Patarkit mamytes mums 1.10men pradejom lankyti darzeli,nenori pasilikti isterikos baisiausios,paleku uzdarau duris ir pati verkiu... kiek cia tesis patarkit ka daryti....galit patarymus rasyti i AZ arba temoje

Ojei koki mazuteli vedat ....
O gal kokiu kitu galimybiu yra - mociuciu kokiu neturit ? Suprantu kad jei reikia, tai reikia.....bet toks vaikelis dar labai labai mazas. Jam Jus visas pasaulis, del to ir verkia paliekamas....
Nenoriu aisku druskos ant zaizdos barstyt, bet as asmeniskai apsvarstyciau visas kitas galimybes....
Sekmes jums

Ir vėl moralas
Jei veda, tai reiškia neturi kitų galimybių

Adaptacinis periodas priklauso nuo vaiko, vieniems ilgiau (iki 2 mėn), kitiems trumpiau. Kartais vaikui reikia ilgų atsisveikinimų, o kartais trumpų.
Manasis ir pradėjo lankyti darželį , bet 2 metų, tai jam aiškiai ir trumpai pasakau - mama eina dirbti, pabaigs darbą ir pasiims tave, tu turi būti čia, žaisti su vaikais ir t.t. Bet stengiuosi greit išaiškinti ir klausiu ar tu mane supratai? Būna kad sako, neee, tada vėl tą patį ir kitą kartą dažniausia būna aitia (aišku) nusivalo ašaras, duoda auklėtojai ranką ir eina į grupę. Ašaros būna tik prie vienos auklėtojos, prie kitos linksmai nukeliauja pas vaikus.

As geriau buc nepasakius

Mes pradėjom lankyti nuo metų ir septynių menesių. Jau trečias mėnuo kaip lankom, bet iki galo lopšiuko dar neprisijaukinom... Jei ne ligos, tai gal ir nieko būtų, bet po jų vėl viskas iš naujo prasideda. Va šiandien jau džiaugiaus, kad antrai savaitei besibaigiant nebeverkė visą kelią nuo namų, o lūpą patempė tik pas auklėtoją ant rankų pereidamas. O taip ryte jau besivelkant striukę ašaroti ima... Širdis plyšta, bet ką padarysi... Vis tiek visą kelią čiauškini vaiką, kad tik neišsiduotum, kad ir tau sunku... Na, bet visa laimė, kad tas liūdesys darželyje ilgai netrunka. Auklėtojos sakė, kad nueina kompiuterio įsijungti ir ašaros baigias.
Be to, mūsų lopšelyje dvi savaites buvo leidžiama su mamomis vaikams būti, tai ir adaptacija buvo šiek tiek lengvesnė. Neįsivaizduoju, kaip reiktų vaiką taip iš karto imti ir palikti vieną.

Joks čia ne moralas, o viena iš pasiūlytų išeičių. Tikrai ne visos mamos veda į darželį tik todėl, kad neturi kitos išeities.

Jei nepasilieka daržely, gal pasiliktų su aukle namuose? Ar su močiutėm?

Aš irgi taip darau, išaiškinu, kad grįšiu, pasiimsiu. Lankom jau trečias mėnuo darželį, būna kad noriai eina, o būna, kad nelabai nori ir verkia. Manyčiau, kad čia jau nebe nepripratimas, o tiesiog vaiko nuotaikos skirtingos Pratinasi pirmas kelias savaites.

Beje, apie darželius tokiems mažyliams jau yra tema, galit ten pasiskaityt, gal kokių patarimų daugiau gausit. Va čia

Mano mazius darzeli lanko jau nuo rugsejo, sirgo tris kartus, per nepilna menesi ivyko jame kazkoks persilauzymas jis pats labai nori eiti ten. Visada labai graziai atsisveikina ir pabuciuoja ir pats eina zaisti. Vieniems vaikams reikia daugiau laiko priprasti prie darzelio kitiems maziau. teisiog reiktu po truputi pratinti. Reikia kalbeti, bandyti paaiskinti, kad greit grizit paimsit tada eisit kazkur ir t.t.

