai darželyje auklėtoja sakė kad užtenka tik vieną pastabėlę pasakyt ir viskas tvarkoje. Namuose nieko panašaus, ožiai

na bent palengvejo kad esu neviena tokia nesusitvarkanti su savo vaiku, jau ir as nebeturiu kantrybes, nebezinau kuo griebtis, neklauso, saukia, kelia ranka, puola i isterika, kaip ir jau mineta ,nemaniau kad bus taip sunku vaika auklet,nemaniau kad turesiu tokia nepaklusne dukryte, visada svajojau turet mergaite, kuri butu miela, paklusni, mandagiai isaukleta, o su tokiais kaprizais jau nebezinau kaip cia bus

Kartais i dirzeli uztenka paziureti,oziukai issilaksto kas sau

pas mus taip pat visko buna,tik kad nesimusa...ir dar dziaugiu
osi tuo,kad po blogio ateina apsikabinti ir pasimyluoti kai supranta jog blogai padare,tai tuomet paperka mane..nu ka gi su tais mazais pikciurnoms bedaryti isveda is kantrybes,bet tos grazios sypsenos viska grazina atgal

Mano sūneliui 1m4men. Oziuku turi, bet manyciau jie dar tikrai ne dideli, jei neleidziu sesti kur nori ar spinteliu darineti . Visur skaiciau, kad pamegdzioti vaika yra labai veiksminga, kai jis oziuojasi/ verkia. Pastebejau, kad sis budas ji tik suerzina, ir pradeda dar labiau verkti.

Tai labai efektyvi kol kas (pagal amziu) priemone yra demesio nukreipimas, pasakau tai, kas jam labiausiai patinka , dar pridedu zodeli „ziurek“) ir einam paziureti. Labai greitai uzsimirsta ko pries tai oziukai buvo ateje .

pas mane tas pats.. ir rodos, kad pas mane viena, tikrai kartais taip sunervina, kad vaikstau dantis sukandusi ir indu metymas i kriaukle, ju dauzymas man tai nenormalumo riba.. dirzas ir pas mus kabo.

Sveikos mamos,
visai neseniai perskaiciau knyga "Smart Love"(autoriai Martha Heineman Pieper ir Wiliam J. Pieper). Noriu su jumis pasidalinti viena idomia mintimi (atleiskit uz katatrofiska vertima):
........."Net tada, kai vaikas metosi daiktais ar juos gadina taip,kad jums butinai reikia isikisti ir vaika stipriai laikyti(apkabinti?), Jus vis dar galite likti draugiskais ir meiliais (?!). Pasakykite jam, kad Jus negalite jam leisti susizeisti, suzeisti kitus ar gadinti daiktus ir, kad Jus ji vel paleisite, kai jis nusiramins.
Vienas pavyzdys is suaugusiuju gyvenimo gali Jums parodyti, kokia yra svarbi meiles strategija, kai Jusu vaikas ima siauteti ar kazkokiu kitu budu netenka pusiausvyros. Isivaizduokite, kad netekote kazko brangaus ir labai verkiate. Jusu partneris ar draugas reaguoja i jus taip: "As einu i gretima kambari ir toliau paskaitysiu knyga, kol tu baigsi verkti. Tu gali pas mane ateiti,kai nusiraminsi." Arba jei jis reaguotu sitaip: "Man skaudu ziureti,kad tau taip negera. Gal galeciau tave apkabinti?" Kuri is siu dvieju reakciju jums butu priimtiniausia? Jusu vaikas irgi sitaip nusprendzia."........

