QUOTE(jolka1224 @ 2010 01 22, 10:06)

Neperskaičiau visos temos, tad sorry, jei pasikartosiu, bet  KUR JŪSŲ VAIKAI IŠGIRSTA KEIKSMAŽODŽIUS????  mūsų namuose nesikeikiama, artimųjų rate nieks nesikeikia, vaikai nebendruaja su tokiais vaikais, iš kurių išgirstų keiksmažodį. Gal dėl to, kad aš auginu dukras, gal man dėl to nesuprantama?

keiksmažodžių vaikas gali išgirsti parduotuvėje, gatvėje, nebūtina su kuom nors bendrauti, eina pro šoną paauglių šmotas, ir beria "perliukus", o tokie mažiukai snargliukai, labai pagauną tuos "blogus" žodelius.
Gerai, kad jūsų aplinkoje nėra besikeikiančių, tik keistai nuskambėjo, kad jūsų vaikai nebendrauja su tokiais, iš kurių išgirstų keiksmažodį. Ar čia tikslingai nebendrauja, ar čia jūsų indėlis, ar tiesiog tokia aplinka? Nes, tarkim, maniškė, pirmuosius keiksmažodžius parsinešė iš darželio, plius t.p. negaliu garantuoti, o gal ir kur kieme nugirdo, kas žino. Aš t.p. auginu dvi dukras, bet aš su tokiais dalykais susidūriau, tad jie man suprantami.

Maniškis tai parsineša iš darželio,galima sakyti po diena kas naujieną.

O mes nebijome keiksmažodžių, neteikiame tam labai didelės reikšmės nuo mažumės. Vyras būna pasikeikia, ypač bendraudamas su draugais telefonu. Bet mūsų auklėjimo principas paprastas: geriau žinoti kas tai ir kad tai blogi žodžiai, kada jie sakomi, nei kad nežinotų kas čia per žodžiai ir nežinotų kada sakomi. Tame ir yra klaida, kad vaikai nežino, prisigaudo, po to tėveliai raudonuoja.

Gal tai ir klaidingas metodas, užtat rezultatas aiškus - vaikai nesikeikia. Bet žino, ką pasakyti "reikalui esant" tarp bendraamžių. Nes bendraamžiai tokie patys keikūnai. Pasaulio nepakeisi, kitų svetimų neauklėsi. Savi "orientuojasi" situacijoje.

Mano pazystama taip pat pasake isgirdus is vaikiuko sita zodi,tik iskart nusivede i virtuve ir dave cesnako,sako nugi kask taigi prasei,vaikiukas atsikando,daugiau to zodzio nevartoja

Mano keturmecio keiksmazodziai bezdaliukas, sudukas,
sikna ir durnius, Bet zino, kad cia negrazus zodziai, tai jei pasako, tai atsipraso, dar mane perspeja, jei kuri is ju paminiu, o riebesni jam nelimpa, dar nei vieno taip nera pasakes nors yra ir girdejas, bet gal todel, kad nesupranta ,kad tai negrazus zodziai ir jiem perdetos reiksmes nerodo.

as tai savo vaika laikiau nuo gimimo uzdares namie.
Neleisdavau jam su niekuo bendraut.
Jam dabar 16 metu.
Iki siol nera nera ne karto nusikeikes.
Vakar pirma karta istare "mama".
Su zmona net susigraudinom is laimes...

Man labai įsrigo bendradarbės pasakojimas
sūnui nepavyko pastatyt lego,susinervino.rėkia:-bledė!!!
vyras klausia,kas tai per žodis,jis tokio negirdėjęs.Gal berniukas ne taip suprato?Yra "tabletė".
Nuo tada jų vaikas taip ir keikdavosi-tabletė

kad tave kur aspirinas...ble!

prostamol uno

Auginu dvi dukrytes viena dar kolkas nemoka klabeti,na o kita tai tikra keikune kai paklausau tai net kad ir kaip aiskinciau kad negrazu taip kalbeti,kai atrodo jau pamirso ji ir vel pradeda savo zodyna gal kas galit patarti kaip atpratinti nuo tokiu sneku?