Negaliu pakesti kai taip moralizuoja Kiekvieno pasirinkimas asmeniskas, zmogus gi neklausia kur geriau vaika palikti, klausia patarimo apie adaptacija O 1 m ir 10men vaikas ne toks ir mazutelis, nenuvertinkim ju ir nelaikykit leliukais samoningu protaujanciu ir labai daug suprantanciu asmenybiu

Mes i lopsely pradejom eiti 1m ir 3men. Pirmos dienos buvo nesunkios nes nesuprantu kur as ji atvedziau, pasilikdavo be problemu, net begte nubegdavo i grupe, paskui buvo sunkiau, asaros tik grupej, paskui ir rubinej, o galiausiai net privaziavus darzely, bet su laiku viskas rimo.Jis dideja, galiu su juo pakalbeti, uzkalbeti danty, snekinu visa laika,rubineje kalbames taidabar asaros buna tik iejus i grupe ir atiduodant aukletojai, bet kol sutvarkau virsutinius rubelius jau girdziu kad nurimsta. penktadieny pirma karta pasiliko be asaru Darzely pradejom lankyti nuo spalio, taigi adaptacija iki pasilikimo be asaru truko 1,5men. Taciau aukletoja sake yra mergaite kuri prirato is karto, be jokiu asaru o yra mergaite kuri lanko nuo rugsejo ir verkiaiki dabar

As tau linkiu kantrybes, tavo vaikutis jau nemazas, tu gali su juo kalbeti, tartis, pamaloninti ko nors, susitarti, taciau pasakyti kiek laiko truks adaptacija tikrai niekas negali - tavo vaikas individualus, asmenybe, todel individualiai adaptuosis. Sekmes ir dideles kantrybes
Papildyta:


Jeigu vaika isveda i darzely, tam tikrai yra priezastis, nemanau kad tiesiog siaip, todel toiie pamokymai Mociutes dazniausiai dar pacios turi darbus, o aukles ir darzelio kaina daugiau negu kardinaliai skirtinga

Mes savo dukryte i darzeli nuvedem 1m 8 men. Kasdien pasakodavau jai kas yra tas darzelis, ka ten vaikia veikia ir kad eiti jai reikes, nes mamai reikia i darba uzdirbt pinigeliu, kad galetumem pirkt saldainiu ir zaislu. Dukrytei tokie mano pasakojimai patiko.
Pradzioje darzelyje su ja likdavau valandai ar dviem kartu, o veliau palikdavau viena irgi trumpam laikui (valandelei ar dviem) ir taip kokias 2 savaites. Po to jau palikdavau pusei dienos (aisku paverkslenimu buvo, bet tik tol kol mane matydavo, o kai iseidavau asaros dingdavo) Ir galiausiai su aukletoja nusprendem kad jokiu ilgu atsisveikinimu nereikia, ir ka gi dukrytei tai buvo i nauda. Dabar linksmai atsisveikinam, pasimojuojam ir i grupe su sypsena

Sveikute,as irgi vedu i darzely,trys dienas mazoji stovejo mano koja apsikabinus,ir verke kad neis,bet pamazu priprato,dabar jau pati pirma eina .Sekmes Jums

Viskas bus gerai. Maniškis irgi verkia, bet vos uždarau grupės duris, nurimsta. Specialiai kelis kartus klausiau, tai labai greitai apsiramina. O verkti gali net ir didesni. Dičkiui sunkiausia buvo maždaug penkerių metų, tada kažkuriuo metu nenorėdavo pasilikt.

mes saviski nutarem leisti nuo rugsejo.Seip jis labai kalbus, bendraujantis vaikas, tai galvojom kad jam tikrai patiks.Pirma savaite buvo nieko, aisku be asaru neapsiejom.Antra irgi nieko.Po tu dvieju prasidejo "linksmybes".Atsikeldavo 7val. ir pradedavo isteriskai klykt, draskyt man plaukus, veida (ko anksciau niekada nebudavo).Kuri laika dar leidom, taciau po to nutarem kad palauksim kito rugsejo.Paprasciausiai bijojau kad neprasidetu kokie nervu priepuoliai, ar kas rimciau.Aisku is kitu gavau visokiu pamokymu, kad va durnele, butu priprates ir t.t. As tiesiog pasirinkau lengvesni buda netraumuot vaiko, kadangi pati su maziuku bunu namie tai nutariau ir ji palikt.Tikrai sunku su abiem, bet ka padarysi
O kalbant apie aukles- ka gali zinot kokiam zmogui jis paliksi? Apie mociutes-nzn, as asmeniskai tai nelabai noreciau, nes teko palikti mazesni, tai po to nesusitvarkydavom Zodziu prirasiau daug, nepykit Sekmes mamytems

