Taip tikėjimas daro stebuklus

Sveikinu visas būsimas ir esamas mamytes ,linkiu neprarasti tikėjimo ir jums viskas pasiseks.Smagu skaityti gerai besibaigiančias istorijas ir tikiuosi,skaitysiu dar daugiau

Paskaitėm ir susigraudinom abu su vyru. Iš tikrųjų gerai yra paskaityti, kad įvyksta tikrų stebuklų tiems, kurie atrodo daktarų jua buvo "nurašyti".

Pasidalinsiu ne savo, o savo mamos istorija . Mano mama nuo paauglystes iki savo pirmojo pastojimo (24 metų) turėjo gal kokius 10 kartų mėnesines. Žodžiu pas ją ten tikrai kažkas negerai buvo, bet sugebėjo pastoti, tačiau gimdymas buvo nesėkmingas: daktarai traukė vaiką replėmis ir pažeidė kūdikio galvytę ir šiaip ją visą iš vidaus sudraskė. Po to daktarai patvirtino, kad mama niekada neturės vaikų. Žinoma jai tai buvo didelė nelaimė... 5 metus jinai buvo visiškai pasidavusi ir visiškai be vilties, kol vieną dieną sutiko kažkokią seną bobulytę, kuri pasiūlė mamai padaryti specialų masažą. Mama man pasakojo, kad ten ne masažas buvo, o organų perdėliojimas, nes jinai visą pilvą išmaigė. Mama po jo buvo taip blogai, kad negalėjo net pati namo grįžti. Praėjusi keletai savaičių, mama sužinojo, kad nėščia. Vos vos pagimdė mano seserį, labai sunkus ir problematiškas gimdymas buvo. Po penkių metų, pastojo vėl ( su manim), aš su cezariu gimiau, nes vėl kažkas blogai buvo.. Bet esmė tame, kad nesvarbu ką daktarai yra pasakę, geriau nepasiuoti, žmogaus organizmas sugeba daug daugiau, nei šiuolaikinė medicina.

Na man pasisekė beveik po 8 metų santuokos. Ištekėjau 1996. Po kelių metų kažkaip dingtelėjo mintis apie vaikelį, tačiau jo nebuvo. Darėmės kokius tik įmanoma tyrimus. Viskas buvo OK. Taigi diagnozuoto nevaisingumo ir nebuvo, nes visi tyrimai buvo geri. Bėgo metai, jau nuleisdavau rankas - tai vėl viltis atgydavo ir vėl ratas iš naujo... Su vyru niekada nesisaugojom. Dabar manau kad svarbiausia TIKĖTI. Ir pavadinsit mane kvailele, bet papasakosiu savo istoriją - 2004 m. pavasarį per tv rodė kažkokią laidelę apie ekstrasensą ar kažką tokio. Vakare žiūrėjau ir jis pasakė uždėkite ranką ant jūsų kūne esančios probleminės vietos ir aš uždėjau ranką ant gimdos. Jis kažką ten kalbėjo, po to pasakė ar jaučiate kaip ranka dilgčioja ir nuo jos sklinda šiluma (kaip dabar prisimenu), aš jums padėsiu.
Ir.... po mėn. pasirodė kad aš visgi pastojusi. 2004 m. gruodžio gale gimė mano pirmagimis. Gimus pirmajam nesisaugojom ir tik šiemet susilaukiau antrojo (14 santuokos metai).
Žinau, kad istorija skamba kaip didžiausia nesąmonė niekas per tv negydo, tačiau manau, kad mums padėjo būtent Tikėjimas ir Viltis.

na mano istorija yra turbut viena is tokiu, kurios privercia tiketi stebuklais tuos, kurie jau yra prarade tikejima jais

