Jolkiux,- gal tu ir teisi.
Bet matai mes abi is vakaro susitarem,ir jai mes susitariam ,taip ir buna.
Bet ko ji ta diena nevykde musu susitarimo,nesupratau. Matai kaip ji aiskino:-norejau pakalbeti su dieduku suniuku. Jie gi abu labai geri draugai.
Ne,dar permazi musu vaikai,kad juos palikti vienus,neaisku kas toi ju galveleje ten darosi.

manau kad palikti vieną vaiką ar ne namuose priklauso nuo vaiko paruošimo, nuo to kaip mama elgiasi palikdama. Jeigu vaikas jaus Jūsų nerimą, tai ir pats jaudinsis. Manau šiuo klausimu net psichologas internetu jums nepatars - vaikai skirtingi ir mamų reakcija taip pat. Man tik įdomu, kai Jūsų mažylis bus 18m ir daugiau - juk taip pat nervinsitės ir jaudinsitės. Na prisiminkim pagaliau savo paauglystę, studijų laikus: mamos nervindavosi ir laukdavo mūsų iš šokių iki išnaktų, o mums tai buvo nė motais. Mano mama nustojo nevintis ir kontroliuoti tik tada kai aš su šeima išsikrausčiau į savus namus. Brangios mamytės mūsų taip pat šitai laukia, vaikai užaugs greitai ir atsikabins nuo mūsų sijonų!!!.
O ką apie vaikų palikimą namie mąsto būsimų pimokėlių mamos??? Juk darželis tai dirbo nuo 7:00 iki 18:30 , o prailginta grupė mokykloje dirbs iki 17:00, ką daryti jei aš dirbu pati nuo 7:00 iki 17:00? Juk meteoru namo neparlėksi? Žinau kiti samdo močiutę vaikui nuvesti ir parvesti, bet netikiu kad pirmokas 30min - 1val. nepabus vienas. O ką daryti ryte? mokykla tai nuo 8:00 dirba. Tagi girgždinčia širdimi, sedėdama kaip ant adatų ruošiu vaiką morališkai ir bandau praktikoje - palikinėju vieną namuose. Ir nepatikėsit, bet kuo toliau tuo daugiau aš juo pasitikiu ir vis mažiau bijau. Sūnus mielai nueina i parduotuvę nupirkti staiga psibaigusio daikto ir jau mokosi skaičuoti. Aišku nuo nelaimių niekada negali būti apsaugotas, bet jos įvyksta ir tėvų akivaizdoje, ar būnant tėvams gretimame kambaryje.

la, gerai tiems kas turi su kuo mazylius palikti... sunui beveik penkeri, pabuna retkarciais ir vienas gal valanda gal dvi.mielai pasilieka prie kompo.ten palikusi ten ir randu,taciau nutinka visko:viena syki bande sviestuko ant duonytes uzsitepti ir truputeli isibreze i oda, tada paeme pasluoste indams ir apsiviniojo(kaip gipsas atrode),man parejus is darbo pradejo raudoti ir guostis,kad peilis ikando. kita syki irgi radau apsizliumbusi nes kazkas i duris "pypsino" kol as parejau, mat mes su vyru prasilenkdami gryztam kazkur valandos begyje.ziema gi temsta anksciau : gryzusi po 18vai jau gerokai prietema: visos sviesos kiek namie yra dega.pamates mane styktelejo ant fotelio ir dideliais ranku mostais isreke: jau naktis, kodel taip ilgai neparejai? matai jau tamsu?......ir jis buvo teisus.aisku ,jaigu teretume galimybe, visai nei trupucio vieno nepaliktume.darbe gi nepasakysi: baigiam tas ataskaitas-vaikas laukia!. diedukai ,,negali,, su vaiku pabuti,nes savo jau ''atvargo''o aukles reiketu ,bet finansai neisnesa.