Manau kiekvienas vaikas skirtingas, neimciau i galva apsimesciau kad negirdziu Mano panelyte niekad nepasakius keiksmazodzio, o mazylis siandiena sako tu dune Ogo sakau kaip grazu, apsisuko ir nuejo
Bet va nuvaziuoju pas pusesere jos berniukui 5.4 m, ogo o tai ten zodynelis, mama kur..... , su... vadina, oi ir daug daug kitu, bet labai ziaurus Ir va kaip pas ja nuvaziuoju, manyciau jam reiketu bizunelio kaip kada, nes tie zodziai jau ne tokie kaip paprasti, o ten riebus

Pagalvojau, kad keiksmažodžiai, kaip peršalimas, ar sloga, labai svarbu pastebėti pirmus simptomus ir užkirsti tai "ligai" kelią. Man patinka, kai pavyksta mažą keikūną nukreipti lietuvybės linkme, t.y. arba pasakyti, kad nesupranta ką sako ( tik jokiu būdu žaibiškai nereaguoti, geriausiai iš vis į keiksmažodžius nereaguoti ir neužfiksuoti vaikui )ir apsimesti, kad galbūt vaikas norėjo pasakyti "rupūže", "gyvate" ar dar kokius lietuviškus, arba bent jau pakeisti keiksmažodžius į panašiai skambandžius žodžius (aukščiau kažkas rašė, kaip sėkmingai pakeitė keiksmažodį į paprastą žodį).

Įdomu, kaip tėveliai kovoja su vyresniai vaikais, kurie jau sąmoningai vartoja keiksmažodžius

Sunui,4,5m.Niekada nesikeike ir nesikeikia dabar,nors vyras keikiasi daznai ir vaikas tai girdi.Man net keista.Tikiuosi taip dar ilgai bus.Dabar gulejom ligoninei tai palatoi gulejo kita mama su tokio pat amziaus mergaite kaip musiskis.Tai man ausys linko kaip ji savo mama siuntinejo ir paciulpt viena vieta siule,zodziu baisu,o mama nieko jai nesake,tipo,negrazu,negalima...dar ta mergaite nurenge visas savo leles nusirenge pati,ir rode mano sunui leliu ir savo uzpakalius.Ir vel gi mama nieko jai nesake,o mano vaikas jai sako-apsirenk,taip negalima daryt Nu cia tai virsune,paprasiau,kad perkeltu mus i kita palata

Ogo cia tai tau Tai va mano giminaite taip nieko nesako

Kadangi vaikų savų dar neturiu, o sesutė jaunesnė mano nesikeikia. Bet va jau ilgą ilgą laiką prižiūriu dvi mergaites. Dabar vienai 6, o kitai 5 metukai. Ir kartą jauesnioji darželyje išgirdusi žodius bezdalė, pirdalė, durnė , labai jau jais didžiavosi, tai kartą, kai pradėjo taip kalbėt, sakau, o tu žinai ką tai reiškia? Sako ne, sakau tai kam sakai? sako darželyje vaikai irgi taip kalba. Bet sakau taip kalbėti yra negražu. Paaiškinau, kad vaikams, kurie taip kalba reikia burna su ūkišku muilu išplauti. Tai taip ir atprato. Tai dabar jei išgirsta, kad kažkas keikiasi, visada sako, kad tie vaikai/suaugę yra begėdžiai.

O šiaip visada buvau prieš tai, kad reikia vaikui trinktelti per užpakaliuką, kad suprastu savo klaidą. Gerai imkime kaip pavizdį tarkim 4-5 metų vaiką, tu jam nestipriai trinktelsi, ir vaikas toliau keiksis, nes smurtas to tikrai nepakeisi, kadangi jis nesupras ką jis blogo pasakė, jei jam nėra paaiškinama. Tuomet vaikas paaugs ir kokių 8-10 metų, pas jį jau bus daug didesnis negražių žodžių žodinėlis, jūs ir vėl jam trinktelsit, bet šį kartą jau stipriau, nes jam toks smūgis kaip 4-5 metų atrodys, kaip juokai. Vaikas vėl nesupratęs, darys toliau savo. 15-17 metų vaiką taip išeina, kad jau muš, vien dėl to, kad jis keikiasi, nes nuo mažų dienų jam nebus paaiškinama, kodėl negalima, ir kaip tai yra negražu. Ir galų gale tai bus jau smurtas.
Todėl aš manau, kad reikia nuo mažens su vaiku kalbėti ir aiškinti, kad tai nėra gražu. Rodyti pavizdį, kad teveliai nesikeikia, seneliai nesikeikia, o jis vienas keikūnas. Mažiukas susigės, ir taip žingsnis po žingsnį vaikas atpras.