Esu pati oziuko mama. Man paciai buvo keista-jis greitai nusiramindavo (nors pries kelias minutes buvo siaubingai isiutes-zalojo save,gadino daiktus), jei pasakydavau, kad suprantu,kodel jis pyksta, kodel jis kazkuo nepatenkintas. Anksciau galvodavau,kad jis mazas, nekalba ir nieko nesupranta-ka cia su juo aiskinsies ir barsies. Dabar uzsioziavus, dauk kartu ivardinu jo problema paprastais zodziais, stengiuosi apkabinti, jei leidziasi, paaiskinti kodel negalima. Ir ziurek jau nusiramina ir pats glaustosi. Maziams patiems nepatinka pyktis, tik jie nelabai moka tu pykcio priepuoliu sutramdyti.
Nors oziu pastoviai islenda, naudojant sia strategija greitai pavyksta juos isvaryti. Musu atveju, oziu ignoravimas ar vaiko isvedimas i kita kambari nepadedavo.
Papildyta:
Dar toje pacioje knygoje rase,kad nereiketu megdzioti verkiancio, ar ituzusio, ant grindu besivoliojancio vaiko. Vaikai tai priima kaip savo asmenybes, jausmu izeidima. Kadangi jie nemoka zodziais isreiksti savo jausmu-tai isreiskia veiksmais, o kaip kitaip tam dideliam suaugusiui pasakyti- "as nelaimingas, nusivyles etc. " As pati, kol neskaiciau sios knygos, pasiepdavau,kai maniskis uzsioziuodavo ir ant grindu raitydavosi. Po to pagalvojau,kaip as jausciausi,jei kazkas is manes taip saipytusi...tai jausmas nelabai fainas. Tad stengiuosi sukandusi dantis tvardytis ir bandau vaika sutramdyti svelnumu...nors mieliau tuo momentu berzines koses duociau

Jungiuosi ir as
Mano mazius tapo visiskai nebekontroliuojamas Klykia, jei tik mamyte nori paiimti daikta is jo rankyciu. Cia as nesneku, kad paiimti ir nebeduoti, o siaip, patvarkyti, pataisyti, parodyti kaip geriau. Klykia, jei tik kas ne taip, pyksta ant visu savo zaislu, musa juos. Kiek kartu as esu gavus nuo jo, jau nebesuskaiciuociau. Tampo mane uz plauku, rubu. SPECIALIAI traukia rubus is spintos, taip naglai ziuri i akis, ir tuo paciu savo daro. Zodis NE, jam negalioja. Ir dar kaip atgal uzreks, arba isvarys mane is kambario ir uztrenks duris pries pat nosi Jis dar tik 14men, o jau toks izulus. As labai nuo viso sito chaoso pavargau . Jis tik rekia rekia ir rekia. Krenta ant zemes ir rekia. Ramybes musu namuose nerasta. Labai vargina. Pastebejau, jam net svelnumas nebepatinka, keista. Ka darau, tai stengiuos ignoruot, bet jis man uz tai akis drasko
Tik tevelio prisibijo, nes maziau mato.

Maniškė dar labiau lūpą patempia, kai įvardiju jos jausmus, kai ji supykus

Užtat po truputį pradedam susikalbėti, kad nemėtytų visų daiktų iš eilės Aišku, kantrybės reikia, kartoju n kartų, klausiu, ar supranti, ką mama prašo, ar padarysi, būna, kad sako "ne", bet įkalbu, padeda daiktą į vietą


Jūs mama ar vaiko pavaldinė? Nesileiskit terorizuojama savo vaiko. Nejaugi leidžiatės išvaroma iš kambario, leidžiat išmėtyti rūbus, mušti jus? Neleiskit, pirmiausia nustatykit ribas ir griežtai jų laikykitės. Jei ką išmėto, po to būtinai rinkite daiktus kartu, net jeigu jūs surinksit 10, o jis tik vieną. Atsipalaiduokit ir nusiraminkit, vaikas manipuliuoja jūsų jautrumu ir išsireikalauja rėkimu. Pasikvieskit į pagalbą tėtį, jeigu jo klauso labiau.

Manau, as pati del to kalta, nes per daug ji islepinau. Net nepastebejau, kaip jis pereme valdzia. O db tenka stebet pasekmes. Kartais atrodo, kad geriau i nieka nebekreipt demesio, nes kitaip nudurnesiu Kol mamyte tvarko viena kambari, kitame mazius daro savo tvarka Ir atvirksciai.
MYLYMUKE, man patinka jusu poziuris i vaiku auklejima. Saunuole

Jokiu būdu negalima nuleisti rankų, nes toliau bus tik blogiau (čia kaip su vyrais ). Pati išeikit kartais kur nors atsipalaiduoti be vaikučio, kad grįžtumėt rami ir prikaupusi kantrybės. Kol tvarkotės, įtraukit ir vaiką į tvarkymąsi. Nors ir menkas dar pagalbininkas bus, bet bent jau kito kambario nesugriaus.