Na. matyt as tai jau tikrai kobra darasi ir neatsakinga. Vaika viena i kiem aisleisdavau nuo kokiu 3 m., labai neramu buvo, bet viska ja,m isaiskini, ziuri pro langus, aisku. Dabar 5.5 , i kiema isleidziu, be jokiu problemu. O palikineti namuose pradejau gal irgi nuo kokiu 3 metu, po truputi. 4. jis pareiskdavo savaitgali, kad su mu,is i parduotuve neis, grieztai, bus vienas. Tai palikdavom viena ir kokiom 3-4 val. Deja, isaiskindavom, kad duru niekam neatrakinti. taciau ismokem, kaip atrakinti duris is vidaus, maza kas atsitiks. Instruktazas tai vykdavo koki pusvalandi, tai tikrai. Paskui, kai kelis katrtus painstruktavom, jau ispildavo mintinai tas instrukcijas, tik greiciau ciuozkit is cia . O valgyt tai pats viska is saldytuvo paima, ka nori, gali ir pats sau koses isvirti (5.5 m.), isvirti tinginelius, koldunus. Pusdieniui tai tikrai galeciau palikti savo penkiameti.
As pati, budama pirmoke, (7.5)gyvenau VIENA- viena eidavau i mokykla, ir i muzikos mokykla, valgydavau, miegojau, mama tik savaitgaliais atvaziuodavo, sunki buvo situacija, labai. Kasas mokytoja supindavo. Ir per gatves, ir be jokiu telefonu, tais laikais irgi buvio deficitas. Tai truko puse metu. Ir mokiausi puikiai.
mano mama tai jauciu Jav iki gyvos galvos ikalintu, kaip ir mane, jauciu

Maniškei greitai bus penkeri. O aš jau dabar bandau ją įsivaizduoti pradinukę: pamokos iki 12 - 13 val., kelionė į namus, laisvalaikis namuose ar kieme iki 17 val. Prisipažinsiu, jog vaikui auklės (nuo 12 iki 17 val.) ir dėl finansinių, ir dėl moralinių sumetimų negalėsiu samdyti. Tad jau dabar ir dukrą, ir pati save ruošiu neišvengiamam dalykui: kaip saugiai praleisti tą laiką vaikui vienam. Kartu eidamos gatve aptariame maršrutą ir eismo taisykles, kartais paprašau kur nors nueiti (kad ir netoli) vienai. Nuolatos primenu, kad negalima kalbėti su nepažįstamais, iš jų imti saldainių, įsileisti į namus. Išmokiau atsirakinti duris, nes paaiškinau, jog atsitikus kokiai nelaimei, šauktųsi pagalbos. Žinoma, tai tik teorija, kuri kartais gerokai skiriasi nuo praktikos. Nuolatos seku kitų mamų patirtį, naudingus patarimus bandau pritaikyti. Kai yra noras ir galimybė, stengiuosi dukrą palikti nors porai valandų vieną namuose ar išleisti į kiemą...

Sveikos mamos, esu cia naujoke kas liecia vaiko palikima, na namuose as ji jau palieku pusvalandziui, maksimum pusantros valandos kol nubegu i turgu ar parduotuve. I lauka irgi jau isleidziu viena, bet jis privalo kas 15 min. prisistatyt i namus ir pasakyt kad viskas gerai. siaip nuo namo niekur neleidziu toliau eiti, ir atrodo klauso nepasakiau, kad jam jau/dar 6 m.

pupyte, o kaip vaikas pajunta tas 15 minučių. Maniškė ne tik laikrodžio neturi, bet ir valandų nepažįsta... Šią vasarą tik pradėjo skirti suvokti "rytoj", "vakar"...

Maniškis įtariu susikviestų visus draugus pas save, jei liktų vienas. O per tuos chebrantus pamiršta net duris uždaryti, apie užrakinimą išvis nekalbų- išlekia kas greičiau...gerai kad aš namie būnu, o kitaip tai- užeikite mieli sveteliai....

man teko palikti gal kokiai 15 min savo 3.5 metų vaiką ir 6 mėnesių kūdikį, vykau į parduotuvę, pažadėjau vyresniajam parvežti kažką skanaus, grįžau viskas tvarkoj buvo, mažoji net neverkė, aišku čia buvo tik vienas kartas...
galvoju jeigu lemta nelaimei kokiai nors atsitikti, tai gali būti ir namie kad ir kitam kambaryje.......

