Situacija eilinė: turiu šešiametę dukrą ir pusmetinuką sūnų - "karalaitė nuversta nuo sosto" netelpa gyvenime su mažuoju broliu.

Kiekviena diena persunkta pykčio, pavydo, neapykantos, klyksmų-isterijų, agresijos prieš visus, kurie "už brolį".
Kasdien bandom įrodyti meilę savo bendra veikla su vaiku (žaidžiam bendrus žaidimus, skaitom pasakėles, gaminam darbelius, išsiruošiam pramogauti), pokalbiais (pasakojam kokia ji buvo maža, kaip mes ją mylėjom ir tebemylim, aiškinam, kad broliukui kol jis dar toks mažas, reikia irgi dėmesio), bet situacija labai nepastovi: tai "meilės priepuoliai" broliui ("duok pasupsiu ant arkliuko", "pasodink, palaikysiu", "myliu balvoną"), tai neapykanta ir "kenkimas" jam (atima žaislus iš rankučių, gąsdina savo rėkimu "į veiduką", kol vaikas pradeda verkti, linki, kad mirtų, kad kentėtų).

Stengiamės kantriai ir ramiai kažką pakeisti, bet deja, gaunasi ne visada.
Susidūriau su situacija, kai nerandu sprendimo

Ji šuniukų mylėtoja-gerbėja. Netyčia, visai nepagalvojusi, broliui Šv. Kalėdoms nupirkau ropojimą skatinantį žaisliuką - šuniuką Vėliau, kai ėjome su dukra į žaislų parduotuvę ji pamatė tą šuniuką lentynoje ir aišku, jai "labai labai labai" jo prireikė. Ramiai pasakiau, kad Kalėdų Senis atneš tą žaisliuką broliukui ir jis galės su ja pasidalinti žaisliuku. Tai sukėlė jos isteriją. Parėjusi namo, įrašė į savo "dovanų sąrašą" nepaisant, kad netinka jos amžiui (žaislas skirtas 6 mėn. kūdikiui, o ne 6 m. mergaitei) ir pagrasino, kad jei to žaislo negaus, tai paims iš vaiko pati.

Labai nenoriu to žaislo dovanoti jai, nes: jai netinka kūdikiškas daiktas ir ji tikrai kels kasdienes isterijas, jei prašysime duoti pažaisti, o žaislas nepigus ir pirkti dar vieną žaislą broliui dovanų nesinori. Mergaitei dovana irgi jau nupirkta, pagal jos norą.
Dovanodama žaislą broliui sukelsiu isteriją ir neapykantą, nes jai jau nieko nebereikia, tik "būtent to" šuniuko. Terorizuoja mus žodžiais, kad "jei mane mylite, tai padovanosite tą žaislą".
Kai nuperkame ką nors broliui ji viską namie išdaužo-išmėto: visus berniuko žaislus , porą kūdikiškų žaislų jau nebeatiduoda ir neleidžia naudotis. Jei taip nutinka, kad užsimiršę paduodame, tai iškart priėjusi jėga išlupa mažam iš rankų, nesvarbu skauda jam ar ne.

Nebeapsikentusi pasakiau, kad Kalėdų Senis gali nuspręsti padovanoti "bendrą žaislą"-abiems, bet jau žinau kad tokiu atveju bus tos pačios isterijos..sąvokos "bendra" pas ją nėra.

Gal kas turite patarimų kaip išspręsti šį painų reikalą su dovana Dovanoti jai, jam ar abiems?

Aš tai nepirkčiau, jei dovanos jau yra (ir dar pagal mažosios norus) kam Jai, didelei mergaitei, ropoti skatinantis žaislas? ožiukai ir viskas:) Sėkmės

Sveiki,
skaitau apie Jusu "vargus" kurie labai pazistami (atrodo lyg pati rasyciau), namuose ta pati situacija: keturmete dukra ir pusantru metu sunus, nuolatinis pavydas, "tylus" kenkimas ir pan.
Del dovanos, gal ir nebusiu suprasta, bet as ja dovanociau dukrai. Bent jau man taip butu lengviau, nei nusiteikti nuolatinems isterijoms ir kovoms del zaislo, jei jis butu padovanotas broliui. Tiketina, kad po savaites kitos zaislas jai atsibos ir atiteks broliui. Siaip ar taip brolis ir be to zaislo prades ropoti, o jei ne tai vis tiek vaiksciot ismoks O broliui, tikriausiai, dar visai nerupi ka jis gaus Kaledoms. Galbut ta labai trokstama dovana pades kiek pakoreguoti dukros elgesi bent iki svenciu: juk Kaledu Senis viska zino apie vaikus, kaip jie elgiasi, ar tevu klauso ir pan., gali nuspresti ar dovana nesti ar ne

o mergaitė dar tiki kalėdų seneliu? ar žino, kad dovanas perka tėvai?

