Labai smagu skaityti tokias istorijas sveikinu su tokia laime gal gali parasyti cia ar i a.z. tos burejos kontaktus

Sveikinu super istorija o kur ta bureja gyvena? galima i az

Visos mes čia kaip pamišusios bandom išsiųsti až
Robleta - nuostabi jūsų istorija Sveikinimai didžiausi.
Brūkštelkit prašau ir man kontaktus
<<<Neįtikėtina tai, kad šitaip tiksliai viskas buvo nuspėta>>>

Robleta, labai smagu kad pasiseke, sveikinu labiausiai, noriu ir as i a.z. burejos kontaktu

Manau būrėja (ar ekstrasensė, net nežinau kaip pavadinti) Vanda nesupyks, viešai parašysiu jos kontaktus.
Ji gyvena Klaipėdoje, Poilsio g. 15 jos tel.846271998, kiek žinau ji dažnai važiuoja į Vilnių, reiktų pasiskambinti.
Tikiuosi ji jums įkvėps vilties

O as tiesa sakany labai bijau burejos juk nebutinai jos viska tik gera sako O jei pasakys ne to ko tikiesi, pvz.: ''tu niekada gyvenime...'' tada, tai isvis ziauru bus! Jau geriau kai nezinai, nes tada viltis vistiek yra, vis tikiesi

šeip tai labai netaktiškai elgiesi, internete viešindama privataus asmens telefoną. ir dar adresą.. ar tai profesija, ar tai hobis, tačiau reikia gerbti žmogaus privatumą ir prieš duodant ar publikunt svetimus duomenis atsiklausti jos leidimo.

Ačiū Tau labai

Pagoogl`inus jos telefono numerį galima susirasti. Publikuojamas viešame straipsnyje.

Aciu

Sveikos dar karta. Nesitikejau kad kada cia vel parasysiu, bet kad taip jau mums stebuklingai nutiko, tai nusprendziau parasyt
Priminimui iskeliu savo sena (kaip senai taip buvo) istorija i virsu. O dabar naujoji - taigi suejo suneliams du metukai. I sena darba aisku niekas manes neprieeme teko ieskotis naujo. Na ir susiradau, gera ir gan greitai Pradejau dirbt, sunkoka buvo isivaziuoti po dvieju metu "atostogu" Jau pradejo patikti, pradejau kurti karjeros planus.
O susirinkom penkios tokios su kolegem. Visos pavalgancios, tai vis juokaudavom jei kuri daugiau suvalgydavo - gal nescia. Nes visos jaunos, pora ka tik istekeje, visos tokios kurioms kaip ir laikas jau butu. Isskyrus mane zinoma. Jau amziuje moteriske (32 m), du grazuoliai suneliai auga - gyvenimas sutvarkytas kaip ir Na ir viena diena kazka ten darbdavys sumale su darbo sutartim. Supratau kad truputi ne taip viskas yra kaip buvom sutare. Na galvoju pries keliant vejus reik pasidaryt nestumo testa. Kaip ir juokais kaip ir rimtai, nes mmm gal veluoja (maitinau dar, tai mmm nereguliarios, be to tik dvejas ir teturejau po gimdymo), o ir tas jausmas kai lyg ir O atejo jau senokai buvo, o mmm ner. Na dar su kolege pajuokavom ir nusipirkau as ta testa. Sedziu sau ryte tualete rami - visu pirma tai as gi nevaisinga, visu antra - su vyru isdykavom tik viena vieninteli karta ta menesi, nes ir naujas darbas, stresas, be to santykiai paslije gerokai buvo ir tt. Na sedziu ziuriu kaip ryskeja ta viena juostele, taip ir turejo buti. Ir ka jus sau galvojat???!!! Pradeda rysketi ir antra !!! Ir ne siaip koks vaiduokliukas, o ryski riebi juostele !!! sedziu ir negaliu patiketi...Juk as nevaisinga...jausmu maisalyne uzpludo. Ilgai galvojau kaip cia dabar viskas bus (ne ne, del nestumo tikrai nebuvo jokiu minciu blogu) kaip reiks vyrui pasakyt, ka daryt, juk jau skirtis ruosemes, kaip darbe pasakyt, juk ka tik pradejau, be to vyras be darbo, kaip issiversim ir tt ir pan...Na ir neissiplesiu, bet jau visa menesi supuoju nuostabia dukryte. Ji tikrai labai norejo pas mus ateiti. Nepabijojo nestabilios seimos, finansines padeties, nepalankios seneliu reakcijos...neisgasdino jos ir sunkus atejimas i si pasauli. Auga sveika ir stipri. O as laiminga kad savo nevaisingumo istorijai jau galiu nedvejodama padeti dideli taska !

nuostabu

AusraR nuostabi istorija.

