Pratęskime temelę, nes praeita jau uždaryta, o klausimas aktualus kaip mačiau.
Mumi su žmona dar vaikų neturim, bet manau, kad gimdyme dalyvausiu

Pasiruoškite tam labai rimtai (ypač psichologiškai)

Deja,senoji tema dar ne uzdaryta gal vertetu pabaigti senaja?

pas mus gimdyme viskas vyko graziai kaip filme,jokiu vyrams negrozybiu niekas nerodo,ir vyrai ne gydytojai,prie koju nestovi

Maniskis bijojo dalyvauti (jis bijo daktaru ir kraujo ir pan.) As ir nepriestaravau. Dar mano ginekologe taip nuteike, kad geriau vyrui tu "grozybiu" nerodyt. Tegul pamato, grazia sutvarkyta zmona su mazuciu stebuklu ant ranku. Ji ske ne viena atveji girdejusi, kad vyram kurie prisiziuri tu grozybiu, ju moterys tampa nebepatrauklios.. As nezinau kiek cia tiesos, manau tai nuo vyro priklauso. Bet visgi dziaugiuoi, kad jis nemate manes tokios.. ir vemencios ir viduriuojancios ir visokios nuo skausmo alpstancios. Atvirai tai jis man butyu tik trugdes, nes sariamiu metu su skausmu kovojau pati, nereikejo man nei paglostymu, nei masazu..mane tas nervavo. Cia aisku kiekvienas savaip ta pernesa. Bet susitvarkiau pati ir po triju valandu jau su maziuku ant ranku susitikome su teciu. Manau jis taip pat patennkintas, kad tu vaizdeliu nemate, apie juos ir nezino, pasakoju taip labai skaudejo, jam tiek ir tereikia zinoti. Juk net ir matydamas neisgyvens to ka ir tu, taip ir nepajus ka istikruju reiskia pagimdyri vaikeli..

oj, Narnis - as suprantu,kad noretumet tapti moderatorium, tam reikia tam tikra skaiciu temu sukurti, bet as jusu i moderatorius neimciua, nes paieska naudotis nemokate - tokia tema jau yra

Ačiū už pastabą, bet ana tema buvo rasta, o tai, kad paskubėjau ir sukūriau naują pirma nepaieškojęs, tai mano klaida, aš sutinku.
Beje, kad daugiau neaiškumų nekiltų, prašom vadovautis apatine nuoroda dėl temos "vyro dalyvavimas gimdyme".

http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...325537&st=0

P.S. Gerai, kad ne jūs sprendžiat ką imt į moderatorius ko neimt, nes aš irgi galėčiau prisikabint prie jūsų gramatikos
Čia ne piktavališkai rašiau, tik šiaip nuoširdi nuomonė.

Šaunuolis. Nežinau, ką be vyro būčiau darius.

Aš dalyvavau gimdyme ir palaikiau savo brangiają , tai nera taip baisu kaip visi nupiešia. Paistalai jog pablogėja santykai ar vyrui tai atstumenčiai atrodo, jai žmogus brangus manau tai tik kaip tik pliusas, vyrams kurie palaiko savo žmoneles gimdymo metu. Beto manau tai yra nepakartojamas momentas išvysti besiskleidžiančia mažą gėlelę

O as nenoriu, kad mano vyras dalyvautu gimdyme

Pagalvojau. Jei manęs paklaustų ar aš noriu sudalyvauti ir pažiūrėti, kaip mano mylimas žmogus rėkia iš skausmo (pvz. apendicito opercijoje be nuskausminamųjų), tai šiai dienai esu tikra, kad niekaip nesudalyvaučiau. Ir lai mane kaltina nemeile, abejingumu ir dar velniai žino kuo, bet aš niekaip nepasirašyčiau tokiam "malonumui". O ir nauda iš manęs būtų menka. Tikėtina, kad pradėčiau lupti skalpelį iš gydytojo ar kas būtų dar blogiau - išsineščiau savo žmogų iš tos "skerdyklos". Ir nei pati nesutikčiau dalyvauti panašiose "akcijose" ir juo labiau neleisčiau dalyvauti mane mylinčiam žmogui.