Psichologai teigia (na gal ir ne visi, bet būtent su tokiom rekomendacijom teko susidurt), jog geriausias tam amžius 5 - 6 metai. Iš kitos pusės pastebima, kad kai kurie vaikai dėl savo tarsi įgimto savarankiškumo tam "pasiruošia" anksčiau. Kiti - gal ir virš 10-ties tam vis dar nesubrendę. Tretieji gi pirmąkart paliekami, kai prispaudžia aplinkybės.
Mano patirtis šiame reikale menka. Vyresnėlei 4, bet ... ilgiausiai teko palikti vieną, kol nulipau patikrinti pašto dėžutės. Kai grįžau išsigandus neatrodė. Bet palikti vienas, kad ir pietų miegą miegančias (tiesiog todėl, kad reikalui esant nubėgtum į šalia esančią parduotuvę) nedrąsu. Gal ir būtinybės didelės nėra.
Tiesiog smalsu ar vyksta kažkoks pasiruošimo pirmam palikimui namie procesas ("parengiamieji darbai") ir koks jis? Kaip jautėsi per tai jau perėję mamos ir pirmąkart paliktieji?
O tos, kurios tam įvykiui tik ruošiasi, kaip tai įsivaizduoja? Kuo užsiima vaikas, būdamas vienas namuose? Kokios didžiausios vaikus paliekančių tėvų baimės?

Sunku man tiksliai nurodyti, kuris amžius tinkamas vienam būti namuose. Savo mergučę pradėjau pratinti, kai jai buvo kokie treji: pradžioje palikdavau vieną, o pati trumpam nueidavau iki šalia namų esančio spaudos kiosko ar parduotuvės. Po truputį laiką ilgindavau. Dabar jai šešeri. Kasdien 12 val. paimu ją iš darželio, parvedu namo ir nuo 13 val. vėl išeinu į darbą. Taip pratinama kitiems metams, kai savarankiškai reikės ne tik pabūti, bet ir pareiti iš mokyklos, atsirakinti duris ir t.t. Ji lieka viena porai valandų: žaidžia, skaito, piešia, kartais šoka ar dainuoja (gal "Vienas namuose..."?). Grįžusi visuomet randu ją pasinėrusią į kokią nors veiklą. Kartais, kai išeinu trumpam, pasakau, kad už valandėlės grįšiu, ji gražiai paprašo: "O tu negali už dviejų?.."
Kas baisu, kai palieku vieną? Pradžioje atrakindavo duris. Kartą įsileido laiškininkę, kuri atnešė pranešimą apie siuntinį. Pati atsitempė iš virtuvės taburetę, pažiūrėjo pro akutę, tada įleido... Kai bariau, iki ašarų teisinosi, jog ji tikrai pažino tą laiškininkę. Bandžiau jai įrodinėti, jog septyni ožiukai, įsileidę į namus vilką, taip pat iš letenėlė pažino mamytę... Dabar net tėčio, kai kartą paliko raktus, nebeleido.

dar nesu niekada palikus savo vaiko vieno,bet noriu papasakoti istorija kai dar dirbau lt.
kartu su manim dirbo issiskyrusi mama,jos vaikas ejo i darzely.tuo metu buvo kokiu 4-5 metu.taip jau buvo kad musu darbas pamaininis,tekdavo dirbti ir dienines ir naktines.padeti mamytei nebuvo kam,vaika is darzelio paimdavo kitoje pamainoje dirbanti bendradarbe,o kai mamai budavo naktines vaikas per nakty budavo namie vienas.o vat viena nakti vaikiukas kazka susapnavo,pamane kad uz uzuolaidos kazkas stovi ir issigando..buvo gal 4 valandos ryto,kai vaikas atejo pas mama i gamykla.iki jos kokie 2 km.,gerai,kad vasaros metas ir svito jau truputi.kas po to pasikeite?niekas.toks jau yra gyvenimas.vieniems lengvas,kiti i ji turi dantim kabintis.vaikuti pabare,paaiskino ir vel dirbo kaip visada.kitos iseities nebuvo.