Sveikos, busimos mamytes. Labai laukiau, kad pagaliau galeciau parasyti cia savo istorija. Tikiuosi, kad ji bus kazkam idomi ir suteiks stiprybes belaukiant laimingos pabaigos.
Pradzia klasikine - nusprendem nebesisaugoti ir ememe laukti dvieju juosteliu. Menuo po menesio - nieko. Kiekviena menesi atrode, kad jau gal pykina, jau gal krutine tempia, jau va - keliom dienom veluoja... Kaip ant adatu praleisdavau tas paskutines dienas...ir pradedavau skaiciuoti is naujo. Pagaliau, po 8 menesiu, 2008 lapkriti, darydama eilini nestumo testa pamaciau nerysku vaiduokliuka. Nuejau pas vyra su testu rankose, nezinodama, kaip reaguoti. Puolem narsyti internete. Atsakymas vienas - jei juostele yra, nesvarbu, kad neryski - nestumas irgi yra. Apsidziaugem abu be galo. Ginekologe sutiko priimti po keliu dienu. Apziurejo, taciau gimdoje nieko nepamate. Gydytoja sunerimo ir suneramino mus papasakojusi apie negimdini nestuma ir t.t. Nusiunte pasidaryti kraujo tyrima. HCG kraujo tyrimas parode tik 13... Paskambinus daktarei, ji tepasake, kad "nestumo nera, nieko nepadarysi. Lasteliu lygyje nestumas uzsimezge, taciau toliau nesivyste. Kodel, nezinom." Puoliau i asaras, nenorejau tiketi. Kaip nera - jei buvo jau juostele. Nulekem pas kita gydytoja. Tik iki vizito jau buvau supratus, kad tikrai sikart nieko nebus, nes naujas nestumo testas jau nieko neberode - net vaiduokliuko. Vizitas pas antra gydytoja padejo tiek, kad jis zmoniskai paaiskino, kad tokiu "nevykusiu pastojimu", remiantis tyrimais, buna net iki 80 proc. Tik dazniausiai moterys net nesuzino, jog buvo pastoje, suserga menesinemis kelias dienas pavelave ir tiek. "Neimkit i galva ir kita menesi vel bandykit." Taip ir padarem. 2009 sausi - vel dvi juosteles. Sikart antroji ryski, kaip pridera. HCG lygis geras (iskart pasidariau ir kraujo tyrima, kad nebutu abejoniu). Gydytoja patvirtino, kad nestumas yra, gimdoje. Po savaites ar dvieju patvirtino, kad vystosi, sirdute plaka. Valio!!! Valio!!! Buvom tikri, kad dabar tai jau viskas bus gerai. I kita konsultacija buvau is anksciau uzsirasiusi po savaites, tai gydytoja pakviete vistik ateiti, sake - dar paziures, o tada jau zadejo menesiui paleisti. Netgi vaziavau viena, be vyro - nes jau zinojom, kad viskas gerai. Apziuros ultragarsu metu pamaciau, kaip sypsena nuo gydytojos veido pranyko. Nebemate plakancios sirdutes, o embrionas liko tokio pat dydzio kaip buvo pries savaite.... Suleido dar HCG hormono, taciau paaiskino, kad tikriausiai jau nepades ir po savaites sake, kad nukreips daryti abrazijos. Kita diena dar nulekem i Kauno klinikas, pas zinoma profesoriu. Deja. Isvados tokios pat. Apie 6 sav. embrionas nustojo vystytis. Abrazija. Asaru upeliai. Po to pasidarem su vyru kruva visokiu tyrimu, taip ju ir del antifosfolipidinio sindromo - nieko nerado. Musu atvejis priskirtas "atsitiktiniams ir nepaaiskinamiems". Siuo istorijos metu pakeiciau ginekologe. Sprendimai jos buvo teisingi, tik poziuris - nepriimtinas. Ji nesugebedavo reaguoti ramiai ir juo labiau - nuraminti musu su vyru. Iseidavau is jos kabineto beveik verkdama ir manydama, kad galbut isvis neturesiu vaiku.
Naujosios gydytojos poziuris mums tiko. Patikejom, kad viskas bus tvarkoje. Man nustate policistines kiausides, kas paaiskino tai, jog buvo sunkiau pastoti. Vasara geriau kontraceptikus, gydytojos patarimu - padidinti pastojimo tikimybei juos nutraukus. 2009 m. rudeni, kadangi vis nepastojau - inseminacija. Nesekminga. Antrojo bandymo metu isgeriau vaistu kursa, bet pacios inseminacijos proceduros nebedarem, nes kaip tik susirgau gripu. Kitas menuo - Kaledos, Nauji Metai - nusprendem pailseti nuo visokiu proceduru...ir pastojau dar karta. Naujuju Metu vakara praleidom su geriausiom viltimis. Pradzia sekminga, deja, istorija pasikartojo - apie 6 savaite nestumas nustojo vystytis. Be jokios apciuopiamos priezasties. Sikart nesiblaskem ir pas kitus gydytojus nebelakstem, pasitikejom savo ginekologe. Buvo be proto skaudu ir liudna, bet bent jau tiek gerai, kad supratom, jog pastojimui mums jokiu proceduru nereikia. 2010 geguze - teigiamas testas ketvirta karta. Nestumo pradzia buvo labai labai nerami ir slinko kankinamai letai. Drebanciom kojom ir rankom ejom su vyru i echoskopija sesta, astunta, dvylikta savaite. Paskui - apsilankymas pas genetika. Pagaliau leidom sau atsikvepti ir patiketi, kad sikart viskas kitaip - gerai. Sikart nuo 6 savaites man skyre krauja skystinancius vaistus. Paaiskejo, kad man vistik yra antifosfolipidinio sindromo atmaina, kurios jokie tyrimai nerode - paprastai tariant, per tirstas kraujas, del kurio embrionas negaudavo maisto medziagu ir nustodavo vystytis. Iki pat nestumo pabaigos kirbejo nerimas ir kiekviena miela diena meldziausi, kad vaikutis augtu sveikas. Tebesimeldziu ir dabar - tik jau su sypsena ziuredama i savo 3 menesiu suneli ir dekodama uz laime ji tureti.