musu leliukas pas mus ejo beveik tris metelius: as turejau daug problemu su kiausidziu cistom (buvau operuota tris kartus, visus tris kartus kaireje kiausideje), su vyru dar nebuvom susituoke kai po antrosios cistos operacijos gydytojai man primygtinai liepe pastoti. Na mes su vyru pradejom planuoti vaikeli dar nesusituoke, ir kiek laiko praejo, vaikelio nebuvo, spejom ir susituokti. po kiek laiko, nuo siauliu gydytojos vienos pabegau gydytis i kauna, pas gyd krumini, ten issioperavau polipa, kuris buvo isitaises ant gimdos kaklelio ir sukeldavo nemenkus skausmus, tada man gyd kruminis (aciu jam) pasake, kad pas mane nevyksta ovuliacija (pasake, kad ji gali ivykti po pusmecio, po metu ar visai neivykti, kad sito niekas negali nuspeti) ir patare kreiptis i vaisingumo klinika. vaisingumo klinikoje man israse vaistuku, kurie auguna folikula, kuri turejo sprogdinti dar vienu vaistuku pagalba, bet du kartus ta procedura mum nepavyko, nes buvo uzaugintas per didelis folikulas, o mano savijauta po tu hormonu buvo jau tragiska, ir as nusprendziau tas proceduras nutraukti. kreipiausi i kauno klinikas pas endokrinologa (nes visad endokrinologu buvau stebima, bet vaistu ne vienas niekada neskyre) mane ten istyre, israse tiroksin tableciu. turiu pasakyti kad mano savijauta buvo pradejusi taisytis jau po pusmecio, as pradejau matuoti temperatura, bet pastebejau, kad visgi ovuliacijos nera, bet praejusiu metu lapkriti pajutau nestumo pozymius, pagalvojau kad gal nepastebejau as tos ovuliacijos ar ka, bet nestumo testas buvo neigiamas, nulekiau pas gine su tokiu isitikinimu, kad laukiuosi, bet deja ji man turejo liudna zinia-vel cista ejau namo verkdama, nes negalejau patiketi, kad trecia karta cista ir dar toj pacioj kiausidej, isoperavo man ta cista po menesio. atsigavau po operacijos. tada su vyru nusprendem isvaziuoti is lt. mes dabar uk esame jau 7 menesiukai, mums cia sekasi tikrai neblogai, bet kas liecia vaikus, tai mes su vyru tikrai netikejom, kad turesim leliu, net kalbejom, kad kai ateis laikas, taupysim ir kreipsimes i spec pagalbos. pries kiek laiko pastebejau, kad mano krutine darosi vis didesne ir ziauriai skauda, bet nesureagavau, nes mano ciklas nereguliarus, neimanoma buvo apskaiciuoti kada ivyks ovuliacija ar prasides mm. ir ta lemtinga diena, pries tris savaites ryte atsikeliu-pykina, galvoju gal as laukiuosi, bet tokia mintis neee, negali buti, cia vel kazkokios nesamones vyksta, bet visgi nusiperku testa, grizusi nueinu gaminti valgyti net pamirstu apie ji, po kiek laiko prisiminusi ateinu, pasidarau as ta testa, praeina kokios 5 sek ir pamatau II. as atsisedu...nes negaliu patiketi savo akimis, ir man pikta, kad tiek laiko laukiau sito, o atejus tai akimirkai net neapsidziaugiau. AK, VIS TAS MANO PRARASTAS TIKEJIMAS... aisku galiu pasakyti, kad kai sokas praejo, apsizliumbliau kaip turi buti. o kai MV grizo as jam ir sakau-man atrodo tu busi tevelis
isvada tokia-REIKIA TIKETI STEBUKLAIS!!!
as pradejau tiketi, nors mano tikejimo nebebuvo like ne kruopelytes
nenustokit tiketi, kad ir kaip sunku, nes kiekviena moteris yra skirtinga ir nepastojimo priezastys taip pat skirtingos, mano nepastojimo priezastis tikrai buvo nevykstanti ovuliacija, o kas salygojo, kad ji pagaliau ivyko as vis dar spelioju, ir atsakymo turbut niekad nerasiu. galvoju, kad galejo padeti mano sumazejes svoris (numeciau apie 10 kg) ta man rekomendavo gyd krūminis. beja, visada dekojau ir dekosiu gyd krūminiui uz profesionaluma ir zmogiskuma ir patarimus, kuriu jis man negailejo...aciu jam, kad jis DIRBA savo darba

P.S. tikiuosi mano istorija ikveps Jus jokiu budu neprarasti tikejimo, kad ir kas benutiktu Sekmytes dideliausios Jums visoms

Skaitau vis naujas ir naujas sio skyrelio zinutes ir labai dziaugiuos uz tuos stebuklus, kurie galu galiausiai atsitinka. Negaliu sulaikyti asaru, jusu istorijos priduoda daugiau vilties ir tikejimo!

sveikos merginos, gal galėtumėte rekomenduoti gera ginekologa marijamploėje kuris užsimtų nevaisingumo gydymu. jau 4 metai su vyru bandom susilaukti vaikučio bet niekaip nepavyksta. jau buvau kaune pas gydytojus bet niekas nieko blogo neranda. jau visai praradau viltį

giurza va cia tai tikrai ikvepianti istorija! galbut as esu labai ziauri, bloga ir besirde, bet kazkaip puse cia aprasytu istoriju man nesuteikia jegu, net, pasakyciau dar labiau nervina, mazdaug oj, pas mane buvo policistines, ojej kokia as buvau nevaisinga.. arba as 5 metus nesisaugojau ir nieko o po to staiga hop ir stebuklas..net nebandau tokias 'nevaisingumo" pasakas skaityti. O uz sita istorija aciu tau labai, vien pagalvojus apie tai kaip tu jauteisi praradus pirma savo kudikeli, o dar tas faktas kaip nepraeinamumas... labai sveikinu jus! ir didelis aciu uz nuostabiausia istorija!

paperdoll
tikrai galima tavim didziuotis ir tavo vyru.
As ir pati nemazai isgyvenau irgi iveikiau nevaisinguma irgi praradau vaikeli (3 men. didziule hematoma atskire ji nuo manes), bet ne taip ziauriai buvo kaip tau, perskaiciau ir apsiverkiau vien tik pagalvojus ka tau teko isgyvent, nes zinau kas tai yra.
Bet viena galiu pasakyt dabar ziurint i sita maza angeleli gulinti salia, tiesiog nera zodziu apsakyt koks tai jausmas, kaip ir eilini karta pakartosiu tikekit, kad ir pas jus ateis sita laime, stebuklu buna ( as pvz. pastojau su nepraeinamu kiausintakiu (kitas pusiau geras), mano gine nurase cikla, o vat tau stebukliukas ir si kart ji niekur nepaleidau). O buvo daug metu bandymu, laparoskopija, bakterija (kurios negalejau atsikratyt 3 metus), toliau gydymas, vel laparoskopija (kiausintakiai nepraeinami, endo II stad.), abrazija ir pagaliau CP ir ant ranku maaaazas stebukliukas
Sekmes