Šaunuolė Gerai viską suprato. Mane matyt tie įsileidinėjimai gąsdina labiausiai ir dar, kad nesusižeistų matyt...Vien matant kai po savo dviaukštę lovą kabarojasi šiurpas kartais nueidavo. Pasikabina pvz. mažė rankytes ant antro aukšto skersinės lentos ir kabaliuoja mataruodama kojytėm. Čia toks naujas užsiėmimas Kartais baisu ir pagalvot ko dar prisigalvot gali

Aš specialiai nepratinu, po truputį palikt vis netyčia išeina
Pirmą kart palikau net pusvalandžiui - 5 metų. Grįžom iš parduotuvių, apsižiūrėjau, kad pamečiau naują telefoną Sakau, - ar pabūsi, bėgu ieškot. Išleido tik suderėjom, kad kompu pažais. Grįžau - žaidžia ramiai. Dar dešros pats pasiėmė (beje, telefoną radau )
Ilgesniam laikui dar nebuvau palikus

Vyresnėlis paniškai bijo pasilikti vienas namuose. Bet kartą, kai užsiožiavęs nenorėjo eiti kartu su mažuoju broliu, kurio vieno dar neišleidžiam, laukan, pasakiau, kad gali rinktis "arba-arba". Išbuvo porą gerų valandų vienas namuose, kol močiutė grįžo su mažiumi. Jo aktyvi veikla buvo akivaizdžiai matyti,- perkraustė visas spinteles ir visus stalčius.
Bet vakare tai vis tiek bijo pasilikti vienas.

Aš vakare nesu vienos palikusi. Nors nemanau, kad kažko bijotų, nes mes namuose niekuo mergučės negąsdinam, nekalbam apie kokius nors siaubus baubus, raganas ar pan. Visuomet paaiškinu, jog tai - žmogaus fantazijos, vaizduotės padarinys, egzistuojąs tik pasakose, sukurtose istorijose. Be to, nuolatos kalbame, kokį pavojų "neša" degtukai, elektra ir t.t. Mergučei yra prisakyta, jog atsitikus kokiai nors bėdai, ji neturi slėptis, o geriau eiti pas kaimynus ir kuo skubiau prašyti pagalbos.

Manau, kad 3,4,5 ir 6 metu vaikas per mazas, kad valandai ar dviems ji viena palikti namuose. Man virs trisdesimt, bet kai esu viena namuose, nejauku. Xixi, toks mano argumentas. Be to, neisivaizduoju, kaip trimeti ar keturmeti ikalbinti viena likti namuose? Ar jau jis taip mielai ir liks, pamirkses akim: "Eik, mama, eik..".
Bet cia nuo seimu ir vaiku priklauso. Mano nuomone ir patirtis yra tokia, jei kazkam gerai kitaip - puiku. Be to, koks tikslas palikineti tokius mazus vaikus? Pratinti prie mokyklos gal dar ankstoka ( ir kazin ar jau pirmokas bus/privalu buti/ pareiti namo vienas?). Negi jau taip neimanoma jo su kazkuo palikti?

Už pinigus viskas įmanoma. Bet jei jie fontanu netrykšta, tenka ieškoti kitos išeities. Bet viskas nuo šeimos ir konkretaus vaiko priklauso.

Viskas labai priklauso nuo vaiko. Vyresniam užteko kartą paaiškinti (retsykiais primenam, bet jis iškart replikuoja: "Žinau".), kad nesislėptų, jei kas negera atsitinka. Bet jis ir taip visad kviesdavosi pagalbon. Esu tikra, kad, prispyrus bėdai, arba pagalbos kviestųsi, arba pats "rodą darytų".
O mažiukas, nors niekada nesam nei mušę, nei baisiai barę, jei tik iškrečia kokią eibę, iškart dingsta kaip į vandenį. Ir aiškinom(-am), ir šnekėjom(-am), kad reikia pasikviest suaugusįjį, kad likviduotų pasekmes, jei kas nors atsitinka; kad negalima slėptis. - Jokių poslinkių į gerąją pusę. Garantuoju, kad, kilus gaisrui, slėptųsi drabužinėje. Tiesiog jis toks yra.
O va, vienas turbūt ir nebijotų pasilikti..
Apie tai, kad vyresnis bijo pasilikt vakare vienas. - Suklydau, rašydama. Turėjau omeny, kad bijo pasilikti vienas, kai sutemsta. Nes mes su vyru griztam apie 18, o mociutei, su kuria jis buna po pamoku, kartais reik išeit kiek anksčiau. Tai iškartr kyla problema..

