Papildyta:
Labai jums aciu uz istorija,kad ir kiek jegu jums tai kainavo,bet pabaiga laiminga...Dziaugiuosi uz jus...

O stai mano istorijai galo nera jokio...10ta diena po IVF,nejauciu jokiu pakitimu,gal tik paakiai pajuode nuo visko
Testo dar nedariau,bijau,kraujo testas bus tik pirmadieni..Net nezinau ar tureciau ka jausti jeigu buciau pastojusi
Gal is savo patirties kas parasytu
Labai lauksiu

Nueik į IVF skyrelį ir paskaityk, ten tikrai rasi visus atsakymus

Sveikutes, mergaites.
Esu cia naujoke. Ta pati galeciau pasakyti ir apie vedybini gyvenima. Susituokiau su savo mylimuoju siek tiek daugiau kaip pries metus. Na ir jau trys menesiai kaip bandom padidinti musu seimynele. Deja nesekmingai. Jau pries pat pradedant pasiskaiciavom kada mums palankiausias laikas (tai buvo nesunku, nes mano mm reguliarios). Taciau vis nieko. Kaip raudonosios lankesi - taip ir lankosi
Japradejau skaitinet visokia informacija - kas kaip dazniausiai buna. Tai ir uzsukau cia.
Skaitydama siuos straipsnius net raudojau. Ir dziaugiausi, kad po didziuliu zygiu viskas baigdavosi laimingai ir su kudikeliais ant ranku
Man buvo atlikta laporaskopija ir pasalinta kaire kiauside beveik lygiai pries metus. Todel ir turiu ta didziule baime, kad galiu nepastot. Tai sakau, kad po keliu menesiu jei niekas nesigaus - leksiu pas gydytoja, kad jis mane apziuretu is visu pusiu.
Bent jau pasiskaicius siuos straipsniukus pasidaro ramiau, nes kitos mergytes turejo ir didesniu problemu nei as. Tai atsiranda vis daugiau vilciu.

Linkiu visoms istvermes, stiprybes, meiles ir laukiamo maziuko.

Sveikos, merginos,

Manau, kad ir mano istorija gali kam nors suteikti gerų emocijų ir padrąsinimo.

Mes su vyru pradėjome konkrečiai svajoti apie vaikelį beveik iš karto kai tik pradėjome gyventi kartu. Žinot, viską jau turėjom: vienas kitą, darbus gerus, metus prie 30, patirtį gyvenimo su kitais be vaikų. Žodžių, subrendome savo meilę įkūnyti.
Žinot, kaip kažkada drebėdama žiūrėjau į testą ir meldžiau, kad nebūtų dviejų juostelių, taip pradėjau drebėti, kad būtų... Ir kas per tai perėjo, gali patvirtinti, kad pasakyti, kiek tai tęsėsi laike galima tik pagal besikeičiančius Outlook parodymus
Kai po metų nėštumo vis dar nebuvo, mes jau sunerimome. Kreipemės į vaisingumo kliniką. Ten padarė tyrimus, mane nukreipė į laparoskopiją išpjauti cistos ir, jau praėjus 1,5 metų mūsų pastangų, mes buvome pasiruošę skatinimams, IUI ir t.t.
Ir čia aš pastojau. Be proto džiaugsmo. Tačiau... Tačiau įvyko persileidimas. Skaudu, baisu ir sunku dabar neįsipjauti į savo širdies gabaliukus...
Ir atrodo, kad viskas, vylčių pabaiga. Nes dėl įvairių priežasčių man buvo pasakyta, kad sunku bus pastoti, o pastojus išnešioti. Praverkėme apie mėnesį. O tada žiūriu, jau ir vyras pavargo mano akyse matyti tik ašaras. Spjoviau į viską. Svarbiau galų gale sveikas protas.
Pasėdėjom virtuvėje vieną vakarą kalbėdami apie tai, kad įsivaikinsime vaikelį. Pasiruošę tam. O po kelių dienų aš nebegalėjau atsikelti kai skambėjo telefonas, taip norėjau miego. Dieną, apie 15 val.... Prisiminiau supermamų pasakojimus apie savijautą kai pastojo ("norėjau miego") ir pasidariau testą (vakare, iki MM buvo likusios kelios dienos!). Ir jis iš karto parodė II. Ryškias II juosteles.
Ir jau tada prasidėjo kupinos baimės dienos (kad tik nieko nenutiktų!).
Dabar mes tryse. Mūsų gražuolei dukrytei 2,5 metų. Aš nenoriu dar vaikų, tačiau už šį dėkinga visom jėgom, kas tik prie to prisidėjo.
Linkiu jokiais būdais neprarasti vilties. Jūsų angėlėlis pakeliui

