Kažkada, toli toli gyveno mažas mėlynakis berniukas. Buvo jis gal trejų ar ketverių metukų, kai kartą žaisdamas kieme rado pievoje pliušinį meškiną...
„Vargšas meškiukas....“ - pagalvojo berniukas – „tu neturi draugų ir niekas tavimi nesirūpina...“
- Aš galėčiau būti tavo draugas - ištarė berniukas nuo pliušinio meškio valydamas žemes. - mes busime patys geriausi draugai..... visada būsime kartu... Tau niekada nereiks liūdėti!...
Berniukas parsinešė meškiuką namo, nuprausė, pasodino ant lovelės krašto. „Tau reikėtų duoti vardą...." - pagalvojo berniukas – „Koks vardas tiktų mažam pliušiniam meškiukui?.. Žinau, pavadinsiu ji Mažium...".
Kaskart eidamas miegoti ir ryte pabudęs berniukas apkabindavo meškį - "mano Mažius, geriausias pasaulyje meškis...".... prabėgo keli mėnesiai, mėlynakis berniukas vis rečiau prisimindavo savo naująjį draugą, bet kaskart pamatęs jį kur numestą pakeldavo ir vis kartodavo: "mano Mažius... meškis... mano draugas...". Viena diena lijo lietus, bet berniukas būtinai užsispyrė eiti į lauką... "mama, nu aš tikrai nelipsiu i bala, nu mama... beje, aš būsiu ne vienas, su manimi bus mano geriausias draugas Meškis...".... po ilgo įkalbinėjimo berniukas griebė už letenos meškiną ir išdūmė į kiemą... visur telkšojo balos, o iš dangaus vis dar pliaupė lietus.... "kaip gražu visur" - šukavo iš džiaugsmo berniukas, bandydamas peršokti eilinę balą...
Ir vėl šlapios kojos, lietaus lašai tekėjo vaiko veidu ir krito už apykaklės... brrr kaip šalta.... staiga berniukas paleido iš rankos meškio leteną.... Mažius įkrito į didelę purviną balą, kurioje stovėjo senas purvinas automobilis....
"Tu toks purvinas, Mažiau...." berniukas pritūpė prie balos krašto... "aš negaliu tavęs toookio neštis namo, mama liepė neišsipurvint..."... "Nepyk, Mažiau.. aš tikrai negaliu..." staiga berniukas atsistojo ir nubėgo į kambarį.... liko meškis purvinoje baloje gulėti su savo vieno mintimis... Niekam jos nerupėjo.... ir net verkti negalėjo - pliušiniai meškiai neverkia... niekada neverkia... už meškiukus verkia lietus... gūdžiomis naktimis, kai į langą barbena lietaus lašai, o žaibo blyksniai apšviečia miestą, tokiomis naktimis, kai norisi lysti į lovą ir niekada nebepasirodyti... ir tokiomis naktimis, kai lietus ir žaibas yra priežastis būti su draugais... tokiomis naktimis lietus verkia už visus pliušinius meškiukus, kurie negali patys verkti, nors ir kaip to norėtų...

tokia sakyciau,liudna pasaka, o ta pabaiga skaitydama jauciausi kai siaubo filme. Bet galima kazko pamokyt vaika.

ne visiems vaikams tinka sita pasakele, tikriausia priklausomai kokio amziaus jusu vaikas

Mano 6 metu vaikui patiko, aciu!

man tai noretusi pabaigos grazesnes,ne tokios liudnos

Na jau, juk negali visos pasakos baigtis gerai. Juk galima tiesiog paklausti vaiko, kaip jis elgtusi... Ir sukurti pasakai kitokia pabaiga

mmm, graži pasaka, bet pabaiga tikrai liūdna norėtusi pratesimo.....tarkim, kitas vaikas būtų suradomeškiuką ir priglaudė, o anas suprato, kad padarė negerai, bet buvo jau per vėlu, savojo meškiuko neberado baloje....

taip..labiau pamokanti..

Na retai tenka tokiu liudnu pasaku skaityt. Pasaka-drama

O ci anuo mano sunaus:

Mes mėgstam linksmesnes

Primena seno rusisko multfilmo scenariju..Tikrai pamenu kazka apie pliusini meskiuka, berniuka ir lietu

Įdomi pasakaitė, mūsų meškiukai staigiai atsidūrė lovoje ir nukeliavo kartu į sapnų karalystę

grazi pasakele,bet pabaiga visai liudna,galejo pasakele baigtis linksmiau

superine pasakele, pamokanti vaikus...
skaiciau darzeli vaikams tai labai patiko ir kilo daug diskusiju apie pasakos herojus.

Man ir noretusi geresnes pabaigos..Reiks sukurti savaja versija..

Laba grazi pasakele, parasyta taip pat labai profesionaliai, pati beskaitydama vos neapsiverkiau
saunuole autore
P.S. mano 2 ir 4 metu mergaiciukem tt.p. labai patiko, tik labai daug klausymu iskilo- visai miegot nenori teks dar viena paskele skaityti

Liuks pasakyte! Pabaiga liudna, bet pamokanti.

Aciu merginos smagu, kad patinka

Man irgi primine rusisko multiko scenariju, tik ten pliusinis meskiukas isejo is namu, nes mergaite gavo nauja klouna ir su juo nebezaide, o paskui, per lietu mergaite rado savo meskiuka smelio dezeje, apsidziauge ir t.t.
Vadinasi Senas zaisliukas turbut, maciau sunus ziurejo neseniai (visa kolekcija turim senosios animacijos)

Pagirtina pati ideja kurti vaikams pasakas, labai originali
Deja as tokios fantazijos neturiu

as pabandysiu savo mergaitei pasekti su tokia pabaiga: kai berniukas grizo namo, suprato, kad jam kazko truksta, kazko nera kambaryje... melynakis berniukas (reikes varda sugalvoti) suprato, kad jo kambaryj nera meskio, nera ko apkabinti ir nera zaisliuko, kuris i ji ziuretu mieganti (taip vaika prikalbinu savo kamabryj miegot, nes kitaip zaisliukam liudna bus).
berniukas isbego i lauka, visur vaikstinejo kur buvo su savo mylimu meskiu, bet meskiuko neberado. berniukas liudejo, kad pamete savo zaisliuka - juk ji buvo galima ismaudyti ir nebebutu purvinas! visalaik berniukas liudejo, kad nebeturi savo zaisliuko...
(o kad vaika pralinksmint, pasakysiu, kad meskiuka i namus paeme mergaite)
tik karts nuo karto prminsiu, kad berniukas liudejo, jog ismete meskiuka (cia bus priminama tuo tikslu, kad manoji nemetytu zaislu )

as nesakyciau, kad lietus tai yra meskiuko asaros... tada lietus vaikui pasidarys graudus dalykas, liudins mazaji. o juk lietus is tikruju yra linksmas dalykas

Meskiukas tai labai mielas vaiku sapnu personazas..

Graži pasakėlė, tik vaikučiai visada nori laimingos pabaigos