6 metų palikti vienai valandai ankstoka? Žinau , tiesa prastą, be vis tik pavyzdį kai 4 - 5 metų vaikas pats į darželį ateidavo (bet čia jau atitinkamos šeimos dalykas ) Tai rodo, kad vaikas tai gali (bet nesakau, kad taip daryti galima).
Žinau ir kitą pavyzdį (tiesa, suprantu, kad tai kraštutinumas) kai vaikas iki 12 klasės palydimas iki mokyklos ir pasitinkamas (nors nėra psichinis ligonis, bet ...tai matyt padarė savo darbą bendraujant su bendraamžiais ir kt.... ).
Koks tikslas? Pvz. kad ir toks - sėdi viena su sergančiais namie, vienam kuriam sukyla iki nežinia kiek temperatūra ar dar kas...Kvieti greitąją, atvažiuoja ir prirašo krūvą vaistukų (na kad ir nekrūvą). Vyras (ne pas visas jis dar ir veisiasi) dirba iki išnaktų arba išvis komandiruotėj. Laukti kol kažkas malonės atnešti ar vis tik pačiai bėgti į artimiausią vaistinę?
O kažkada (nors ir nesutariama kada) pratinti pabūti vieną (nors man tas procesas matyt bus iškart su dviem ) vis tiek teks.

Tu apie mus žinai???? Tik mūsiškė dar ir pareina viena, kai susitariam su auklėtoja

jeigu neklystu, tai i mokykla nuo septyniu dabar leidziama... . tai negi vaika is anksto nepratintumei, kaip jisai turi elgtis namusoe vienas, kaip duris atsirakinti, kaip valgyti pasisildyti....
Prisimenu, kaip mano pazistama pries kelis metus svarste keliu metu leisti vaika i pirma klase 7 ar 8. Ir beveik vienintelis argumentas velesniam leidimui buvo, kad vaikas nemoka duru pats atsirakinti..... tada juokinga buvo, o dabar mastau, kaip saviskius reieks pratinti.
Anksciau sunus sutikdavo kazkur po valanda viena palikti - ijungdavau filmukus ir viskas, bet dabar kazkodel jau nebesutinka

as savo metinuka mieganti ryte valandai palikdavau,ne keisdavosi pamaina darbe,as isvaziuodavau,o vyras dar valanda dirbt turejo.samdyt ka ne minties nebuvo ir taip vos vertemes,tiesiog palikdavau kaimynei raktus ir eidavau.aciu dievui per ta laika ne karto nepabudo

Mdas, jei tamstos šeima iš tų priklausančių rizikos grupei , tai jau turbūt apie jus Nors man rods , kad anoji mergiotė jau į mokyklą žingsniuoja

Nuo rugsėjo ir manoji žingsniuos

Manoji penkiametė pusvalanduką sutinka pabūti viena, kol sulakstau iki parduotuvės, bet tikrai tuom nepiktnaudžiauju. Palieku tik kai būna blogas oras, todėl nenoriu vestis kartu ir jei labai skubu. Labai norėčiau papratinti būti vieną ir taip paruošti artėjančiai mokyklėlei, bet yra keletas stabdžių: vienas iš tokių tai , kad laaaaabai bijau gaisro ( namai prikišti įvairiausios technikos), kita priežastis , tai jau anksčiau mamų minėta - baimė, kad įšsileis svetimus žmones. Ir dar daug kitų nelaimių prisigalvoju . Nu baisu palikti.

