Pries astuonis metus puikiai pagimdziau 3850 kg mergyte lygiai metus ja maitinai savo pienu dziaugiausiai motinyste ir svajojau apie antra leliuka, o gal net ir trecia . Pries du metus nieko neitardama, tiesiog profilaktiskai pasitikrinau- dvi miomos, dar po pusmecio jau sesios ir polipas. Polipa isoperavo ir gydytoja pranese, kad turiu apsispresti jei noriu vaikucio : arba krapstyti miomas , bet pazeidus gimdos audini iskyla gresme nepastoti ar neisnesioti leliaus arba pasistengti pastoti, bandyti isnesioti (jei miomos leis) ir gimdyti ( jei viskas bus gerai, tai pati pagimdysiu, jei ne sezario pjuvio metu pasalins gimda, nes su miomomis kitaip beveik nebuna.
Ka gi apsisprendziu bandyt pagimdyt. Po hormonui terapijos ir intensyviu bandymu- lygiai metai ir rezultas nulis. Padarau isvada, kad svajonems nelemta issipildyti, su drauge sia nedziugia zinia uzpilu sompanu, su brangiuoju leidziam vienas kitam ramiau naktim miegoti. Bandau gyventi su mintimi, kad turesiu tik viena dukra ( bet del visa ko paziuriu vaisingumo kliniko ikainius). Nuo negeru minciu apsikraunu darbais ir niekaip negaliu suprasti kodel gi taip pykina, na bet itariu, kad nuo darbines itampos. Po keliu savaiciu dasyla nusipirkti nestumo testa. Rezultatas teigiamas, bet negaliu patiketi nusiperku penkis, rezultatas tas pat. Dziaugsmui nebuvo ribu. Pries ir po pirmosios dukters gimimo gydziausi pas gydytoja Trakuose, bet gydziausi neoficialiai. O oficialiai kortele buvo poliklinikoj, kur privalejau uzsivesti nesciosios kortele. 8 sav. pradejau kraujuoti. Nulekiau I poliklinika, ir isgirdau, tai niekam nelinkeciau - ramiai pagulekit. Magnio pagerkit, vaistu jokiu , tokio mazo nestumo nera kuom saugoti, gamta pati nuspres. Teko vaziuot pas gydytoja I Trakus. Aciu Dievui gamta nusprendzia teigiamai ir gydytoja is Traku padeda. Taip visa nestuma dviem frontais ir tikrinausi. Poliklinikoj nustate termina 2008-05-05, Trakuose 2008-08-20 pagimdziau 2008-08-10 . visu nesutapimu gydytoju zodziuose net nevardinsiu.
Pagaliau nakti is rugpjucio 17 i 18 sulaukiu saremiu. Atvaziavom 8 val. gydytoja pasigulde is karto vandenis nuleido ir girdziu, kad sunerimusi akuseriai pranese, kad paruostu operacine. Vandenys truputi zalsvoki, bet beda - galvute labai aukstai. Guldo ant kairio sono, neleidzia visiskai judet. Saremius vos istveriu, bet jie palaipsniui nurimsta. Vel panika- leidzia skatinamuosius. Ir visa laika stebi vaikucio tonusus. As apkarstyta laselinem ir gydytojais su akuserytem. Nuguliu kairi sona vos ne iki melynes, kunas visas sustinges. Nusikankinu kaip reta ir vis matau aplinkui sunerimusius veidus. Galu gale man kyla noras...., kai apie tai pasakau, niekas nepatiki. Nes leliuko galvute niekaip neisistatinejo. Kai gydytoja paziurejo, tepasake stebuklai. 14 val pagimdziau pati be jokiu plysimu, sveika 3985 g ir 50 cm mergicka. Is tos laimes, kad nereikejo operuoti gydytoja pati vos neapsiverke. Truputi pasidziaugiam ir man duoda narkoze, kad atlikti gimdos revizija. Atsibudus po narkozes pirmiausia ka pamatau isbalusia savo gydytoja, kuri pranesa, kad as gimusi po laiminga zvaigzde, kad isnesiojau sveika, nedeformuota tokia ruibuile ir dar pati pagidziau, nes mano gimda kaip biciu korys, visa nuseta mazais miomu mazgeliau (ju apie 18 is ju 2 dideles apie 3 cm). Mintis baisi, bet mazulkos gimimo dziaugsmas uzgozia visas baisias mintis. 4 para po gimdymo, jau namie pradedu prastai jaustis, kenciu iki 9 paros, bet jau visai blogai. Vaziuoju i Trakus, gydytoja pranesa, kad didesnes miomos, susitraukinejant gimdai, nesitraukia kartu su ja ir nekrozuoja (atmirineja) tai sukele uzdegima. Reikia gydymo ir stebejimo, bet yra didele rizika, kad gali reiketi operuoti, o operacijos metu gimdos tikrai neiseis isaugoti, todel ji man siulo vaziuot i Vilniu i Santariskes, nes ten tokiai sudetingai situacijai daugiau gydytoju profesionalu.