As jam ir rodau ir mokau, kad va, sita padekim cia, kad sitas turi buti sitaip...O jis tik nutaikes momenta, kaip lups viska is vietos ir pabegs, kiek tik kojos nesa Jam grieztas tonas juoka kelia.
Suprantu, kad ne as pirma, ne as paskutine tokia mamyte, bet vis tiek, atrodo, stengies is paskutiniuju, o vaikiui tas pats.
Na, tikekimes, isaugs

Na, man atrodo, negalima taip palikti ir tikėtis, kad išaugs ar savaime susitvarkys Bandžiau taip daryti kurį laiką, bet jokių pokyčių nevyko. Suprantu, kad kantrybė ne begalinė, tiesiog reikia pačiai imti į širdį mažiau, "įjungti šlangą", bet jokiu būdu neatsiriboti nuo problemos. Kai kažką bloga daro, tai reiktų ne barti, kad nedarytų, o pasiūlyt tinkamesnį užsiėmimą, kartu eiti tvarkyti, pagiriant, "koks geras vaikas, eisim dabar susitvarkysim" ir t.t., nors tuo metu tikrai negalvojate, kad jis geras, verdat pykčiu ir tik taikotės per užpakalį plekštelt Pagyros tikrai labiau padeda nei barimas. Iš aišku, viską darant su vaikais, nereikia tikėtis, kad jie pasidarys auksiniai po pirmo žodžio. Reikia labai daug kantrybės, labai daug kartų kartoti ir rodyti, iki pamėlynavimo

Čia gal kam pravers
http://www.zebra.lt/lt/moterims/mamoms/vai...2008-11-12.html

Aciu MYLYMUKE

ačiukas

mes irgi izaengeme i pykciu karalyste , viska isbandem, reiks pabandyti su tuo apsikabinimu,o gal pades , nes mano mazoji dabar isigudrino sakyti, kad ji nemoka tai zaislu susidet, tai ateit pas mama ir dar daug daug priestaravimu. Del ko labiausiai skauda sirdi, kad ji zino, kad daro blogai,o i akis ziuri ir vistiek daro savo, atrodo kad tyciojasi is manes . Siandien uzdraudziau ziureti multikus, kol nebus gera ir nebaigs rekauti, tai kazkoks pasikeitimas yra, sake mama as einu miegot, o tu pasiziurek kokia as gera (ji labai nori siandien gauti balioneli )
Sekmes kitoms mamoms su neklauzadom ir daug daug kantrybes, as irgi pabandysiu jos pasisemti

mano vaikis irgi oziuku pavirsta, ir pastebejau dazniausiai su manim o ne su mociute pvz...

Pasidalinsiu kaip ipratinau miegot lovytej. Pradejau sneket kad tavo lovyte pati graziausia nuostabiausia patogiausia. Patalinyte pati paciausia... Lovyte aisku dar stovi salia mano, ir uzmiega laikydamas uz rankos. (o anksciau budavo 1,5 val pasaku dainu ir kasymu ).

Nesijuokit, padeda sustabdyt nuo lipimo i musu lova pasakymas kad tevelis cia ora gadina ir nekaip kvepes arba kad mamyte turi savo vieta, ir i tavo lova nelenda

mano mažas iš pikčio daužo galva kur nors... grindis, sieną, stalą, ku papuola... na jau praeina po truputį...
mes nekreipiam dėmesio, tai greit ir praeina...
o vat su mušimusi ir bėdų yra... tiek man tiek tėčiui gali trenkti, ar su ranka, dažnai su galva, kažkada ir kojas į darbą paleido...
neturiu aš kantrybės kaip kitos mamos... bet reikia semtis jos iš kažkur, nes nenoriu kad taip vaikas elgtųsi...
žinau, kad reik apkabint, pabučiuot, bet aš pati labai nemėstu kai prie manęs lenda kai aš pikta, tada dar labiau siutas ima...
reikia kokią gerą literatūtą lietuvių, rusų, lenkų kalba susirasti tą tema. gal kas ką galite parekomenduoti?

Žinok ir man tas pats, kai mano vaikui užeina piktumas, pastebėjau kad geriausiai kai jos nelieti visai, nes kai pradedi tipo linksminti ji tik dar labiau susinervuoja. ai ir palieku ją ramybėje, o po kiek laiko pati su šypsena prieina