Mano vyresnėlė (6 m.) rudenį keliaus į mokyklėlę, bet abi su sese pabūna max 15 min. Abi jautruolės. Seniai moka vyresnioji ir duris atsirakinti, ir valgį pasišildyti, ir paskambinti kam reikia, ir sesei padeda susitvarkyti, bet ilgesniam laikui (na, kokiai valandėlei) nelieka. Gal ir gerai, vistiek nesaugu dar tokias mažes palikti, nors vaikas vaikui nelygus. Aišku, bepigu man nervintis, kai mes gyvenam virš senelių. Jų pagalba neįkainojama.
P.S. Aš pati prisimenu save vaikystėje, tai irgi kažkodėl bijojau pasilikti viena: bijau ir pelių, ir vorų, ir t.t. Ir iki šiol nenoriu būti viena. Užsirakinu keliom spynom, susijungiu visus telikus, tada ramiau.

Aha iki šiol prieš einant miegoti, minimum tris kartus tikrinu ar durys užrakintos O vaikystėj tikrai bijojau būti viena, bet tekdavo. Įsivaizduoju, kaip tėvai jaudindavosi palikdami tokią vištą

Nežinau ką galima vadinti palikimu vieną? Na man teko makulatūrą į kiemą išnešti kai sūnui buvo 8 mėn.
Buvo labai baisu, nors manęs nebuvo gal kokias 5 min. O dar reikėjo 3 metų dukrą palikti vieną namie kai sirgo, kol parsivedžiau vyresnėlį iš darželio. Nebuvao namie kokias 10-15 min. Tiesiog išeities kitos nebuvo.
Dabar savo vyresnį kartais palieku namie vieną porai valandų, kol į parduotuvę nuvažiuojam, jis tuo metu kompu pažaidžia. Jam 6 metai

Mano vaikis nuo 6 metu be problemu pasilikdavo jei tik paaiskindavau kur einu ir kada grisiu. As juo irgi pasitikejau, nes su juo galima viska susitarti, jis toks pakankamai ramus. O viena karta griztu namo, o vaiko namie nera!!!!!!!! Negaleciau dabar net papasakoti ka tuo metu patyriau.Prisigalvojau visokiu nesamoniu per kelias minutes. Nulekiau pas kaimynus gal pas ju berniuka nuejo, gal kur mate? Nei mate, nei girdejo...Zodziu puoliau i panika, islekiu laukan gal pamatysiu kur zaidzianti.Ziu - pareina mano sunelis su maximos maiseliu, sako gi pieno buvau nupirkt.. Nei pykt, nei bart..Tasyk pasikalbejom griezciau..

Mano didžioji taip pat rudenį eis į mokyklą, tad ir namie palieka su sese be problemų visai dienai, kai reikia. Moka naudotis mobiliaku, surenka numerį ir paskambina {šiemet jai paėmiau jau abonentą, kad nereiktų lakstyti su sąskaitų pildymais}, nuo 4m važinėjasi pati į muzikinę, kai sesė buvo maža, tai pakeisdavo jai sauskelnes, nuvalydavo visus kakulius ir t.t. Valgyt irgi moka ne tik pasišildyt, bet ir kai ką pasigaminti . Leidžiu būt savarankiškom ir pačiom suprast, kad ir savimi reikia mokėt pasirūpinti

Almux, oho kaip neitikimai skamba tavo pasisakymas, bet jei sakai, matyt, taip yra
Pala, o kaip ji nuo keturiu metu pati vazinejo i muzikine? I kokia muzikine ? Kaip tai pati?
Penkiamete moka pati pasigaminti valgyt? Kaaa? Virykle isijungti ar kaip?

čia ta didžioji 2000 metų gimimo?

O kas čia keisto? O į muzikinę leidžiu nuo 4m mokytis muzikos- dainavimo paslapčių ir groja pianinu. O kas liečia maistą, tai blynus iškepa be problemų ir dar būtinai prijuostę pasiriša, ko nedarau aš. Viryklę taip pat pasijungia pati, yra tas elektrinis uždegimo jungtukas ir uždega, jau išmoko sumažint liepsną ir bemažindama nebeužgesina visai. Labai nori ir bulves skusti, tik dar greitai pavargsta, tad jei pati nori- tai ir leidžiu. Kambarius irgi išsiurbia pati, belieka šlapiu skuduru pravalyt...

