Vresniosios dukros, kai buvo visai mažytė, nenešiojom, nesupom ir kitiems (seneliams, giminaičiams) to daryti neleidom. Aišku, nesakau, kad niekada ant rankų nepaimdavom - paimdavom, kai žaisdavom, mankštindavom, bet tikrai nebuvo nešiojama nuo ryto iki vakaro . Mergaitė buvo gana rami, daug žaisdavo su pakabintais ant lovelės žaisliukais, vienžo, rasdavo kuo užsiimti. O va mūsų mažajai nuo pirmų dienų skaudėdavo vakarais pilvelį, todėl nori nenori teko nešioti, sūpuoti ir kitaip stengtis nuraminti verkiančią. Aišku, prie gero gretai priprantama, ir šiuo metu turime tokią nepavydėtiną situaciją, kai 4 mėnesių vaikiuką turim nešioti visą laiką, kol nemiega ir nevalgo, nes kitaip rėkia, kiek jėgos leidžia . Nežinau, kaip atpratinti nuo to nešiojimo, nes jau ir nugarą mamai skauda, ir nieko negaliu namuose daryti išskyrus nešioti, nešioti ir dar kartą nešioti . Net kol į tualetą nubėgu, tai verkia net pasikukčiodama. Mąstau, kad greitai jau nelabai ir pakelsiu aš ją. Ką tada reikės daryti? Gal kas susidūrėte su tokia problema ir ją išsprendėte? Kokiais būdais?

O gal jai ka skauda? Kad ir ta pati pilveli? Juk kitiems leliukams skauda ir iki puses metu, ir dar ilgiau.
Sakoma, kad iki vieneriu metu vaiko negalima islepinti, ir ji reikia imti ant ranku, kai vaikui yra poreikis. As taip dariau. Pradzioje viena, paskui abu is karto, paskui tik antra (auginu pametinukus). Na, nulipo nuo ranku galutinai sulauke kokiu 3 metu. Tik aciudie, man nugaros neskaudejo, ir esu tolerantiska netvarkai namie.
Patarimu, deja, neturiu. Noriu tik palinketi kantrybes. O gal ir yra budu, kaip neskausmingai atpratinti leliuka nuo ranku? Butu idomu suzinoti apie kitu mamu patirti. O gal ir prireiks kada dar

Mano pypliui jau 2,5 metu, bet ir dabar dar vis prašo "nešk", kia išeinam į lauką. Porą kartų su ašaromis bandėm vienas kito kantrybę. As nenusileidau ir išvaikščiojo lauke dvi valandaw, kol visai nuvargusį parnešiau namo. Nes namo jis niekad nenori eiti, tai su didžiausiais riksmais arba ką nors pažadėdama galiu parsivilioti.

Su mažu kūdikėliu galima pabandyti žaisti, kalbėtis pasiguldžius ant lovos, arti pasilenkus. Net ir tą patį pilvuką glostyti gulinčiam. Pabandykit

Nu aš irgi nešioju ir iki šiol, nes tik mama gerai "neša". Pas tėtį ant rankyčių kokią minutę išbūną, pas auklę nesiprašo, o mamą pats tas. O mažiukė kai dar buvo, tai irgi nešiojau ir sumuštinį užsitepti viena ranka išmokau ir visa kita. Bandžiau atpratinti, bet be šansų, mano nervai silpnesni, nei jos balsas. Gal tavo nervai stipresni, tada linkiu sėkmės. Šiaip tai man patiko kažkada Oželytės pasakyta mintis, kad imkit vaiką už rankos, kol jis ją duoda, Tai čia galima perfrazuoti, kad glauskit prie savęs kol jį šalia turit, paaugs-neprisišauksit.