sveikos mergaites...as parasyiu irgi savo keliuka kuri nuejom su vyru,kol pagaliau pavyko...
Viskas truko 4 metus.asaru ir nervu priepuoliu as net negaliu apskaiciuoti.vaisingumo klinikos.abi klp sermuksniu ir Jolsana.Gydytojai Butkute. Salygiene, Dirzauskas. 2 laparoskopijos.gonaliai, closterbegitai, santykiai pagal kalendoriu....zodziu viskas kaip is vadovelio.viskas einasi kaip is pypkes.rezultatas 0.paskui galiausiai pasako, kad tavo organizmas nebereguoja i vaistus.sako reikia pertraukos.zodziu... ir kaskokio atsitiktinumo deka suzinojau zolininkes is latvijos nr. pageriau jos uzpileliu 2 men ir as pastojau, bet as taip sventai tikejau, kiekviena karteli gerdama ta savo normyte prasydavau stebuklo.ir jis ivyko, nezinau kas tai sutapimas, atsitiktinumas , bet man tai yra stebuklas
jau beveik 6 menesiukai, kaip jis pas mane pilvuke.laukiu nesulaukiu susitikimo.zinokit daug kas i tai ziuri skeptiskai, bet kai as jau medicina buvau praradusi pasitikejima, man tai buvo sviesa tunelio gale....stai tokia mano istorija....sekmes.ieskokite savo kelio ir jus ji rasite, visai netiketai....

Paperdoll, akilezna,
aciu uz supratima ir uzuojauta, tuo labiau kad rasiau visai nesitikedama atsako,
paprasciausiai netycia uzklydus naktinejant i sia tema uzejo kazkoks keistas nenumaldomas noras savo patirtim kazkam ikvepti nors kiek vilties.
Rasyti buvo labai sunku (tiesa pasakius,ir perskaityti vel ta,ka parasiau, sunku, todel taip ilgai ir neuzsukau po to).
Aciu jums dar karta, dabar isitikinau, kad rasiau ne veltui.
Pasikartosiu: stebuklu buna - net jai ju ir nebesitiki

Labai grazi tavo istorija,tikrai tikras stebuklas, norejau paklausti gal tu galetum atsiusti tos zolininkes nr? ir kaip su ja reiktu sisisiekti?

sveikos,
banalu, bet pakartosiu tai, ką daugelis jūsų jau rašėt. kai nesitiki - gaunasi stebuklas. mano istorija nėra itin sudėtinga. pirmą syki pastojau būdama 29, po laporoskopijos, diagnozuotos laaabai pažengusios endometriozės, po pusmečio dirbtinės menopauzės - ėmiau ir natūraliai pastojau. gydytojai vilčių praktiškai jokių nedavė, atsidavėm su vyru likimui ir jis mums buvo netikėtai malonus. bet antram vaikeliu užkibti prireikė 8 metų. pradžioje tikėjome, kad pavyks natūraliai, paskui nusprendėm kad bus, kaip bus, vieną vaikelį vis tiek turim. o va kai pradėjo artėti 40 ir suvokimas, kad tuoj biologinis laikrodis padarys savo, suvokiau, kad turiu padaryti viską, kad paskui nesigailėčiau. padarė laporoskopiją, pasirodo endometriozė daugiau žalos nepadarė, kiaušintakiai ok, hormonai ok, vyras daugiau nei ok. bet vaisingumo specialistė vis man primindavo mano amžių ir parodydavo statistinę lentelę, kad nuo 36 metų pastojimo po dirbtinbių procedūrų statistinė kreivė lekia žemyn. bet padarė man dvi inseminacijas, nieko nepavyko, nutarė, kad nėra kada gaišti, reikia daryti dirbtinį. bet organizmas nepasidavė, išaugo du kiaušinėliai ir gydytoja nutarė, kad išėmimo daryti neverta, bet kad nenueitų veltui vaistų leidimas, padarė inseminaciją. nieko nesitikėdama, labai blogai jausdamasi (žiauriai blogai sureagavau į vaistus) išvažiavau atostogų ir per jas sužinojau, kad užsikabino. va ir nepasiteisino tas baisusis amžiaus cenzas . dabar visa pilna nerimo, kad sėkmingai išnešiočiau. sėkmės jums visoms. kad tik valios nepritrūktų...

Viskas bus gerai Reikia mastyti pozityviai Tiek kelio nueita, tikrai viskas bus gerai

sveikinimai dideliausi po tiek vargu tapus ! kas ten per zoleles kad taip padejo??

As kuo toliau, tuo labiau isitikinu, kad norint pastoti reikia prarasti vilti Juk visos kaip susitarusios kartojat,- "pastojau to nesitikedama"..
O juk tik viltis ir tikejimas palaiko..

As pasakysiu, kad reikia tiketi zodziais: ,,as jau pastojau" ir ta kartoti diena nakti, nesvarku kelinta ciklo diena. Suprantu, kad kvaila, bet tai padeda - patikekit, kad JUS JAU LAUKIATES, kad ir dvasiskai

sveikos mamytes, daugelis jusu istoriju beproto ikvepiancios..atsiranda viltis bandyti vel r vel mano nepastojimo stazas 2 beveik su puse metu. tyrimu nesidariau, vis bandziau, bandziau, bandziau naturaliai.. apgaudinejau save, gal nepataikom.. bet dabar suprantu kad tai neimanoma, kazkuris turim problemeliu o gal net problemu, laukiu vizito pas gine.. vilties neprarandu, su jusu pagalba darysiu viska kas imanoma..
labai noriu pasidziaugti uz sias grazias mamyciu, kurios jau supuoja savo angeliukus istorijas.
p.s. keletoje straipsniu jau ne pas pirma mamyte skaitau apie zolininke..gal imanoma butu gauti is kurios nors kontaktus? labai noreiu ir as pabandyti..gal tiek tereikia.
aciu

