Tą ir norėjau pasakyt...
Papildyta:


Kas per vienas esi kad taip keiksnojies, net bloga skaityt... Biški tolerancijos kito nuomonei, ar ne tam šis forumas? Matyt tamsta neturi kur pyktį išliet? Daužyk galvą į sieną, nes tie "ble..." niekam čia neįdomūs... Nelaimingas žmogus ir tiek

tipo ir tu noretum i snuki...
Oi ble..tos bobos...tokios nuspejamos..
Papildyta:


kas kam.
Vieni mato viena..kiti- kita..treti -tik "ble.."
Kas i ka ziuri.

Kam bloga, o kam netgi labai nebloga. Ir baikit čia burnot ant Blondino. Jis vienas iš tų retų nikų, kurie sugeba savo rašymu iššaukti kokią tai emociją. Ir nebūtinai neigiamą. Priešingai - aš kone ties kiekvienu jo postu nusijuokiu. Gerai jis rašo. Gerai. Ir tegul bleksi kiek tik nori ir dar daugiau. Vat tep va.

Su pagarba, Blondino fanų klubo pirmininkė. (Jei ką, tai mūsų čia tokių pirmininkų visa armija)

neatsimenu kuris gamtos istatymas skelbia :"negarbing asmens".
Nu tipo- tas pats asmuo gali but ir labai geras..ir visiskas padugne.. ir dar koks iskrypelis.
Pasiimk is jo tai, kas tau tuo momentu reikalinga, ir neklausk jo vardo.

Nepergyvenk, neišprotėjau dar

Ale vis tiek, būk sveikas

geriausia dovana zmonai sulaukus vaikelio - dideli alimentai...

o tai vaikas visgi dėl pinigų? nežinojau

pati susilaukiau mergaites,gavau is vyro nuostabe puokste,nerealei graziu ir dideliu roziu,buvo nerealu...negalima sakyt kad tai dovana juk geliu gaunu daznai,bet pasijauciau super kaip vyras yejo y palata su puokste uz kurios jo nebuvo matyt visu mamyciu akys suzibo,o man buvo vau...paskui dar bucinys ir liux buvo labai dziugu

Ižengus pro namu duris su leliuku pamaciau vaza viduri kambario pilna rožiu O jau veliau kai jauciausi gerai po gimdymo vyras nusiveze mane i juvelyrine ir liepe issirinti ziedeli vaiko gimimo proga

gražu kai vyras atsidėkoja...bet ne kažkuo o rūpestingumu ir romantika...kadangi vaikas abiejų...

Kaip miela

Papasakosiu ir aš. Paskutinis mėnuo, šliaužiam per Kauno akropolį, MB stabt prie juvelyrinės su idėja maždaug va kokie gražūs... sako aš tau vis tiek ką nupirksiu, perlų ar ko tik norėsi... o aš jam-100 metų žadėjai pasivažinėjimą su ralio mašina ir profu vairuotoju... durnė ane MB supranta mane bet irgi pričiuptas atrodė bet man tikrai nereik blizgučių, turiu iki valiai, o anos dovanėlės dar nesulaukiau nes-gimdžiau, negalima (MB), tada maitini-negalima (MB), draugo mašina sulūžus-negalima... matau kad bijo kiba tai sakiau atsipirksi ekstremalaus važiavimo pamokom sutiko, eisiu mokytis. Va tokia mano dėvanėlė laukia

Matot,tu dekingumo israisku visokiu buna.Man geriaisia dovana po gimdymo buvo vyro demesys ir pagalba namuose.Aisku, jei finansai butu leise, butu saule nuo dangaus nukabines ir padovanojes

Gavau Pandoros pakabuką - soskiuką

noreciau dar daugiau meiles, demesio, kantrybes, buvimo drauge
pilnai pakaktu

O tai kaip jie gali būti nerūpestingi ir nedėmesingi?? Negi nesirūpintų savo moterimi ir vaiku, prie TV kokio ar kompo sėdėtų ir nieko nepadėtų? Man čia nebūtų norma nei prieš vaiko gimimą, nei po jo.

Vadinasi jūsų moteris laiminga Jus turėdama daugeliui tikrai suprantama-deja pilna pavyzdžių kai mama grįžta iš GN, tėtukas atšvenčia ir... viskas motin, SĖDI namie vadinas nieko neveiki tai prašom kad man būtų tvarka ir karštas maistas kai grįšiu ir dažnai tokių savybių nelabai iš anksto numatysi. Bet aš savo pirmąjį pravijau labai greit, vos tik pradėjau dirbt ir atsistojau ant kojų, o šiandien šalia manęs Žmogus. Jau 10 metų
O dovanos... na kai kurie tėtukai linkę tai sureikšmint, tai va pagalvojau kad vietoj prabangauus blizgučio aš geriau gausiu vertingų pamokų, kurias reikalui esant panaudosiu kad ir slidžiam kely, turint omeny mūsų kelininkų talentą pramiegoti žiemą.

Tai kad dovana jau padovanota Belieka tik dovana-pasiryžimas JĮ ir užauginti kartu
Papildyta:

O tai čia kaip? Kad pati negavot dovanų, tai dovana vaikeliui- spyris tėčiui į subinę Jaučiu, Jūsų vaikui dovana patiko... Atsiprašau, matau, kad širdutė Jūsų pulsuoja...

Jūs neįsiskaitėt-tėvas vaikeliu nesirūpino ir man padėt nematė reikalo tai ir buvo pravytas, vos tik sustiprėjo sveikata ir pradėjau dirbt. Nors iš pradžių kol draugavom ir ką tik gimus geras buvo, po to kažkas užėjo ir... nuplaukė pasroviui. Nesitaiksčiau nė dienos, nes manau kad prieš mane rašęs vyrukas absoliučiai teisus, ir tokių laimei yra ne vienas. Vienas iš jų dabar su manim ir sūnus jį myli labiau negu biologinį tėtuką. Va taip vat-o tokie santykiai man, mamai, atrodo geriausia gyvenimo dovana.