Na musiškei 1 m. 8 mėn. ir jai labai patinka užmigti rankose ir nebetkaip, o kai atsirėmusi nugara i tėčio pilvą yra nešiojama. Buvo įpratinta užmigti pati, bet numetusi čiulptuką sugalvojo kitą pramogą
O pačiai nežinau ką patarti, jau turbūt išmėginus daug būdų, o gal vežimėlyje pavažinėti Mūsų mažei tai praeidavo, svarbu mamą matyti
O man ir nervai silpnesni prieš jos ožius

Vaikučiui augant atsiranda vis daugiau dalykų, kuriais jį galima sudominti, kelias minutes tuo, kelias kitu, ir taip tas laikas ant rankų vis trumpės. Pradės sėdėti, šliaužioti, pajus malonumą, kad gali pasiekti tą ar kitą norimą daiktą. Žinoma nebus taip, kad nereiks ant rankų nešioti.
Bet žinokit aš su nostalgija prisimenu tuos laikus, kai mažių ant rankų nešiojau. Gera. Nebuvo maniškis visiškas rankinukas, bet buvo toks tarpsnis, kad užmigdavo tik ant rankų supamas. Mano tokia nuomonė reikia vaiką kuo daugiau nešioti, kuo daugiau supti. Vaikui gera (na maytei tuo metu gal ir ne itin), bet juk vaikai greitai užauga. Štai maniškiui jau šeši, nereikia nei supt, nei nešt. Rodos ir vargo nebuvo...

Buvo ir man sitaip! Tai ir nesiodavau, ir sokdavau su mazuoju ant ranku dainas dainuodama, visa savo laika jam atiduodavau, nepadarydavau visu norimu darbu namuose, bet visa laika zinojau, kad tai tiktai laikinai - jeigu neisaugs su pripratimu, tai su amziumi tikrai isaugs..
Nusipirkome kedute-lovyte (nezinau, kaip pavadinti), ja nesdavausi visur, kad matytu mane, dedavausi virtuveje ant stalo, zaisliuka ant lempos uzkabindavau ir taip darbus bandydavau daryti, labai megdavo ant tos kedutes stebeti, kaip kambarius siurbdavau (tam laiko man skirdavo kazkur 10 minuciu maximum), o likusi laika nesiodavau, o miegodavo po pusvalanduka 2-3 kartus dienoje. Nuo 4 menesiu i valgymo kedute pradejome sodinti - nauja atrakcija, kuri laika patenkintas budavo, nuo 5 menesiu i vaikstukus pradejome deti, velgi kazkas naujo, susidomedavo. Visa tai atpalaiduodavo mano rankas nors 5 minutemis ilgeliau - galedavau kaitalioti gulima kedute, valgymo kedute, vaikstukus, nors pagrindas vis budavo nesiojimas. Dabar tai jau pats vaikscioti pradeda, viska is stalciu griebia, bet panesioju....zinoma, kad panesioju, nes dabar jau man!!, o ne jam to daugiau reikia (toks mielas ir taip moka prisiglausti..).

AsMona, savo pupą nešioju nuo gimimo Yra nebloga išeitis, kuri palengvina gyvenimą - juostos, maišeliai, slingai. Jei esi Vilniuje, galėčiau pasidalinti patirtimi, gal ką tinkamo atrastumėte, nes netikiu, kad atpratinsi lengvai...

Nagi, ačiū, mergaitės, už pasidalinimą patirtimi .
Raideles, deja, aš ne vilnietė .
O šiaip iš tikrųjų, tai aš taip jau žiauriai dėl to nešiojimo nepergyvenu, tik tiek, kad labai aplinkiniai mane auklėja, kad aš vaiko neauklėju . Atseit, turiu paguldyti ir leisti rėkti. Ir taip vis rikdyti, kol susitaikys su ta mintim, kad niekas jos nenešios. Ale kad mano širdis - taigi ne akmuo , na, negaliu aš jos rikdyti .
Aišku, būtų lengviau, jei vyras vakarais po darbo grįžtų - dviem nešioti vis tiek lengviau, o ir aš laisvesnius vakarus turėčiau, tai bent namus apsikuopčiau , bet jis pusmečiui išvykęs į komandiruotę užsienyje, taip kad tenka man vienai tampyt.
O dėl to auklėjimo, tai nežinau, nežinau .
Tikiuosi (gal ir naiviai), kad pradėjus šliaužiot-sėdėt-vaikščiot atras įdomesnių užsiėmimų ir mamkai nereikės skaudančia nugara vaikščiot .

Tikrai neklausyk tokių kalbų. Vaikas ne daiktas, kad jį numestum ir leistum rėkt iki užkimimo.
Kantrybės ir dar kartą kantrybės. Mylėk savo lialiuką ir džiaukis kiekviena akimirka praleista kartu, nors ta akimirka kartais būna ir nelengva.