...seniai nešiau ant savo tada dar vaikiškų rankų draugą, kurio galva buvo suskaldyta...kraujo klanai, vaizdas kraupus-bet nepabėgau, nepalikau-o juk galėjau, tereikėjo bėgt ir pasakyt vyresniems, stipresniems kas ir kaip...tai buvo draugas ir aš jutau pareigą padaryt tai, kas man atrodė tinkama...po to visi stebėjosi kaip tai sugebėjau, stebėjausi ir aš pati....ir dabar stebiuosi, nes kraujo bijau ...bet kaip matoto nenumiriau, draugas po to nedraugu netapo...

Esmė yra tame: kad šiuo atveju-vyras dalyvaus ar ne gimdyme- jis turi teisę ir galimybę pasirinkti ką darys ar ne moteris tos teisės pastojusi nebetenka-ji nori ar nenori gimdys. O jei vyras sutinka (nesakysiu "nori", nes daugelis puls prieštarauti kad nėra šioje situacijoje jokio "nori")-tada kokios problemos? Lai būna, čia ką-pasaulio pabaiga?

Beje, dabar mes galim rinktis, o karo metu žmonės pasirinkimo neturėjo ir dar ne tokius vaizdus stebėjo ir dalyvavo visame tame ...

nors realios pagalbos is MB nebuvo, bet jei ne jis, tai nieko doro apie savo gimdyma ir nepapasakociau, nes 'juostele trukinejo' tarpais.

manau svarbu, kad vyras palaiko moteri bent jau saremiu metu. Juk kartasi gimdykloje praleidi beveik para. Na mes su vyru gimdykloje buvom beveik 16val. Pirmasias astuonias valandas be jo buciau numirus is nuobodulio Po to kaip prasidejo visa smaguma, vyro pagalbos reikejo tiek fizines, tiek moralines. Juk ne visada ir akusere salia stovi. O labai baisu, kai tave viena pelieka. Vis isvaizduoji, o jei pradesiu gimdyt staiga

Deja paciam gimdyme vyras nedalyvavo, nes mane isveze operuot. Taciau po operacijos ji ileido i reanimacija ir man buvo labai svaebu, kad jis patvirtintu, kad lialiukui viskas gerai (pati kudiki po operacijos pamaciau kaip pro migla), kad labai grazi mergyte, kuri pabus per nakti inkubatoriuje, o po to jau bus su mama Matyt gydytoja nebuciau patikejus

Esu dekinga vyrui uz parama

Na jūs ir palyginot. Koks ryšys tarp vyro dalyvavimo gimdyme ir pareigos išgelbėti kito žmogaus gyvybę? Kalbant apie pastarąjį atvejį, tai čia nelabai kur pasidėsi. Nori nenori privalai galėti, nes nuo negalėjimo priklauso gyvens kitas žmogus ar ne. O vyro buvimas gimdyme ar ne, neturi jokios reikšmės gimdymo baigčiai. Taip, kad tai absoliučiai nesulyginamos situacijos.

Kita vertus pati juk suprantate, kad kito žmogaus kančių matymas yra labai daug psichologinių pastangų reikalaujantis procesas. Jei neklystų, tai net medikai savo artimųjų neoperuoja. O kodėl? Juk jie nebijo kraujo. Na, kiekvienam savo, bet aš nelabai galėčiau stebėti, kaip 10 val. iš eilės mano mylimas žmogus rėkia nuo nepakeliamų skausmų. Beje aš ir esu išėjusi iš operacinės, kur mano vaikui atlikinėjo specialias procedūras. Jai skaudėjo, ji šaukė. Verkėm abi, o galiausiai aš išėjau. Beje medikai mane buvo perspėje, kad neatlaikysiu. Jie buvo teisūs.

Nors nežinau. Gal vyrai atsparesni tokiems dalykams? Gal jiems visai smagu ir smalsu matyti ir girdėti savo mylimos moters šauksmus. Gal.

atsiprasau, o nuskausminamuju nera, kad iskarto sudarot vaizda 10 val istiso rekimo? o jei gimdziau greit-pora valandu be klyksmu ir kraujo taskymosi, kaip bandoma cia parodyt???
beje, ar nors vienas vyras nuvarytas buvo prievarta? o moteris turi pasirinkima pastojus nebegimdyt? tai kodel leista vyrui uztaisius ta vaikuti nusimuilinti nui galutines dalies...mat jiems sunku tai matyt, o mamai nesunku pagimdyt...
siaubas, ir kodel taip traumuojami vargseliai vyriskiai

Matote, jei būtų galima prognozuoti gimdymo eigą ir tam iš anksto pasiruošti, tuomet gal, bet toli gražu ne visos taip lengvai, kaip jūs išsisuka.