Svarbiausia neapgaudinėti vaiko, nemeluoti jam, neįtikinėti pasilikti. Ramiu balsu atsisveikinat, paaiškinat kada pasiimsit ir būtinai ateinat tuo laiku. Jei pažadėjot, kad vaikas nemiegos, tai ir tesėkit savo pažadą. Dar patarčiau ilgai netęsti atsisveikinimo procedūros. Tai vaikus labai jaudina, jie jaučia jūsų susirūpinimą, jaudulį ir patys ima labiau jaudintis. O vaikai (dažniausiai) ilgai neverkia. Jei auklėtojos jautrios, kūrybingos, joms nesunku užimti vaiką, jį panešioti, nukreipti dėmesį į įdomų žaislą. Pati dirbu darželyje (ne auklėtoja, bet specialiąja pedagoge). Jei vis tik jokie metodai nepadeda, gal tada geriau pagailėti vaiko ir ieškoti kitos išeities. Darbe turiu atvejį, kai vaikas pradėjo mikčioti. Ne dėl darželio, bet todėl, kad mama palikdavo ją namuose miegančią ir mažylė atsibusdavo viena tuščiuose namuose. Iki šiol ji klausinėja visų (auklėtojų, manęs, mamos) ar jos nepaliksim. Paaiškinimai, kad mamai reikia uždirbti pinigėlius tiktų jau vyresniam, kokių 2-2,5 metukų vaikui. Palikit vaikučiui jam mielą žaisliuką, savo nuotrauką, ar skudurėlį, su kuriuo vaikas miega (savo šalikėlį ir panašiai). Kad jis jaustų jam artimą namų ir mamos kvapą.

Mes einam nuo rugsėjo - pradžia buvo labai džiugi - pasilikdavo noriai ir be ašarų. Paskui jau suprato, kad darželis yra "darbas" ir noras pasilikti išgaravo. Dar plius auklėtoja viena ne itin miela ( apturėjom pokalbį, reikalai pasikeitė) ir dabar sakyčiau pasilieka be didelių graudulių. Bet vakarais vis pasišnekam _ eisim į darželį pas Matą, pas Urtę, duos arbataos, mama - į mokyklą, tėtis - į gaisrinę ir ttttttt . Ir šuniuką pliušinį nešamės, jam ryte tokią mini kepurytę uždedam, tai mažoji daržely šuniuką nurengia .

jata tai jata tai.... paskaitinejau cia jusu parasymus ir pasidare baugu koks rupestis uzguls mano ir vaiko pecius ateinanti rugseji......

Arminas i darželį eina nuo birželio, jau beveik pusmetis, pradžioje vedžiau aš, paskui vedė tėtis, nes jam lengviau, visada sakydavo, kad pasilieka puikiai, atsisveikina ir bėga į grupę.
vieną rytą prieš kelias savaites nuvedžiau aš, vaikas jau rūbinėje pradėjo tempti lūpa, mama neišeik, pabūk, noriu tau parodyti tą ir tą .. nuėjom dar didesnės ašaros neišeik.. susitarti niekaip nepavyko, teko išeiti o vaikas verkė didžiausiom ašarom.
kas atsitiko ? kodėl su tėčiu viskas gerai, o su mama net po pusės metų negerai - nelieka ? galbūt sugriovėm ritualą prie tėčio jau buvo pripratęs, o gal visgi vaikas jaučia mama, kad aš truputį jaudinuosi su juo atsiskirdama už tai ir jam sunku.

kolkas ritualo negriaunam, kol įmanoma veda tėtis ir viskas tvarkoje.

gal pabandykit ir Jūs išleisti vaiką su tėčiu, gal tėčiai savo ramybe ir vaikučius nuteikia geriau

Manau mamos visada nuolaidesnės nei tėčiai . Ką galima susitarti su mama, nevisada pavyks su tėčiu. Nereikia tėčiui nei rėkti,nei bartis. Tiesiog net jo balsas nenuteikia ginčui. O mes mamos, pačios to nepastebėdamos, išlepinam ir perlepinam vaikus. Sakoma, jog vaikas jaučiasi saugus, kai žino savo elgesio ribas. O jei ribos nėra apibrėžtos, vaikas nesaugiai jaučiasi ir bando jas nusistatyti - kur galima, o kur jau ne. Manau su tėčiais tokie fintai rečiau pavyksta. Jei tėtis pasakė "ne" tai ir reiškia "ne". O mama, pazyzus galima tas "ne" ribas perkelti toliau. Tai ir bandoma perkelti. O kada gi mama gali savo angeliukui pasakyti "ne"? Todėl, turėdama apsčiai pavyzdžių rekomenduoju visom mamom laikytis savo žodžio. Pasakei "ne" tai tai ir turi būti galutinis "ne".