Mes savo princese nesiojom irgi nuo pat pirmu dienu. Tetos, dedes ir likusi gimines dalis pletkino uz musu nugaru ir visiems jauniems teveliams pasakojo kaip baisiausia pavyzdi. Sake: nenesiokit vaiko visai, o tai bus kaip pas juos , t.y. pas mus
Nuo gal kokio ketvirto iki beveik 6 menesiuko dukryte nesiojom pakaitom su vyru visa diena Galvojom nuprotesim. Buvo laikas kai nenorejo guleti, o sedeti, ropoti ar tuo labiau eiti nemokejo nei kiek . Tai va... nusiteikem, kad nesiosim ja iki pirmos klases
Ber pamazu ivyko stebuklas Mergina ismoko ropoti, veliau sedeti, dabar po mazu vaiskcioti, irrrr... nebeliko jokio nesiojimo. Tiesiog mes, matydami, kad jinai nori ropoti, arba teisingiau gali, nesiverzem jos imti ant ranku. Siulem ivairius zaislus, bliudus, puodus, dangcius, kad tik pamirstu apie nesiojima. Ir be jokiu stresu vaikui bei mums, jinai isijaute i "savarankiska gyvenima". Kartais net pyksta, jei norime ja panesioti. Juk dabar jau zino, kiek idomiu dalyku yra stalciuose, spintelese, ant stalo ir t.t.

Taigi, 4 men - tai dar pats tas nesiojimas Palauk dar menesiuka ar du ir viskas savaime susitvarkys.
Tiesa, turiu viena kaimyne, kuri savo berniuka jau 1,1 m dar vis nesioja Isnesa i lauka, tas paropoja ir ji vel ant ranku ima. Toks vaizdas, kad ne vaikas o mama labiau nori ji tampyti

asMona, pas mus situacija ta pati nesiojam,supuojam savo mazi istisa dienele uzmiega jis irgi tik ant ranku as jau susitaikiau su tuo nesiojimu ir kantriai laukiu to momento,kai jis prades sedeti, ropoti, vaikscioti...kazkaip dabar dziaugiuosi ta akimirka, kad galiu ji myluoti, glausti prie saves ir tikiuosi, kad issaugs ir nebereiks jo nesioti, nors kartais buna dienu,kai atrodo,kad jau taip pavargau, bet mazylio sypsena vel suteikia jegu taigi sau ir tau linkiu kantrybes ir stiprybes beje, musu maziukai beveik to pacio amziaus ir problemytes panasios

Sakyčiau 4 metai, o ne mėnesiai būtų, tai jau problema, o čia tik baika, juk dar nedaug tesveria
labai gerai tokiu atveju draugus į svečius kviestis - visų pirma tokiam rėkiančiam paprastai veiksmas patinka, o visų antra draugai panešiot gali

AsMona, čia yra tema apie tai, kaip galima vaikus nešioti ne ant rankų http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=12454
Gal pravers...

Mano merginai jau trys metai bus po kelių savaičių, o ir aš, ir vyras, ir kartais dar seneliai ją nešiojam ant rankų
Man tenka ir namie su tuo "prielipuku" vaikščiot, nes ji prašo panešioti..tai pvz. imu ant rankų, ji man plepa, o aš einu valgyt gamint..sunku nežmoniškai, visgi 16 kg. ir buitiniai rūpesčiai, bet vis vien man širdį glosto
Tėtis dažniausiai nešioja lauke ir vis supyksta Sako: Laura, turi kojytes, visi vaikai vaikšto, o ji savo balseliu "apapa apapa teti" ir vyras "išskysta" prieš savo panelę
Jei labai blogai jaučiuosi ir jaučiu, kad tiesiog nepanešiu (o taip būna, nes praeityje turėjau krūvą operacijų ir kryžkaulio traumą), tai tada vaikučiui ir sakau, kad man sunku.
O mažutę tai nuolat nešiodavau, supdavau, net migdydavau laikydama ant rankų(iki metukų tai tikrai ). Manau kūdikį nešiot ne tik reikia, bet ir būtina

Aš irgi vyresnįjį tampiausi ant rankų vos ne iki 3 metų, o paskui pats nulipo ir ate, nebeprisiprašysi. Mažiui dabar pusantrų metų, jis daug savarankiškesnis, bet kai prašosi ant rankų, visada imu, ir migdau pasupdama. Kai pagalvoji, kiek čia to laiko tampai, o paskui tie vaikai užauga ir ate, tai nešiojimas yra tikras džiaugsmas. Aišku, jei tai nesibaigia kokiomis nors nugaros ar stuburo problemomis - čia jau kita tema.