Sanzile, vienas Dievas tezino ka reikia daryti. Kas netiketai naturaliai pastoja, tas ir tiki atsipalaidavimais, kitiems deja nepadeda jokie atsipalaidavimai, reikia medicinines pagalbos ir taskas. Bet kokiu atveju yra naudinga paleisti mintis apie vaikus, susitaikyti su esama padetimi, su gyvenimu be vaiku, koncentruotis i kitus tikslus, susikurti "atsargini gyvenimo plana"....BET ta reikia suvokti ne tik protu, - taip turi jausti sirdis,- tik tada atsipalaiduoja smegenine...Tik klausimas kaip tai padaryti .... As, pavyzdziui, lemtingaji menesi kaip tik labai depresavau, labai galvojau apie vaikus, kazkokia slogi faze buvo uzplaukusi. Per vaisingas dienas turejome isvykti, nebuvo jokiu galimybiu pabuti drauge, dar pries isvykstant pasimaise kazkoks astrologinis straipsnis, kad atseit menulis tom dienom bus labai palankiame pastojimui buste ar panasiai, ir kas praterios ta laika, tures sunkumu pastoti ateinancius du metus. Dar tas straipsnis uzkirbino sirdi, galvoju amen mums ar taip ar taip, tiek metu "dirbom" per vaisingas dienas ir nieko, vaziuojam tik kur reikia ir viskas. Ir se tau, nereikejo nei vaisingu dienu... Man asmeniskai atsipalaiduoti padejo atsarginio plano susikurimas, - mes buvome galutinai nusprende isivaikinti, jei nepades trecias ivf...

Sveikos visos turiu toky klausyma gal net ne i tema, bet jis man neduoda ramybes Is daug girdziu kad negalima savo vaikui kaupti rubeliu kol nesilauki nes gali nevaisinguma prisisaukti ar tai tiesa? nes jau nemazai laiko praejo kaip bandau pastoti ir nieko o mano cia didziausia svajone butu

Klausimas tikrai ne i tema, cia skelbiamos sekmingos pastojimo istorijos..
Prietarus meskit is galvos, ir nueikite pirmam kartui pas vaisingumo specialistus (arba pradziai pas savo ginekologe).
Eikite i si psl.rasite atsakymus..http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=507205

Grazios istorijos...
Siandien laukiame su vyu jo tyrimu rezultatu - labai tikiuosi, kad su juo viskas gerai. Leliuko laukiame jau kokius 8 men - nesiseka. Bet as vis dar turiu vilties, kad cia tik del ne per didelio stengimosi lovoje
Aciu uz vilti.
Visoms sekmes!

Sveikos.Na mes su vyru laukeme gandru apie...7metus...nesisaugojom.Kazkaip laukeme ir tiek,niekur nesikreipeme,nedareme jokiu tyrimu,tiesiog gyvenome ir galvojome bus tai bus,nera tai nera ,taciau begant metams jau pradejome nerimauti,is dalies bijojau atlikti tyrimus,bijojau skaudziu rezultatu,nes ir taip buvo aisku,kad kazkas su mumis negerai.Mano noras susilaukti vaikelio pasidare toks stiprus,as daug svajojau apie musu gyvenima tryse,apie mazaji sutverima,bandziau isivaizduoti koks jis butu,kaskart uztrukus menesinem tikedavausi stebuklo Karta pas mus i svecius uzsuko pazistamu pora,mergina buvo su jau nemazu pilvuku,man mintyse vis smesteldavo:o kada gi as?Ir ji papasakojo man kad ilgai negalejo pastoti ir uzsirase pas gydytoja del tyrimu,po uzsirasymo,nespejusi atlikti jokiu tyrimu netiketai pastojo Pamaniau,kad nereikia gyventi svajonese,reikia kazko imtis galu gale nutipenau i poliklinika ir uzsirasiau pas gine,ji man prisake tyrimeliu padaryti,labai daug gali priezasciu buti del ko neiseina pastoti.Praejo menuo,o as ir vel nieko nedariau,nedariau jokiu tyrimu kuriuos liepe gydytoja,net nezinau kodel .Uzvelavo menesines,bet kazkodel ta karta pamaniau,kad jos tiesiog veluoja,velavo net 2 savaites,tepdavo rausvai,taigi maniau,kad ant dienu turi atvaziuoti sese is raudondvario ,nusipirkau testuka ir atlikau ji vakare is nekantrumo (o reikia ryte)parode neigiama,taciau ryte paemiau ta testuka ir pamaciau laaabai silpnai raudona juostele,atsirado mazyte viltis,bet supratau,kad testo vertinti jau negalima praejus ilgesniam laikui.Ta pacia diena eidama i darba nusipirkau nauja testuka,vakarop darbe labai smarkiai suskaudo pilva,atsirado kraujas,paskambinusi vyrui is nevilties isrekiau,kad neturesim vaiku,kad atsirado tos prakeiktos menesines.Atsikelusi anksti ryte pamaciau kad jokio kraujo nebera,issitraukiau testuka ir...dvi ryskios raudonos juosteles,ta akimirka negalejau atsitoketi,koks dziaugsmas,nubegau pas vyra ji pasveikinti,o jis soko busenoj,sako,juk sakei,kad nebus vaiku del to raudono tepliojimo gine liepe pailset nuo darbo,o ta kuri dare echoskopija sake,kad vaisius gali neprisitvirtini,reikia save saugot,nepervargt,sako buna atveju,kad organizmas atmeta svetimkuni(vaisiu)Dariau viska,kad isgelbeciau savo mazyli,stiprinau imuniteta,paemiau biuleteni,ilsejausi.Ir stai musu jau puse metuku nerealu,mano svajone issipilde,nesuprantu kodel tiek ilgai nesulaukeme jo Paskaicius kai kuriu istorijas ima atrodyti,kad daktarai tik ir pelnosi is poru nesulaukianciu gandru,operaciju kruvos,islaidu tiek pat,na gal cia tik mano nuomone,kadangi mano svajone issipilde be daktaru pagalbos man bepigu ir kalbet,gal jie isties daug kam padeda.Merginos nepraraskit vilties,svarbiausia tikekit,nepervarkit darbuose,raskite laiko poilsiui.Gal nereiktu paniskai noret pastoti,gal tai ivyks kai jus to net nesitikesite.Zinau istorija kai daktarai liepe porai tiesiog nesimyleti kuri laika,menesi ar daugiau,ir tai padejo,jie susilauke leliuko,o buvo jau prarade vilti.Sekmes merginos
Papildyta:
paperdoll nors ir netiki stebuklais,bet man tikrai jis ivyko