Is visos sirdies likimo draugems linkiu tvirtybes ir kantrybes, o svarbiausia - neprarasti geros nuotaikos ir zinojimo, jog galiausiai viskas vistiek bus gerai.

Superach, labai skaudziai isgyventa istorija, taciau su pabaiga-sveikinu
o gal gali pasakyti kokius tiksliai krauja skystinancius vaistus paskyre?

Aspirina - iki 36 savaites ir Fraxiparina (Clexane) - iki 12 val pries gimdyma.

sveika Superach,ar galetum pasakyti koks hemoglobinas kraujo buvo?pas mane irgi tirstas kraujas hemoglobinas buna 156,140,kur norma yra 120
beje su laiminga pabaiga sveikinu,aukite ir bukite sveiki

Sveika. Nenoriu pripaistyt nesamoniu, nes nesu medike, bet kiek as suprantu, tavo hemoglobinas yra normalus . 120 yra tik zemutine norma: http://nma.mikrovisata.net/k_tyr.htm Nesciuju normos isvis kitokios. Mano atveju hemoglobinas visalaik buvo normos ribose - nei didesnis, nei mazesnis.

Del kraujo "tirstumo" arba antifosfolipidinio sindromo man dare kitokius tyrimus - autoantikunu tyrima ir kresejimo tyrimus (LA1, LA2, APC-R (s)), (juos daryti nukreipe i Santariskiu poliklinika, juos ne visur daro). Tyrimai nieko blogo neparode. Kaip veliau paaiskino gydytoja, buna, kad sindromas pasireiskia tik nestumo metu ir kazkodel veikia tik placenta.