Na, kad iš žemiau rašiusiųjų jau supratau, kad gali būti, jog keturi metai - ne riba .

O svetimų žmonių mano mažė bijo ir ant rankų pas juos nebūna - verkia .

Ačiū už nuorodą - puolu skaityt .

Gera alternatyva yra vezimelis, mes be vezimo budavo ne is vietos, kazkiek panesioji, kazkiek pavezioji, pasupuoji, o ir namie, kai viena budavau vezime gyvendavo mergina, prisistumiu vezima ten kur bunu ir bendraujam, jei zirzia, o as valgi gaminu, tai su koja pasupu, jei i tulika einu ir jinai vaziuoja, o nuo 7 menesiu vaikstukai buvo issigelbejimas, 10 men pradejo vaikscioti, o nuo 1 m 3 men, atsisake bet kokios pagalbos, ne tai kad ant rankeliu, bet ne rankos neduoda, ir lipdama laiptais, vis sako "pati, pati...", tik jau artejant maziuko gimimui dabar truputi vaiketi pradejo, bet manau praeis.
O del panesiojimo, vaikuciui gerai buti nesiojamam kudikysteje, pasak psichologu, tokie vaikai labiau pasitiki savimi gyvenime.

Aš ir daug prisiskaičiau apie nešiojimo naudą kūdikio psichologiniam vystymuisi. Bet yra vienas trūkumas. Pamačiusi mano mergytę nuogą, gydytoja pasakė, kad mano vaikas "rankinukas" Pasirodo daug ant rankų nešiotiems kūdikiams truputį kitaip formuojasi krūtinės ląsta. Tai matosi iš krūtinės šonkaulių formos nors aš pati nepastebiu, kad kažkas būtų ne taip Šiaip man atrodo, kad kūdikį reikia glausti, nešioti tiek kiek jis nori, nes nepajusi, kai ateis laikas, kai to labai pasiilgsi. Tada vaikas jau pats to nenorės. Silpnučiai ir mažučiai jie būna vieną kartą gyvenime. Manau, kad įdėtas švelnumas ir rūpestis vėliau grįš su kaupu. Mano buvęs rankinukas dabar virto švelniause, meiliausia lėlyte.

O as manau, kadgal ir sunku, bet vaikus reikia nesiotikol jie patys prasosi, ateis toks laikas, kai nepriprasysyte ir salia prisesti ir apakabinti. kai pasakys " mama, nu ka tu cia dabar, kaip koki maza vaika..."

Pritariu, kad reikia nešioti, tik nemanau, kad tokia jau didelė laimė, kai nieko daugiau neveiki, tik nešioji . Juk mamytei taip pat reikia ir vonioje pagulėti (labai mėgstu ), ir valgyt pasidaryt, o viena ranka nelabai ką pasigaminsi, na, nebent sauso maisto užvalgysi , ir kambarius pasitvarkyt - negyvensi dulkių kalnuose, nes tai ir vaikui blogai. Bet va, kaip atpratinti, tai nežinau - liūdnas reikalas .

Skin, tam ir yra slingai, vaikjuostės ir vaikmaišiai ( ). Tada ir vaikas nešiojamas, ir mama turi laisvas rankas, ir valgyt gali pasidaryti, ir pavalgyt gali, ir pasitvarkyti. O vonioje pagulėti Na, gal gali tėtis panešioti tuo metu, nes ne kasdien guli vonioje

ash mazhajji elementarioj 3 padechiu neshioklej neshiodavau. kol mazhiukas - priekyje, kai paaugo - kabindavau ant nugaros.
tvarkarashtis budavo mazhdaug toks ("mazhiukui" tuo metu buvo jau metai): ryte keliames, prausiames, klojam lovas, pavalgom ir lekiam laukan. pasitusinam. gryzhtam, ant smugio susheriu mazhiui tyrele (suomijoj gyvenom - ten tikrai nuostabios kudikiu tyreles, sau pirkdavau pasmalizhiauti...), tupdau i neshiokle, kabinu ant nugaros ir darau pietus didzhiajam. per ta laika mazhiukas luzhta, ishkratau ish neshiokles i lova ir einam su vyresneliu pietauti...
jei tvarkantis mazhius dugzti pradedavo - irgi ant nugaros pasikabindavau ir dirbdavau savo darbus...
kai turesiu trechia - butinai pasisiusiu slinga ar ka nors tokio... nes reiks du apshokineti, o trechias gales tuo tarpu sau ramiai prie mamos kabeti. taika ramybe

