zinoma neisaugo, juk dar mazute yra as tiesiog bandau ja kitaip uzimt, kai ji prasos ant ranku, einam manksteles ar masaziuko darytis, arba seip lovelei pasivoliot ir pazaisti na kolkas veikia


visko gali buti

Pradzia ir man panasi buvo - ir i tualeta negaledavau eit, vyras gryzta po darbo 6 val o as dar su naktiniais vaikstau, vaikas savo lovelej (pastatytoj visai salia mano lovos) ne karto nemiegojo iki kokiu 10 men. Budavo uzmigdai ant ranku, paguldai, ir tada prasideda rekimai. Ir ka - miegojom kartu, mat maziui reikejo ne nesiojimo ant ranku, o mamos silumos. Slingo is pradziu nemego, bet nuo kokiu 6 men pats tas, ir mato ka as darau ir prisiglaudes sedi.

labukas, mamytes,
pirmas mano vaikutis, tai greitai atprato nuo ranku-per viena vakara. mociute atvaziavus panesiojo gerai, tai po to ramybes nedave kliackis. antraji tuo paciu metodu bandau atpratint-tikiuos pavyks

Man keista girdeti,kai sako, nenesiok ant ranku, pripras. Manau, kad labai daug kas priklauso nuo pacio vaiko. Vienam to artumo reikia daugiau, kitam maziau.Zinau vaiku, kurie net nemego but nesiojami, niurkomi - ramesni budavo vieni, nei ant ranku. Musu vyresnele pirmus men pas mus ant ranku tik ir augo: diena nesiojom, o nakti miegodavo arba man, ar vyrui ant pilvo-krutines.Vezimuke lauke nemego miegoti. O tampyti universala is trecio auksto be lifto - menkas malonumas (supras, tik tas, kas tai patyre). Ir nesiojom. Diena, kol vyras darbe, as nesiojau, tiek namie, tiek i lauka ant ranku ejom (kazkaip nepasidomejau tada visokiais slingais, vaikjuostem - daba gudresne esu ), o kai jis grizdavo - perimdavo estafete. Pavargdavom - taip. Nugara skaudejo - taip. Normalus maistas pirmus men budavo, tik vakare, kai vyras is darbo grizdavo - taip (nepasaint to, maitinau krutimi 15 men). Asaros (mano) is nuovargio - taip. Kai pradejo pati judeti (ropoti, vaikscioti) - to nesiojimo atveju sumazejo, bet neisnyko. Tiesiog dabar kunisko kontakto poreiki galima isreiksti kitaip (pvz prisiglausti) ir susitarti (pvz., kai praejau lauktis, vyresnelei ir sakiau, kad mamos pilvukas didelis ir sunku nesti - ir nebeprase).
O va mazajai to nesiojimo gal ir reikia, bet gerokai maziau nei dickei (bent kol kas). Ji gali pati viena kuri laika pabudrauti, pasidairyti. O vyresnioji pirmus men dar ne akiu nepramerkusi pradedavo tokiu koncertu..... nurimdavo tik ant ranku
Bet kai namie ne vienas vaikas, jau suktis reikia greiciau, tai isigijau slinga (tiklsiau kelis. dalykelis tikrai ). Tai jame mazaja maitindama sugebu padeti ir didziajai apsirengti, namus apkuopti, o kai mazoji miega, lieka laiko pazaisti su didziaja.
Ai, dar prisimenu, mane su vyresnele ne vienas moke, kad vaika del to nesiojimo reikia nulauzti, t.y. paverks paverks nepaimtas ant ranku, ir nustos. Bandziau kelis sykius. Bet... Sirdi skaudejo labiau nei nugara