Apskritai, po visos savo istorijos, zvelgiant atgal, mano isvada yra tokia - nors ir sunku, reikia kaip imanoma maziau nervinti save visais galbut ir turbut ieskant informacijos forumuose ir visur kitur, tai nieko gero neduoda. Reiketu palikti visa gydyma profesionaliems gydytojams. Paciai uztenka buti atsakingai uz tikejima laiminga pabaiga, kas irgi yra nemenka uzduotis. Jei isejus is gydytojo lieka neatsakytu klausimu ir dar norisi skaityti foruma, reikia keisti gydytoja - i toki, kuriuo pasitiketum 100proc. As esu labai dekinga gydytojai Dainai Visockienei is Vaisingumo klinikos, kurios deka nustojau skaityti sita foruma iki pat to laiko, kai jau reikejo dometis kudikio kraiteliu.

[quote=Superach,2011 05 06, 13:48]
Sveika. Nenoriu pripaistyt nesamoniu, nes nesu medike, bet kiek as suprantu, tavo





aciu uz informacija

tiesiog noriu iterpt savo istorija .vis pamenu kaip mane apemusi depresija kas kart laikydavo ilgiau savo gniauztuose, vis noredavau uzmigt ir pabust kitam gyvenime...istekejau zinodama kad vyras turi rupesciu del vaisingumo, jam as antra nuotaka-pirmoj santuokoj jo moteris nesulaukusi teigiamo atsakymo nusprende pasiivairinti savo gyvenima ir del ko seima isiro.tikrai jos nesmerkiu-ja kuo puikiausiai-bobiskai suprantu.tekejau galvodama jog meile gali viska, svarbu tvirtai suremti pecius , be to gavau nuosirdu pazada jog darysim viska.gyvenima pradejom sunkiai-pirmieji pasiemem paskola bustui, visko reikejo.....nusprendem pradet gyvenima kad galetumem imtis vaikelio reikalu....pradejom varstem visokias duris nuo kliniku iki burejos .ir vienadien uzejom i vaisingumo klinikos dr. Egles Tvarionavicienes kabineta....pamenu kad kaip vaikas blioviau -nes niekas man negalejo pasakyti kad viskas gerai jus busit tetis ir mama.nusprendem imtis -pacios sudetingiausios ir brangiausios proceduros, nes ji buvo pati realiausia.pirma ejo kaip ant sparnu ziaurios dozes vaistu viskas klostesi sklandziai,vaziavom i vilniu procedurai-neblogai, bet kai reikejo skambinti del keliones apvaisinimui.gavom neigiama atsakyma.verkem abu.antra buvo ne tokia sklandi.bet ejom iki galo.neigiamas.darem laporaskopija.vis skambejo dr Usonienes zodziai- jei nieko nedarysi tai nieko ir neturesi.pradejom trecia karta, proceduros ejo sklandziai-apsivaisino, reikejo laukt kraujo testo.....neigiamas.jau neverkiau-kaukiau.draugai issiretino, pradejau jaus ziauru nepilnavertiskuma, kuzdesius uz nugaros......isejau is darbo isilsejom visa vasara , valgiau, geriau, linksminausi,ismokau teisingai suformuoti savo nora, vizualizuoti.....ir isbandem ketvirta karteli.po visu sirdies drebuliu, begalinio tikejimo as tapau .turiu 1.3 metu berniuka-pipiriuka, sveika, guvu,saunuoli,smarkuoli..... .zemai lenkiuosi visai mano daktaru kompanijai.juk tapau laime trykstanciu zmogeliu ...........linkiu visom istorijom tiktai laimingos pabaigos ir i jus ziurinciu giliu akuciu, bei bedantes sypsenos

Sveikinu
Papildyta:
Sis skyrelis suteikia vilties ir man....visada skaitydama apsiverkiu, visgi stebuklu buna

merginos stebuklai vyksta visiems, tik reikia ju sulaukti o as dar palauksiu kelis men ir tikiuosi jog vel sioje temutej parasysiu antra sekminga savo istorija