Na tu tikra stipruolė Gal aš nepatogią nešyklę buvau nusipirkusi, bet man darbus dirbti su pakabintu vaiku net minties nebuvo. Man ir einant su ja pečius pradėdavo skaudėti Visus darbelius atlikdavau, kai lelius miegodavo, o vonioj gulėdavau tada, kai vyras mane pavaduodavo. Na o prieš planuojant antrą vaikutį teks gerokai pasitreniruoti

As tam visiskai pritariu! Kai bus astuoniolikos ir noredama nepanesiosi...

Gal jau reikėtų pradėti ?

kazkaip as i tas visas kalbas, kad vaikas rankinukas ir pan. nekreipiau demesio. Gimsta jis i svetima pasauli ir viena mama yra tas artimas ir pazistamas daiktas, su kuriuo saugu, tai kaip nenoresi, kad jis nuolat butu salia. Kad zmogutis jautrus, juolab, kad tecio ner, taigi mamos nesiojimas suteikia sauguma, siluma, sirdies plakimas, kvapas visai svetimoje planetoje.
Kai man rankos nutiso iki keliu, tai nesiojau nesiokleje, paskui emegreitai ropoti ir vaikscioti, bet siaip manau, kad 4 menesiu tai vaikui nebent ivsokiu masaziuku, pratimeliu ir siaip visokiu zaidimu gal ant lovos galima daryti, bet kad jis nuolat jaustu mamos rankas ir balsa, turetu aprimti, nes ir raumenukai dirbtu ir nauja informacija eitu per mam ir galiausiai mama atsipustu, nes kai mama pavargusi, tai ir vaikas verkia.

Aš irgi galvoju, kad vaiką reikia nešioti tiek, kiek jis nori Žinoma, gali ir nugarą ir pečius nuskausti, ale tikrai galima ir pažaisti su juo gulom, ir pasėdėti, juk nėra taip, kad visą dieną stovėtum ir vaiką ant rankų nešiotum...

Mano mergytė mėgsta būti ant rankų. Taip daug daugiau matosi o dar nemėgsta kad su ja ant rankų ilgai vienoj vietoj stovėtum ar sėdėtum vaizdas pabosta matote, reikia eiti bet slingas tikrai labai praverčia - niekur be jo neinam. Jei pabosta vaikui vienoje padėty - pasodinu kitaip slinge, užmiega - paguldau, pabunda - vėl pasodinu... o ir nepalyginamai lengviau.

pamenu ir man taip buvo kai priziurejau vaikucius [ tiksliau dirbau aukle ] kai mama isejo i darba vaikuciui jau buvo metukai, o kitam du, tai oi kaip prisikankinau vienam pasakydavau,kad pazaistu kitame kambaryje kol migdysiu o kita supuodavau ant ranku vos ne po valanda o dar toks storuliukas sunkus ir jau atrodydavo,kad miega tik det i lovyte ir vel prabunda ir vel is naujo migdyti ir tai tesesi kelis gerus menesius, nes mama taip pat taip migdydavo todel ir buvo sunku atpratinti,bet po truputi pradejau deti i lova pas tevus, pati atsiguldavau salia ir po truputi taip ir priprato net mama stebedavosi kaip man taip pavyko reikia dideles kantrybes

Aziza, aš irgi tikėjausi, kad kai išeisiu į darbą ir dukrytė liks su aukle, galbūt situacija šiek tiek pasikeis . Tačiau kol kas viskas po senovei - auklė nešioja mažiukę lygiai taip pat, kaip ir aš nešiojau .

nu, bet ne viskas taip greitai kai ziurejau vaikuti mama isejo i darba kai jam buvo metukai ir taip as ji nesiojau kokius 4 men. bet po truputi po truputi priprato ispradziu nesiodavau,paskui prisesdavau ant lovos ir supuodavau o dar veliau ir i lova paguldziau aisku patiko ne iskarto,bet priprato, gal blogai buvo,kad mama ji kai migdydavo nesiodavo, tai po savaitgalio vel viska is pradziu pradedavau