Geriausia butu kreiptis i vaisingumo specialistus Gal visai nedaug tereikia

Sveikutes Labai dziaugiuosi uz visas, kuris aplanke issvajotieji leliukai
Pati sio stebuklelio laukiu jau 4 metus ir labai labai tikiuosi, kad siais metais jis mus aplankys
Linkejimai visoms laimingoms

Sveikos,

Jau rašiau Endometriozės temoje savo pastojimo istoriją, bet įkelsiu dar ir čia. Gal kam nors suteiksiu viltį......

Man operavo endo cistą (iš kiaušidės ne kas liko ) ir dar rado židinukų pilvaplėvėje. Žodžiu 3 stadija. Bet sakė, kad kiaušintakių praeinamumas geras. Daktarė patarė nusiramint, sportuot ir džiaugtis gyvenimu (lyg būtų labai paprasta ) Liepė bandyt pastot iš karto po operacijos, o nepastojus ir sulaukus mm vartoti KT, kad pailsėtų kiaušidės. Vartoti pusę metų, o po to bandyt pastot. Jei ne tai stimuliuoti ciklą.

Taigi aš nepastojau. Pradėjau vartoti KT. Vartojau kiek ilgiau nei pusę metų kol nusprendžiau, kad reikia bandyt pastot. Bandėm pusę metų, kol pastojau. Kai sulaukiau pirmų mm žliumbiau, kad nepastojau. Taip pat ir antrų, ir trečių... Galvojau šakės.... Tada prisiminiau, ką sakė gydytoja: nesinervuoti, neužsiciklinti, kad noriu , sportuoti... Užsirašiau į sporto salę ir stengiausi negalvoti, kad REIKIA pastoti, gėriau nakvišos aliejų, dar tokį liaudišką tirpaliuką pasidariau....

Taip praėjo 5 mėn. ir nieko. Normaliai porai tai nieko tokio, bet kai turi endo, tai labai didelis nepastojomo laikas. Juk kiekvienas mėnuo brangus. Nuėjau pas savo ginekologę. Paprašiau siuntimo echoskopijai ir Ca 125 markeriui. Echo buvo geras, markeris kiek pakilęs virš normos. Gydytoja davė siuntimą tyrimams - išsitirt ar vyksta ovuliacija ir vyro spermai. O tada darytis stimuliaciją. Na galvoju kitą mėn, kai sulauksiu mm reikės eiti ir pasidaryti tyrimus, bet mm nesulaukiau Du kartus testą dariau

O tada kumščius laikiau, kad tik viskas būtų gerai... Dabar esu

Suprantu, mano istorija nėra tokia sudėtinga, kokia būna darančioms IUI ir IVF, todėl nuoširdžiai linkiu jums visoms stiprybės, kantrybės ir atsipalaiduoti (jei tai įmanoma), neužsiciklinti, kad REIKIA

Mergaites, nenusiminkit, mes savo mazuteles laukem istisus 10 metu... Vaziavom, gydemes, daktarai trauke peciais ir lingavo galvas sakydami - turetu pavykti. Tai tesesi apie tris metus. Pavargom nuo viso to, numojom ranka ir palikom viska taip kaip yra.
Gyvendami seimoje apie 10 metu suplanavom vykti i turistine kelione po uzsieni. Ir ka jus pasakysit - is Cekijos parsivezem naujiena!!! Po 10 metu patys negaledami patiketi tuo, kas ivyko. Dabar juokaujam - ant Sv.Karolio tilto abu sugalvojom po nora ir... Ir noras issipilde! Dabar mazylei tuoj bus du metukai ir ji labai juokingai save vadina AJA KAKAJE, kas reikstu SVAJA vAKARE:))))
Atsipalaiduokit, pamirskit problemas ir rupescius, atsiduokit Dievo malonei ir karta metuose pagyvenkit savo malonumui. Pasirodo tai padeda! Tikekit, as tikiu, kad tai ivyksta!

