Papasakosiu viską nuo pradžių. Lankėm preitais metais mokyklėlę, viskas buvo šaunu iki balandžio mėnesio pabaigos. Nuvedus dukrytė eilinį kartą į pamokėles, jinai staiga pradėjo verkti, drebėti ir šaukti, kad aš nepasiliksiu čia viena, kadangi man buvo keista jos tokia reakcija aš jos tą dieną nepalikau, mes apsirengėm ir parvažiavom namo. Nuėjus sekančią dieną vėl viskas pasikartojo, aišku mūsų mokslai buvo baigti, nes jinai net nenorėjo nieko girdėti apie mookyklėlę. Kreipėmės į psihologę poliklinikoje išrašė mums Sedatif, liepė duoti vitaminus kuriuose būtų vtamino B6, sakė , jei nepadės gal net pagersim antidepresantus ( aš nelabai norėčiau duoti, nes kažkaip man baisiai skamba) ir dar sakė stenkitės visą vasarą nekalbėti apie jokius mokslus, visus nurodymus įvykdėm.
Atėjo nauji mokslo metai pradėjom lankyti kitą mokyklėlę, pradžioje lyg ir viskas buvo nieko, pasiliko trejetą kartų viena, o vėliau istorija ir vėl pasikartojo, tik šį kartą, be ašarų ir riksmų, ir mokyklėlę mes vis dar lankom, nes aš būnu kartu. Gal nematyčiau didelės problemos ir manyčiau, kad išaugsim, bet kitais mums į pirmą klasę, ką reikės daryti, jei ir ten viena nepasiliks.
Dar pamiršau, kad nuo tada jinai niekur nelieka viena, visur ir visada su mumis, net su sese, kuri yra jau didelė nelieka namuose, turi būtinai būti vienas iš tėvų.
Labai laukiu jūsų patarimų, o gal kažkam pavyko išspręsti tokią problemą.

Tikriausiai , nei vienai mamytei, neteko susidurti su tokia problema, nes jokių patarimų nesulaukėm, būtų tikrai įdomu sužinoti , kaip išspręsti šią probelemą

o ta psichologė su vaiku kalbėjosi? bandė paklaust-kas atsitiko ir ko ji bijo? Galiu papasakot draugės patirtį. ji lankė darželį,viskas buvo gerai, kai jai buvo kažkur 4-5 metai, vyresnis pusbrolis (gal 9metų) prigazdino ją,kad ją gali pagrobt diedas su barzda,jei šalia nebus suaugusiųjų, taip pat paporino,kad tie diedai labiausiai bijo vaikų tėvų...tai draugei ilgą laiką buvo labai blogai, ji bijodavo eit ir likt darželin,su siaubu eidavo į mokyklą... ji puikiai atsimena kada ir kaip jaitas pusbrolis pripasakojo briedų ir kai buvo antroj klasėj-tai kažkaip išsipasokojo mamai...tai mama paaiškino,kad tokių diedų nėra....vargšas vaikas ilai su baime gyveno,net dabar prisimindama šiurpsta,kaip aisu buvo...o psprolis po šiai dienai jai jaučiasi skolingas....
Ta gal ir jūsų mergaitę kas nors išgazdino? nebūtinai koks kitas asmuo-gal matytas TV repotažas,filmas, multikas ar dar kas?

Aš siūlyčiau pabandyt apsilankyti pas dar vieną psichologę. Kažkaip keista, kad skyrė vaistų, nes psichologai neturi teisės skirti vaistų (gal tai buvo psichiatrė).
Psichologas gal kaip kitaip bandys spręsti tą problemą.