Pirma, atrodo, kad tamstelė nesugebėjo perskaityti visos temos ar bent kelių postų, o tik dirstelėjo į temos pavadinimą ir jau žodžiai liejasi laisvai... .
Niekas nenori atpratinti nuo mamos. Bėda yra ta (pakartosiu DAR KARTĄ), kad mamai pradėjo skaudėti nugarą nuo nesibaigiančio nešiojimo ir skauda taip sakyčiau visai ne juokais . O tam 4 mėn. vaikui jau 8,5 mėn. ir vis dar nešioju . Turbūt jau susitaikiau, kad kitaip nebus, bet patikėkit kartais nugaros skausmai būna nepakenčiami .

mamos nugara gydyti reikia, o ne prie vaiko kabinetis

Matyti, kad niekada nesi susidūrus su stuburo skausmais . Joks gydymas nugaros skausmų nenuims, jei gydant bus nuolat nešiojamas nemažas svoris. Pvz., mano mamai, kuri turi tą pačią problemą, negalima kelti ir nešioti sunkiau, nei 5 kg .

As puiliai tave duprantu,pas mane ta pati beda nugara skauda taip kad kartais vakare atsigulti ir issitiesti negaliu!!! norejau paklausti ar tepi kuo nors,o gal zinai kokias nors liaudes ismintis???

Suprantu Jus puikiai. Savo mazyli irgi turiu nesioti gan ilgai. Skauda nugara, nutirpsta rankos ir kojos. Bet kol nesiosiu taip ir bus ir nieko cia nepadarysi. As vakarais pasitepu Traumel's tepaliuku. Jis i krauja nepatenka todel ji galima tepti ir maitancioms mamoms. Rekomendavo gydytoja. Gal siek tiek ir numa skausma. Bet, kad visiskai nuimtu tikrai ne.

Sekmes

Na gal reiktu daugiau ant zemes kartu su juo pazaisti, kol pats susidomes kokiu zaisliuku. Zinau, ka reiskia, mano pirmoji buvo rankinuke, niekur pati nenorejo viena pabut, tik ant ranku ir viskas, tada as pasitiesdavau ant zemes kaldra, prikraudavau zaislu, dziuvesiu ir sededavau salia. Kol sededavau, uzsiimdavo ji su zaislais, bet jei tik atsistodavau, tuoj rekdavo ant ranku, ir taip kol pradejo pati ropoti ir dometis spintelem, va tada spinteliu kraustymas ir tapo maloniu uzsiemimu

Puikiai žinau, ką reiškia nešioti ir po to jausti skausmus. Vyresnėlę (6 m.) ir dabar kartais reikia nunešti, tarkim į lovą, o mažiukę (2.5 m.) nuolat tampau. O ji sveria beveik 18 kg. Kai augo vyresnėlė, tai galvojau, kad ją nešiosim visą gyvenimą. Ši paaugo, tai dabar mažė jos vietą "užėmė". Užtat vakare krentu į lovą ir miegu kaip užmušta. (tiesa, gydytojai nerekomendavo sunkių svorių kiloti...) Taigi, kantrybės.

Mona, brangute
tikrai tave uzjauciu, bet iskilo klausymas: o kodel nepasinaudoji nesiokle ? Per abu pecius risama ? Tikrai labai gerai paskirsto svori, visai ne tas pats kaip ant ranku nesioti. As tau nuosirdziai siulau pabandyti ir pati isitikinsi, koks didelis skirtumas ir palengvejimas nugarai...

Nešioklėj mano mažė nenori būti . Vos tik įdedu - iškart didžiausią triukšmą kelia . Kai buvo mažesnė, tai kažkiek laiko pabūdavo, o dabar niekaip nesusitariu, kad su nešiokle padraugautų . Nesuprantu, kas jai nepatinka . Jei tokioje pačioje padėtyje nešu nešioklėje - pyksta ir verkia, o jei ant rankų - viskas . Nesuprantamas dalykas .

atleisk, jei grieztai nuskambejo, tiesiog tingejau rasyti isvedziojimus
tik vis tiek reikia ieskoti iseities - surasti, kas kitas gali nesioti ar pn. o jei jau niekaip kitaip neiseina, tai atpratinti "grieztai": leisti rekti ir susitaikyti su galvos ir sirdies skausmu beigi sazines grauzimu...
nes siaip si diskusija panasi i "kaip atpratinti neatpratinant - nesiot negaliu, bet nenesiot irgi".