Almux, keista- nes iki siol nepazistu tokios savarankiskos penkiametes. Visai noreciau susipazinti ir gyvai

, beje, ji labai mėgsta nueit į parduotuvę ir nupirkt tai ko reikia kasdienai {maisto prekių}... Šiaip noriu, kad ji tikrai būtų savarankiška ir pati suprastų viską. Yra viena pažįstama pirmokė, kuriai motina neleidžia nė žingsnio vienai žengt, tai auga labai kompleksuota ir užgožta mergytė, net gaila jos. Bandžiau motinai sakyt, kad leistų nors kiek pačiai tvarkytis, tai likau nesuprasta. O pati stebisi, kodėl manoji tiek visko pati sugeba, ogi todėl- jog jai leidžiu pačiai daryt...

Mes saviskio labai neruoseme pasilikimui vienam. Tiesiog taip isejo. Kai jis buvo kokiu 3-4 metu jis uzprotestavo ir atsisake eiti su mumis i parduotuve. Klausiame - tai gal pasiliksi vienas namuose? Taip pasiliksiu. Na gerai, pasilik. Tiesa pasakius mes su vyru ko gero pergivenom labiau negu jis. Aisku pries iseidami prigrasinome duru niekam neatidarineti, neisdykauti, sedeti ir ziureti filmuka. Greitai apsipirkome ir parlekeme namo. dar pirmame aukste pradejau klausyti ar nesigirdi bliovimo. Ne . Ateiname, o jis sedi ir ziuri telika. dar sako ko taip greitai atejote. Ir po to vis laiks nuo laiko palikinejome. Palikdavome jam mobilu, kad jei kas galetu paskambinti mums. Bet viena karta, kai mes ji taip palikome, musu katinas uzsimane padukti ir isgasdino vaika - uzsoko ant jo, gal siek tiek ikando Ir grize dar uz duru isgirdome graudu verksma... Klausiu - ar tu senai verki, sako - taip. Taip sirdele man suspaude, kad oj oj. Po to nebenori pasilikti vienas, o mes ir neverciame. Tik kartais buna sunku susitarti. Reikia kazkur nueiti, o jis eiti kartu nenori, o ir pasilikti bijo.

Nesuprantu, kas per tragedija, kai vaikas vienas paliekamas namuose 3 metu (ar maziau). Jei nebijo, tai kame beda Beja, nuvaziuokit kada i kaima, kur gyvena tevai su vaikais (be seneliu). Ir ka pamatysit? Ogi, vyras visa diena dirba laukuose, moteris eina gyvuliu apsiserti, o vaikai (kartais vienas, o kartais ir visas pulkas) namuose sedi. Taip uzaugo mano tevai, seneliai, proseneliai (ir ne tik jie) ir namatau cia tragedijos. Negi is jusu giminiu ar pazistamu niekas negyveno kaime? Negi vaikus nuo kudikystes tempdavosi i tvarta kol gyvulius pasers ir karves pamels? Kazkaip abejoju Ir uzaugo tie vaikai

Tai kad nereikia nei kaimo... Jei pinigai fontanais netrykšta ir nėr šalia močiutės savos, tai ir turi tėvai kažkaip suktis. Vyresnelį miegantį palikdavom kokiai 20min jau nuo 1m. Aš dirbau mieste, gyvenom užmiestyje, popietinė pamaina baigdavosi 22val. o autobuso gryžt namo nebūdavo. Pati nevairuoju tai vyras atvažiuodavo manęs paimt. Žinoma neramu būdavo kiekvieną kart. Dabar jis ir pats jau nori pasilikt namie vienas, bet paliekam tik trumpam. Nors labai nori but savarankiskas, padeda namuose (grindis siurtb, plaut) Po truputį mokosi kaip naudotis mikrobangine, nes už poros metelių šito tikrai prireiks. Mažius jau nuo pirmos savaitės miegantis lieka namie, kol vyresnėlį nuvedu į darželį (gerai kad jis po langu )

Maniškė jau nuo 2 metukų viena pabūna, kai trumpam išbėgu į parduotuvę. Labai patogu. Aš apsisuku per 15 - 30 min., kai su ja valandos reikia ir dar prisiperkm visokių nesąmonių .
Bet, mana, kad čia labai individualu. Pvz. mano sesers berniukas labai landus ir tikrai vieną palikti baisu, nes ką nors iškrėsti ar pats susižeisti.
Bet apskritai, tai pabūti truputį vienam labai gerai - ugdo savarankiškumą