Jusu maziukas dar labai maziukas,bet juk su laiku pripras...zinoma,kad sunku,bet po truputuka po truputuka viskas susitvarkys juk jusu ziogelis dar mazuliukas viskas bus gerai,mamyte neliudekit ir neasarokit jusu maziukas tai jaucia

Mūsų darželinukas dar tik trečią savaitėlę įpusėjo. Tiesa, jis jau vyresnis - prieš pat Kalėdas bus 3 metai. Vakar jau džiaugiausi, kad visai ramiai atsisveikinom. Bet šiandien ir vėl ašarėlės... Kažkoks nevykęs buvo tas atsisveikinimas - visą rytą jis manęs prašė, kad atėjus į darželį aš kartu su juo pažaisčiau. Bet kai atėjom, auklėtoja griežtai pareiškė, kad kuo ilgiau būnu su juo, tuo jis sunkiau mane paleidžia. Nusileidau "profesionalei", nors širdis tikrai sakė, kad darau negerai. Prastovėjau už durų gal 10 min. ir vis girdėjau verkiantį vaiką... Neišdrįsau sugrįžti, o dabar taip sunku dėl to... Vakar buvo kita auklėtoja ir aš nusimovusi batus su vaiku grupėje praleidau gal 5 min., o paskui jis užsižaidė ir pats mane visai lengvai paleido. Manau, kad toks ritualas nėra labai blogas - tiesiog palydėti vaiką į jo žaidimų vietą, įvesti į kokį žaidimą, o tik paskui išeiti. Bet kiekviena auklėtoja turi savus principus ir darbo metodikas. Ir ne būtinai labiausiai tinkančias konkrečiam vaikui...
O savo istorija norėjau tik pasakyti, kad labai svarbu išsiugdyti kažkokį mažutį atsisveikinimo ritualą, kuris vaikui padeda pereiti iš mamos rankų į auklėtojų rankas ir jaustis saugesniam.
O mamytei noriu pasakyti, kad puikiai suprantu jos jausmus, nerimą - tą patį pati išgyvenu... Linkiu didžiausių sėkmių apsiprantant.

verkia vaikai ir 3 ir 4 metuku....mamos tada irgi visas pasuaulis buna...adaptacinis periodas visiems vaikuciams buna..beveik visiems
Papildyta:

on pas mus tokia situacija.siandien parejau labai liudna.
einam nuo rugsejo,buvo jau apsiprates ir viskas neblogai,susirgom,kai grizom po ligos aukletojaserga,yra kita kur budavo ir dvi mainos kur pavaduoja,po pirmos dienos kai pataike pas piktaja radau ji ten verkianti,niekas neramino
pas ana nebevedu,pas kitas jau kelinta diena pasilieka be asaru,bet pasiimu pries pietu miega.

beda tame kad sako vos pamato kad dengia stala jis pradeda verkt,neseda nevalgo,ant puoduko ir neseda iskencia iki namu eina 4 diena,o aukletoja su seimininke pareiske,tai gal jus nebeveskit kad taip laukit kitu metu
tai kaip galiu tikrai vest,jeigu jos net nebando tvarkytis?pagal mane kaip tik turetu sakyt pripras,o ne kuo greiciau atsikratyt.
gali but beda ir tame kad seimininke pastoviai rekia ant vaiku mano vaikas bijo riksmu,prie to neprates...kaip elgtumetes...nezinau,ar dar vest ten kur net nesiruosia bandyt prisipratint vaika..ir siulo nebevest?

na turbūt ieškočiau kito darželio, grupės, jei jau auklėtoja nesistengia, kad vaikučiui patiktų tas darželis ir dar ta rėkianti šeimininkutė

dar labai mažiukas, pritariu kitų nuomonei.

