Mano kleckui jau 10 su puse menesiu, kazkaip niekad nebuvo butinybes kazkur isvykti ar iseiti be vaiko, visur ir visada mes kartu. Atsiradus reikalui man iseiti ir palikti teciui, prasidejo bedos. Vaikas rekia iki vemimo iki nebekvepavimo manes nematydamas, taip reikalauja mamos, kai tik begte parlekdavau, mazylis is kart nurimsta. Kartais negaliu net i dusa nueiti - verkia ir niekas jo nesudomina, ko tik tetis nedare
Dabar turiu eiti i darba, ateina aukle, kol kas bunam kartu. Viena diena juos palikau trumpam, tai vaikas taip vel uzsireke
Ka man daryti, kaip netraumuojant vaiko ji priprati buti be mamos.
As jau visiskoj nevilty

Mano mazoji nepaleisdavo manes iki 1.3 metu, kol maitinau. Padaryti nieko negalejau, nors kartais labai norejau ishtrukti nors trumpam. Manau, cia toks ako harakteris, nieko cia nepadarysi ir reikia,kad jie tiesiog tai peraugtu, pvz mano pirmasis berniukas buvo zymiai paprastesnis, galedavau ji palkti kiek norejau:)
jei jums pasiseks su aukle, gal ji pripras prie jos per kelias savaites, o gal pamastykite ir siek tiek palaukite su ishejimu i darba, net vienas menuo labai daug reishkia

Pritariu. Kiekvienas vaikas yra individualus. Kita vertus, siuo metu vaikuciui pagrindinis zmogus ir yra mamyte:) O vaikas dar nemoka susitaikyti su jausmu, kad patenka i "kitoki pasauli". T.y. atitruksta nuo to, kas saugu:) O priestaravimus gali isreiksti tik tuo, kuo sugeba - verksmu. nesu psihologe, taciau nemanau, kad siuo metu reiktu i tai kreipti labai dideli demesi. Vaikas tiesiog turi suprasti, kad egzistuoja ir "kitas pasaulis", ne vien tik mamyte:) Tas pats buna ir nuvedus i darzeli - kad ir kaip skauda sirdis, taciau vaikuti tiesiog reikia palikti ir viskas. Po kiek laiko jisai nusiramina:)

ir mes taip pat vargstam,tik dar ziauriau pas mus dukrai 10,5 men. neleidzia neiti net i tuoleta,o jau ka kalbeti apie namu tvarkyma... jei pabandau padeti minutei viena ant kilimo pazaisti tai istinka toks isterinis priepolis kad visa pamelsta,paskui dar pusvalandi kukcioja

tik nepamanykit kad cia taip pati pripratinau,niekad taip nebuvo,tik pries pora dienu sitaip atsitiko

Sveikos mamos. Mano dukrai 1m ir 3 men. bet mes dar turim ta pacia problema. Be mamos jinai nebuna ne sekundes netgi su teciu nenori buti....vargstam. visur eina is paskos namie ir i tualeta ir i vonia. Jeigu iseinu i parduotuve ir palieku su teciu tai visa ta laika praverkia. kosmaras kazkoks. As vis manau, gal paaugs protingesne bus, nes kaip tada reiks eiti i darzeli jeigu jinai be mamos ne sekundes negali buti?

Sveikutes,

Na,mes jau po truputi pradedam isaugti mamytuko amziu. Prie aukles pratinau du menesius, po to palikinejau po mazu vienus, labai verke. Po to jau maziau, o dabar mano jaunuolis isigudrino, kad aukle nesiotu ji ant ranku, tada neverkia, padeda i asaras. Bet aukle kantri ir sake praeis ir rankinuko amzius, gi turi kazkada pabosti visa diena ant ranku. Jau pabuna ir su teciu, galiu net keliom valandom ir vakare kazkur palekti. Tiesa kol iseinu verkia, bet paskui nustoja.
Tai va, tokia mano patirtis, taip bijojau del savo maziaus, kad kankinsis bet pamazu susitvarke, teisingiau dar tvarkosi

sveikutes,as turiu lygei toke beda,nors po truputi ji baige praeiti....padariau klaida,kol sunelis buvo mazutis[dabar jam 3,10m]niekam jo nepalikdavau,i kiekviena verkima kreipdavau demesi,stengdavausi kuo greiciau nulekt i tualeta ar dusa,visur buvau su juo kartu....dabar tenka vaikscioti pas psichologus,vaikas priprato prie mamos,prie skiremo didelio demesio....noriu patarti,kad kuo dazniau palikti vaika[nors valandai] artimam zmogui,ir pacei atsipalaiduoti....nes kaip sakoma...mama laiminga-ir vaikas laimingas,....