Vyrų prievarta nevaro. Tuo tikiu. Bet esama situacija rodo, jog tai jau patampa mada, ilgai nesvarstant kaip jausis žmogus matydamas mylimojo kančias ir dargi negalėdamas jų sumažinti.

Ir nelabai man suprantamas vyrų kaltinimas dėl to, jog moteriai reikia gimdyti. Na, kodėl jis turi jausti kaltę dėl to, dėl ko nėra atsakingas. Pasak visų dėsnių - vaiko pradėjimui reikia abiejų, tai du ir dalyvauja. Tie patys dėsniai patvarkė taip, kad gimdimui pakanka tik moters. Viskas labai paprasta ir teisinga.

Vyro dalyvavimas gimdyme man buvo svarbus- tai buvo didžiulė parama man svarbiu momentu. Manau, kad mylimo žmogaus buvimas šalia suteikia ramybę, pasitikėjimą savimi ...Gimdymas susideda iš 3 etapų: kaklelio atsidarymo, kuris trunka iki 24 val, išvarymo kai gimsta kūdikis ir placentos užgimimo. Vyro buvimas su savo moterimi yra labai svarbus būtent pirmuoju etapu( čia reikės ir pajuokaut, ir masažuot, ir apkabint ir nuramint, ir suteikti jėgų t.t.), o paskui jei jau yra jautresnis - tai kaip ir gali už durų plaukti...Beje vaiko užgimo momentu jei jis bus prie žmonos galvos , o ne prie kojų -tai jokių baisybių nepatirs.

Manau kad jei pora artima- tai bus nesunku susiderinti buvimą kartu jiems abiems svarbiu laikotarpiu O moteris esant vyrui ar kitam artimam žmogui šalia visada yra ramesnė, labiau susikaupusi ir mažiau blaškosi.

Salve123, mano pavyzdys toks koks yra-ir pasakykite man, kokia vaikui gali būti pareiga išgelbėti kitam vaikui gyvybę ...tai buvo mano spontaniškas pasirinkimas ir tiek...mano vyras taip pat pasirinko pats, neverčiamas, neįkalbinėjamas-tik paklaustas ar nori dalyvauti. O jei patikslinti-pats paklausė ar galės dalyvauti...Šiandiena dar perklausiau po tiek laiko kokie jam išlikę įspūdžiai aplamai: kažkaip užstrigo tik viena-pasakė, jog jam buvo sunku stebėti kaip žmona kankinasi ir suprasti, kad nelabai gali kuo ir padėt. Tad pasiskaičius apie tuos, kurie pasakoja apie kraujais aptaškytas sienas, klykiančias moteris pagalvoju kur jie visą tai matė? Gal kino filmuose? Gimdžiau ilgai ir sunkiai ir kai atėjus lemiamam momentuo daktaras bandė MB išvaryti lauk iš gimdyklos- maniškis atsisakė išeit -argumentuodamas kad buvęs pradžioje( t.y. pradėjime), išbus ir iki galo. Aš jam dėkinga, kad mane palaikė tokiu sunkiu momentu...

Aš esu neišėjusi iš procedūrų, kuriose mano vaikas klykė, buvo daug kraujo(aš jo bijau) ir medikai mane varė lauk - nes vaikas manęs norėjo šalia. Vadinkite tai sadomazohizmu ...bet aš nuo sunkumų nebėgu, jei tik turiu galimybę bandau susidorot su jais.

Dar: manau remiantis vien mada žmogaus į gimdyklą nenuvarysi , va jei taptų mada gimdyt po 10/15 vaikų-ar jūs tai darytumėt

Manau paprasta ir teisinga kai pora tarpusavyje susitaria kas ir kaip vyks, nenori vyras būt gimdyme-tai ir nereikia; nenori moteris jo matyt gimdymo metu-taip pat nereikia; o jei norai abiejų sutampa-tada aplamai kam tokios temos reikalingos Tiesa, savo aplinkoje nežinau nė vieno prievarta į gimdymą nuvaryto vyro arba vyro, kuris alpėtų prisiminęs savo išgyvenimus gimdykloje.