Kaip gera skaityti tokias istorijas Sekmes visoms mamytems esamoms ir busimoms

sveikos merginos.

nezinau,net kur i kokia tema ilysti ir paklausti vieno svarbaus klausimo.. Nesulaukiam gandru jau treti metai,tik va,man jau stipriai veluoja mm. Pasidariau pora testu,jie neigiami,ar gali buti,kad ir keleta testu gali "klysti" gal kam is jusu laiminguju mamyciu yra taip buve? Atleiskit jei ne i tema cia

Sveikutes
Nutariau ir as cia parasyti. Pries 6 metus pradejom planuoti leliuka. 1 kartas-nesivystantis , hormonu, visokiu virusiniu ligu tyrimai, viskas ok. 2 kartas ir vel tas pats-nesivystantis ir vel tyrimai, viskas ok, tada gydytoja itare man antifosfolipidini sindroma ir liepe pusmeti gerti aspirina ir foline rugsti, po to vel bandyt pastoti ir stai si karta laimingai tapau Visa nestuma geriau aspirina, o iki 4,5 men Duphaston hormonus. Dabar turiu nuostabu sunu Taigi, viskas yra imanoma, tikekit ir Dievas atsius jums tai, ko labiausiai trokstate paciu tinkamiausiu metu Labai jus visas suprantu ir nerasysiu, kad nepergyventumet, negalvotumet ir nusiramintumet, nes tai neimanoma. Tiesiog linkiu visoms tapti MAMOMIS, nes tai yra svarbiausia moters gyvenime, jauciuosi, kad dabar galiu viska.Vaikas-didziausias stimulas. Sekmes!

SVEIKINIMAI NUOŠIRDŽIAUSI MERGYTES Džiaugiuosi už jus visas,nes pati vargstu jau 5 metai nesulaukdama stebukliuko,tai šitokios istorijos kaip gaivaus vejo gurkšnis taip ir stumteli,eiti pirmyn ,nesustoti.SĖKMES VISOMS TIKIU IR PAS MUS ATEIS ŠVENTE

Sveiki,
ir as nutariau parasyti savi istorija. Su vyru susituokem prieš 6,5 metus, niekaip nesulaukem gandru. Prasidejo varginantis maratonas pas daktarus, tyrimai, vaistai ir t.t.. Niekas nepadejo, pas vyra buvo per leti spermatozoidai, tai neiveikdavo ilgo kelio iki mano kiausineliu. Nepadejo net brangiausi vaistai. Tai mano pati geriausia daktare pasiule IUI. Is kart paaiskino, kad is pirmo karto gali ir nepasisekti (nes dazniausiai IUI pasiseka is 3 ar net 4 karto), bet su vyru vistiek ryzomes. Tai va ir man ivyko stebuklas, mums pasiseke is pirmo karto. Musu mazikei jau 3 savaite. Eam be galo laimingi Taigi siulau ir kitoms neprarasti vilties. Linkiu stiprybes

Super istorija, cia kaip is pasakos apie "pelene". Smagu,kad nepraradote vilties ir bandete. O darbas pateisino lukescius. Sekmes!

Mielos esamos ir busimos mamytes, bukit geros komentuodamos, dekodamos necituokite siu nuostabiu istoriju, labai vieta uzima....
Sios istorijos lai pildo si dieviska foruma, kuri kasdien skaitineju ir sirdyje dekoju kiekvienai papasakojusiai sias nuostabias istorijas.
Aciu uz supratinguma

jo, istorijos labai paguodziancios aciu

Labas.
Paskaitinejau,ir prisiminiau per telika rodyta laida apie REGINA RABCEVICIENE,gyv,Moletu raj,Maluneliu kaime,ji pasakojo ,kad pas ja kreipiasi daug poru kurios negali pastoti,[ji yra zolininke ]visoms yra padejusi sake zinanti geras zoleles kurios tikrai padeda.jei kas susidomejot jos tel,86 22 22 290,gal kam pravers.