Mes savo mažiukę irgi nešiojam ant rankų praktiškai ištisai... Ir imdavom ne tik tuomet, kai zirzdavo/verkdavo, bet kai ir patys norėdavom pačiupinėti savo džiaugsmelį. Dabar tai nori nešiotis labiau iš įpratimo... Anokia čia problema (taip - sunku, bet vaiko šypsena, artumas, kvapas, mažų rankučių prisilietimai ir t.t. viską atperka), bet yra kita - vaikui 8 mėn., o ji nesistengia nei vartytis, nei sėstis, nes - kam? Pasaulį stebi būdama mamos/tėčio rankose . Mankštinam, masažuojam, bet kas iš to? Savo pastangų ji neįdeda. Paguldyta žiūri akis išpūtusi, pasišypso, pakikena, pabendrauja, bet vis laukia, kada vėl bus paimta ... Lovelėje tik pažaidžia, kol nepabosta - jokių minčių, kad galima kibti į virbus ir keisti kūno padėtį . Kaip jūsų nešiojami vaikai išmoko sėdėti, ropoti, stovėti ?

sveikutės,

va, jau įlendu į antrą forumiuką apie ,,rankinukus", ieškodama ,,stebuklingų" patarimų, kaip atpratinti nors trumpam pusvalandukui vaikelį nuo rankų ... ir čia pasirodo jau geri metai, kaip nėra nė vieno rankinuko arba tiesiog mamytės nenori su vaikeliu ant rankų sėdėti prie kompiuterio... tai va.... ir aš prisėdu tik naktimis... dieną vargina nešiojimas, naktį- kompiuteris kada pailsėti.... o prie kompiuterio tiek reikaliukų... na, bet ne apie tai čia...

aš tikrai už panešiojimus ant rankų , taip sutinku, kad reikia vaikui saugumo, meilumo, artumo ir pan, bet... tik ne ištisą parą... juk reikia ir domėtis aplinka, pažaisti, bent kiek pabūti savarankiškam... mūsų atveju matau ,,kaltę" ilgame ir dažname žindyme, bei gulėjime kartu lovoje... bet ... tai taip malonu, gera...

mano mažė rankinukė jau antras mėnesis... iki tol buvo gerai ir vienai pažaisti ant lovos apramstytai, užtekdavao tik retkarčiais panešioti... na ir nei sirgo, nei ką, kad būtume kažkokia ,,proga" pripratinę prie rankų.... tiesiog pradėjau pastebėti, kad vos tik padėjuskur nors vienutę, iškart ,,dainos, šokiai, estrada"... beje, skaičiau protingoje litaratūroje, kad būtent nuo 8-9 mėn ypatingai reikalinga mamos artuma, jos neišleidžia iš akių ir bijo svetimų...

na, kaip nieko nespėju pasidaryti, geriau patylėsiu apie tai... jau pradedu įsijausti ir jausti ,,kaifą" būdama mama kiaurą parą su naktiniais ir žaisdama ant grindų su mergaitėmis arba maitinant laikydama abi ant kelių (mažė maitinimo kėdutėj riečia tiltus, o kai ją pasisodinu ant kelių, tuomet jau ir vyresnėlei reikia būtinai ant kelių ) arba nešiodama... kartais jau kai įpysktu, tai taip ir vaikštau pirmyn atgal koridoriumi su maže ant rankų- o kaip tas vaikšiojimas ,užveža" vyresnėlę , ta prašo dar ir dar... būtų juokinga, jei nebūtų graudu

beje, man kaip ir paskutiniojo posto mamytei kyla klausimas, kaip išmoks ropoti, vaikščioti, nenulipdama nuo rankų po biskiuką pratinu atsistoti taip kaip mokė masažistė lovytėj, vaikščiojam už abiejų rankučių mažais žingsniukais iš vieno kambario į kitą, ropoja kiek pati nori- vos kelis cm, o šiaip mieliau atsisako nepasiekiamo daikto, nei stengias jį pasiekt, o kai bandau ,,pagelbėti" ropoti, nelabai duodasi, pyksta...

beje, tikiuosi, kad šis didelis prisirišimas nuo mažų dienų turės kažkokius savo pėdsakus ir ateityje... na, ta prasme bus prisirišusi bent kiek prie mamos mergytė... nes pvz aš mažai žindyta ir nešiota, MB visai nežindytas.... ir nelabai artimi ryšiai su mamomis... gal ir turi kiek tiesos ši artumo teorija, bent jau mūsų atveju tai tikrai...