Na as jau bandziau leist rekt,tai rekia tol kol dust pradeda,visas israudes ir toliau rekia.bent su mano mazyliu sitas bandymas neisdege.As tai stengiuos dabar ji kuo daugiau sudominti zaislais,tai buna ant ranku vis reciau.

mano vaikas nuo gimimo ir rankinis buvo. Taip pat labai nugaros skausmai kamavo- atsisėdi tai atsistot negali, atsiguli net išsitiesti skauda. Bet kai pradėjo sėdėti daug lengviau pasidarė. O be to sakydavau- vienintelis laikas kai galiu ant rankų nešioti. Kai sulauks 18metų- nepakelsi ir nepanešiosi. Taip, kad viskas susitvarkys savaime. Ir nereikia taip jau panikuoti

bandyk vaikštukus gal. vaikas juk nemažas.

Vos pamačius vaikštukus, iškart rėkia . O jei vis tik pavyksta į juos įkelti, tai rėkia dar garsiau .

Vis laukiu, kad gal kuri mamytė pasiūlys kokį būdą ar pačios išbandytą sistemą, kaip pamažu, netraumuojant nei vaiko, nei mamos psichinės būklės atpratinti vaikutį visą laiką, kurį jis nemiega, būti mamai ant rankų .

Mano dukrai 2.5 m. Ją vis dar ant rankų nunešu į darželį ir parnešu atgal. Jei būnam nepažįstamų žmonių kompanijoje, ji taip pat būna ant rankų. Namuose irgi tenka nemažai panešioti.
Na, ir kas? Kai skauda nugarą, pasisamdau masažistę.
Vaikui yra reikalinga mama. Tai ne lepinimas.
... O kai nešioji jau trečią, nebe taip sunku...
Esu įsitikinus, kad ilgai nešioti vaikai užauga savarankiškais, savim pasitikinčiais žmonėmis, nes mama negailėjo jiems savo meilės ir šilumos...

Geriau ir neparasyciau!

Ech, žiūriu kažkaip krypstam į kraštutinumus . Taigi nesakau, kad nereikia mūsų mažučių nešioti, gink dieve ne . Sakykim, labai būtų puiku, kad bent 10 proc. to laiko, kai mano mažoji nemiega, ji galėtų pabūti ne ant rankų ir nepradėtų klykti vos pajutus kietą pagrindą po užpakaliuku . Taigi, manau, kad likusių 90 proc. laiko užtektų, jog mano dukrytė užaugtų savarankišku, savim pasitikinčiu žmogumi ir t.t. . Bet kaip pasiekti tuos 10 proc., va kur klausimas .

Suprantu tave, bet kitu budu nera- tu tas kas jai labiausiai dabar reikalingas. As geriau nieko nenudirbdavau namie, o daugiau sedejau su ja ant ranku, gulejau, raisiodavau ja prie saves kataliodama pozas - ir is nugaros puses ir is priekio, bet daugiausiai sededavau ir guledavau, miegodavau kartu, ziuredavau i ja istisai buciuodavau, myluodavau, juokdavausi ir verkdavau -tiesiog gyvenau jos gyvenima, buvau kaip vientisas kunas. Man padedavo sunus, kai reikedavo pakelti vezima, ar palaikydavo ja momentui, o toliau ir vel as pati viska. Kai atsipalaiduoji ir nesistengi visko nuveikti is karto, kai sustabdai laika ir suvoki savo paskirti siam momentui, tai viskas atrodo kitaip - taip kaip turi buti. Jeigu artimieji negali tau padeti, tai privalo bent jau suprasti ir apsrupinti patys savimi siuo svarbiu momentu, kad neuzkrautu nieko tau

Auginau du sūnus- rankinukus. Puikiai žinau, kas tai yra...
Atsimenu, kai pasiguosdavau mamai, kad sunku, ji man sakydavo: tai dabar žinai, kodėl apie mamas eilėraščiai kuriami, kodėl Motinos diena švenčiama...
Vaikai ūgteli, ir visi vargai pasimiršta. Atsiranda kitų rūpesčių- neretai didesnių, nei buvo nešiojimas...