Būtent apie tai ką pasakė jūsų vyras aš ir kalbu...

tai buvo pirmojo vaiko gimdymo metu....po to vistiek ėjo, nes papasakojau kuo ir kada man jo buvimas padėjo -o kad padėjo, tai tikrai ...beje, dabar užklausiau, ar vėl eitų-atsakė Taip
beje, net negalėdama padėti ir matydama vaiko kančias, motina būna su juo...
vaikas karšina tokiu momentu tėvus...ir dar daug pavyzdžių...
tik kaip minėjau tai priklauso nuo abiejų dalyvaujančių pusių vidinio nusistatymo, supratimo ir pan.

Sunu gimdziau viena,nenorejau kad vyras visa tai matytu,(O klydau) dukryte gimdziau kartu su vyru ir tuo labai dziaugiuosi,padejo jis man tikrai daug,tiek fiziskai tiek moraliskai

Is pradziu vyras buvo grieztai nusistates, kad jokiu budu nedalyvaus gimdyme, taciau viskas isejo siek tiek kitaip taip greit pagimdziau nuo rimtu saremiu pradzios, kad jis net nespejo iseit bet labai dziaugiuosi del to nieko nera nuostabiau, kai pamatai pilnas asaru vyro akis, isvydus musu vaikeli

Apsižliumbusio vyro vaizdelis nuostabesnis net už kūdikį, kurį išvydote?

Kai kam vaikai visas gyvenimas, kai kam- vyras...kai kas dalina save visiems po lygiai nepamiršdamas ir savęs...

Niekad neskaiciau "teciu skilties" , ne mano darzas; bet ilindau ieskodama VYRU nuomones apie dalyvavima gimdyme. Nusivyliau.... nes nuomones moteru; nors ne "teciu skiltyje" tokiu temu pilna....

Gimstant dukrytei vyras dalyvavo gimdyme ir labai padėjo, sekantį kartą sakė taip pat dalyvaus. O kad dalyvaus gimdyme buvo nusprendęs ir kalbėjo apie tai nuo mūsų draugystės pradžios.
O tie kas bijo, siūlyčiau palankyti kursus, pasidomėti apie gimdymo eigą, galu gale pažiurėti filmų ir nuspręsti ar tai Jūsų nosiai... Nes eiti ir drebinti kinkas, tikrai neverta... Nuo tokios savo būsenos žmonai/draugei tik viską apsunkinti galite.
O šiaip gi nebūtina būti iki galo, galima tik sarėmiu metu palaikyti žmonai/draugei kompaniją... Nes kol atsiverinėja gimdos kaklelis personalas tikrai nesėdi šalia lovos ir nerimo - užeina karts nuo karto. O tokiu metu sėdėti vienai gimdykloje ir laukti gimdymo tikrai nieko įdomaus Tai va nors vandens paduosite, papasakosite ką nors linksmo, kad prablaškyti ir pan.

ir man rupejo teciu nuomones, bet, kad cia praktiskai vienos mamos

Kiek tėčių norėtum pasikviest į gimdymą?...saviškio nuomonės ir norų nepakanka?...

jeigu jis nera dalyvaves gimdyme, is kur pas ji gali buti apie tai nuomone ?

Ka gi matau moteriskes nusivylusios, kad vuru nuomones cia nera sia tema.
Galiu kazkiek pasidalinti iformacija, kuria teko paciam girdeti.

Vieni vyrai nori dalyvauti, ir jaucia pareiga palaikyti savo mylima zmogu.
Kiti kategoriskai nenori, nes jiems tai atrodo kazkas baisaus.

Nuomone is tu vyru, kurie mate ir buvo per gimdyma salia: vieni dziaugiasi, net verkia, kaip kad anksciau cia moteris pasidziauge. (p.s. moteriskems kurios prie to pasakymo prikibo, ji nepasake, kad vyro asaros buvo svarbesnes nei gimes vaikelis, tiesiog atsake i tema nesipletodama apie asmenines savijautas aplamai, paminetas buvo trumpas momentas, kuris jai suteke papildomo dziaugsmo. Zmogus myli, o kazkas ryskiai pavydi.)
kiti pasislyksti visu procesu ir ilga laika negali normaliai myletis su zmona.
Tai tiek teko girdeti...