Ir aš pribrendau savo istoriją čia parašyti - gal kam nors ir ji suteiks vilties.
Ilgai ieškojusi, jau perkopusi 30metį, pagaliau suradau savo žmogų. Supratę, kad būsim kartu, nusprendėm nebesisaugoti, nes abiems ne po 18lika, nėra ko laukt. Gandras neatskrido. Atšokom vestuves ir nusprendėm jau padirbėti gandrų klausimu. O gandro kaip nėr taip nėr. Na, laukimo stažas ne 8 ar 10 metų, bet mums tie dveji atrodė kaip amžinybė - kas šitaip laukė, žino.
Esu labai dėkinga savo draugei, kuri sužinojusi apie mūsų laukimą ir nesulaukimą, pati 8 metus laukusi savo vaikučio, tiesiog privertė paskambinti į Vaisingumo kliniką. Pakliuvau į geras rankas, supratau, kad čia padarys viską, kad gandrai Afrikoje neužtruktų. Mums pasisekė - diagnozės nebuvo baisios: MB beveik tvarkoj, na, visada gali būti geriau, man ovuliacija vyksta, bet labai retai. Buvom tikri, kad tik va vos vos vaistukų, ir gandras mūsų. Pirmoji stimuliacija ir namų darbai pagal grafiką - nieko. Ašarų pakalnė, savęs nurašymas, kritimas ir vėl kilimas su dar didesne viltimi - dabar jau tikrai pasiseks. Pirmoji IUI - ir vėl tik viena juostelė...ir net pati nustebau, kad ne tokia ašarų pakalnė. Tik apsikabinom su brangiuoju ir pažadėjom viens kitam - mes viską ištversim. Antra IUI - nieko. Kalėdų Senis dovanų pagailėjo. Trečiajai IUI pakeisti stimuliuojantys vaistai. Ir - o stebukle - dvi juostelės! Džiaugsmui nebuvo ribų, sunku buvo net patikėti - negi pagaliau pasisekė?! Džiaugsmas staiga persimainė į naują ašarų pakalnę - 6tą nėštumo savaitę vos nepraradau savo žirniuko, nes kiaušidėje priaugo cistų, dar kiek ir būtų tekę operuoti ir vos užsikabinusio žirniuko 80 proc, kad būtų nepavykę išsaugoti. Esu neapsakomai dėkinga gydytojai, kuri rizikavo, išlaukė krizę ir išsaugojo mano stebukliuką, kuriam dabar 6 mėnesiai, neduoda mamai miegot, reguliuoja visiems gyvenimą, bet yra pats mylimiausias, gražiausias ir reikalingiausias žmogutis šiame pasaulyje.
Ką patarčiau laukiančiom ir nesulaukiančiom? Negaiškit brangaus laiko poliklinikose, kreipkitės į specialistus. Jie tikrai išmano savo darbą.
Sėkmės visom, gaudančiom savo gandrus!

Sveikute, labai tave sveikinu.
Pasakyk prašau, kokioje klinikoje tave tyrė, gydė? Kiek kainavo IUI ir pasiruošimas jam? Ar valstybė (ligonių kasos nieko nekompensavo)?

Avietina, Tavo stebukliukas tikrai pats gražiausias ir ramiausias mažylis

JETAU KAIP PASKAITAU sias istorijas , tai taip ir susigraudinu, labai jos grazios ir suteikiancios vilties,kad ir mum pavyks iveikti sia problemele

Na, aš vėl sukaupiau visą optimizmą ir drąsą ir nukeliavau vėl tirtis nevaisingumą. (Prieš 2 m. buvom išsityrę tik hormonus, nustatė, kad per daug progesterono).
Ir papuolė taip netyčia suklysti ciklo dienų skaičių. Gydytoja pasakė, kad 13 dienai folikulas per mažas, gal neužauga, tad liepė dar kartą pasitikrinti po 2 dienų. Vakare perskaičiavau, kad tądien buvo ne 13, o 12-ta ciklo diena. Tačiau vistiek nuėjau pasidaryti nuotrauką. Tada gydytoja viską perskaičiavo, pasakė - dabar tavo vaisingų dienų pikas, folikulas tvarkoj, mylėkis dvi dienas ir dar kartą pas mane ateik, žiūrėsim kaip ten viskas atrodo. Atėjau dar po 2 dienų. Pažiūrėjo, kad folikulas jau turėjo būti sprogęs, tačiau jis peraugo.
Žodžiu, visai netyčia per vaisingas dienas papuoliau pas gydytoją, suklydau skaičiuodama ciklo dienas ir sužinojau, kodėl negaliu pastoti, nes folikulas tiesiog netrūksta ir neišlenda kiaušialastė.
Labai tikiuosi, kad tai ir yra nepastojimo priežastis. Šiuos du mėnesius vėl tirsiu hormonus ir jei vėl progesteronas bus per didelis, bus aiškus gydymas. Gal nereiks jokių IUI ar apvaisinimų mėgintuvėlyje. Aš taip tuo noriu tikėti. JUODAI..