Kaip aš tau pavydžiu, o mes 6 metus negalime pastoti. Deja, testai buvo beveik geri, tik kažkokių hormonų per didelis kiekis. Pradėjau gerti juos ir apniko depresija... Jau metus nenoriu jokių gydymų ir t.t. nes bijau, kad man niekas nepadės. Sesuo jau virš 10 metų nesusilaukia, net darėsi dirbtinį apv., kuris nepavyko.

Esu pilna nevilties, skausmo ir liūdesio.. Kai kurios sakote, kad reikia nusiteikti NELAUKTI, kitos - LAUKTI, tačiau man nuojauta kužda, kad nei gydytojai, nei tikėjimas man nepadės. (kaip nepadėjo sesei). Stengiuosi savęs nesigailėti, neskaičiuoti mėnesinių pradžios, bet aplink lakstantys draugių vaikai kartais taip širdį užgauna

laikykis

tave suprantru labai gerai, deja
stebuklu ir tikejimo ir sau, ir jums susese linkiu

mums taip pat padejo kito gyvenimo susikurimas,nusipirkom buta,isigijom katina, suplanavom visas atostogas,sventes,taip pat karjeros galimybes,zodziu viska kas ne su vaikais susije:) net sugalvojom gyvenimo stiliu keisti,daug uzdirbti,daug keliauti, daug pramogauti,o katina isimylejau kaip vaika aisku praejus vienam menesiui as pastojau naturaliai,nors nepastojimo istorija truko 3 metus dabar jau turiu du vaikucius,ir gyvenam senu gyvenimo ritmu
sekmes,ir as manau tai geras vaistas visoms

Karmenita oj, ir mane paminejot
labai smagu, kad jums pavyko, bet sorry, as tai tikrai stebuklu nelaikau ( na jeigu jau paminejot mano varda tai kaip ir turiu atsakyti). as kaip tik tikiu stebuklais, bet jusu atvejis (atsiprasau) man tikrai nera stebuklas, jus net nezinojot kas su jumis buvo, o vat kai mergaites su "diagnozem" ( jus savosios net nesuzinojot) pastoja, pvz. su nepraeinamais kiausintakiais, arba isvis be kiausintakiu ( aisku tokio as dar negirdejau) - cia mano manymu stebuklas. taip pat stebuklas yra aprasyta istorija pries keleta puslapiu, kuria as pakomentavau, Isabeles istorija, taip pat akileznos istorija ir t.t.
kazkam jusu istorija suteik vilties, kazkam- ne, kazkam tai stebuklas, kazkam iki stebuklo dar labai toli
tikiuosi nepykstat

Pritariu, dauguma istorijų tokios - va nepastojau metus, du, nežinau kas buvo, bet nebegalvojau apie tai ir pastojau, ir jūs va atsipalaiduokit ir tikėkit stebuklai ateis. Gal kiek piktai aš, bet kai daug metų gyveni su ta nevaisingumo diagnoze tokie pasakymai dažnai net suerzina.

Singerita keleta metu tiesiog nieko nekomentavau, dziaugiasi zmones, ateina laime- ir gerai, pakomentavau vien del to, kad mane minejo
labai dziaugiuosi uz tuos, kuriu istorija tikrai ikvepia, ir cia, sitam skyrelyje yra moteru, kurios pro " tiek" praejo, "tiek' isgyveno, "tokias" diagnozes girdejo, kad tokias istorijas joms vadint stebuklais- net neetiska.

man nuo vaikystes yra skydliaukes padidejimas, daktarai sake kad isaugsiu.. kaip dabar yra nezinau. norejau paklausti kas apie tai zino ar yra patyrusios mano situacija., ar problemos su striuma nemazina vaisingumo? ar nieko blogo nevyks vaisiaus augimo eigoje? ar pns. mazdaug puse metu bandome pastoti bet nieko niseina... del to abu labai liudime.

gali rimtai įtakoti, gali ir ne, priklausomai nuo hormonų. Yra čia atskira tema apie tai, paskaityk