O cia merginos visas linksmumas ir prasidejo. Greitoji is Traku mane atvezai Santarus, vyras su 9 dienu lelyte vaziuoja paskui. Skyriuje sutinka gydytoja (pavardziu neminesiu), ir pasako, kad yra antibiotiku, kuriuos galima skirti maitinancioms motinoms, bet man ju neskirs. As pradedu verkti, nes galvoje viena po kitos praskrenda mintys, kas bus leliukui, kaip ji valgys tuos misinelius, o jei netiks misineliai, o jei ligoninej dings pienas, o jei po buteliuko neims papo ir t.t.... IR CIA prasideda frazes kuriu nepamirsiu visa likusi gyvenima: mamyte, nesusireiksminkit, kam cia lakstyt ir veziot ta jusu piena, yra puikus misineliai, puikus buteliukai, ir is vis motinos pienas po 6 menesiu net nera naudingas vaikui, nes jame jau nera reikiamo kiekio imunoglobulinu. Jusu vaikelis lieka su teciu, ne su svetimu. Na ir kas, kad nera mociuciu ir nera kam padeti, tevas privalo su vaiku susitvarkyti. Cia noreciau pasakyti, kad turiu nuostabu vyra ir teti, nes jis puikiai susitvarke visas septynias dienas likes vienut vienas su mazulke.
Paskiria antibiotikus, labai stiprius. Pradedu klausineti kas bus su manim toliau, priemusi gydytoja pasako, kad gydys, jei nepades operuos, salins visa gimda, nes po gimdymo sutrinka kresejimo funkcija dar prisako daug argumentu del ko butu pasalinta gimda. As vel i asaras, ir vel fraze moteriske nesureiksminkit, gimda gi ne kiausides. Gyvenimas ir be gimdos bus pilnavertis, du vaikus jau turite ir gana ( o man tik 34.....) toliau dar graziau, antra diena mane pakviecia i apziura, apziuri keturiese ir pas visus keturis skirtingos nuomones (miomu kiekis ir dydziai svyruoja nuo iki) , nugali vedejos. Gulejau 7 dienas, gyde zveriskom antibiotiku dozem, visas dienas praverkiau, nes del gydytoju nesutarimu ryte girdejau viena , vakare kita, tai operavo, tai valyma dare. Aciu vedejai, nors ir nelabai maloni moteris, bet neleido nieko daryt. Bet ta nezinomybe ir gydytoju barniai, atsiprasant kai tu guli kojas uzkelus, apziuros metu buvo tikras siaubas. Galu gale paskutine nakti ligonineje dingo pienas, visa laika nusitraukinejau, o cia ryte atsikeliu tusti papai.....
Grizau namo kaip vaiduoklis. Mazyle papa paeme (nes saunuolis tetukas isrinko buteliuka su labai maza skylute, kad mazoji vos patraukt galejo). Bet mazute irgi buvo nerami, gavo ir ji stresiuko, dar po mano grizimo savaite pasikankinom su ja, nes niekaip papo nepaleisdavo, po 3-4 valandas ja laikydavau.
Na bet aciu Dievui ir supermamai...nes kai buvo blogai, pasiskaiciau, ka daryt, kai pieno mazai, pasiskaiciau kitu gimdymo istorijas ir tai man suteike daugiau stiprybes ( dar karta aciu visom rasancioms)
Dabar mes jau dideli mums jau 3, 5 menesio ir viskas gerai, valgom gerai, miegam puikiai, laukiam jau dantuku ir labai mylis ir sypsomes sesutei.
oas dziaugiuosi dviem savo mergickomis
Sekmes ir stiprybes visoms esancioms ir busimoms mamytems
pas mane 3 savaitemis apsiriko ir tai sakiau kad tai daug,o pas jus 3menesiais 
puikiai auga : 7menesiu svere 9,6kg,ugis 74cm. tai kas galetu gincytis su manimi del MP naudos po 6menesiu? 
turite daug valios. linkiu jums daug graziu akimirku,laimes jusu seimai 
labai saunu 
bet ir tevelis liuks, kad tokiu mažyciu stebukliuku rūpinosi pats 
Sveikinimai taip pat didziajai sesei 