Alio....
cia televizija?
Atvaziuokit greiciau...mano namuose vaiduoklis...

labas! galbut ne i tema, bet ar tiesa,kad moterys negali but nevaisingos? na neskaitau visokiu ligu, jei moteris yra sveika
girdejau taip, tai ir idomupasidare, galtik vyrai pasireiskia

nu siaip nevaisingumas yra liga arba ligu kompleksas: arba vyro, arba moters, arba abieju. jei moteris neturi jokiu su vaisingumu susijusiu problemu (ligu) - tai ji yra sveika ir vaisinga. siaip, tiesa pasakius, nelabai supratau klausimo esmes..

Sveikutes,kaip paskaitai gerai pasibaigusias istorijas tai ir nuotaika pakyla,ir vilties atsiranda,ir gyventi norisi . Mes darem 4 IUI,dabar 2IVF procese.Laukiam rezultatu.

Linkiu teigiamo rezultato, mes 10 metų laukėm ir sulaukėm, dabar aš jau tikiu, kad kai labai nori, norai išsipildo.

kokiais keleliais jusu stebuklelis atejo?pasidalinkite,prasau

Jau 7 metus dirbu su unikalia Rytu medicinos sveikatingumo produkcija, kuri padeda susilaukti vaiku. Paziurekite zmoniu istorijas ir paskaitykite:

1 filmukas

2 filmukas

3 filmukas

Informacija

Netikiu as tokiom nesamonem, jeigu turi rimtu problemu jokie papildai ar kitos ziauriai brangios ir stebuklingos priemones nepades, turint nevaisingumo problemu visu pirma reikia kreiptis pas rimtus nevaisingumo gydymo specialistus, kurie tikrai padarys viskas , kad seima galetu susilaukti vaikelio !!!

Žinoma, kad reikia kreiptis į specialistus, bet tai tik padėda. Neveltui yra net posakis "kordicepso vaikai". O apie šią produkciją ir jos poveikį, Lietuvoje vyko jau kelios medikų konferencijos, gegužės mėn. Kaune vyks dar viena.

Aš jau rašiau http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...76219&st=12 tik dar rašydama pamiršau paminėti, kad iki pastojant sukūdau ~15 kg, gal tas irgi įtakos turėjo. Bent jau išnešioti buvo lengviau, nes per nėštumą priaugau tik 13 kg.

Pirmiausiai reikia issitirti nepastojimo priezasti, ir gydytis tik pasitarus su gydytoju, jusu siulomi papildai gal kazkiek ir daro poveiki organizmui, bet jeigu tas poveikis butu toks stebuklingas, manau ir nevaisinguma gydantys gydytojai rekomenduotu isbandyti jusu siuloma produkcija
o kas del konferenciju, tai manau dauguma kompaniju pristato savo medikamentus ir taip pat sukviecia dauguma mediku