Mano asmenine nuomone: Palaikyti mylima moteri ir pasitikti vaikeli kartu yra labai grazu ir pagirtina, nuo to ir prasideda tevyste tik vaikui gimus. Tik sunku atsakyti ar esu toks stiprus, buti salia ir negaleti padaryti nieko, tam kad maziau skausmo matyciau mylimo zmogaus veide. Mano pacio noras daug itakojamas butu ir mylimosios noro, ar reikalingas salia, ar lengviau kai manes nebus salia, nes manau apie vyro dalyvavima moterys ir turi savo noru.

maniskis nedalyvao ,tai tik i gimdykla spejo ... tai taip tpfu sako gerai atrodai dar 10 gali gimdyt ,vot sianakt yra ta nakktis kai gimdziau as jau issiskyrus ir aciu dievui ,bet nuo tokiu vyru ,ir aciu dievui nedalyvavo jis gimdyme... bet dabartinis nori ir as noriu kad jis butu kartu.,,,

Jei tik išeis aš būtinai dalyvausiu

Labas


Pabusiu tecio advokate .Pirma leliuka viena gimdziau. Antra planavom buti kartu iki pacios smagiausios dalies,nezinia ji kankino,buvo baltas,zalias visoks zodziu,laukia nezino ko....Kai atejo ta minute,na kaip jau ir iseiti laikas,istariau MB varda,tai ji irr sustabde,sako negalejau taves palikti.Nesigaili,sako nemane,kad gales atsilaikyti.O ka as galiu pasakyti,saunuolis,labai padejo..

Sudalyvavo mano vyriškis gimdyme.Antrame gimdyme tikrai nedalyvaus

kaip tik todel as ir nedalyvavau. nors pasirengimo kursuose ir buvau, bet jie man niekuo nepagelbejo ir stiprybes neatsirado. Kadangi spaudimo man nieks nedare, apsisprendziau nedalyvaut.

Man vyras per gimdyma labai pagelbejo, nes kai gimdziau buvo tik viena akusere, i vyras buvo antrasis akuseris, truko tik balto chalato
Pilna ta zodzio prasme, jis nedalyvavo gimdyme, o priiminejo gimdyma.

Mano vyras dalyvavo abieju vaikuciu gymime nukirpo virksteles ir ttt..ir labai tuom didziuojasi

jo ziuriu vyru nuomoniu cia daug

maniskis dalyvavo visuose gimdymose ir del to jam busiu visa gyvenima dekinga,kad palaike,kad kalbejo su manim,bande padet,o kartais ir pasakydavo ka reikia akuserei vietoj manes :4u:ir dar pirmas gaudavo palaikyt vaikucius nors ir mate kaip galvyte vaiko lindo ir visa kita,bet vistiek lovos reikaluose niekas nepasikeite ir pats sako,kad neisivaizduoja kaip galetu nedalyvauti savo vaiku gimime

Man taip pat tai buvo didele didele parama, kai vyras buvo salia

Puiki baigtis

Manu, kad siame dalyke turi nuspresti motina, o vyras turi buti vyru ir daryti taip kaip prasomas

Aš negalėsiu gyventi visuomenėje, kurioje tokia nuomonė taps vyraujanti..

mano vyras nedalyvavo.. bet buvo gerai ir be jo, nes nelb norejau akd tai matytu..

As tai manau vyrai turetu savo darbus daryti

aš irgi manau, kad gimdymas ne vyrų reikalas

Aš turėjau omeny tik šį atvejį, t.y. dalyvavimą gimdyme. Nemanau, kad tai padarytų visuomenę negyvenama.

dziaugiuosi,kad vyras dalyvavo gimdyme,nes reikejo ne tik moralinio palaikymo,bet ir fizines pagalbos

o tos moterys,kurios sako,kad vyrams nereikia to matyt,mano manymu laaabai labai klysta

Kodėl?

Tačiau gimdymo istorijoje rašote, kad vyras labai padėjo ir esate jam dėkinga už dalyvavimą ... Tai kaip čia taip? Ar jam buvo tokia trauma?

O maniskis stovejo, ir dar virkstele jam gydytoja dave nukirpti