Laukiam laimingu istoriju

Singerita atsakau y jusu klausima,po kokios proceduros pastojau?
mums su tokia prasta spermos kokybe buvo tik vienintele iseitis IVF+ICSI

98metais susituokėme, nesisaugojom ir tikėjomės , deja 2000 metais atliko pirmą laparaskopija: pašalino cistas ir koregavo kiaušintakius. Diagnozė -kiaušintakių nepraeinamumas, ateity -IVF. Buvome jauni ir tikėjome stebuklais, taigi gyvenam toliau ir laukiame...2006 antra laparaskopija, prie pirminės diagnozės dar prisideda endometriozė Gyd kalba tik apie IVF. Taigi su vyru nusprendžiame pabandyti ir dar tais pačiais metais atliekama trečia laparaskopija ir pašalinamas vienas kiaušintakis. 2007 pr buvo atlikta pirma, bet nesėkminga IVF procedūra, antra IVF pavyko
Kaip bus ateity, nežinome, bet didelių vilčių į likusį kiaušintakį nededu, paprasčiausiai pavargau svajoti apie būsimą/us leliuką/us... dabar reikia rūpintis mūsų kleckiuku

P.s. bet kaip norėčiau vėl būti

Sveikos, mergytes,

tikiuosi, kad ir mano gal ir eiline istorija kuriai nors suteiks vilti.

Leliuka suplanavome pries 5 metus, bet jis vis neskubejo i si pasauli. Dariau hormonu tyrimus, tyreme MB, patyriau laparaskopine operacija - diagnoze policistines kiausides (prabadytos elektr. impulsais) ... bazines temperaturos matuotis nepavykdavo del kantrybes stokos... isigijau ir abor testa...daktarai nemate priezasciu kodel niekas nesikeicia... jau buvau pakeliui pas rimtus vaisingumo specialistus ...n ieko nepaminejau kiek visa ta laika pergyvenau, kankinausi, etc....

kol nepaklusau savo 6 jausmui ir nemeciau darbo kuriame jausdavau nuolatine itampa ... leliukas pasibelde jau po gero menesiuko ... pajuto man atsipalaidavima galbut ... dabar mum 18 savaitele.

linkiu visom, tikiu, kad busimom mamytem jokiu budu nesikankinti, labai save myleti ir neuzsiimti jokia trikdancia veikla ... tuomet maziukui bus ramu ir jis ateis

kuo nuosirdziausiai linkiu To visom


P.S. gal zinote kaip istaisyti klaida pavadinime?

nuosirdziausi sveikinimai... is tiesu neblogas patarimas del darbo - sio metodo dar neisbandziau Lengvo ir nuostabaus nesiojimo

Aciu labai, Sanapaulija!

dideles sekmytes ir Tau!

Dėl posmegeninės liaukos sutrikimų, nevyko ovuliacija. Gerų prognozių nebuvo .Buvo atliekamos IUI, reikėjo l. didelių vaistų(hormonų), tad kiekvieną kartą būdavo hiper stimuliacija ir nežmoniški skausmai. Pavyko pastoti po 5 IUI, tačiau nėštumas nesivystė. Buvo pralieta daug ašarų, bandėme dar karta ir po 1,5 vėl tapau . Dziaugtis neleido didelis nerimas, kad kas nebutų blogai. Niekam nekalbėjau apie nėštumą, kol jau nebebuvo galima paslėpti. 2007 m. gruody gimė mažytė mergytė.Tesvėrė tik 2,700 kg, taciau sveika ir stipri. Dabar mano mažutei jau 10 mėn., bet visdar sunku patikėti kad ją turiu. Jausmas neapsakomas. Mergytė tikras mamyčiukas, bet visai tuo džiuogiuosi.Didelis Ačiū gydytojai D.Visockienei Ji išpildė pačią didžiausią mūsų svajonę.

Sveikinu Tai cia buvo uzkiles prolaktinas ar ne? Ir hormonus geret jam musti ar kt.?

Sveikos mergaites

Norejau tik jus patikinti kad stebuklu tikrai buna. Mano istorija gal dar ir ne tokia ilga, taciau nervu, asaru ir liudesio buvo labai daug. Negalejau pastoti apie 4 metus tada net neitariau nieko, o paskui kai pradejau per gydytojus eiti, tai kasdiena po naujiena - gimdos kaklelio displazija (ar kazkaip panasiai), rasta veziniu lasteliu, gydytoja patare greiciau pastoti, o pastoti tai neisejo, o be to atsirado skydliaukes problemu (nebegamino hormonu), taigi jau mano galimybes buvo labai menkos. O nuojauta dar kuzdejo kad ir pas vyra gal but ne viskas gerai. Ir ka gi padarem spermos kokybes tyrimus, o ten vargani keliolika procentu judriu spermatozoidu.....Atsimenu kaip dabar abudu apsikabine verkem, kad musu leliukas ateis pas mus tik po daugelio specialiu apvaisinimo proceduru, o pasirodo, tada jis jau pas mane buvo pilvelyje visa savaite kaip isitaises

Reziume, stebuklu buna, o vaikeliui tikrai nesvarbu kokie pas tave sveikatos rodikliai, jis ateina tada, kai jam reikia

Kaip smagu skaityti Jūsų stebuklingas istorijas ir labai suteikia vilties

labai dziaugiuosi uz tas kurios sulaukia leliuku, jusu istorijos ikvepia vilties ir tikejimo, kai uzpuola depresijos ir nevilties bangos.tikiuosi ir mes galesime prisijungt prie jusu.nuosirdziai visas sveikinu tapus mamytemis ar besiruosiancias jomis tapti:)