nezinau, man irgi atrodo, kad per mazas, bet aisku jei mama neturi kitokio pasirinkimo nieko nepadarysi, reikia islaukti. Vieniems vaikams pora savaiciu, kitiems menesi, o gali buti ir daugiau, bet vistiek jie visi persilauzia. Nebent aukletojos nepatinka vaikui, tai irgi turi didele reiksme. Svarbiausia neparodyti vaikui, kad tu jo gaili, lyg jam cia ir turetu buti blogai. Reikia sakyti kaip cia linksma, daug draugu

Šįryt mūsų vaikas pirmą kartą pareiškė "važiuojam į darželį greičiau". Likom be žado... Ir į grupę nubėgo kaip niekur nieko - pasičiupo savo draugą minkštą ančiuką ir nulėkė žaisti. Labai noriu tikėti, kad dabar taip bus kiekvieną rytą... O tai tos rytinės ašarėlės aptemdo ir mamoms visą dieną. Primenu, kad einam į darželį nuo lapkričio pradžios. Per tą laiką po kelias dienas neidavo, nes kosėjo ar viduriavo. Bet tai buvo gal tik kokios 5-6 dienelės.
Linkiu visoms mažų darželinukų ir lopšelinukų mamoms sulaukti tokio ryto!

Nemanau, kad mažumas čia kažką reiškia. Aš saviškę išleidau į darželį irgi 1 m. 10 mėn., buvo tik vienas rytas su ašarom (ir tai tik todėl, kad pavaduojanti auklėtoja stvėrė ją į glėbį laikyti, kol aš išeidinėjau, o čia diiidelis įžeidimas ). Žygiuoja noriai, jai ten patinka.
Daug ir nuo paties vaiko priklauso - kitas gal verks ir 5 metų išleistas į darželį. Bet kažkada vis tiek tenka atsiskirti

mes savo 2,5 m vaika leidziam nuo lapkricio 15 ir apsiprato tik tada kai i darzeli pradejo vesti tetis... na pavyksta kazkaip jiems susitarti vyriskai o as tik dziaugiuos, ryte pazyzia kad nenori eiti, bet nueina ir viskas gerai, tik va siandien nerado savo mylimos aukletojos, tai sake apsiasarojo, matyt vaikams irgi vieni zmones patinka, kiti ne. prie vienu ipranta greiciau, su kitais sunkiau, manau viskam reikia laiko, bet aisku tetis mums buvo issigelbejimas, o tai ir as pirma diena blioviau uz duru isejus...

Sveikutes.Vargstam ir mes...Vyresnele i darzeli isleidau 4 metu.Viskas ok nuo pirmos dienos.Po siai dienai problemu tokiu nera.Ne vienos asareles neisliejom.Bet va jaunelis.... I darzeli einam nuo lapkricio vidurio.Dar savaitele prasirgom.Jam pries savaite suejo du metukai.Tai apsaugok Viespatie kas daros!Atejus negaliu net nurengti,traukia ant saves atgal drabuzius.O iseinant negaliu aprengti!Susigriebia drabuzius,batus ir stovi akis isputes.Bandau atimt,aprengt,vel isterija,rekia kiek isgali gerkle.Kol susitvarkau karstis ispila abu.Karta net ikando i ranka ir reke nesamas iki namu(netoli gyvenam)Suprantu kad ryte streikuoja, jau einant i darzelio puse ima muistytis.Bet ko pyksta iseinant?Ir nepadeda jokie pokalbiai itikinejimai.O tetis ryte dirba.Bijau ir as kad nesusirgtu kokia nervu liga.Bandysim vargt toliau

Identiškai mums buvo.... Oi, kaip pergyvenau... Ryte dar kartais irgi susigraudina, bet jau eidamos gatvėje tariamės, kad mama į darbą, tėtė į darbą, kad grįšim, kad eis pas auklėtoją "o pa pa". Verkdavo smarkiai. Tiek paliekant tiek atėjus parsivest. Rodos, džiaugtis turėtų. Tiesiog manau vaikui yra vis tik stresas.. Dabar jau išeinam ramiai. Pripras gal ir tavo - mes pradėjom eit nuo rugsėjo.