Sveikos belaukancios savo angeleliu! Noriu papasakoti savo istorija, kad nesulaukiancios vaikelio zinotu ,kad stebuklu gyvenime buna! Man 29 m. mano vyrui 30m.O prasidejo viskas pries 5 metus , kai metus laiko nepavyko pastoti. Tuo metu gyvenome uzsienyje todel tik grize atostogu i Lietuva kreipemes i vaisingumo klinika Kaune Gertrudos gatvej. Kadangi as reguliariai lankausi pas ginekologe ir buvau tikra ,kad su manim viskas tvarkoj.Netgi mano gydytoja vis klausdavo ar negalvoju susilaukti vaikelio,sako tokia grazi didele gimda, vaikeliui tikras rojus butu, tau tik gimdyti ir gimdyti vaikucius !Ikalbejau savo branguji nunesti savo turta tyrimui, netgi buvo kazkokia nuojauta...Ir ka gi, atsakymas- oligoastenospermija. Net pati nezinau is kur radau stiprybes palaikyti savo vyra moraliskai ir visiskai neparodyti, kad tai tikrai rimta...O jis labai LABAI norejo vaikelio.Kadangi vyras turejo grizti i uzsieni dirbti,as likau Lietuvoje, teko man sneketis su vaising. gydytojais, su savo ginekologe..ir ka jus manot ka as is ju girdejau..visi kaip vienas- nesigadink sau gyvenimo, esi jauna susirasi kita !Nejaugi gyveni su zmogum 8 metus ir jeigu tik koks sunkumas gyvenime meti viska ir leki ieskoti kito " patinelio" ?!Vyras lankesi ir "Motina ir vaikas" klinikoje.Visi sake: laikas- jusu priesas, tik IVF gali padeti su IUI net neverta prasideti su tokiais rezultatais. Kadangi pinigeliu tiek neturejom, o as kaip pati medike, negalejau susitaikyti su tuo, kad as budama sveika, turiu darytis tokias proceduras, kurios velniai zino kaip atsilieps man uz 5-10 metu..Vyras nusprende- parduodam masina ir darom IVF. Laikas bego, mes neskubejom.Daug buvo asaru..tik ju niekas nemate, stengiausi kad nei vyras nei kiti aplinkiniai nematytu to skausmo..Sia vasara tiesiog ikyriai save pradejau itikineti,kad as pastosiu,kad as sveika, stipri moteris,kad Dieve leisk tik pastoti, o isnesioti as tikrai sugebesiu ! Ir rugpjucio men. nestumo testas - teigiamas! Dabar jau ipusejau nestuma ir viskas kuo puikiausiai! Ir Jus man pasakykit ar tikrai nebuna stebuklu?! Patikekit manim vaikeli galima prisisaukti, ir tik Jusu vidines jegos galia, stipriu tikejimu tai galima padaryti!Sekmes visoms

Astuze, tikras stebuklas ivyko jusu seimoje SUPER!!!! Sveikinu jus labai

sveikos mergaites, manau ir mano atejo laikas papasakoti kaip iveikiau nevaisnguma.
Viskas prasidejo pries 5 metus, tik susituokus - iskart norejau vaikelio, metus nesisaugojome ir nieko, kaip neaplanko mus gandrai, taip neaplanko. Prasidejo mano ilgos keliones po nevaisingumo specialistus, pirma kreipiausi i savo poliklinikos ginekologe, kuri siule bandyt ir toliau, juk jauni tik 23 metu sake. Toliau kreipemes i Vaisingumo klinika pas Visockiene, cia atliko hormonu tyrimus, vyras visiskai sveikas , man stebejo cikla - kaip ir viskas gerai, ovuliacija kas menesi. pasiule bandyt dar puse metu naturaliai. Spjoviau as ant tos klinikos ir siulima toliau bandyti ir cia pasiskaiciusi nudumiau pas gyd. Klima. Jis paziurejes tyrimukus paskyre gimdos nuotrauka - kuri parode kad kiausintakiai praeinami. Po menesio pasiule atlikt laparaskopija - ir cia paaiskejo kad turiu endometrioze 2 stadijos (patvarke - viska sutvarke) ir liepe 3 menesius intensyviai gamintis leliuka. Bet isejus is ligonines po savaites - mane paliko vyras, isejo pas kita. Didziausias smugis koki tik galejau sulaukti is jo puses. Po metu susipazinau su dabartiniu savo vyru, susitokem po 6 menesiu ir as iskart jam pasakiau kad turesime problemu su pastojimu, bet jis mane drasino ir sake kad darysime viska kad tik sulaukti musu stebuklelio, jis labai trosko vaikelio. Kadangi po laparaskopijos praejo 1,5 metai - gyd sake kad endometrioze galejo atsinaujinti. Pakartotinai atlikau hormonu tyrimus - rado nedaug padidejusi prolaktina, rado ureaplasmas o pas vyra su jo turtu irgi buvo nekokie tyrimo rezultatai. Pabandeme 2 IUI, nei viena nepavyko.
Aisku nerasau jau cia smulkmenu, kad kas menesi pasirodzius menesinems - asaru pakalnes, aplinkui darbe vien nestukes - kolektyve per paskutinius 2 metus - 7 nestukes, o as vis laukiau stebuklo, bet niekad nenuleidau ranku, tikejau , daug meldziausi ir prasiau Devulio kad ir mums atsiustu vaikeli.
ir si pavasari nusprendeme daugiau nebandyt su IUI, o iskart darytis IVF. ICSI atliko man Lenkijoje (pasirinkau ten klinika nes ten daug pigiau - pati procedura ir vaistai) ir mums pavyksta is pirmo karto.. Vadinu tai dievo stebuklu, Dievo dovana mums. Todel noriu visoms tart - nenuleiskyte ranku, griebkites visu priemoniu, visu galymybiu, jeigu reikia - parduokite masinas, taupykyte, imkite paskolas ir bandykite su IVF - nes del sito vaikelio manau verta paaukoti viska .. ir svarbiausiai nenuleiskyte ranku jeigu nesigauna, nes jeigu "DIEVAS UZDARO MUMS DURYS, VISADA ATIDARO LANGA "
Svarbiausiai tiketi ir nenuleisti ranku ir kazkada kiekviena is musu susilauks savo stebuklelio..
Sekmes Jums visoms

Svajone, Aciu,aciu ), net asaros kaupiasi akyse. As tik noriu padrasinti tas poras kurios aklai pasitiki vaisingumo specialistais. Niekada nepamirskit ,kad tai taip pat verslas, tai ju pinigai, nors ir kaip skaudziai ir beviltiskai tai skamba...Jie tik Jusu pagalbininkai, o didzioji dalis sekmes priklauso nuo Jusu paciu !