Tikrai fantastinės istorijos -nuostabu

Sveikos,
kadangi sena tema uzdaryta, o naujos kazkodel neatsirado, nusprendziau imtis iniciatyvos. Man si temele buvo ikvepimo saltinis liudniausiomis akimirkomis belaukiant savo stebukliuko. Skaitydavau ir skaitydavau kitu istorijas, kai jau nebetikejau, kai suabejodavau, kai paluzdavau ir vis svajojau kad viena diena parasysiu ir as. Pasizadejau kad butinai butinai parasysiu, kad mano istorija suteiktu kam nors vilties.
Mano istorija nera is tokiu, kur po begaliniai ilgo kankinamo laukimo nebetikejimo ir nevilties metu pagaliau ivyksta stebuklas. Man pasiseke, laukiau TIK 8 menesius. Bet kadangi zinau kiek yra moteru, kurios turi panasiu problemu kaip as ir delsia kreiptis pagalbos, todel nusprendziau papasakoti savo istorija, gal kam nors tai pades greiciau kraiptis ten kur reikia.
Taigi, menesinemis susirgau budama 13 metu, antra karta susirgau po gero pusmecio, na ir toliau taip pat tesesi, tai reciau tai daznaiu, bet niekada neturejau to vadinamo normalaus reguliaraus ciklo. Na tada zinoma apie vaikucius negalvojau, buvau jauna. Pagaliau sulaukusi beveik 30 m. sutikau savo zmogu, po poros metu pradejome galvoti apie vaikucius. Zinoma is pirmo karto nepavyko, bet kad ir menesines vis kazkur klaidziojo. Na, kadangi is prigimties esu nekantri, o ir tas mano ciklas toks, ajuciau kad kazkas ne taip, pradejau ieskoti informacijos, dar kelis menesius pabandeme, o turint nereguliaru cikla taip sunku laukti...juk jau jau atrodo viskas, menesines veluoja...o testas negailestingai rodo ta viena juostele...ivedus google "nevaisingumas", radau SM ir si foruma. Na zinoma pries tai dar buvau pas vadinama paprasta poliklinikos ginekologe ir zinoma tradiciskai gavau "gydyma" tris menesius gerti duphaston'a pageriau menesi, kol atsirado menesines ir paklausius merginu is sio skyrelio patarimo (ACIU JOMS LABAI) nuciuoziau pas nevaisingumo specialista. Na toliau seke tyrimai ir diagnoze - policistines kiausides, padidejes prolaktinas. Na ir prasidejo ....Geriau bromkriptina, clostilbegyta, seksas pagal grafika ir tt. Nieko....niekas neuzaugo...na, mano daktarelis buvo is tu kurie linke nepasiduoti taip lengvai, gavau dar gonalio doze, dar estrogenu gleivinei auginti ir dar ten gal kazko, nebepamenu jau, uzaugo!!! vienas grazus folikulas, gleivine irgi normali. Vel seksas pagal grafika, jau ir pyktis su vyru pradejom.... Isvaziavom atostogauti. Daznai buna kad pailsi, atsipalaiduoji ir pastoji, slapta tikejausi kad ir mums taip bus...nebuvo...Vel atejusi pas gydytoja bandziau juokauti - tai nepavyko, nes tik vienas folikulas buvo, o mums gi dvynukai bus, reikia dvieju folikulu nors paciai jau buvo ne iki juoku...asaros tvenkesi akyse, nebetikejau niekuo, pavargau nuo sekso pagal grafika ir nuo visko....nors praejo TIK du menesiai pastangu....galiu tik isivaizduoti kaip jauciasi tos, kurios tai daro metus ir ne vienus....na, dar viena stimuliacija, uzaugo keturi nuostabus folikulai, daktarelis jau i kelnes deda kad tik neapsivaisintu visi keturi, o as laiminga, na is keturiu du tikrai turi gautis ir jau gasdinu vyra - bus dvynukai bus dvynukai. Na o toliau kasdienybe....tas pats seksas pagal grafika, asaros, barniai su vyru....
ta diena prisimenu kaip ypatinga..rugsejo 18....seksas buvo pagal grafika, bet tooooooks saldus, jau senai tokio nebuvo o po to visko tookia euforija, tiek fizine tiek psichologine prasme.....na, viena sekundes dali pagalvojau - gal tai jau TAS kartas....bet kadangi TU kartu jau buvo ne vienas greit nuvijau tas mintis salin, padariau "zvake" kad geriau viskas subegtu, palaukiau gal 20 min ir liuliuku. Na ir gyvenom toliau kaip gyvene. Po kokiu triju dienu atsirado zveriskas apetitas, na bet kam nepasitaiko dar po keliu dienu pajautrejo papuliai, na bet gi menesines bus greit. Bet tie papuliai dar ir padidejo na taip ir praejo tos 14 dienu, kai jau reikejo darytis testa. Pagalvojau dar palauksiu per savaitgali ir jei menesiniu nebus, darysiuos testa. Vyras pamaige papulius, sako - tu nescia, tokiu papuliu dar pas tave niekada nebuvo. Pirmadienio ryta testas, na tai aisku kad juosteles DVI lekiu pas vyra rodau. O jis - na ir ka tai reiskia? Sakau gi matai - dvi juosteles, reiskia bus dvynukai po keturiu savaiteliu nuejom pas daktariuka, puslytes buvo dvi, sirdutes dvi nestumas buvo lengvas, ne karto negulejau ligoninej, isnesiojau iki galo. Dabar toms sirdutems jau beveik sesi menesiai Cia berasydama du kartus begau maitinti savo nuostabiuju suneliu Na kada susikaupsiu ir dar parasysiu gimdymo istorija, bet tai jau kita tema.
O sitoj temoj noriu labai padekoti visoms visoms sio skyrelio mergytems, kurios mane palaikete, kartu skaiciavote augancios gleivines milimetrus, jaudinotes del folikulu dydzio, paguosdavote kai paluzdavau. Taip pat noriu padekoti savo nuostabiam gydytojui V.Klimui ir jo eksperimentams, na ir zinoma savo vyrui uz begaline kantrybe na ir ta seksa pagal grafika
Noriu palinketi visoms sekmes, nepasiduokit, nelikit vienos su savo skausmu, snekekites, ieskokit pagalbos ir jums butinai pasiseks !!!
uoj ir issipleciau gi as cia.....
Beje, gal kas nors galetu perkelti tema i virsu?? man atrodo butu naudinga, tik as nemoku....