Na man tai kai maze buvo 4 men., buvo pats nesiojimo ant ranku ikarstis. As dar ir dabar nesioju ( kai ji to nori). Atsinesiosim abu su vyru dabar. Kai bus paaugle juk nebepanesiosim

Mums labai padeda visokios permainos, pvz. ateina vyro mama ir vaikas pasidaro silkinis Nebereikia jokiu ranku. Dar va labai padeda pagulejimas nuogu uzpakaliuku (net didziausios isterijos atveju), kambario pakeitimas, isvezimas i lauka ir pan. Visas jis i mane

na tikrai, visu pirma, kyla klausimas, o kodel toki maza pupuliuka reikia atpratinti nuo nesiojimo?

na mes niekaip neribojom nesiojimo, ir lovytej ji pati viena sau neguledavo ir nezaisdavo... jei nenesiodavom (t.y. nevaiksciodavom), tai vistiek ant saves pasigulde laikydavom ir uzsiiminedavom.

ir migdau as po siai dienai ant ranku (tiesa siaip pasupu, padainuoju pries miega - ant ranku ji nebeuzmiega), aukle migdo salia pasiguldzius, o tevas tiesiog is karto i lovyte paguldo.
na gal tokia lanksti mergina musu siuo poziuriu pasitaike

o jei nieko neiseina padaryti benesiojant, gal galima pabandyti nesioti "kenguroje" ir tuo pat metu kazka po truputi dirbti...

Kengūroj ilgai nešioti negalima .
Seniai jau buvau į šitą temą užsukus, tačiau situacija nepasikeitė - kaip nešiojau, taip nešioju, o mažei jau nebe 4, o 7,5 mėn. . Jei kyla klausimas, kodėl tokį mažą pupuliuką reikia atpratint nuo nešiojimo, tai atsakysiu - todėl, kad mamai (t.y. man) jau ganėtinai stipriai skauda nuo nešiojimo nugarą . Žinau, ką reiškia stuburo skausmai, nes mano mama kartais nė iš lovos negali pasikelti ir turi invalidumą . Nenorėčiau aš jos dalios sulaukti . Kita vertus... ko dėl vaikų nepadarai .

maniškiui dabar virš 10 mėn., ale nešioju, kaip nešiojau. Kartais vis dar laikau jį vienoj rankoj, o kita - valgyt verdu. Bet čia jau tomis dienomis, kai jis būna atsikėlęs ne ta koja arba serga, tada būna nepakenčiamai irzlus. Manau, kad nuo nešiojimo atpras tada, kai pradės vaikščioti pats. Tada jau ir norėdama negalėsi tiek nešiot, nes tiesiog jam bus įdomiau vaikščiot. an kartais vakarais irgi nuo nešiojimo skauda nugarą ir klubus. Nemalonu, bet visada nuramina ta mintis, kad nebeilgai turėsiu progą jį nešiot Dabar jis labai daug šliaužioja, tai nešioti tenka mažiau, nebent, kaip sakiau, serga, ar šiaip bloga diena būna.

O kad nesusitraumuoti nugaros, manau reikia stengtis nešioti tolygiai - t.y. kaitalioti rankas, na, kad netektų visas svoris vienai pusei. Ir šiaip nešiojimo padėtis kaitalioti. Man lengviausia nešioti nešioklėj ant nugaros, bet taip tik namie nešioju.
Dar gal padėtų kokie pratimai nugarai, mankštelė. Tikrai nemanau, kad turėtų atsiliepti tavo sveikatai vėliau...

O aš savo 14kg bernioką nešioju ir nieko Ir visai nesunkus man atrodo

Oi, mamytės, šiandien savo 15 kg paną į darželį nunešiau

mano maziukas irgi rankinukas yra. nesu tokia stipruole, kad galeciau visa diena ant ranku isnesioti. ir man labai reikala palengvino supynes. tikras issigelbejimas sakyciau. gal mazius ne tiek prie ranku, kiek prie pacio supimo priprates... tai dabar ramu- ikeliu, uzsupuoja ji, ziuriu akytes tik merkiasi... ir jau ate, uzmiega...

manasis irgi pats didziausias rankinukas buvo dieną nešiodavau aš,grįzęs iš darbo tėtis,kad aš galėčiau namuose apsitvarkyt ir valgyt padaryt viskas pasikeitė tada,kai mazius pradėjo šliauzioti,pats norėjo viską paliest,apziūrėt,net su zaisliukais vienas pradėjo zaist tai turėjau šiek tiek laisvo laiko ir sau

man ir atsibodę tie močiučių plepalai:nenešiok pripras o pačios,kai ateina tuoj ir ima vaiką ant rankų,pačios sau prieštaraudamos o kada gi nešioti tą stebuklėlį?negi nešiosi kai sulauks 18m?