Mano 8 mėn dukrytė irgi rankinukė. Ypač sunku buvo iki tol, kol ji tvirtai nesėdėjo - kiaurą dieną iki 6,5 mėn nešiodavau. Pradėjus sėdėti, reikalai žymiai pagerėjo. Pasodinu ant grindų duodu žaislų, įvairių buitinių daiktų (kaskart vis kitus). Kaip nusibosta sėdėti panešioju, po to einam suptis, iš ten - į baseinėlį su kamuoliukais. Dar patinka vartytis mūsų lovoje kartu su manimi ar broliu, pabūna keletą minučių vaikštynėje, pradėjo patikti ir vežime sėdėti (iki tol praktiškai nenaudojom vežimėlio), todėl stengiuosi kuo dažniau išeiti pasivaikščioti į lauką, labai patinka parduotuvėse dairytis. Esmė tame, kad reikia nuolat keisti veiklas.

Aš iki šiol nešioju ir mažiukę (2.5 m) ir (6 m.) vyresnėlę. Ech, būna ir pasikeikiu, ir supykstu, ir aukščiausiojo pagalbos kviečiuosi, bet kas dieną tas pats. Na, man tik vienintelis būdas yra nenešioti mažės, tai įjungti kokius tvynius ar teletabius, dar jų pačių nufilmuoti vaizdeliai atitraukia nuo manęs. pabandyk, Mona, gal ir tau padės.

Sveikos,
žinokit susidūriau ir aš su problema. Kol buvo mažesnis, žaisdavo vienas ir su puodais, ir su šaukštais. Dabar nė iš pėdos nepaleidžia, o jei nepaimi – šaukia ne savo balsu. Tai tokiu atveju nešu į vonią ir atsuku kraną . Aišku po to valyt tenka daug ir perrenngt nuo kojų iki galvos, bet kelioliką minučių ramybės yra. Aišku, keturių mėnesių kūdikiui tai nepritaikysi, bet kal kitom mamytėm tiks.

Mano mažei 4mėn., irgi nešioju... Sūnų nešiojau, rankinukas buvo ir ji tokia pat. Nugarą irgi skauda, bet negi rikdyti? Sunkiausia, kad negali kitų darbų pasidaryti... Vienintelis vaistas - laukti kol išaugs, ką jau padarysi, kad tie mažiai mus savo kūno dalimi laiko ir daugiau matyt pradėję nori viską matyt, visur dalyvaut. Aš juos suprantu, pagulėkit dabar jūs vienos į lubas žiūrėdamos... O tas amžius 3-6mėn., pats bjauriausias, kai mažiukai daugiau matyt pradėję, gulėt nenori, o patys sau padėt niekuom negali... Tik kad po to būna dar bjauresnis laikas - mažius visur lipa ir kariasi, akių nuo jo nenuleisi... Ir rytinio prausimosi mama eina tik kai vaikelis pietų miegot nueina O ką padarysi, tokie jau tie vaikai... MEDALIO mums mamytėms reikia

Darbus nudirbti galima labai pukiai įsidėjus kūdikį į nešynę. Tuomet turi abi rankas laisvas ir svoris pasiskirsto ant visų pečių, užuot buvęs vienoje rankoje. Maniškis nesėdėjo ir negulėjo vežime nuo pat gimimo, tik pabusdavo ir iš karto prašydavosi ant rankų, tai aš iki kokių 8 mėnesių jį pranešiojau su nešyne ir namie ir lauke. Paskui jam patiko naujas sportinis vežimėlis, tai lauke jau nešynėje nereikėjo nešioti, bet namie, tai nešiojau iki kol nebetilpo į nešynę, nu praktiškai iki 10 mėn.
O dabar tai dažnai pastatau prie kriauklės maitinimo kėdutėje ir duodu su lašančiu iš krano vandeniu žaisti. Daugiau nelabai yra būdų kaip neimt ant rankų. Tai likusį laiką irgi laikau ant rankų ir močiutė, kuri prižiūri irgi nešioja.

gerai, kad tavo vaikuti su nešykle galima apgauti. Mano mažylisjoje dar labiau siunta Bandžiau ant kaklo visus turimus barškalus susikabinti, bet padėjo vos keliom minutėm

Aš abu savo nešiojau ir visai nepergyvenu, kad namie kartais lieka dulkės nenuvalytos. Yra atlikti tyrimai, kad vaikai kurie nuo patmažens reikalauja daugiau dėmesio ir jo sulaukia iš tėvų užauga daug imlesni viskam ir gabesni. Todėl kaip labai pavargstat pagalvokite, kad taip po truputį mokote vaiką, supažindinat su nauju pasauliu nesvarbu koks jis mažas. Sėkmės ir kantrybės

Na,aš savo irgi tąsau,net persikreipus.Jau kokia išvarža gal net stubure bus Bet jau kaip reiks atpratint,tai NEĮSIVAIZDUOJU .Mistika man tas atpratinimas, dabar kaip pagalvoju, bus.