Ačiū, AušraR, Taip ir pakyla nusvirusios rankos po tokių istorijų... Džiaugiuosi už jūsų dvigubą džiaugsmą

Pamenu tave AusraR ir stimuliaciju skyrelio,daugiau ten skaitydavau nei rasydavau.Saunu ir labai labai dziaugiuosi uz tave
primink kokias ten tu spaustas sultis gerdavai?gal cia ir visa paslaptis?

nu morku gerdavau, dar su obuoliukais pamaisydavau bet morku nereiktu padaugint, ypac kai jau

O Dieve, tikrai stebuklinga istorija Laimingai Jums!

AusraR, stebuklinga istorija.

Manau atejo laikas ir man papasakoti savo istorija. Nevaisingumas truko 4 m.
Gal pradesiu nuo to, kad kai buvau dar jaunute buvau pas bureja, kuri isbure man, kad turesiu viena vaika, bet bus sunkus pastojimas, nesiojimas ir gimdymas ir kad tai bus problemos manyje.... Zinoma, galima netiketi burejais, bet ji man isbure ir ivykiu, kurie ivyko mano gyvenime, todel ir tikejau ja, bet....
Taigi, atejo tam laikas ir pradejome su vyru planuoti vaikeli, ko as nedariau, kad kuo greiciau jis ateitu ir kojas aukstyn laikiau ir meldziausi, o testu vyras lakste pirkti kiek.... Nieko.
Nuejome pas gyde, stai ten ir isaiskejo, kad naturaliai be sansu, mano rezultatai buvo geri (kas priestaravo burejai), o pas vyra rado tik 1mln/ml spermiuku, taigi sake pades tik IVF, gerai pagalvojom, juk taip norejom kleckiuko. Vyrui nustate varikocele, apturejo jis operacija, gydytojas sake, kad ir uzdegimuka rado, bet taip pat patvirtino, kad po operacijos mazas sansas, kad grikiukai pageres. Dar ne laikas buvo maziui ateiti pas mus, kadangi taip susikloste aplinkybes, kad turejome isvykti is LT, visa tai atsidejo dvejiems metams.
Grizome..... vel tyrimai ir rezultatai...... pas vyra 17mln/ml, nezinia kodel kokia priezastis. Spejau, gal operacija padejo, o gal ypatingi vyriski vitaminai, kuriuos pirkome ne LT. Zodziu nesvarbu, svarbu tai, kad gyde pasake, darom IUI , as vis dar norejau IVF, juk pasisekimo procentas didesnis, o ji man pasake, jeigu kas nors man duotu 100%, kad IVF pasiseks, darytum, bet procentas yra deja zymiai mazesnis, todel bandom IUI, juk ir pigiau.
Na gerai, pagalvojau, tris IUI pabandysim, jei ne, is karto IVF.
Darom pirmaji IUI, pas vyra 25mln/ml As skestu soke ir dziaugsme, laukiu mmm su viltim, kad neateis, deja......
Toliau prasideda cistu laikas, geriu KT, kad panaikinti, o ju priauga dar daugiau, tada vel ilsiuosi, be jokiu tableciu, rezultatas, valio jokiu cistu, galime bandyti antraji IUI!
Si karta pas vyra 17mln/ml, ziauru, po proceduros nuotaika sus......, norisi verkti...
Laukius mmm, esu tikra, kad ateis, ateina ta diena, kai turi buti mmm, ju nera, galvoju, gal kelione, kurioje buvome tuo metu paveike, bet sirdis kazka sako, man niekada neveluoja, NIEKADA.
Siunciu vyra KT, rodo antra neryskia, as sakau, kad viskas, uzkibau, vyras netiki.
Kita diena, paslapcia nusiperku pati KT, padarau ir ka, dvi II, rodau vyrui, tas nesupranta kas cia darosi, negali patiketi, dziaugiasi, bet bijo dziaugtis, zodziu daug visokiu jausmu kartu
Nueinu pas gyde, patvirtina, kleckiukas vietoje, 5 savaites
Tai stai dabar jau 33 savaite, ir jau pradedu suvokti, kad jau labai greitai pamatysiu savo kleckiuka! Beje nestumas tikrai lengvas, kas vel gi priestarauja burejai
Tikekite stebuklais, ju buna! Visa ta laika kol nesigavo mums nieko, tvirtinau visiems, pamtysite turesiu as savo leliu, pamatysite, nepraradau tikejimo ir vilties ne akimirka. Tikekite, laukite ir jus
Tiesa, dar noreciau duoti jums patarima, yra patvirtintos keleta istoriju, kai poros negalejo pastoti, o moterys laikesi dietu, sveikai gyveno, beje as ta pati dariau, numeciau 5kg, geriau visokias sveikatingumo arbateles ir po to jos visos pastojo, gal ir mistika, bet FAKTAS