na del svorio tai jei as numesciau tiek is manes nieko neliktu

tai nemeskit, aš tik parašiau kaip man buvo

Sveikos visos,
neskaičiau jūsų forumo, bet norėčiau papasakoti, kaip aš laukiau gandro. Gal kažkuriai tuo padėsiu. O aš laukiau laukiau ir niekaip nesulaukdavau. Du kartus buvo persileidimai. Po to visiškai negalėjau pastoti. Ėjau pas skirtingus gydytojus. Visi tikrino, nustatydavo skirtingas diagnozes ir skirdavo gydymą vaistais. Dažniausiai buvo nustatomas hormonų disbalansas. Išbandžiau ir netradicinę mediciną - dėles, akupunktūrą. Gėriau visokius moteriškus vitaminus. Matavau temperatūrą. Dariau ovuliacijos ir nėštumo testus. Lankiau jogą su pertraukomis. Kartais darydavau iškrovos dienas. Skaičiau knygas. Pėterio Kumerio, Anatolijaus Zelando. Iš jų galiausiai supratau, kad reikia mintyse turėti susikūrus vaizdą, kad kažką jau turi, tai, ką nori turėti ir įsivaizduoti, kad taip jau yra ir nuolatos, kiekvieną dieną tai sau mintyse kartoti. Kita išvada - nieko nesureikšminti. Supratau, kad per daug troškau, todėl ir blokavau natūralią veiksmų eigą. Todėl galų gale ėmiau ir susitaikiau su esama situacija, atsipalaidavau, nusprendžiau, kad bus taip, kaip bus - jei bus vaikas, bus gerai, jei ne, tai gyvensiu ir be vaikų. Tai yra, susitaikiau ir su tuo, kad tas vaikas gali niekada ir neatsirasti. Kai tik pradėdavau dėl to nervintis, vėl sau tai primindavau, kad bus gerai taip, kaip bus. Žinoma, rankų visiškai nenuleidau. Pradėjau nuosekliau veikti. Vieną dieną paanalizavau, kodėl mano sveikata neleidžia susilaukti vaiko ir ką dar galėčiau padaryti. Nusprendžiau, kad kūnui trūksta nuoseklaus fizinio aktyvumo. Todėl nusipirkau dviratį, pradėjau su juo važinėti į darbą, pas tėvus, draugus ir t.t. Nusipirkau ajerobikos abonementą ir po porą kartų per savaitę eidavau išlieti prakaito į sporto salę. Išanalizavau tai, ką valgau kiekvieną dieną. Padariau išvadą, kad valgau per daug. Valgau per daug saldumynų, geriu per daug kavos, naudoju per daug druskos, riebalų, geriu per mažai paprasto vandens (tiesiog iš krano). Perskaičiau knygą, Kodėl nestorėja prancūzės. Puiki knyga. Perskaičiau keletą knygų apie vandenį - Vanduo gydo, Vanduo. Pradėjau vietoje arbatų, sulčių ir kitų gėrimų, gerti tik paprastą vandenį iš krano. Sumažinau porcijas. Dariausi maistą pati. Visada valgiau šviežias daržoves ir keletą vaisių per dieną, bet tik keletą, o ne kilogramą mandarinų, braškių ir kitų vaisių, kaip darydavau anksčiau. Taigi, sureguliavau savo fizinį aktyvumą ir mitybą. Tada nusprendžiau, pagal savo kitokią patirtį (pvz., rašiau bakalauro ir magistro darbus pas prastos reputacijos asistentus), kad reikia susirasti geriausią specialistą nevaisingumo srityje. Taip ir padariau. Šiuo atveju nuėjau pas Juršėną. Jis pagal mano ankstesnių tyrimų rezultatus, padarė kitą išvadą ir paskyrė intensyvų gydymą (pati leidausi vaistus). Tuo metu su vyru važiavau pas draugus prie jūros ir pakeliui užvažiavome į Lopaičių piliakalnį, pas Dolmenus. Pasiėmėm gidę. Dar vaikštinėdama po tą miškelį mintyse bandžiau paklausti tenykštės sielos, ką daryti, kad susilaukčiau vaiko. Ir man atsakė - taigi pasėdėsi ant akmens! Pasėdėjau ant vaisingumo akmens. Praėjo trys Juršėno gydymo kursai (trys mėnesiai) ir trečią mėnesį (sutapimas, bet nuo pasėdėjimo ant akmens) pastojau. Ir po devynių mėnesių pagimdžiau žavią mergaitę. Galima sakyti, kad nuo pasėdėjimo ant akmens. Bet buvo ketinimas ir ėjimas link tikslo. Per keturis metus. Ir buvo mintyse susikurtas vaizdas ir sureikšminimo atsisakymas. Ir saiko atradimas visur kur. O nuo ramybės - geriausi sprendimų variantai. Ir dabar vis pasiskaitau tas pačias knygas. Nes tokie dalykai pasimiršta. Sėkmės visoms svajones paverčiant ketinimais ir juos įgyvendinant! (rašykite asmeniškai, jeigu norite dar ko nors paklausti)