Labas visiems skaitantiems sia temele

Esu prasta rasytoja, bet jauciu, kad privalau parasyti apie savo seimos nevaisingumo gydymo kelia ir apie laiminga jo pabaiga - siandien musu namuose krykstauja dukryte - musu dziaugsmas, meile, svajones ir visas gyvenimas

Parasysiu trumpai, bet tikiuosi si mano istorija suteiks vilti ir tikejima ypatingai toms seimoms, kurios jau mina si kelia ne vienerius metus ir nevienas bandymas paliko tik nusivylimus ir skausma.
Musu nevaisingumo priezastys buvo pas abu - vyro sperma prasta, mano kiausintakiai sunkiai pratekantys. Apie vaikus svajojau ~10 metu, gydymas truko 5 metus. Atlikom keleta inseminaciju, 7 IVF+ICSI ir 2 IVF+IMSI proceduras. Devintas bandymas buvo sekmingas.
Taigi, nepraraskite vilties!!! Tikekite sekme ir ji jus aplankys

Nuosirdziai Jusu "darviena"

didziuojuosi jusu istverme ir dziaugiuosi,kad stebuklelis aplanke jusu seima tikrai ta istorija,nors ir trumpute,pades daugeliui...aciu,kad pasidalinai ja

Nereali jusu istorija! Kiek atkaklumo ir vilties! Aukit laimingai

labai labai sveikinu, pamenu tave
O kur pavyko, jei nepaslaptis

Kuo nuosirdziausi sveikinimai. Esu dar viena is tu kurios ilgai lauke "savaiminio" stebuklo. Bet dabar liko vienas kelias- nevaisingumo klinika. Sakykite merginos patarkite i kuri gydytoja geriausia kreiptis??
Matot merginos man jua ant nosies 38 metai lipa. Bijau kad per velai bus, bet tik dabar galim sau tai leisti...Bet vis tiek idomu kiek tai gali kainuoti aplamai?

Sveikute,
Nenusimink viskas bus gerai, tu net nepajusi, kada susilauksi mazylio! Mano situacija panasi i tavaja.Pirma karta pastojau per pirma menesi, taciau baigesi p7 savaitei persileidimu, nes 6 savaite jau nebesivyste. Po 4 metu pertraukos nusprendem susilaukti vaikelio (pirmagimio). Pirmi menesiai daug itarimu nekele, nors menesines buvo nereguliarios, taciau ilgainiui kreipemes pas daktarus. Mes gyvename ne lietuvoje. Daktaras liepe tirtis krauja 3 kartus per menesi jei gerai pamenu, bande nustatyti hormonus, ar vyksta ovuliacija. Pirmas menuo nepavyko, kadangi sumaise tyrima kazkuri, darem antra menesi. Poto tyre vyro sperma. Teko laukti ilgai, kadangi reikejo pakeisti sveikatos klinika, poto vis nebuvo kada laiko apsilankyti ir tt. Buvo keista, kad po tyrimu menesines tapo reguliarios, geguzes 10-11 diena labai skaudejo papilve, strenas, net dure, juokemes su vyru sakom gal ovuliacija vyksta, nusprendem pradeti lekiu, aisku tai buvo tik pokstas ir geguzio 22d turejau sulauti mmm, pasidariau testa jis buvo teigemas nors ir labai blankus, palaukus savaitei jis ryskejo. Praeita savaite buvo vizitas pas daktarus. Mums pasake, kad pas mane yra beda, organizmas gamina per daug vyrisku hormonu, mmm nereguliarios, kiausinelis auga, bet nesubreta ir neplysta, nera geltonkunio. Taciau mes daktarus nustebinom jog as laukiuosi, sake labai puiku ir jokio gydymo nereikes. Mus si 7 savaite, pas daktarus tik 11-12 savaite darys pirma karta echoskopija, tikiuosi viskas bus gerai. Lelkos laukem 13 menesiu. Linkiu visoms sekmes, reikia tik tiketi!