sveikos,

papasakosiu ir aš
Susituokėm 2000, po metų pradėjom planuoti viakelį, nieko neišėjo... dar po pusmečio nuėjom pas gyd., ta nusiuntė pasidaryti vyro spermos tyrimą.. Na ir ką? o gi nieko gero - spermos mažai, tie, kiek yra, lėtapėdžiai, plaukia atbulai, pakitusiom galvutėm ir pan. Labai jau nedisciplinuoti spermiukai, sakyčiau...
Liepė gerti vit. E, ir kažkokius vaistus, kurie didina pūslelių susidarymą taigi ir spermiukų turėjo gamintis daugiau... Gerai, geria vaistus.. Nieko gero... Dar po kelių mėn. einam į nemokamą konsultaciją į Vaisingumo kliniką. Ten pažiūri mane - sveika, liepia vyrui pasidaryti hormonų tyrimus ir ateiti. Pasidaro - ateina. Tyrimai liuksiniai, o aš - nepastoju. Kraipo galvas, ką daryti? Dar darom suderinamumo testą... Suderinami, ale kad nėra ko derinti - po valandos pas mane vos 10 gyvų spermiukų likę, taigi nėra ko skaičiuoti, ne tie skaičiai... Baisuma... Įkalbinėja darytis ICSI ar kaip ten... taupyti 30000 ir dar uodegėlę (tyrimams). Sugalvojo padaryti man gimdos nuotrauką Kad juos kur galas. Padarė. Išvada - kiaušintakiai platūs kaip magistralės, nors lenktynes organizuok ar "Formulę-1". Jo, su mano vyro "lenktynininkais" tikrai... Nebent ilgai treniruoti.. Bet.. mums ne 20, kad galėtume ilgai treniruoti...
Darbe moteriškės pradeda klausinėti, ko ketvirtus metus mes gyvenam sau, ko vaikų neperkam. Nagi pasisakiau Pasivedėjo mane kolegė į šalį ir patarė susisiekti su jos sese, kuri prekiauja kokiu ten kordicepsu. Davė perskaityti knygelę, kokis jis esąs stebuklas. Perskaičiau, pasiknisau internete, pasiklausinėjau pažįstamų gydytojų. Išvada viena - a čem čerti ne šutit? "Tegul, – sako – pageria, blogiau juk nebus.“
Nupirkau, pagėrė. Alaus uždraudė gerti, verčiau, jau skao, tegul geria vyno.
Praėjo trys mėnesiukai.. Atėjo Joninės,mano gimtadienis.. Išvažiavom į kaimą pas mamą. Važiuojant gerai papurtė, o papuliai tokie kieti, kad net skauda, dardam taisomais keliais ir laikau papulius rankomis, kad nešokinėtų ir neskaudėtų. Pas mamą pradėjo kraujuoti .. "Ir vėl mmmm"., - pagalvojau. Vadinasi nepadėjo...
Po Jonų namo Vilniun, vėl per tas duobės, vėl kraujuko, vėl teplioja... "Tikrai nebus vaikiuko"... Savaitę pateploja, pasidarė įtartina, nuėjau pas ginekologę. Pažiūrėjo echoskopu gimdą - laaaaaaaaaabai išvešėjusi gleivinė. "Jeigu sirgsite, tai bus labai gausos mėnesinės, nes jau pasiekė 2 cm storį, kokie reikia kiaušinėliui prisitvirtinti. Dar nieko nematau, bet gal kas ir bus", - pasakė. Po 5 dienų pasidarykite testą. Pasidariau po 4. Kai nori, viską matai. Pamačiau tokia vos vos vos vos rausvą antrą... Įsidėjau į rankinę, nunešiau gin. parodyti. "Čia dar nieko nereiškia", - pasakė. – Dar po 5 dienų jei nesirgsi, pasidaryk." RYŠKIOS DVI JUOSTELĖS. Skambinu vyrui. Netiki. Ir teplioja vis, teplioja...
Nueinu tą pat dieną pas gin., įsiprašau be eilės. Pažiūri echo - yra pūslelė, vystosi! Bet reikia gulėti ir dufastono gerti. Guliu, geriu, tiesa, ligoninėj, gaunu elektrolitų į veną. Liapota. Sulaukiau, kol širdelė pradės mušti - išleido gulėti namo.
Moral toj basni takova - viskas įmanoma.
Dabar Urtei beveik dveji

kaskart skatydavau si skyreli o dabar galiu irgi pagaliau parasyti...

patyriau du nesivystancius nestumus paskui nstuma negimdoje, buvo pasalintas kiausintakis tai labai verkiau, paskui vel persileidimas....

dariausi daug tyrimu, ats. : visada: jus sveika....

o paskui mano penktas nestumas pagaliau normaliai praejo, tai vienintelis nestumas is mano penkiu kurio meru vartojau gryna foline rugsti ne vitaminus, pradejau net iki pastojant...ir man pavyko, be galo laiminga..... supuodama savo mazuliuke...

visoms sekmes, bukite stiprios ir nepraraskite vilties.... jei paluzite nieko nesigaus......stiprybes...)))))