Ačiū už patarimą


Atsibosti, tai atsibosta, bet vis vien neleidžia net paimti..išrikiuoti jos kambaryje ir dar virvute perrišti, kad matytų ar ėmėm (aišku, kai nebūna namie aš atsirišu kas man reikia ir pasinaudojam, bet ta nesąmonė slegia )

Broliui tai tikrai nerūpi ką jis gaus ir be to žaislo ropos, sėsis, eis, tik labai jau šįsyk panelė reikli ir galvoju, kad dar labiau nepaaštrinti tos situacijos "viskas man", "gausiu ką noriu" ir pan.
Širdis nori vienaip (padovanoti dukrai ko trokšta), protas lyg ir sako elgtis kitaip (nenusileisti, nes tada kitąkart pareikalaus dar daugiau)

Taip, visiškai tiki.
Ji tą dovaną įrašė į savo dovanų sąrašą, kad tik broliui netyčia neatneštų

Šiandien pasakė, kad pameluosiu Seniui ir jis man atneš , o po to jau aš broliui neduosiu

Manau butina parodyti sesei, kad brolis yra lygiateisis ir mylimas, nes is vieno kaprizo ispildymo isauga daugybe kitu kaprizu
As stengiuos taip elgtis kad kol sese maza vyresnele butu mano "pagalbininke" taip ji jauciausi ir atsakinga ir kartu svarbi . Nu ir kol kas meile sesei begaline

oho kokia dygliukė tavo dukrytė
o sakyk, ką jūs pasarėt,kad kaip sakai,nuvertėt princesę nuo sosto?

tai gal tegu kaledu senis ima ir atnesa SI SYKI abiem vaikam vienodas dovanas
mana uvisai nebloga isimtis
paziuresit kokia bus reakcija dukros ir pagal visa teorija dukra turetu nesijaust nuskriasuta ar virsesne gavus prastesne ar geresne dovana

valiau kai atsibos mazius tures du suniukus

Tokia pati situacija. GDar kol sunus buvo mazutelis, tai sesei buvo gyva lelyte, kuria buvo idomu pasupt, pamaudyti ir pan. Bet kai paaugo , pradejo ropinet ir atiminet zaislus, prasidejo isterijos. Zviegimai - kasdienybe. Nors paskutiniu metu jau po truputi zaist pradeda abu. Manau kad zaislu pavydas bus dar ilgai, iki paauglystes tai tikrai

nieko sau negi ir manęs tas pats laukia

sakyčiau sesei padovanot kokį didelį rimtą šunį (ar kokį labai gražų ir nekūdikišką) o broliukui tą ropinėjimui skirtą, arba panašų žaislą bet ne šuniuko formos.
o dabar gaunasi vos ne ją erzinate -- to ko jinai nori, gauna brolis.

Būti pagalbininke galbūt nori ir jūsų vyresnioji Maniškės "įtraukimas" į mažojo reikalus (pabūk šalia, paduok žaisliuką) pas mus baigiasi trumpu ir aiškiu "aš tavęs gimdyti brolio neprašiau"

Ką padarėm? Suplanavom vaikutį "neatsiklausę"

Užjaučiu ir puikiai įsivaizduoju. Man irgi panašu, kad ilgam. Tas vaikiškas pavydas nesibaigia, gal kiek stabilizuojasi, aprimsta, bet niekur nedingsta ir laiks nuo laiko kyla situacijos, kai prasiveržia visa savo jėga.

Nebūtinai
Ne visi vaikai vienodi, daug vaikučių labai laukia sesių/brolių ir labai juos myli

Ir jūs visai teisi šioje situacijoje

Man viena mamytė padėjo gauti psichologės atsakymą į šį mano klausimą, tai aš gal pacituosiu jį šioje temoje (tiesa, labai gaila, nežinau tos psichologės vardo ir pavardęs, bet kai tik sužinosiu, čia parašysiu ):

"Šioje situacijoje galite pasinaudoti Kalėdų Seneliu, kaip auklėjamąja priemone, nes Kalėdų Senelis atneša vaikams žaislų atsižvelgdamas į jų elgesį. Nepamirškite pridėti, kaip kalbėsite su dukra, kad Senelis atneša ir tiems vaikams, kurie elgiasi blogai, bet dovanos tada gali būti ne tokios mielos, kokių jiems norisi. Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kaip aš apibūdinau vaiką: jis ne blogas, visi vaikai geri. Blogas gali būti tik vaiko elgesys. Todėl kai būsite nepatenkinta jos elgesiu, kalbėkite apie blogą elgesį, bet ne apie blogą mergaitę. Galite susitarti, kad kiekvieną vakarą Jūs padėsite dukrai ir pasikalbėsite apie tai, koks jos elgesys tą dieną nepatiko Jums o, greičiausiai, ir Kalėdų Seneliui, ir pokalbį užbaigsite dalykais, kurie patiko Jums, ir, greičiausiai, Kalėdų Seneliui. O po to pasakysite kažką panašaus į tokią palaikančią ir padrąsinančią frazę: “Kad ir kaip ten šiandien buvo, tikiu, kad rytoj tu gali pakankamai gerai elgtis ir dovaną vis tiek gausi, ir aš Tave labai myliu.” Dovanas geriau pirkti vaikams vienodas, nes dukrai tai gali būti kaip įrodymas, kad Ji tokia svarbi, kaip ir broils. Net jeigu tas žaislas nebus toks naudingas jai pagal amžių, kaip broliui, bet jis atliks kitą funkciją – nuramins jos nerimą. Labai gerai, kad žaidžiate visi kartu. Dar patariama dažniau vartoti žodžius “Jūs” (vaikai),” mes” (šeima). Šiais žodžiais dukra bus apibūdinama kaip priklausanti grupei (vaikų: brolis ir ji, šeimos: Jūs visi). Tai skatina sustietumo su artimaisiais jausmą. Labai svarbu, kad rastumėte laiko išeiti ar ką nors veikti tik dviese su dukra ir Jūs, ir Jūsų vyras. Tuo metu mama būna tik jos, arba tėtis būna tik jos. Tai palaiko, nes sunkiais momentais galite priminti arba garsiai prisiminti: “Va kaip išeisime dviese į čiuožyklą, pabūsime tik abi.”