Pirma karta trumpam saviski viena namie palikau 4 metu - isbegau kokiai 15 min. i prduotuve, veliau buvo dar keli kartai, kai sirguliavo, o man verkiant reikejo sumoketi mokescius ir pan. Pasilikti vienas nebijo, tik pastebejau, kad butinai, kai palieku viena, i galva jam sauna netikeciausiu ideju... Labai nepraktikuoju kol kas to palikinejimo, bet sunui siemet sukaks 6, kitamet i mokykla, tai jau reikes intensyviau pradet mokyti tiek savarankiskumo, tiek kitokiu dalyku is suaugusiu pasaulio.

As savo merginas(4 ir 5m) namuose palieku gal kokioms 15-30 min, kol nueinu iki parduotuves. Turbut daugiau nerimauju as, nei jos. Preis iseidama visada pasiulau eiti kartu, bet jos pasitikslina ka pirksiu, jei nemato sau nieko tinkamo mieliau pasilieka namuose. Ilgesniam laikui pasilikti vienoms niekada nebuvo butinybes.

Saviskius palikdavau vienus nuo gimimo.Uzmigdau ir einu reikalu tvarkyt,nes maniskiai pakankamai patikimai miegodavo...Siaip mazyli vis dar palieku viena mieganti,kai noriu kokius mokescius ar siaip ka nuveikt,bei su kruva zaislu lovyteje,kol nuvedu vyresneli i darzeli...(jam 1m ir 1men.).O savaitgaliais,kad nereiktu trintis parduotuviu eilese palieku vyresneli (3,5 m.) su mazeliu mieganciu...Ta vienatve trunka nuo 20 minuciu iki 1 valandos...Susitvarko...O siaip ilgesniam laikui palikt galeciau nuo tada kai prades eit i mokykla.Nors cia nuo kiekvieno vaiko priklauso,nuo jo nuovokumo,brandos ir kitu dalyku...

Maniskis ir nenori nei i parduotuve eiti kartu,jis pareiske man maxima bjauri o ir kai tu eini su sese i lauka as paskui jus nesivilksiu Kai eina jo drauge ir pasivaikscioti tai jis eina,bet siaip tai neina is namu istempti.Pasilieka pora valandu drasiai namie,jis sako , man dar geriau galesiu pazaisti ir sese netrukdys,nu dar pasiskambina mociutei pasisneka,vis ne taip liudna buna,bet per prievarta tai niekur jo netempiu

Buvo toks metas, kai vaikinas (jam tada buvo 3 m ir 10 men) sirgo, o as nenorejau imti biuletenio Tuo metu dirbau naktimis, tai anksciau is darbo iseidavo, greit parlekdavau namo, o vyras ka tik budavo isejes. Tai gaudavos, kad vaikinukas budavo paliktas vos kelias min. Dazniausiai ji rasdavau dar mieganti

Buvo viena karta toks atvejis, kad velavau apie 10-15 min gristi. Grizusi radau vaikina sedinti prie tv, geriainti pienuka. Dar pasake: mamyte, kodel taip anksti grizai?

Aš savąją pirmą kartą palikau 4 metų, bet nieko pabuvo ir ramiai sau. Nuo tada esant reikalui palieku bet ne ilgiau kaip val, ir visada tele palieku - kad galėtų paskambinti. Tik miegančios tai jokiu būdu nepalikčiau, nebent prieš užmiegant pasakius, kad kai atsikelsi mūsų nebus. Manau kitaip labai išsigastų.

as tai savo irgi nepalikdavau,daba jai 5 tai jau daba lyg ir pasilieka,bet anksciau kazkodel paniskai bijojo kad uzrakinciau ja,o ilgiau palikt nerakinta baisoka gali isnest ka nors,o pati neuzsirakin.

Manau tai priklauso nuo vaiko. Yra ir drasesniu, ir baikstesniu. Manau reikia pabandyti palikti,o paciai uz duru pastovet, paklausyt kaip elgiasi.