turiu nuostabia dukryte, kuri iki vieneriu metuku buvo labai prie manes prisirisusi. Dabar jinai net neina pas mane ant ranku- vis "tete, tete...". Nezinau ar cia normalu, o gal as ka nors ne taip darau ir dukryte iesko prieglobscio pas vyra

maniske irgi tik pas teveli ant ranku nori. As del to nepergyvenu, o tik dziaugiuosi, kad tevo ir dukters rysys toks stiprus. Manau kad su mama vaikus ir taip sieja pakankamai stiprus rysys.

Sakyciau, pasidziauk tuo. O tai turiu sunaiteli jau visu 3,5 metu, o jis niekaip ir uz jokius pinigus negali nuo mane atsikabinti. Jam tiesiog fiziskai butin mane liesti, ir negaliu net pailseti namie - tik ir girdisi - mama, niekur neik, mama, pasedek su manim, mama, mama, mama... O tetis jam netinka Tuo tarpu dukrytei ir tevelis ri mama tinka.

na kiek suprantu, pas klausėją atvirkščias variantas, todėl ir neramu . Norėtųasi, kad nebūtų kraštutinumų

Dekui jums
Man del to ir neramu, kad manes visai nereikia
Kartais net toks "zalias" pavydas uzeina
Is vienos puses dziaugiuosi, kad man lieka daugiau "laisvu ranku" , taip pat kai pagalvoju jeigu butu berniukas, tai irgi greiciausiai nuo mamos ranku nenuliptu
Nes panagrinejus psichologija viskas lyg ir teisingai: mergaites labiau prisirisusios prie tevo, o berniukai prie mamos...
taciau... ech... norisi kad dazniau prisiglaustu

Mano mergina- irgi tėtės vaikas. Myli mane tol, kol neišgirsta, jog tėtis rakina duris. Tuomet jis nei nusipraust, nei pavalgyt nei pasisiot be jos negali. Prilimpa kaip lapas Ir ne tik prilimpa, bet dar ir pabrėžtinai tą savo meilę demonstruoja- bučiuoja, apsikabina, glaustosi kaip katė. Trūksta tik, kad murkti iš tos meilės pradėtų. Būna , kad surengia manęs ignoravimo dienas -ir nupraust ir pavalgydint, ir aprengt- tinka tik tėtė. Bet aš dėl to visai nesuku galvos, ir tikrai nepavydžiu. Priešingai- džiaugiuosi gavus laisvą minutę. Išnaudoju tą laiką poilsiui arba darbams. Žinau, kad tėčiui išėjus mama vėl taps pačia svarbiausia...

Nu taip, greiciausiai as cia truputeli per daug pergyvenu.
dabar smagu zinoti, kad as ne viena

maniškis jau irgi pradėjo į mane labiau įsikibti. kažkaip norėtųsi, kad vaikas lygiavertiškai priimtų abu tėvus, bet...argi jam tai rūpi

Kiek turiu draugių auginančių dukras, tai visų labiau prisirišę prie tėčių. Kai ateina į svečius, tai nuo jų akių neatitraukia.

musu mergina irgi tecio vaikas. manau, kad cia absoliuciai daugumai taip.
bet neseniai buvo visai nemalonus man sito pademonstravimas :
buvom palike mazja savaitei pas senelius, o paty isvarem paatostogaut. kai grizom, mazojo tik tevo kakla apsivijo, o mane atzagaria ranka pastume

Va va, apie ka as cia ir kalbu
Galbut mes, mamos per daug vaikstom susirupine, suruge, paskende dienos darbuose ir nuvarge. O teveliai hmm....kaip cia pasakius, tiek tuos savo vaikus ir temato. Nei jiems juos maudyti, nei jiems pampersus keisti, nei vaistus girdyti. Galbut mazyliai ir ziuri i mamyte kaip koki kankinimo aparata
Cia tik tokie mano pamastymai ir psichologu beje...

mamą vaikai mato kasdien, su ja praleidžia daugiau laiko, užtat ,kai pamato tetį, džiaugiasi labiau Juk jei Kalėdos būtų kasdien, jomis nesidžiaugtumėm taip, kaip džiaugiamės dabar, kai jos būna 1 kartą per metus

Labai jums pavydžiu šių santykių. Mano mergytė tai visai tėčio nenori, skaudu žiūrėt, kai tėtis "verčiasi per galvą", stengiasi, o ji vis jį stumia ir neprisileidžia. Tėtė "netinka" niekam, net arbatai paduot. Jei tėvelis pataiso arbatą ir jai duoda atsigert, tai ji rėkia: "mama". Tai aš turiu paimti iš tėčio rankų ir paduot jai. Ir taip nuolat. Kodėl??? Juk tėvelis nuostabus. O ji nuolat sėdi papūtusi lūpas ir jam postringauja: "aš tavęs nemyliu" Na jau nieko nebesuprantu. Visaip stengiuosi padaryt taip, kad jie pabūtų dviese, tai į parduotuvę išsiunčiu, tai šunį pavedžiot, tai grybaut. Vyras grįžęs sako, kad buvo nuostabu, bet tik grįžta ji vėl puola prie manęs ir atstumia tėtį.

Jei vaikas tave mato dažniau, o tėvą rečiau, tai situacija normali. Tu vaikui nusibodai ir tiek. Nebūtinai tu blogai elgiesi. Nusibodai. Kaip bobutė, lįsdama bučiuotis iki apsiseilėjimo. Praeis. Po kiek laiko vėl būsi reikalinga.

o dabar is vis toks jausmas, kad as jai neegzistuoju. norejau paimti is tevelio ranku ir nesti migdyti, tai kaip pradejo klykti, apsivijo jam aplink kakla.
uzmigdyt viena, kai tevas yra namie be sansu, rekia teveli teveli ir nenustoja kol neateina
sunkoka taip truputeli

Mano merginai tetis irgi pirmas asmuo gyvenime. Einam abi iš darželio, o ta jau klausia ar tetis namie, ar žiūrės pro langą, ar laukia ir t.t. Kur nepasisuksi vis tetis, tetis. Vos tik išgirsta kad, rakina duris viską meta ir lekia pasitikti. Tokia jau ji tecio mergytė. Aš kartais saviškiui ir sakau atrodo, kad tu, o ne aš ją 9mėn. po širdim nešiojau. O tas patenkintas - mano vaikas.