Nu paklauskite pačio vaiko kas jam darželyje nepatinka gal jį skriaudžia?O gal dar per mažas?

jusu atzalele tikrai mazule.... gaila,kad negalite pati su juo pabuti ilgiau namie... as saviski pradejau vesti 2m 1men, tai irgi labai verkdavo, visa pirma savaite jis nieko nevalge darzelyje nei gere ir sedejo ant kedutes apsikabines is namu atnesta zaisliuka, maziukui buvo sokas.... bet po to praejo... uztat prasidejo ligos ir kai priprasdavo vel susirgdvao ir vel ratas is naujo..... sako geriausiai pradet vesti i darzeli nuo 3m kai vaikas jau bendrauja ir ne taip baisu atsiskirti nuo mamos... bet cia vel priklauso nuo vaiko. su vyresne dukra neturejau jokiu problemu

Sveiki.Kažkaip beskaitinėdama neradau ir pagalvojau, pasiteirauti kuriam laikui palieka mažylį ? Mes irgi pradėjom eiti tokio paties amžiaus, bet iš pradžių buvo nekas,tai adaptavau po truputį:vesdavau tik pusdieniui.Išsimiegodavo ir atvesdavau apie 9.Iš pradžių streikavo, nieko pats nevalgė,niekam neleido prie jo prisiliesti, nerasdavo puodelio. Kartu valgėm pusryčius ir pietus prie atskiro stalo.Ir taip gal kokias 3sav.,po to pradėjau palikinėti pietų miegelio.Tai tokia adaptacija vyko apie 1mėn. Jie dar maži vaikiukai, sunkiai atsiplėšia nuo mamų,namų aplinkos,todėl reikia pratinti po truputį,suprantant kaip jiems sunku.Mačiau,kad yra mamų,kurios palikdavo visai dienai, vos keletą dienų pabuvusios.NEžinau, mums taip neišėjo išsyk, be to, tai mano asmeninė nuomonė, nelabai tam pritarčiau.

Aš palikau miegoti darželyje pačią pirmą dieną Bet jau daugiau nei pusmetį prieš tai ji buvo vežiojama pas auklytę, auginusią savo vaiką ir prižiūrėjusią maniškę. Tai gal jau apsipratusi buvo su buvimu ne namuose

as nebuvau su saviskiu nei vienos dienos, atejau pasakiau kad mamytem darzely buti neiseina/netinka/negalima ir pan ir kad jis pazais ir ateisiu, grizau po nepilnos valandos, antra diena palikau dvi valandas, trecia tris... ir taip savaite, paskui savaite sirgom, dar savaite ejom iki pietu miego, o jau 4 savaite palikau miegoti. liko ir aukletoja sake viskas buvo gerai, neverke, vis klause, pamiegosiu ir ateis tetis? nes visa ta menesi kalbejom kalbejom kalbejom.... bet mes pradejom eit 2,5 vaikas maciau kad pilnai pasiruoses: kalba viska, bendrauja, nusirengia, i tuoleta nueina, pavalgo pats.... o mazesni palikt vis norejau bet vis nedrisau....

Pritariu, kad amzius verkimui itakos nelabai turi....Va pradejom savo trimeti leisti i darzeli, tai pirma savaite ejo noriai, o po to prasidejo....tik va musiskis ne darzelyje pradeda verkti, o kai pazadinam ryte ir net ne verkt o klykt pradeda Man nervai ant ribos, nes ir sesute pabunda nuo tokiu rekimu ir irgi verkt pradeda...o su sunum tai niekaip nebeina susitart nei dantu nevalo, nei arbatos negeria ryte, nei filmuku nereikia, nei zaislu...nieko....tik rekia - neisiu i darzeli Siandien teko neste isnesti, net kaimyne i laiptine islindo paziuret kas darosi, visas rajonas nuo jo zviegimo skambejo O va jau darzelyje nebeverkia, dar biski pabunam kartu ir tada jau pradeda zaist su vaikais, eina pusryciaus, vakare net nenori eiti namo... Tai taip ir nesuprantu, kas jam cia darosi, kodel tokios isterikos namie istinka Gal kam teko tai praeit ir patarimu turit?

cia kaip ir musu variantas Tik as dar rekianty palikdavau uz 5 min. jis apsiramindavo sake.Bet mes visus metus darzeliui priesinomes.O siais metais jis prasosi jau pats.Nieko specialiai nedariau.Kalbejau kad jo darbelis ten,ir tiek.Mes pradejom lankyti 1.8 men. gal buvo tada per mazas.JUs jau didesnis pabandykit issiaiskinti priezastis kodel jis ten nenori.Mano jau viska raportuoja vyrukas,bet nieko blogo nepasako.Jis pasakoja kaip jam patinka.Anksciau bijojo vienos aukletojos.