Sveikos visos,
neskaičiau jūsų forumo, bet norėčiau papasakoti, kaip aš laukiau gandro. Gal kažkuriai tuo padėsiu. O aš laukiau laukiau ir niekaip nesulaukdavau. Du kartus buvo persileidimai. Po to visiškai negalėjau pastoti. Ėjau pas skirtingus gydytojus. Visi tikrino, nustatydavo skirtingas diagnozes ir skirdavo gydymą vaistais. Dažniausiai buvo nustatomas hormonų disbalansas. Išbandžiau ir netradicinę mediciną - dėles, akupunktūrą. Gėriau visokius moteriškus vitaminus. Matavau temperatūrą. Dariau ovuliacijos ir nėštumo testus. Lankiau jogą su pertraukomis. Kartais darydavau iškrovos dienas. Skaičiau knygas. Pėterio Kumerio, Anatolijaus Zelando. Iš jų galiausiai supratau, kad reikia mintyse turėti susikūrus vaizdą, kad kažką jau turi, tai, ką nori turėti ir įsivaizduoti, kad taip jau yra ir nuolatos, kiekvieną dieną tai sau mintyse kartoti. Kita išvada - nieko nesureikšminti. Supratau, kad per daug troškau, todėl ir blokavau natūralią veiksmų eigą. Todėl galų gale ėmiau ir susitaikiau su esama situacija, atsipalaidavau, nusprendžiau, kad bus taip, kaip bus - jei bus vaikas, bus gerai, jei ne, tai gyvensiu ir be vaikų. Tai yra, susitaikiau ir su tuo, kad tas vaikas gali niekada ir neatsirasti. Kai tik pradėdavau dėl to nervintis, vėl sau tai primindavau, kad bus gerai taip, kaip bus. Žinoma, rankų visiškai nenuleidau. Pradėjau nuosekliau veikti. Vieną dieną paanalizavau, kodėl mano sveikata neleidžia susilaukti vaiko ir ką dar galėčiau padaryti. Nusprendžiau, kad kūnui trūksta nuoseklaus fizinio aktyvumo. Todėl nusipirkau dviratį, pradėjau su juo važinėti į darbą, pas tėvus, draugus ir t.t. Nusipirkau ajerobikos abonementą ir po porą kartų per savaitę eidavau išlieti prakaito į sporto salę. Išanalizavau tai, ką valgau kiekvieną dieną. Padariau išvadą, kad valgau per daug. Valgau per daug saldumynų, geriu per daug kavos, naudoju per daug druskos, riebalų, geriu per mažai paprasto vandens (tiesiog iš krano). Perskaičiau knygą, Kodėl nestorėja prancūzės. Puiki knyga. Perskaičiau keletą knygų apie vandenį - Vanduo gydo, Vanduo. Pradėjau vietoje arbatų, sulčių ir kitų gėrimų, gerti tik paprastą vandenį iš krano. Sumažinau porcijas. Dariausi maistą pati. Visada valgiau šviežias daržoves ir keletą vaisių per dieną, bet tik keletą, o ne kilogramą mandarinų, braškių ir kitų vaisių, kaip darydavau anksčiau. Taigi, sureguliavau savo fizinį aktyvumą ir mitybą. Tada nusprendžiau, pagal savo kitokią patirtį (pvz., rašiau bakalauro ir magistro darbus pas prastos reputacijos asistentus), kad reikia susirasti geriausią specialistą nevaisingumo srityje. Taip ir padariau. Šiuo atveju nuėjau pas Juršėną. Jis pagal mano ankstesnių tyrimų rezultatus, padarė kitą išvadą ir paskyrė intensyvų gydymą (pati leidausi vaistus). Tuo metu su vyru važiavau pas draugus prie jūros ir pakeliui užvažiavome į Lopaičių piliakalnį, pas Dolmenus. Pasiėmėm gidę. Dar vaikštinėdama po tą miškelį mintyse bandžiau paklausti tenykštės sielos, ką daryti, kad susilaukčiau vaiko. Ir man atsakė - taigi pasėdėsi ant akmens! Pasėdėjau ant vaisingumo akmens. Praėjo trys Juršėno gydymo kursai (trys mėnesiai) ir trečią mėnesį (sutapimas, bet nuo pasėdėjimo ant akmens) pastojau. Ir po devynių mėnesių pagimdžiau žavią mergaitę. Galima sakyti, kad nuo pasėdėjimo ant akmens. Bet buvo ketinimas ir ėjimas link tikslo. Per keturis metus. Ir buvo mintyse susikurtas vaizdas ir sureikšminimo atsisakymas. Ir saiko atradimas visur kur. O nuo ramybės - geriausi sprendimų variantai. Ir dabar vis pasiskaitau tas pačias knygas. Nes tokie dalykai pasimiršta. Sėkmės visoms svajones paverčiant ketinimais ir juos įgyvendinant! (rašykite asmeniškai, jeigu norite dar ko nors paklausti)