Sugalvojau ir aš papasakoti savo istoriją. Gal tai bus padrąsinimas ir papildoma viltis. Su vyrų pragyvenome kartu 10 metų ir visus tuos metus norėjome sulaukti leliuko. Pirmuosius metus paprasčiausiai nesisaugojome ir tiek, kai nepavyko pastoti praėjus 2 metams aš sunerimau, pradėjau ieškoti informacijos kas ir kaip. Mano ciklas nebuvo reguliarus ir labai didelis tarpas, tai 45 dienos, tai 63. Bet ovuliacija vykdavo. Nereguliarus ciklas buvo viena iš priežasčių, kita - padidėjęs prolaktino kiekis. Vyro spermiukai irgi nebuvo aukščiausios kokybės, tačiau dar vis bandėme natūraliai pastoti. Taigi kaip ir daugelių čia aprašytų atveju buvo pritaikytas closterbyget ir duphaston gydymas ir seksas pagal grafiką. Tačiau natūraliai nepavyko pastoti dar keletą metų. Tada su gydytoja nusprendėme padaryti pertrauką, pailsėti (to labiausiai reikėjo mano organizmui, nes nuo nuolatinio vaistų gėrimo ir sekso pagal grafiką buvau pervargusi) ir vėl su naujomis jėgomis kibti. O labiausiai per tuos metus pavargau nuo aplinkinių žmonių klausimų, tai kada gi pagaliau, kokia jūs šeima be vaikų ir pan. Kai žmonės nesusiduria su problemomis, jie nesupranta, kad kiti jų gali turėti ir kad tai labai skaudi tema. Per tuos dešimt metų pasikeitė daug kas, pakeitėme gyvenamąją vietą, t.y. miestą, pakeitėme darbus ir tada, kai radau širdžiai mielą darbą ir buvau jau nusiraminusi ir atsigavusi, nusprendėme pabandyti dar kartą. Po 10 metų natūralių pastangų mes ryžomės IUI. Ir .... pats pirmas bandymas buvo sėkmingas. Buvom apdovanoti už visus 10 metų pastangų, vilties ir laukimo. Šiandien mūsų sūneliui jau 10 mėnesių ir aš kiekvieną rytą prabudus dėkoju likimui, Dievui ir nuostabioms gydytojoms Dianai Ramašauskaitei, kuri visus tuos metus mus palaikė, įkvėpė tikėjimo ir vilties bei Dianai Jatužienei, kuri atliko IUI. Negaliu pasakyti, kas lėmė, kad ta IUI buvo sėkminga, nes kažkokio papildomo gydymo, iškyrus Duphaston net netaikė tuo metu, bet matyt susiklostė tinkamas laikas ir aplinkybės, arba tiesiog tai buvo ta diena, ta 2007 metų gegužės 1-oji , kuri taip nuostabiai pakeitė mūsų gyvenimą.

sviekutes

Labai labai nedrasiai, bet papsakosiu as irgi savo stebuklinga istorija... Visu pirma, noriu suteikti vilciu mergaitem, kurios neturi pinigu IVF ir IUI, juk yra zmoniu kuriems tos proceduros atstoja didelius pinigus ir kur tik svajonese gali apie jas pasvajoti...

Mes leliuko norejom, ir nusprendem kad ji turesi pati pirma vakara kai susipazinom... Tai buvp lygiai pries 2 metus... po menesio apsigyvenom kartu... pragyvenom 5 menesius nera... susituokem...sakom gal leliukui reikia teveliu, seimos...praejo dar puse metu... nera... Nuejau as tirtis... na, sakau kazkas negerai matyt... istyre per visus galus, sveikut sveiklutele... Liepe vyra atvest... ir ka gi...kaip dabar pamenu paskambinu del rezultatu...ir pasako ta baisia fraze...Jusu vyras nevaisingas...A-O, B-25... 11 mln, naturaliai sako jokiu sansu... vaziuojam greit pas vaisingumo specialistus..ten siulo darytis IUI... kaip tycia pinigu visikas nulis na nusprendem luktert...vyras nuolat kartojo, kad nesamone, kad cia daktarai nori pasipelnyti tik... na po triju menesiu, visokiu vitaminu vel tyrimai... situacija ismuse is veziu... nebeliko net ir tu B... dakatarai siulo IVF+ ICSI kas gaunasi min 10 tukst. Mums jaunai seimai tai milziniski pinigai... dar trys menesius gerem vitaminus...reultatia tokie patys... ka gi ... susedom nusprendem Taupyti pinigiukus ... ir planavom 2009 metais ryztis IVF+ ICSI. Pries tai pavasari dar nuejau pas bureja... ji issake visa mano praeiti ,sedejau issiziojusi... del ateities pasake ,kad turesiu 2 vaikiukus, pirmas bus spali, berniukas, antra po 2 metu mergyte... ikvepta vilties gryzau... aisku su laiku viskas zusimirso... pakartojom dar tyrimus...ir vel viskas dar blogiau...plius prisidejoa gliutinacija... tasumas 25 mm, ir bakteriju dar rado... nusvyro rankos... nusprendziau vyti visas blogas mintis...taupyti pinigus nuejau i vaistine, stovi senuciuke tokia...sakau duokit kokiu nors vyrui vitaminu... sako kam jam ju reik, kas negerai...sakau vaikiuku nepadarom... sako tuoj as Tau atnesiu...isejo i sandeliuka ir atnese tokia pilka backa... sako pamatysi, tuoj bus, tada labai tyliai pasijuokiau... nuvaziavom dar pas Zilaitiene...jin tik pakraipe galva israse antibiotiku, nuo tu zarazu ir palinkejo sekems, pasakydama, kad jei nepastosi susitiksim sausi... IR MERGAITES ... nzn uz ka, nzn kam dekoti... bet as jau 10 savaite kaip nescia... nzn kokio stebuklo deka...pastojau tada ,kai vyro bukle buvo prasciausios formos... ir sakau nzn kam dekot... ar burejai..ar tai senuciukei vaistininkei...ar Dievuliui...ar mamai kuri sugalvojo nora per naujuosius metus ir padejo riesuteli dvilypi... Esu tokia laiminga... kad Dievulis amn suteike vilty ir atsiunte mum angeleli... nors ir nei viena sis daktaru nedave jokiu sansu... paneigem visas nevaisingumo teorijas...aptys daktarai skescioja rankomis ir sako nu stebuklas TIKEKIT MERGAITES, MYLEKIT VIENI KITUS... MELSKITES IR GALVOKIT TIK APIE GERUS DALYKUS...LELIUKAI TIKRAI APLANKYS MUS VISAS... ACIU KAS SKAITET...