mes pries keleta dienu pradejome lankyti darzeli. pirma diena tai kaip erelis nuejo i grupe viskas idom, viska ima, mamos net nereikia taip jis elgiasi visada svetimose vietose, turi drasos bernas. bet atejus pasiimti, radau su asaromis, pasirodo atejo i nauja vaika vedeja su pavaduotoja pasiziureti, tai tas jau suprato, kad cia kazkas netaip. kita diena, jau i darzeli pats neina, varo i kita puse rubineje pradejo kukcioti, o grupeje verkti tai palikau verkianti, MB nuejes pasiimti rado sedinti ant fotelio rubineje (ten kur nurenginejau) ir laukiancio
reikia dabar tos kantrybes, ojojojoi noreciau zinoti, kada tokie liudejimai baigsis

Vaikas vaikui nelygu. o ir aplinka, auklėtojos labai svarbu. Kitas taip ir nepripranta (mano ), bet vaiką palikti juk reikia. Beje, mano jau studentas . Pati dirbau tame pačiame darželyje, vedėja neleisdavo pasiimti, tai išeidavau laukan su vaikais ir slėpdavausi, kad nepamatytų . Dabar aplinka liberalesnė. Pradžioje galit pabūti kartu (į auklėtojas nelabai kreipkit dėmesio - joms tai nepatiks), o vėliau ramiai ir tvirtai: mes einam į darbelį, o tu į darželį. Tik pati nesijaudinkit - vaikai tai jaučia. Leiskit pasiimti į darželį kokį mielą daiktelį, kad ir savo nuotrauką. Juk dabar galima pasigaminti pagalvėlių su nuotrauka - pagaminkit. Kai eis miegoti, bus smagiau atsigulti su mamyte, o gal ir tėveliu.

Laba diena. Mes irgi turime ta pacia problema. Mano mergyte 2metu. I lopsi keliaujame jau 3 savaite, taciau jokiu teikgiamu pokyciu. Kaip verke, taip verkia, nors aukletoja sako, kad per diena jokiu asaru nebuna. Tik nuvedant ir parsivedant. Taciau nieko nevalgo, is namu neima jokio zaislo, knygutes. Pareina pajuodusiomis akimis. Grizusios is darzelio negaliu primaitinti. Nori visko. Net nezinau, ka ir daryti.

maniškis verkė gal tris mėnesius, bet tik kol aš grupės duris uždarydavau. Specialiai kelis kartus klausiau: vos tik išeinu, po akimirkos, pamatęs, kad nėra mamos, nutyla.

Dičkis iš pradžių labai gerai adaptavosi, ašarų buvo viena kita, bet maždaug 5 metų pradėjo ašarot važiuojant įdarželį, kad nenori. Nors buvo tos pačios auklėtojos, tie patys vaikai. Darželyje neverkdavo, bet pakeliui vis zirzdavo, kad nenori įdarželį.

sveikos, noriu patarimo.

jau kazkur rasiaukad mano vaikas nuo seiminkes gavo sprigta.
tris savaites sirgom (ne nuo sprigto ;-) ), sedejom namie, reikia vel pradeti eiti - vaikas bijo. neaskaluoju to klausimo ir labai tikejausikad pamirs, bet kai uzsimenu kad eisim i darzeli - pirmas klausimas "ar bus ta seimininke". ka daryt ? net matau kad jam sirdute dreba, kelinta diena neprisiverciu nuvesti...ka jam paskyti kad nurimtu (noreciau garantuoti kad daugiau to ar dar kazko nebus, bet negaliu).

O su šeimininke kalbejote?
Mano mazas vaikiukas 1 metai ir 8 menesiai. Pries kelias savaites darėm skiepą, tai iki siolei atsimena, kad popa buvo, taip kad manau ir jūsų nepamiršo to sprigto. O ką daryti, gal bandyti paaiskinti, kad buvo neteisus, todel gavo sprigtą? Net nežinau. Ir kas šeimininkei šiovė i galvą?

Jei vaikutis labiau prisirises prie mamos, o taip buna dazniausiai , tuomet geriau jei i darzeli vestu tetis