Na mes kaip ir neturim didelios problemos del keikimosi. Būdavo gal kiek anksčiau, kad auklėtoja dažnokai pasakydavo, kai vaikas tą, aną pasakęs. ir visiškai dėl to nesiginčiju, nesakau, kad tikrai negalėjo ir pan., bet šiaip jis toks gerietis, ir tikrai žino, kas tie keiksmažodžiai, ir kad jie negeri, jų vartoti negalima. Kai tik keletą pirmų kartų išgirdau, paprašiau pakartoti ir pasakyti, ką jie reiškia. Jis pakartojo, bet nesugebėjo paaiškinti, tai aš jo paklausiau, kam vartoti žodžius, kurių net reikšmės nežinai? Tada ir pakalbėjom apie tai, kad yra gana daug negražių žodžių, ir juos sako ne tik vaikai bet ir suaugusieji, kad net ir mamai jie išsprūsta (supykus galima neretai išgirsti iš manęs blemba ), bet reiktų į juos nekreipti dėmesio ir pačiam stengtis jų nevartoti. Kai taip kalbėjomes vikui buvo apie 2,5 m. Db jam 4 m. ir atrodo, jis tą pokalbį vis dar prisimena, gal prieš pusmetį buvo paaštrėjęs tas naudojimas, bent auklėtoja taip ssakydavo. Nes galit ir netikėti, bet be tų pirmųjų žodžių, po kurių teko pakalbėti, nesu girdėjusi iš sūnaus nė vieno keiksmažodžio. (tikiuosi neprisikalbėsiu ) Ir visai neseniai buvo jo gimtadienis, jame buvo gan daug žmonių, tai viena teta priėjo prie manęs ir tiesiog negalėdama atsistebėti man prie visų pareiškė: "tavo sūnus pasakė ..... ". Aš jos ir klausiu, kaip taip buvo? o jinai paaiškino, kad jisai beniuniuodamas kažkokią tai dainelę ėmė ir pasakė. Aš nekaltinu tos tetos, kad ji taip viską sureikšmino, nes nebuvo to tikėtasi, kadangi kartais net taip galvoju, per dažnai jis būna tas, kuris daro viską taip kaip reikia ir pan, todėl per daug iš jo tikimasi (manau, čia biškutį mano vyro kaltė , jis nori, kad sūnus būtų kone tobulas). Po tokio tos tetos apsireiškimo man, iškart nukreipiau žvilgsnį į sūnų, uris viską girdėjo, ir tiesą pasakius, jau buvau pasiruošusi pabarti, bet pamačiau nuleistą jo galvą ir susigėdusią mimiką, todėl, nežinau, ar gerai ar blogai pasielgiau, bet nieko jam nesakiau. Žinoma tetų likau nesuprasta, bet.... Jis gi nieko tuom negražiu žodžiu nepavadino, tiesiog užsižaidė... Pilnai suprantu, kad gal darželyje tie "užsižaidimai" vyksta dažnai, bet jo tas susigėdijimas, manau, parodė, jog jis suprato, kad pasielgė negražiai, ir kad taip sakyti negalima, o tas, manau, ir yra svarbiausia . Na, čia, mano nuomonė . Tad, manau vaikams svarbiausia pirma pasikalbėti, paaiškinti, kad tai negražu ir kad šeimoje tokie dalykai nebus toleruojami. Bet jei tėvai elgiasi pan, manau, tada nebverta nieko aiškinti, nes jei nėra pavyzdžio, tai kam vargti...
Ir dar jei galima prailginsiu savo nuomonę . norėjau dar pasakyti, kad nereikėtų kaltinti darželio ir pan, kodėl vaikas keikiasi. Mes gi visi esam girdėję tų keiksmažodžių, bet juk ne visi keikiames. Taigi, taip ir vaikams turim padėti atsirinkti, kas gerai, o kas ne. Svarbu, tai padaryti laiku.