Reikia pirmiausia rasti liga, o tada jau imtis rimtesniu priemoniu. Galbut reikia tik nedidelio medikamentinio gydymo. O paskui jau IUI ar IVF...
Is kokio Jus miesto? Visur yra geru tu gydytoju

sekmingas kartas darytas VK, laiminga Usonienes ranka

Sveika
mes is Siauliu. Bet nera skirtumo kur vaziuot. Juolab kad planuojam i Vokietija isvaziuoti tai idomu kaip ten su tokiom klinikom. Itariu kad ten kinos nelabai skiriasi. Gal yra bandziusiu ne tik Latvija?

Vokietijoj nebus brangiau nei LT, nes kasos vizitus ir tyrimus Vaisingumo klinikose apmoka visiškai, o 3 procedūras (bent jau IVF ir ar IVF su ICSI) 50proc., galutinė kaina, manrods, truputį mažsnė nei LT išeina

Vokietijoj nebus brangiau nei LT, nes kasos vizitus ir tyrimus Vaisingumo klinikose apmoka visiškai, o 3 procedūras (bent jau IVF ir ar IVF su ICSI) 50proc., galutinė kaina, manrods, truputį mažsnė nei LT išeina

Aciukas, nudziuginai. o gal dar kas koki specialista ten zino? Musu Apsistojimo vieta - Kaselis

Cia sekmingu istoriju skyrelis

CIA ZINGSNIAI LINK SEKMES. PRIESTARAUJATE?
As tikiuosi kad tos kurioms jau pasiseke pades ir man

Mieloji, niekas niekam nepriestarauja, bet nepatingek ieskodama informacijos ar klausdama paziureti siek tiek zemiau. Tikrai rasi temutes, labiau atitinkancias tavo klausima Tam ir yra forumo tvarka.

lenkiu galva pries jusu ryzta. su tokiu troskimu tureti vaikuti turbut buvo imanoma iveikt kad ir koki nepalanku likima. galima tik zavetis tokiu ejimu svajones link

Sveikos,laimingos mamos ir būsimos mamytės,

nuoširdžiai noriu visoms padėkoti už Jūsų istorijas, už tai kad pasakodamos jas suteikiate vilties ir sustiprinate tikėjimą norinčioms tapti mamomis.

Esu forumo naujokė. Deja, savo dalyvavimą čia turiu pradėti nuo pačių pirmųjų temų, skirtų "Nesulaukiančioms gandro".

Mudu su vyru susituokėm jau gerokai perkopę savo trisdešimtmečius. Ir štai jau antri metai bandom susilaukti vaikų. Tik kol kas pastangos bevaisės. Visą tą laiką ''dirbome savarankiškai'', ir tik neseniai kreipėmės į vaisingumo specialistus. Taigi, kaip ir daugelis Jūsų, dabar ir mes, pradedame savo kelią kovoje su nevaisingumu.

Pasakius tiesą, aš jau buvau susitaikiusi su mintimi, kad savo kūdikio neturėsim, kad reikės įsivaikinti ir t.t., ar pan. Galbūt tokios mintys kilo pervargus nuo nuolatinio aplinkinių spaudimo - ''ko negimdot?''; "ne pirmos jaunystės esat, greit visai nieko nebegalėsit", ir kitokių ''komentarų". (na, kas turėjo tą problemą, tas žino ko žmonės prišneka).
O čia, forume, radau savo bendralikimes... Nuostabu! Jūs tikriausiai ir pačios nenujaučiate kaip man padėjote. Paskaičius jūsų istorijas vėl pradedu tikėti, kad tikrai, ir man užaugs didelis ir apvalus pilvukas, kad ir aš lipsiu laiptais sunkiai pūškuodama, ir nepasieksiu batų raištelių pati užsirišti, ar naktį pabudus užsimanysiu silkės su ledais; o praėjus kuriam tai laikui sūpuosiu savo niurzgantį kūdikėlį ant rankų. Labai ačiū Jums visoms!


p.s. gal kas galite įmesti nuorodą į temą "Pirmojo vaikelio laukimas po 30 -ties'' ar kokią panašią, jei tokia yra?

Kol kas yra "... po 40-ties"
Pašnekesiams skirtos kitos temos, šis skyrelis skirtas laimingoms istorijoms

Rasakrita, čia kalba planiukės, kurioms per 30 http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...;#entry48234195


Sėkmės!

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.