Nesiau ir pirmaji, nesioju ir sita! Mazas buvo labai atpilynejo, tai reikedavo panesioti ir t.t., o jis labai greitai iprato. Taigi nesioju ir jauciu, teks ilgai nesioti - na, kad jis lengvesnis butu, o dabar!

vajetau- 4 mėn ir atpratint nuo nešiojimo nepykit bet nesuprtantu kam to reikia- juk tai toks amžiu vaiko kada tik ir nešiot, myluot ir t.t. Kai užaugs nebeleis nė pats apsikabint kai norėsi

Tai kad tam vaikeliui jau už savaitės bus metai , o kaip nešiojau, taip nešioju - niekas taip ir nedavė jokio konkretaus patarimo . Patikėk manim, 4 mėn. mažiuką gal ir nėra sunku tampyti, bet va, metinuką, tai o-jo-joi . Nugarą žiauriai skauda , bet ką padarysi .

Jei man kas būtų davęs kokį patarimą, tai jau dvimečio nenešiočiau

nrepažiūrėjau kada tema skelbta
o dėl metinuko nešiojimo tai pati kiek esu tampius

Nenesiojau savo dukrytes nuo pat gimimo Turejom su vyru begale laisvo laiko, vietoj to, kad diena nakti laikyt vaika ant ranku Ir knyga skaitydavau, ir namai svarus buvo, ir vaika negeda kam palikt. Vat ko nepasakyciau dabar - ypac svetimoj aplinkoj is karto prasos ant ranku, kol apsipranta. Musu draugu dukryte gime menesiu anksciau negu musiske ir pamatem, kokia klaida jie pasidare ipratine vaika ant ranku diena nakti. Kosmaras Mama pajuodus, nesusitvarkius, suzirzus. Kam to reikia Yra vaiku, kuriems tikrai dideles pilvuko problemos, gal ir uzknisa vaiko zirzimas, tada ima ant ranku viena karta, antra karta ir vsio... iki begalybes. Nes tada vaikas jau zirzia ne tik nuo pilvo, bet ir nuo to, kad jo niekas nenesioja. Vaikai ateje i pasauli nezino tokio dalyko, kad mane turi nesiot. Mes juos patys ipratinam. Ir keista kazkurios mamytes mintis, kad nesiojami vaikai uzauga savarankiskesni man atrodo, kad kaip tik bus labiau mamytukai

Sorry, jeigu ka, bet visi mes turim savo nuomone, kuria norejau issakyt

Nuo pat gimimo,sunui skaudejo pilvuka tiesiog diena ir nakti.taip iki puses metu teko nesiot ir nesiot.iprato- negaledavau nei minutei paguldyt,net i lauka eidavau be vezimo.tekdavo net naktimis sedint miegot,vaikas tiesiog klykdavo kai jei pajusdavo,kad guli ant nugaros..esu ne Lietuvoj,tai teko tampytis vienai.vyras vakarais tik grizdavo.laukdavau jo kaip isganymo,bet po visos dienos,jau pats mazius nenulipdavo nuo manes.gamindavau,siurbliuodavau,net ir pasidazydavau viena ranka.visko ismokau.bet su su nugara,sakes buvo.9 men ismoko ropoti,maniau bus lengviau ,bet nelabai,nes baisus verksmas vos tik pajudedavau is vietos.tiesiog prilipes prie mamos.dabar jau 1,2men.,vaiksto,bet va visi tie metai nesiojimosi,turejo itakos.moka but savankiskas,bet nenori.tiesiog nenueina nuo manes.namuose neistveriu,prie kojos ir prie kojos.jei neimu ant ranku,tai prikibes zyzia,nepaleidzia,nesidomi niekuo,tik manimi .taip vel sunku,tai vis einam laukan,kad tik kuo susidometu.jau pati tokia suirzus,kad nebezinau,kaip su juo uzsiimt.vis bandau nebekreipt demesio,bet taip dar blogiau...taigi,zinok,kaip cia yra.nesiot kartais tenka del pilvuko skausmu,o po to del ipratimo,o dar po to....del prilipimo!

Maniškė dabar lieka su aukle, tai, kaip bebūtų keista, pas ją ant rankų taip įkyriai (t.y. nuo ryto iki vakaro) nesiprašo . Ale vos tik grįžtu po darbo namo, lygiai taip meta visus žaidimus ir zyzia, verkia įsikibus man į koją, kol paimu ir vėl nešioju . Tai reiškia, kad kai mama namie, mano mažiukei niekas neįdomu . Vienintelis noras, kad mama tampytų iki nukritimo .