aš susitaikiau su bet kuria situacija. bet mano tikslas tai nedingo. tiesiog nuo susitaikymo tapau ramesnė.

Tai tik reklama, netrukdykite džiaugtis stebuklu, keliaukite į kitą skyrelį

Nuosirdziai ziaugiuosi kiekvienu tokiu stebuklu Buciau laimingas, jeigu padeciau kuom nors, kad tokiu stebuklu atsirastu daugiau

Šiuos papildus naudojau ilgą laiką nuolat pagal specialias schemas, rezultatas - nulinis.

be je klausimas, gal galit pasakyti, kodėl nepadėjot savo žmonos sesei, kuri negali pastoti ir įsiivaikino vaikelis (lenkiu prieš ją galvą)

Deja ji negere musu produkcijos, kiekvienas turi pasirinkima, mes gi laisvi zmones. Niekam nezadu 100% rezulatato, tiesiog tai yra vienas, labai gerai variantas, kuris galetu padeti.

Būkit geri, neterškit eterio, ši tema "įveikiau nevaisingumą"! Gold man, gal jums labiau derėtų eiti į skyrelį "netradiciniai gydymo metodai"

Būkite malonus, palikite skyrelį. atrodo ir taip gausiai save pareklamavote, ar ne? Čia žmonės ateina pasidalinti savo džiaugsmu ir paskidžiaugti dėl kitų.

As isitikinusi, kad geras vaisingumo specialistas tik pasijuoktu is tu jusu filmuku ir piliuliu

ne nu kas cia per klausimas ne vietoj ir ne laiku

Sveikutes, noriu pasidalinti irgi savo patirtim.Negalejom pastuoti su vyru 6-is metus, praejau beveik viska, ir pinigu paklojau tikrai nemazai, vis tikejomes kad kiekvieno daktaro patarimai mums pades, bet deja...
Siunte mus pas d.Klima , tai isvis ziaurus daktaras, is kitu bedos pelnitis, skaitau yra baisu.Praejom tikrai daug daktaru, ir va stebuklas, as pastojau.Zinokit musu su vyru reakcija buvo nekokia is laimes, nekaip negalejau patiketi iki 11-tos savaites kad laukiosiu...Istikruju visada tikejau kad pastosiu, tik buvo sunku nes laika bego, o rezultatas buvo 0, bet tikejimas tikrai vienas is sansu.
Kam bus idomi musu istorija rasikit, tikrai papasokosiu kas ir kaip mums padejo, yra tikrai ir geru daktaru...Svarbiausi tikekit savo jegom, sekmes jums