fantastiška istorija sveikinimai

sveikinimai

MANU KEIKVIENAI IS MUSU KIEKVIENAS VAIKIUKAS, NESVARBU SUNKIAI, STEBUKLINGAI AR VISAI LENGVAI PRADETAS, KIEKVIENAI IS MUSU YRA SAVOTISKAS STEBUKLAS... PRASIAU ISTORIJA, NES ZINAU, KAD KARTAIS KAI RANKOS GALUTINAI NUSVYRA... TOKIOS ISTORIJOS PADEDA ATSITIESTI...KARTIAS JOS BUNA TIESIOG ZIBURELIS TUNELIO GALE...

O, jei ne paslaptis, tai kokiu jums vitaminu ta vaistininke pasiule?

POWER (vitamins for men) pilka didele backa tokia... apie 45 litus berods . Dar pamirsau parasyt, kad uosviene musu uzkalbetoja, tai irgi ant vitaminu uzakalbejo...todel nzn kuris cia sekmes faktorius buvo

kadanta Tikrai grazi ir stebuklinga istorija. Aciu tau, kad pasidalinai ir dideles jusu seimai sekmes

As pastojau kai gryzau is sanatorijos...
pries tai kelis kartus buvo gimdos priedu uzdegimas..

labas, Aš irgi papasakosiu savo istorija, galbūt ir kitoms laukimo metai neatrodys tokie baisūs. Su vyru susituokėm 1996 metais , iškarto norėjom vaikelio, dėja nesisekė. Po dviejų metų pastojau, begalo džiaugemės ir iškarto pradėjome ruoštis vaikelio atėjimui į šį pasaulį, bet peranksti... Būdama nėščia 21 savaitę praradau sūnelį. Galvojau, kad išprotėsiu, verkiau ištisus mėnesius. Vėl ilgai nepastojau, gydytoja nusiuntė mus į Šeimos planavimo centrą, ten su vyru gydėmės apie metus, dėja dėl mums perbrangaus gydymo teko jį nutraukti. praėjus dviems mėnesiams 2001 metais vėl pastojau, bet aštuntos savaitės pradžioje vėl praradau vaikelį.O toliau, laikas ėjo, jau galvojom, kad mums nelemta susilaukti vaikučių, nors karts nuo karto nusipirkdavau testą, kuris rodydavo tą patį vieną brūkšnelį.Praėjo dar 6 metai, 2007 metų kovo 8 d., išėjau į miestą, norėjau ką nors skanaus paruošti vakarienei, nežinau kodėl, bet užsukau ir į vaistinę nusipirkau nėštumo testą, grįžusi namo iškarto jį ir pasidariau ( nors dažniausia darydavausi ryte, sekančią dieną ), kai išvydau du brūkšnelius, galvojau, kad nugriūsiu: pakirto kojas, uždrebėjo rankos, ašaros atrodo pačios riedėjo iš džiaugsmo. Iškarto paskambinau vyrui, jo reakcija nenusakoma žodžiais.Bet sekančią dieną teko išsigąsti, pasirodė šiektiek kraujo, galvojau, kad ir vėl viskas, kad neteksiu leliuko. Nulėkiau pas gydytoja, ji liepė daug gulėti, apie betkokį darbą teko pamiršti, paskyrė gerti duphastoną, kurį gėriau iki 24 savaitės, dar gėriau magnį, folio rūgštį. Vaikelį išnešiojau iki 38 savaitės, dabar turiu labai šaunų sūnelį. Ir dar laukiuosi antro, šį kartą pastojau labai lengvai ir kolkas nėštumas nėra sunkus, tikiuosi sėkmingai išnešioti.Nepraraskit vilties, laimė bet kada gali pasibelsti ir į Jūsų duris, kartais tereikia išlaukti.

nuosirdus sveikinimai visoms pastijusiams

Labai faina istorija - po tiek laukimo metų, tiek kančių, visgi laiminga pabaiga

Nereali istorija Pas mus ta pati situacija su mano vyriskiu, bet mes daremes IVF-ICSI taciau nesekmingas. Daugiau nebeturime finansu sitai procedurai tai jau taip pat pradedu galvot iskur gauti gera uzkalbejota ar karma kokia nuimtu. Nes manau tikrai uzkalbejimas padejo. Mes tuos vitaminus pilkame buteliuke gereme ir isvis per 7 metus visus vitaminus isbandem ir niekas nepadeda:(
Tai didziausi sveikinimai visoms merginoms kurioms pasiseke Tikrai paskaicius sia temele tai vel igauni pasitikejima