Mažyčiai vaikučiai - kūdikėliai juk ir yra tam, kad juos nešiotume. Jūs pabandykit mano mažąją panešioti (aišku, jeigu ji sveika) - ji nenori. Ji jau savarankiška - eina, laipioja kur tik ji nori. Ir atrodo - kaip greitai prabėgo laikas ir kaip mažai aš ją nešiojau .

Mano močiutė a.a. sakydavo: nešiok, nešiok vaiką , kol pakeli, užaugs, nebegalėsi.
Ir tik dabar suprantu, kokia ji buvo teisi. Norėčiau dabar panešioti, nebėra ką O kai maniškiai maži buvo, tai oi kaip nešiodavau, ypatingai bernus, tokie stambuoliai buvo, oi, oi. Sakydavau, kad darausi sunkumų kilnotoja, nori, nenori. Taip kad tikrai suprantu, jus, mamytės, tik žinokit- visa tai laikina.

Nu ir panešiokit dar pusė metų, o gal ir tų nereiks ir atpras. Mano irgi buvo rankinukas, o dabar jau vyrukas ir varo pats. Ir kaip toj dainoj "rodos ir vargo nebuvo". Juk nešiojot 9 mėn po širdele, tai ir dabar panešiokit. Meilė visagalė
Aš irgi esu Ženčinos močiutės nuomonės, užaugs greit ir nepanešiosit, ir nepamyluosit kaip dabar, ir lovoj kartu nepamiegosit. O kaip smagu vakare atsigulus prisiglausti ir užsnūsti.

Na ir pas mus ta pati problema su nesiojimu,bet manau jau susitaikiau su tuo,kad kitaip nebus,ismokau jau ir valgyt viena ranka daryti ir visa kita.kol miega tai stengiuosi pasidaryti darbus kuriu su juo negaliu,o siaip tai ir keliaujam visa diena po namus.Didziausa beda tik ta,kad nenori vezime but.Dazniausiai issivezu i miesta mieganti,o mieste kai prabunda,tai vaikas vienoj rankoj,vezimas-kitoj. Na tikiuosi,kad kai prades vaiksciot,aatras kazka idomesnio,nei but ant ranku..

Cha vyras ,kad ir trisdešimties panešioti gali,man patinka

Nešioju ir 10 mėn panelę, kai nenoriu ,kad su pižama ropotų, o dabar jau ir vaikščioti bando pati veržias iš glėbio.Kai dantys dygo tik ant rankų ir dar dieną nemiegojo, o dar baliukas laukė,o baldžiai virtuvės baldus statė,tad ir visus virtuvės rakandus , turėjau sudėlioti viena ranka ir svečių sulaukėm daug ir nieko...na vos nenusprogau birželį, bet va jau lapkritis ir dar gyva .

Man tai irgi tokia pati problema su vaiku!Namie ant ranku,gal tik pora valandu pazaidzia pats,iseini i lauka,pamiega ir vel ant ranku,bet dar ir migdyt ji reikia ant ranku.

pirmosios dukrytes neteko nesioti ant ranku,buvo labai rami ir daug laiko miegodavo,kai pradejo vaikscioti isvis ant ranku nepaimsi o va su mazaja tenka pasokti,nesioju,supuoju,myluoju kol uzmiega,manau,kad vaikai patys atpranta nuo ranku kai pradeda vaikscioti,zaisti...ziurek randi mieganti tarp zaislu.

Gal isprotejot! 4 men. vaika atpratinti nuo nesiojimo ant ranku?!!!!! tai gal ir nuo mamos ir karto reikia atpratinti, ner cia ko prie gero priprasti.....
Dar pasakykit, kad bijot islepinti nesiodamos ant ranku toki leliuka....... Juodas jumoras jau cia....