Aš kai po darbų grįštu, tai Audrysis kokią valandą man nuo rankų nenulipa ir net tėtukas nešiojimui netinka. Bet po valandos mano katrybė baigiasi ir aš sugalvoju, jam kokį nors įdomų užsiėmimą ir vsio

Mano mazius neverkia kai miega, valgo ir pas mane ant ranku. Gali rekti, spiegti valanda ir daugiau. Bet tik kai paimi ant ranku dingsta visi verksmai. Patinka tik vertikali padetis, jeigu tik bandai horizontaliai laikyti viskas verksmai, spiegimai . Jei tik prie lovytes prinesamas iskart verkimas, spiegimas . Tikru tikriausias rankinukas . Ir perspektyvu atpratinti nesioti ant ranku dar nesimato.

Tik džiaukis, kad dar turi galimybę nešioti. Net nepastebėsi, kai vaikas ugtels ir nebelips ant rankų.

As tai jau atnesiojau savo mergina 1 m ir 4 men. Ir ka - dabar jau nebenori tiek buti nesiojama. Pries koki menesi pirma karta paleidau lauke eiti pacia. Tai dabar jei einam i lauka o ji ant ranku - skandalas didziausias. Pati nori lipti laiptais, nenori, kad nesciau per gatve, nusimena jei kiek paejus vis tiek ja i nesiokle isidedu.

Namuose irgi daug laksto, tik kai as valgyt darau, tai tada jai smalsu viskas ir prasosi ant ranku. Bet tam reikalui as naudoju salika arba trumpa juosta (2m) su kuria prisirisu ir ji sedi man ant klubo ir viska mato. Kartais su ta juosta ir uzmigdau staciomis nesiodama priekyje. Zodziu, nepamainomas daiktas

Ir labai matosi, kad isauga is nesiojimo. Kai atnesioji tiek, kiek vaikui reikia, tai ir nueina

Ach, kaip nuraminai - jau galvojau, kad nešiosiu, kol į mokyklą pradės eit . Nors... pažįstama savo sūnelį vis da nešioja, nors jam jau greitai treji metai . Tarp kitko, labai nesavarankiškas, nemokantis vienas žaisti ar apskritai kuo nors užsiimti berniukas . Mama (toji pažįstama) labai dėl to pergyvena .

Net neturiu ka dar pasakyti.

Visiškai pritariu. Tiesiog stebėtinai greitai jie užauga. Po kelerių metų būsi pamiršusi tas problemas. O šiuo momentu- kantrybės.
O gal ne taip ir nemalonu panešioti ant rankų vaikutį?
Pagalvok apie tai, kad mūsų mamos dabar jau mūsų nebepakeltų, o mes širdies gilumoje juk nieko prieš būtume

paskaiciau, prisiminiau, kokia mano pupa maza rankinuke buvo Istisai ant ranku.Buvau ismokus viska viena ranka daryt, abi valgem, abi lyginom, abi grindis plaudavom... Kaimynes saipydavosi, kad jau sitas vaikas, tai niekada vaisciot neismoks (suprask, netures tokios galimybes, nes mamka nuo ranku nepaleidzia NIEKADA) Bet pradejo, tik sulaukus 11men, ir nesiot vis maziau ir maziau reikdavo...Dabar jau dicke, bet kartais pati paciupus panesioju, kojos palei zeme jau, bet man taip gera ... Kazkada man mociute yra pasakius:nesiok vaikuti kol gali, nes paskui, kad ir noresi panesiot, jau nepakelsi... Va taip ir atsakydavau i komentarus,-kiek ja dar nesiosi?-kol pakelsiu