Smagu, jog finalas laimingas

Na manau atejo laikas papasakoti ir savo stebuklinga istorija
Vaikelio laukiau septynerius metus, o sulaukiau pakeitusi... vyra
Istekejau 2000 metais, po metu pradejom planuotis pagausejima, deja, metai bego, o kudikelis neskubejo ateiti, prasidejo kryziaus keliai..
Jau buvau dasikasus par visas gimdos nuotraukas ir laparoskopijas iki isvadu kad viskas idealu ir neaisku, kokios priezastys lemia nevaisinguma, kai galu gale del labai rimtu priezasciu (kitu) isiro ta mano nelaiminga pirmoji santuoka..
Kai susipazinau su MB, iskarto papasakojau kad su pagausejimais paprasta nebus. Po metu nutarem pradeti mano zygius is naujo - ir vel - neaiskios priezastys, gydytojo komentaras - jei nezinociau kiek laiko laukiat - siulyciau bandyti naturaliai..
Ir cia isikiso MB, kuris pasake nebelaukim ir nebeieskokim.
Tada Clostyllergit 5 d po 1, hyperstimuliacija, per didelis kiausinelis desinej pusej.
Antra cikla Clostylbergit 5d po 0,5, nedastimuliuota, tada 3 pregnyl ir 1 ovuliacija skatinanciu, nebepamenu pavadinimo, IUI sekminga is pat pirmo karto.
Saulius gime 5,050 kg, cezarinukas.
Mes jau turim du dantukus o as vis dar negaliu patiketi kad man pasiseke
Beje 2007 rugpjuti buvau sudalyvavusi IUI mergaiciu meete ir gavau balioneli dovanu, o Sauliukas jau buvo pakeliuj

Tai va dabar galvoju kaip cia dabar taip pat sekmingai susiorganizavus ir antra
reiks jauciu luktereti dar pusmeti, trukt uz vadziu ir val is pradziu

Dziaugiuosi, kad viskas gerai visai neseniai taves su pachira pasigedome

Kaip jums sekasi, mergaites??
As va vel moraliskai ruosiuosi apsistoti nesulaukianciu skyrelyje, vel visokiems tyrimams tyrimeliams, gleivines milimetreliams, folikuliuku skaiciavimams ir tt..

gydytojai dave zinoti, kad susitikti mums dar tikrai teks, jei reiks brolio ar seses

Aurimoska, nuostabi istorija

Is tiesu mes taves pasigedome SM'e

Imk cia tau ir Sauliukui

Noriu pasidalinti savo istorija. Pora metu bandziau pastoti, taciau vis nesekmingai, viaksciojau pas ivairias gydytojas, leidausi vaistus, kurie skatino ovuliacija, nors nebuvo nustatyta, kad ji nevyktu, vaistai padedavo - ovuliacija ivykdavo ir gydytoja vis sakydavo, kad tokiu atveju galima net dvynuku susilaukti, taciau rezultatas visada budavo tas pats - atkeliaudavo "mano dienos".

Galiausiai po beveik 2 metu bandymu nuejau i Medicinos diagnostikos centra Grybo g, kur gydytoja Kudziene padare man kiausintakiu praeinamumo testa - nuostabi gydytoja, lenkiu galva - labai profesionali ir tikra - siulo tai kas geriausia organizmui, o ne kaip paprasciau ar lengviau - mane atkalbejo nuo narkozes ir viso tyrimo metu buvo nepaprastai svelni ir jautri, tad tyrimas tikrai nesukele man didelio diskomforto.

Kiausintakiai buvo praeinami, taciau gydytoja pastebejo, kad kontrastitnis skystis sunkiai jais judejo, reikejo didelio spaudimo. Nuotraukos taip pat rode, kas vienas kiausintakis itin siauras. Gydytojos isvada buvo - po sios proceduros galite pastoti, nes gali buti, kad kiausintakiai buvo uzsikimse, jei nepavyks, po triju menesiu darysime laporoskopija. Taciau man jos neprireike. Pastojau is karto. Ir manau, kad jei kada teks dar bandyti, ir vel turetu pavykti, nes butent posios proceduros iskart viskas issisprende.

Tad mano nuosirdus siulymas - pusmeti nepavyko, pabandykite su ovuliacijos skatinimo vaistais trejeta menesiu, jei nepavyks - ryzkites kiausintakiu praeinamumo testui, ir laiko sutaupysite ir neieskosite bedu kuriu nera.
Sekmes visos begalines!

labas aš irgi noriu su jumis pasidžiaugti, 8 metus kaip jau susitokę, vaikus pradėjome planuoti prieš 5 metus, 2 metai vaikščiuojau privačiai pas gydytojus, buvo tik vienas nevietinis nėštumas, po to vėl ramybės būsena, 2,5 metai nieko, vėl gydytojai, nutarėme pailsėti nuo gydymu, nes nepadėjo nei vaistai (tiesa folikulės augo), nei inseminacijos, po pailsėjimo ruošėmes dirbtiniam apvaisinimui ir įvyko stiebuklas kartą per šią vasarą nepasirodė mėnesinės iš pradžių nutariau, kad vėluoja, nes tai būdavo jau ne pirmą kartą, kantriai palaukiau dar savaitę ir padariau tesą, nepatikėjau savo akims, dar vieną nusipirkau, vėl teigiamas, tada apsilankiau pas gydytoją tik tai kai jį man patvirtino ir padarė nuotrauka, pradėjau džiaugtis, kad pagaliau įvyko ilgai laquktas stebulkas, nežinau kas padėjo, pagal draugės nuomonę, kad padėjo, kad persikėleme į nuosavą (gyvenome su tėvais) namą ir pakeiteme lovą iš sienos į naują. drauge sakė, kad dar pažįsta porų kurios irgi negalėjusios pastuoti ir pakeitusios lovos pastodavo. dabar mano pilvukui jau 20 savaičių