Kiekvienai savo istorija ir savo vaikelio gimimas stebuklas... linkiu visoms maziau cinizmo ir egoizmo... Mokekit pasidziaugti kitu zmoniu laime

Linkiu visom susilaukti savo vaiku.... kurie jau tupi kazkur ant debeselio ir laukia tinkamo laiko isitvirtinti mamos pilvelyje....

Sveikos mergaites-moterytes
Labai seniai ruosiuosi parasyti , nes pati daugiau nei 10 metu buvau nevaisinga ir labai gerai suprantu ir palaikau tas moteris kurioms vis netskrenda gandrai.
Mano istorija tokia:
Su busimu vyru susipazinau 16metu , jis jau buvo po armijos , draugavom , draugavom, po 3metu vaziuodama is mokslu nualpau is skausmo pilvo apacioje, greitoji, ligonine , 5 valandas trukusi operacija , rado visko daug , cisto, polipai, saaugos ir dar kazkoki darinuka , kuri tyre iskarto , kol gulejau ant operacinio stalo, bet aciu dievui buvo nepiktas tas darinukas .Po operacijos verdiktas - vaiku susilaukti praktiskai neimanoma , o man 19metu, ir jau tada labai norejau ir laukiau leliuko. Va ir prasidejo ilga kelione, pirmas mano daktaras Doc.,Skruibys - visokiausi tyrimai, tubu praputimai(procedura neismoloniuju), deagnoze NEVAISINGUMAS I ,bet teikianti vilciu, visapusiskas vyro istyrimas , suderinamumas , visokiu vaistuku , dvi laporaskopijos vel del cystu, ir nieko .
Jau ir 25 o vaiku nera , tuomet kreipiausi i semos planavimo centra pas gydytoja Klima ir vel visokiausi tyrimai , bet galu gale rasta aiskesne problema HORMONU DISBALANSAS , vel vaistukai , trys inseminacijos ir nieko , bet siek tiek veliau organizmas sureagavo pastojau- persileidau ir taip tris kartus , nenoriu net prisiminti kaip ir ka tuomet jauciau , nusivyliau viskuo , pykau ant visu ir praliejau labai , labai daug asaru, tuomet kaip tik prasidejo Nomedos paramos projektai , ikalbinejau vyra isivaikinti, o jis kazkaip labai ramiai sako , turesim mes tu vaiku , matyt dar laikas neatejo, o jei ne, tada ir isivaikinsim, jis kazkaip visada tikejo , kuo as jau visai nebetikejau ar tiesiog pavargau laukti.
Du metus nebuvau pas joki ginekologa ir stai as laukiuosi , be jokiu vaistu , be jokiu proceduru , man tai buvo toks netiketumas ir laime, ir kazkaip jauciau , kad viskas bus gerai , nors niekad nepamirsiu gydytojos Gilesiavicienes (Antakalnio poliklinika Vilnius)zodziu " nesitikekit nieko gero su jusu anamneze mazai tiketina , kad isnesiosit ir pagimdysit", aisku as ja greit pakeiciau i kita gydytoja ir isnesiojau ir pagimdziau , tiesa paciai neleido , dare cezari , bet viskas praejo labai gerai , gime nuostabus , sveikas sunelis, o po dvieju metu dar ir dukryte.
Nezinau net kaip ir kitaip ivardinti nei kaip stebukla kas man nutiko, noriu palinketi visoms nenuleisti ranku , bet visu pirma neprarasti vilties .
Tiesa pamirsau pamineti , kad nuo 25 metu susigalvojau savo maldele ir pradejau melstis kas vakara , nors davatka nesu ir i baznycia nueinu labai retai, bet meldziuosi iki siol vakare ,tik maldeles zodziai dabar pasikeite.
Sekmes visoms

Sveikutes seniai jau cia lankiausi, anksciau sitas skyrelis buvo skaitomas vos ne kasdien, dabar, kai laukiu savo stebukliuko, net nenoriu prisiminti tu asaru pakalniu, atrodo, kad viskas buvo kaip sapneBet ir siandien paskaicius naujas istorijas asoras akyse kaupiasi.Sekmes Jums visoms
Tikekite stebuklais nors ir kartais visai jegu nebelieka

Niu jo, man sėkmės prireiks.. Reikia tęsti tyrimus. kuriuos apleidau, bet po 1,5 m pertraukos vėl iš naujo teks daryti ir vėl krūvos pinigų (

labai suprantu kaip jautiesi ,kaip tau sunku,kaip pavargai nuo laukimo,nevilties,kiekviena kart sulaukus tu nelemtu menesiniu ...as leliuko nesulaukiu jau 15 metu ,per ta laika ir gydziausi,ir vel buvau vilties netekus,irvel viskas is naujo...nezinau kodel bt kazkas kuzda kad sis stebuklas ne uz kalnu ,lankausi pas gydytojus,pradejau gerti vitaminus busimoms mamoms ir toliau tikiuosi ir laukiu..nenusimink viskas turi buti gerai,ir i musu kiemus turi ateiti svente sekmes

