Dukryte dvieju metuku nustojo nesioti pampersus ir labai lengvai pradejo daryti i puodeli. Nuo pat pradziu "avariju" buvo vos keleta,net aukletojos darzeli del to gyre,bet paskutiniu metu mazoji tiesiog piktybiskai pradejo daryti i kelnes...
Pries 2men susilaukem antros dukrytes.Vyresnioji sesute labai myli mazaja,visad buciuoja,myluoja,dainuoja daineles...Tiek tetis,tiek as,stengiames kuo daugiau laiko skirti didziajai dukrytei,kad nepasijustu atstumta...Bet pries menesi laiko dukryte pradejo daryti i kelnes...ko tik mes neisbandem:ir baudem ir graziuoju snekejom,visad isgyriam,kai nueina i puodeli,galiausiai pradejom klijuoti zvaigzdutes uz kievkiena sausa diena,bet niekas nepadeda...Dukryte jau trypcioja,kaip nori i tualeta,bet graziai paprasyta ten nueiti-atsisako...o kai pridaro i kelnytes,nieko nesakys ir net bandys tai slepti...Jau ir as ir tetis prarandame kantrybe ir nebezinom ko griebtis. Nezinau ar cia toks budas atkreipti demesi,nes meiles ir demesio jai tikrai netruksta.
Dukrytei uz 2sav sueis 3metukai. Gal galite duoti kokiu patarimu,kaip su tuo kovoti? aciu

Pas mus irgi panasi problema. Nors jai ka tik suejo 4 metukai ir pampersais nebesinaudojam apie pusantru metu, bet jau apie pora savaiciu daznai is darzelio parsivedu slapiom kelnytem arba dar rimciau...
Ir taip beveik kiekviena diena. Su vyru kalbejom ir graziuoju ir piktuoju. Atrodo susitariam, prizada kad daugiau taip nebebus ir vel parsivedu is darzelio pilnomis kelnemis. Man atrodo ji, ypac kai buna lauke, tiesiog uzsizaidzia, tingi eiti i tualeta, vilktis kombinezona. Laukia iki paskutines sekundes, kol buna velu. Kartais namuose, kai nori i tualeta, stovi sukryziavusi kojas, kol mes su vyru pamatom ir piktai liepiam begti i tualeta. Ir kol piktai nepasakom, neina. Nezinau, kas cia jai uzejo. Bandysiu rytoj su aukletojomis darzelyje pakalbeti, gal ka patars, jei ka protingo pasakys, parasysiu cia

cia

Na, va, nuvedziau saviske i darzeli, pakalbejau su viena is pedagogiu. Sake, reaguoti ramiai, jokiu budu nepykti, nes kai vaikas mato, kad mama ar tetis pyksta, tai kita karta bandys ta savo "nelaime" nuslepti ir tada bus labai sunku isklausti vaiko kaip tai atsitiko ir kodel. Reikia ramiai pakalbeti, be balso pakelimu. Tiesiog klausti, kaip cia atsitiko ir pabandyti abiem kartu su vaiku paieskoti iseiciu, kad daugiau taip neatsitiktu. Svarbu, kad vaikas bijodamas, kad tevai supyks, neuzsisklestu savyje ir nebijotu atvirai visko papasakoti.
Sake, darzelyje irgi siandien pakalbes apie ta problema ir paklausines vaiku, ka ir kaip jie tokioje situacijoje darytu. Ziuresim, kokie bus rezultatai

Indrijana, man atrodo, kad sita tema ir tavoji, yra skirtingos. Jus bent jau zinote to priezasti, o cia neaisku del ko vaikas taip daro

Danai buna, kad atsiradus seimoj dar vienam mazam vaikiukui, vyresnis jam pavydi, ir ne del to, kad jam mazai demesio, o is principo del to, kad demesiu reikia dalintis. Vaikas gali imti maistauti, jam atrodo, kad jei vel jis bus mazas, tada vel viskas bus kaip buve, todel ir grizta i ankstesnes elgesio formas - gali imti ciulpti pirstus, pradeti ropoti, daryti i kelnes. Tokiu atveju reikia tai suprasti, nepykti ir nesaukti ant vaiko, bendraujant pabrezti, pagirti kokie jo pasiekimai saunus (pvz piesiniai, batuku apsimovimas ir pan), nes jis jau nebe leliukas. Taip pat reikia stengtis vyresniji itraukti i mazesniojo prieziura, kad pajustu, jog jis yra reikalingas, galintis padeti. Na zodziu reikia stengtis parodyti, kad buti vyresniu nera blogai.