Džiugu, jog pilvelyje karaliauja gyventojas (-a)

[FONT=Arial][quote=Lietuva,2008 11 01, 22:21]

Sveiki,

Esu cia pirma karta ir tik todel kad netekau vilciu susilaukti antrojo vaikelio, na o paskaicius, jog dar stebuklu tikrai buna, tai belieka pasidziaugti uz tuos laiminguosius

Esu cia pirma karta ir tik todel kad netekau vilciu susilaukti antrojo vaikelio, na o paskaicius, jog dar stebuklu tikrai buna, tai belieka pasidziaugti uz tuos laiminguosius

[/quote]

Svarbiausia neprarasti vilties, aš pirmojo ir kol kas tikiuosi nevienintelio laukiau 10 metų ir sulaukiau, o be to artėja Kalėdos - stebuklų metas

oi, kaip džiaugiuos dėl jūsų Man net gerklėje ašaros užstrigo...
Rodos, jau nėr vilties, tuštuma... paskaitai čia... kiek mūsų daug. atgenu mintį, kad viskas bus gerai, bet taip sunku sunku.... jau 4-ti metai.... tos kančios, tos kovos, ieškojimo jėgų savy...

Age, nuostabus patarimas. Mes planuojam dar tik pora menesiu, tai dar negaliu skustis, kad jau cia nesekme..... BET tikejaus, kad bus kaip filmuose- uzteks vieno aistringo karto be apsaugos, atseit nuspresim, kad va dabar ir jau kita menesi nesulauksiu mmm. Ha, dabar jau suprantu koks tai kudikiskas naivumas, ypac kai labai lauki. Esu jautri, o darbas tikrai su pastovia itampa ir kazkaip vis stipriau kirba mintys viska mest velniop. Bet protas sako, kad nereikia, viskas praeis, pageres, geriau nerasiu, o ir taip norisi tu apmokamu motinystes atostogu. Jei iseisiu dabar tai ir sedesiu be pinigu. Nors is kitos puses puikiai suvokiu, kad jei nepastojimo priezastis tikrai itampa pastovi, tai toliau joje budama motinystes atostogu galiu ir nesulaukt...

Kaip norisi tu apmokamu motinystes atostogu..... juokinga.... Cia ar kudikelio nori ar ,kad pinigu butu....

sveikutes

ir as pasiryzau papasakoti kaip buvo man.. .. susituokem mes 2004m... mintys iskarto buvo, kad po kokiu meteliu butu gerai ir gandru sulaukti...deja deja...po meteliu seke dar vieni po to kiti...o gandrai neskrido...vis mastem : dar palaukim, dar jauni, dar nera kur skubeti, gal likimas toks...taciau noras sirdyje kasdien vis augo...o ir draugai tai vieni tai kiti susilauke vaikuciu...dar pernai pries kaledas su vyru lyg tarp kitko issakem savo nora kaledu seneliui o as jau suplanavau - po svenciu pradedu zygius pas gydytojus
praejo sventes ir kaip visad isisuko darbu sukurys is kurio istrukti buvo pakankamai sudetinga vis atideliojau vizita pas gydytoja...zinojau, kad greit turi atkeliauti mano dienos...tikslaus grafiko niekad neturejau, tad ir nesuprast veluoja neveluoja...viena diena darbe vis sukosi mintys, kad reikia gal testa nusipirkt....kojos i vaistine nuzingsniavo pacios...sestadienio rytas...pasislepusi vonioje tyliai darau testa..vyrui dar nesakau, nenoriu suteikti tusciu vilciu..nesitikiu nieko.....na ir isryskejo viena juostele, ilgesingom akim dar vis ziuredama numetu testa ant skalbimo masinos po ranksluociu, griztu i lova, dar paguliu...kiek veliau griztu i vonia...nukeliu ranksluosti ir....dvi juosteles sirdis kulnuose.... skaitau ipakavima "po 20 minuciu testo vertinti nebegalima" ar kazkas tokio... na visa diena praslankiojau kaip nesava, tai dziaugsmas tai liudesys...ir jau zinojau, kad ryt is ryto vel kartoju... beveik visa nakti negalejau uzmigti laukiau ryto... ir tas rytas buvo laimingiausias mano gyvenime...testas parode dvi grazias juosteles vyrui sakyti nieko nereikejo apsikabine stovejom ir verkem abu is laimes

sios kaledos mums ypatingos. Mes jau tryse todel turbut man tik lieka padekoti kaledu seneliui, kad ispilde mano nora

Kaip smagu skaityti tokias grazias istorijas, su dar grazesne pabaiga Gal gali pakuzdeti, kur ta Kaledu seneli rasti??

Sveikutės, jūsų papasakotos istorijos tikrai padrasina, ramina ir suteikia vilties. Aš kaip naujokė taip pat noriu patarimo. Turiu vienuolikos metų sūnų, po kelių metų vėl buvau pastojusi, bet nesėkmingai, nesivystė ir teko nutraukti nėštumą. O dar po metų mirė vyras. Dabar, po ketverių metų vėl turiu šalia mylimą žmogų, metų man jau ne dvidešimt ir labai noriu antro vaikelio, bet jau keturi mėnesiai nesisaugom ir nepavyksta. Visus tuos mėnesius geriu folinę rg., mmm reguliarios, apsiskaičiuoju ovuliacijos laiką, stengiamės būtent tuo laiku mylėtis. Ką galėtumėt patart, kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Labai visoms dėkinga už atsakymus.