"Rankinuku" mamytem stuprybes ir kantrybes

ajajaj... va ir pas mus tokia beda. as nieko pries nesiojima- prasau kiek tik nori, irgi esu uz tai kad kol esi reikalingas leliukui, dziaukis ir nesiok, nes labai greit jie pasako "uzdaryk duris is anos puses"... bet va beda ta, kad seniau paguldai i pukuotyne
(lavinamasis kilimelis) ir ji ten sau zaidzia, o dabar po visu velyku ir visokiu tetu ir tetuciu aplankymo - psio, mamka, basta tau su kazkokiu darbeliu padarymu - imk mane ir nesiok. o troba visa baisi, o skalbiniu kruva... o valgyt padaryti reikia. nu zodziu palikau as ja pabliauti.... bet nu blemba, ir taip masaziste kvieciu kad sumazintu raumenu tonusiuka, o cia dar klyksmas... tai galvoju kad negerai, vel isitems, sustresuos... nu ir ausys mano prastai ta garsa priima, jau geriau Boeing variklio gausmas, bet ne sitas aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa... tai supratau paskaicius kad nera iseities, kad reik nesioti. nu turim mes babybjorn nesykle... ale kaip padaryti valgyti kad nenudeginti vaiko - juk visokie garai, tyska kartais riebalai... zodziu provalas as suprantu, kad reikia bendrauti su vaiku, kad negali numesti ant lovos ir tegul guli kol valgyti uzsinores. bet va vaikas turi ismokti ir pats susirasti uzsiemima- rasti rankytes, kojytes, ismokti verstis -as gi jos visa laika nevartysiu ir koju i rankas nepadavinesiu o pati tingi rupuzokas

tai zodziu ta beda kazkaip visus aplanko, o tas oziukas paima virsu. su didesniu tai gali isvaryti ozi kaip man tevai vare - be dirzo, o sakydami "oi, oi, jau ragiukai dygsta", tai mane tai taip siutindavo, kad visi oziai dingdavo ir begdavau ziureti ar nedygsta tie ragiukai

Vienareikšmiška: reikia nešioti kuo mažiau. Kvaila sakyti, kad vyras palauks, namai palauks, kas, kad gyvenam kaip kiaulių migyje užsivertę. Prie rankų pripratinama, čia tikrai patikrintas dalykas.
Kai gimė vaikas - pirmagimis, nebuvo net ir tokios minties, kad tampytis visur su savim. Išėjau dirbt 4 mėn., auklė - vėl ne tam skirta, kad nešiot. Tada iš viso su auklėm buvo sunku, komunalkoj bobutė surinkdavo 3-4 vaikus ir "bovydavo". Jei visus būtų nešiojusi - būtų pakračiusi kojas be laiko.

Sūnui jau 21m., kaip ir nenešiotas užaugo, vyras kaip reikiant. Taip ir jums nepatariu pratint prie rankų, nes vargsit pačios paskui.

p.s. kam kurt naujas vaiko auginimo taisykles, kai jau jos jau seniai sukurtos?
paklausinėkit savo tėvų ir senelių, kaip jie jus augino. abejoju, ar visos augot ant rankų nuolat nešiojamos.

O zinokit gali ir neatprast
Na nesu as vaiku auklejimo eksperte , bet UK yra tokia idomi laida apie super aukle (itariu kad anglijos mamytes gerai zino). Tai vat ten rode toki atveji: vaikas jau gerokai ugtelejes bet taip iprates but mamos nesiojamu.. zodziu, ant mamos ranku visa diena, o jei ne - baisi isterija, kabinimasis i koja, rekimas, ka ten rekimas - klyksmas! Tai ta superaukle sudare visa atpratinimo programa, kuri beje pareikalavo dideliu pastangu.. Esme, kiek pamenu, buvo jam prasantis ant ranku nusileisti iki vaiko akiu lygio (t.y. atsitupti) ir ramiai jam paaiskinti kad jis jau per didelis, o mama uzsiemusi. ir taip daryti nuolat zodziu. tam, aisku, reikia baisiai daug kantrybes taigi kankinosi ta seimyna ilgai.. bet siaip ar taip susitvarke.. kita vertus realybeje tokio islepinto vaiko nesu maciusi..

mano kiskis irgi rankinukas buvo, nors ir dabar daznai ant ranku laikau, o jau 1m 6men. bet kazkaip neimu i galva, nors ir sunku, bet gera- mes apsikabinam, pasokam, pasimyluojam. juk kiek cia liko, tuoj uzaugs

kai bus 4metai pats nenores ant ranku istisai kabot.4men.tai toks dar mazutis lelius... mano didieji tik pasiglausto,,pasikatinuojam ,,ir viskas ant keliu pasedet vyriausiam ,jei kas nors mato geda.tai va reik naudotis iki mazas

Mes tai nešiodavom, bet ne dažnai. Paimdavom kai tik norėdavo ar mum švelnumas užeina, bet ji buvo labai savarankiška mėgdavo ir viena pasodinta žaisti. Kad priprato nepastebėjom. Dabar tai dažnai užsimano , kad paneštume, bet tik tėvelio prašo, manęs - ne, nes žino, kad nenešiu. Pasakau, kad kelnes išsitepsiu ar dar kas nors. Aišku, mūsų jau didesnė.