makrial, papasakok kokios buvo nepastojimo priezastys ir kaip issigydei

Sveikute, praejom tikrai labai daug, ir as nusprendziau kad reikia dar kazka dariti savija, vidui keistis...Kiekvieno men. menesins man buvo kosmaras, tik pamatau kad prasidejo, man prasidedavo stresas...As nusprendziu eiti mokitis, kai galedavom su vyru bandziau kur nors isvazioti i uzseni, viska bandziau dariti kad negalvuoti ir susitaikiti su esama situacija...
Nes visus 6-is metus mus kiek kas tikrino, visi sake kad viskas gerai, bet Dariau labai daug insimenaciju(pasirodo kad Klimas netureko teises su vyro parodimais ,man dariti tokiu proceduru, bet jam ne tas rupejo)Pasiule mums gera daktara Pleskaciauskas, jisai pensininkas ir prijima namuose, tai jisai apziurejo vyro sperma iskart pasake, kad pas ji labai mazai givibingu spermotozoidu, patare kaip jam rengtis, patare vaistus ir liepe pasiroditi po 6-iu men.
Pas mane per ta laika nuo nervu pasirode enometriozine cista, mane irgi nusiunte pas labai faina daktara i AK, jisai mane apziurejus pasake kad viskas bus tvarkoi, ir kad po metu as pasirodisiu ju ligoninei , tai ir gavosi.Jisai man operavo cista ir dare laporoskopija, po to pasiule pagerti hormonus 3-is men.vadinasi janine.
Irpraejus 2-em men. po gydimo , o stebuklas as pastojau, tikrai negalejau patiketi iki 11-os savaiciu, kol man neparode lialiuka per ehoskopa...
zinokit galiu tikrai patarti, uzimkit savo smegenis, kad negalvuoti apie nestuma, bandikit save uzimti ko nors ir svarbiausia visada tikekit kad tikrai viskas jums pasiseks
Tiesa gal dar irgi sutapimas, esu tikrai is netikinciu, bet atejo toks momentas, paprasiau kad vyras nuveztu mane i baznicia, pastovejau tenai , papasakojau savo bedas , pastaciau zvakutes ...
Nezinau gal cia sutapimas, bet tikrai patikejau
Linkiu ir tau stipribes ir sekmes

Labai sveikinu Jus ir labai džiaugiuosi. Tavo istorija labai sudomino mane: nes ji panaši į mano, tik leliuko mes nesulaukiame 8 metai. Daugelį metų po vedybų mano ginekologas tvirtindavo: moterie, keiskite darbą. Aš labai pykdavau viduje, aišku, paklausdavau gydytojo: kokį darbą man pasirinkti, jeigu mano specialybė - vadovauti gamybai. Tai neišvengiama nervų ir įtampos puokštė. Bandžiau ,,plauti,, smegenis Druskininkų gydykloje pas prof. , kuris pasakė, kad man bus reikalingas mažojo dubens masažas. Taip, jūs įsivaizduokit, kad po tokio pasiūlymo mane gydantis ginekologas tik susiėmė už galvos, sesėlė verkė iš juoko, o mano smegenys niekaip neatsiblokuoja. Patarkit, ką daryti? Aš irgi galvoju, kad jei žmonės sveiki ir nesusilaukia leliuko, tai kažkaip susiję su imunitetu. Bet gaila, Lietuvoje be šarlatanų nieko nėra. O gal aš klystu.

Sveikos mielosios,

Seniai besilankiau, todel turiu beeeeeeeeeegale naujienu Pirma karta apie savo problemeles rasiau dar vasara, berods, liepos menesi.
Taigi, vis nedrisau pasidalinti musu dziaugsmais , bet ilgai pagalvojusi, isdrisau PAGALIAU PAGALIAU Skaiciuojame 26 -aja savaitele LAAAAAAAAAABAI esame laimingi, kad pavyko ir jau vasaros pradzioje ant ranku supuosime savo saules spinduleli
Papildyta:
tik idejus zinute ja perskaiciau ir pradejau juoktis is saves beeeegale dziaugsmu, tai dar ir tai, jos issilaikiau PAGALIAU vairavimo teises , isigijom busta , na bet svarbiausia, jog paminejau savo didziausia dziaugsma labai noreciau pritarti makrial, labai panasiai ir mums su vyru pavyko . Kai per daug "uzsiciklini" ta mintimi, jog nori ir reikia, tikrai nieko nebus. Tas Angelelis, kuris laukia kada jam ateiti, tai padaro tuomet, kuomet maziausiai to tikiesi. Mums visa, tai pavyko po daugiau nei 5 metu gydymosi.

SVEIKINAM. O ka gydetes tiek metu?

Mano sekmes istorija cia http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miesta...-pirmoji-201585 , taip pat jei norite palaikyti mane, cia informacija http://klaipeda.diena.lt/lt/metu-klaipediete Aciu

Butinai palaikom Tave Natali Tikrai esi verta Metu Klaipedietes titulo

Natalija, jei ne paslaptis, kokios Tavo sveikatos problemos? Gal kada anksčiau ir rašei, bet neatsimenu