Šiais laikais keiksmažodžiai - kiekvienos mamos problema. Mano vaikas išmoko vieną keiksmažodį: durnas. Kiap gerai, kad ne tuos baisius keiksmažodžius kur visokie ŪŪŪ... bet aš tai manau taip: NEREIKIA diržo, jokiu būdu. Galima pliaukštelt sykį per šikną, bet tik tada kai jau visai padarė kažką tragediško. O iki tol reikia su vaiku kalbėtis. Ir galų gale patiems rodyt pavyzdį. Pavyzdžiui kai kas nors nutinka blogo sakyti ne keiksmažodį, o pvz "po šimts pypkių" arba "Žalia rūta". Vaikas ims pavyzdį iš jūsų. O jeigu jis turi vyresnį broliuką arba sesutę tai jūs jiems pasakykit, kad kai kas nutiks, nesikeikti ir pavartoti išvardintus posakius. Pasikalbėkite su vaiku, papasakokite jam apie visus tuos nepraustaburnius ir tai, kad jie blogai elgiasi. Vaikas turėtų suprasti. Ir prisiminkit - pradėkit tai daryt kuo ankščiau, kad vaikas įprastų.

taip...Kai vaikas pradeda keiktis ir dar sąmoningai, tai būna pavadinkime taip, gan "įsiaudrinęs"...Tai su leistis į diplomatinius pokalbius - beprašmika. Diržas - netikslinga. Būna, kad, rodos, lyg ir tarp kitko pasako "blogų žodžių". Maniškė jau tris dienas iš eilės mane vadina "durna boba". Nu aš tai apšalus. Nu iš kur ji tokių nesąmonių prisiklausė. Namie niekada taip nekalbame Ir taip vadina, kai ko nors jai neleidžiu, arba, jei kas nors būna ne pagal ją Tikiuosi, kad pasimirš šis posakis, nes labai jau širdį žeidžia
O keiksmažodžiai, manau, ne tik mamos problema, o ir visos visuomenės. Bet aš už tai, kad jei jau keiktumės, tai gražiai lietuviškai
Šiaip, visai įdomu būtų surinkti lietuviškų keiksmažodžių rinkinį Pasidalinkit, gal kas kokių įdomesnių žinot? Aš prisiminiau "rupūžai" ( čia gal tarmiškai )

nu bet va pvz maniskis ismoko zodi debilas...cia net ne keiksmazodis...as jam graziai aiskinau jog negalima sakyti, kad tai labai blogas zodelis, tai dabar taip isejo kad kiekviena diena as esu debile....ir man net verkti norisi...nebeturiu jokiu minciu kaip kalbet...

Nu maniskis isikale : Bliamba, sudas . Kas biski nepatinka, iskart: Bliamba, sudas . Namie tikrai kulturingai bendraujam, kur jis toks galejo prisirankioti zodeliu. Siandien atejo prie musu masinos, besedint aikstelej prie parduotuves dvi moteriskes, praso pinigu. Nu kaip cigones. Sakau, negraziai daro, praso is kitu, pinigelius uzsidirbti reikia. Sūnus sako: Gyvates kokios : . Nu nezinau, ar per multika koki nugirdo, neisivaizduoju, nesigyvaciaujam tikrai namie ir apie kitus taip nesnekam. MB linkes drausminti kaskart, as siulau nukreipti demesi kazkur kitur. Esu pasakius, kad tai negrazus zodziai, bet jei imdavau aiskinti, kaip tai negrazu, jis butinai dar 5 kart pakartos .
Siaip mielas vaikas, neagresyvus, gerietis toks, nu bet va, papilde perliukais savo kalba.

4,5m mergyte pas mus. darzeli nelankom.. keiksmazodziu ir taip suzino... tai sakom tai keiksmazodis,negrazu taip sakyt. sakom jei kas taip negraziai sakys,nekartok,o pasakyk,kad negrazu taip sakyt.. pakolkas ramu

Pakeiskite keiksmažodžius kokiais nors kitais, juokingais pasakymais, bet lietuviškais, pvz rupūžiuke tu, ot berželis, ir pan..

mano nei kart nesikeike man atrodo jei isgirciau butu ne gerai

Vaikai (bent mazesni), nesuvokia, kad tai keiksmazodziai, tad jiems jokio skirtumo jis lietuviskas ar ne.
As labai dziaugiuosi, kad pas mus per savaite sitie zodeliai pasimirso, ir ju nebegirdim

Manau kad pati geriausia reakcija i vaiko keiksnojimus - jokios reakcijos.Nezinau kaip bus kai paaugs mano mazylis bet jei taip nutiks kad keiksis,as tik pasakysiu jog nevalia taip negraziai kalbeti ir nukreipsiu vaiko demesi i kita idomesni objekta ir manau jis pats prades ramiai reaguoti i siuos pasakymus kol galu gale isvis nebevartos keiksmazodziu