Labas mergaites,
Dar siais metais tebebuvau forumo ENDOMETRIOZE skaitytoja... Turejau laparaskopine operacija, gydima diferelino puse metu, praejus gydimui, sulaukus menesiniu slinko dar septyni menesiai. Taigi, poryt mums sesiolikta savaite prasides ! Tai buvo stebuklas, iki kurio ilga kelia nuejome
Nerasiau issamiai visko, musu istorijos labai panasios visu.. tik galiu pridurti, kad mano atveju endometrioze buvo paveldeta, ja sirgo mano mamyte ir mano pussesere, tik jos nebuvo tokios jaunos...
Dar pridursiu keleta patarimuku, kuriuos su daktare aptardavom kiekviena menesi (po operacijos ji mane stebejo kiekviena menesi):
1. Gerti C ir E vitaminus jums ir jusu vyrui;
2. Po lytinio akto paguleti lovyteje, po uzpakaliuku pasikisus pagalvele;
3. Tiksliai apsiskaiciuoti vaisingaja dienele.
Juk jus viska ir pacios zinote
Rasau savo istorija, kad tik daugiau tos vilties kiekvienai butu

labai sveikinu sulaukus to stebuklo aukite sveikuciai. gal gali pasakyti pas ka lankeisi? mes turime daug problemu siuo klausimu ir vienintele galimybe sulaukti antro yra IVF

Labutis, As lankausi pas dr. Olga Gavrilova, Klaipedos universitetineje ligonineje
Nuosirdziai linkiu sulaukti stebuklo...

Sveikos, merginos,

galiu padovanoti ovuliacjos testuku - dezuteje buna 7, liko 6. Su instrukcija, slapmo indeliais ir t.t. Vilniuje. Rasykite i AZ, nes temos neseku.

Nusprendziau ir as papasakoti savo sekmingo pastojimo istorija. Dar pries metus pati sedejau siame forume ir su lengvu pavydu bei asaromis akyse skaiciau laimingas istorijas, kurios ikvepe tiketi, kad ir mums pasiseks ir Dievulis atsius angeliuka.. Visa gyvenima turejau problemu su ciklo nereguliarumu, bet niekada nemaniau kad turesiu problemu su pastojimu. Su vyru susituokeme pries astuonerius metus ir tris metus nesusilaukeme mazylio, taciau tik po tiek laiko pradejome ieskoti priezasciu. Pradejau lankytis vaisingumo klinikose, ten atrado jog turiu policistines kiausides, taciau daugiau kazkokiu priezasciu nebuvo.. taciau nesulaukiant sekmingos pabaigos nusprendeme nieko negaileti ir pameginome daryti IUI. po keliu nesekmingu proceduru pagaliau pavyko - mes pastojome. Labai dziaugiausi sia sekme, taciau .. neilgai Devyniolikos savaiciu nestumas del neaiskiu priezasciu nutruko, del neaiskiu priezasciu sustojo mazylio sirdute.. Atrode kad esu pats nelaimingiausias zmogus pasaulyje, zeme slydo is po koju, per asaras nemaciau kelio, galvojau kad man nelemta tureti kudikelio. Dar po menesio netekau ir savo mylimo tevelio, taigi tai buvo vienas juodziausiu gyvenimo etapu. Taciau Dievulis manes tikrai neapleido. Po keliu metu siek tiek viskas pasimirso, taciau sirdi draske draugu mazyliai, kuriu amzius vis primine apie tai jog galejome ir mes tureti tokio pat amziau maziuka, be to aplinkui buvo daug besilaukianciu mamyciu ir tai paskatino mus ir vel bandyti. Na ir vel prasidejo lankymaisi vaisingumo klinikose, ivairus tyrimai. Per ta laika paaiskejo kad turiu problemu su kraujo kresamumu, su skydliauke, taciau nenuleidome ranku ir vel bandeme. Pirmas IUI buvo nesekmingas, antrasis bandymas maneme kad irgi bus nesekmingas, nes po stimuliuojanciu vaistuku vartojimo nukeliavus pas gydytoja isgirdau nuosprendi, kad si karta ir vel nepavyks ir teks praleisti dar menesi, kadangi prisistimuliavo per daug folikulu ir butu per didele rizika daryti IUI. Taigi susitaikeme su to menesio nesekme ir tiesiog pameginome naturaliai pasikviesti savo stebukleli. Ir gydytoju nustebimui bei musu paciu dideliam dziaugsmui mums Dievulis atsiunte si stebukla be jokiu IUI Kai nestumo testas parode dvi juosteles negalejau sulaikyti asaru, po to lekiau i vaistine pirkti dar ir dar vieno NT Po keliu savaiciu sia sekme patvirtino ir gydytoja. Aisku nestumas nebuvo pats ramiausias, nuolat baiminausi kad tik viskas butu gerai, taciau siandien jau supuoju savo mazaji angeliuka ir jaudinuosi del tokiu anskciau kvailu atrodziusiu problemu kaip pilvo diegliai ir dar viena bemiege naktis Taigi, mergaites linkiu visoms neprarasti vilties, tiketi bei prasyti Dievo pagalbos ir jis tikrai visoms mums parodys jog stebuklu tikrai buna! Linkiu visoms kuo greiciau tapti sauniomis !

Labai grazi istorija su laiminga pabaiga aukite sveiki tiesiog gera kai paskaitai,toia istorija atrodo ir vel gyvenimas nusvinta,ir vel dideja viltis sulaukti savojo angeliuko

Svarbiausia tiketi ir nepaluzti, o sekme anksciau ar veliau, tai aplankuys jus.O kas lieci pinigeliuis oj kaip suprantu, ir uzjauciu.Bet viskas susitvarkys

Mums profertil nepadejo, vyras gere 3 men ir nieko, bet kitiems padeda. Cia matyt nuo organizmo priklauso.