as ruse, vyras rusas su vaiku bendraujame rusiskai ir vesim i rusiska darzeli bei mokykla. lietuviu kalba puikiausiai ismoks bendraudama ir mokykloj. jau dabar nuo kudikystes vaikas "pratinasi" prie lietuviu kalbos nes poliklinikoje, lauke pakalbina lietviskai, kartais ir as pasnekinu ja lietuviskai, kad ne butu "soko" kokia cia kalba su ja kalbama, kuo daugiau girdes abieju kalbu tuo lengviau ir greiciau ismoks. sako kad tokie vaikuciai pradeda veliau kalbeti, bet manes tai negasdina

as esu lietuve ir kalbulietuviskai ir rusiskai kaip reikai susikalbet su vyro giminem, kurie nesupranta lietuviskai. vyras rusiskai sneka daugiausiaia tik su giminem, su manim leituviskai. turim du vaikus vienai 4 metai kitai du , vyresnioji daug maz jau supranta tik kalbet nemoka, o mazoji tai bezdzioniauja bet velnias zino ka ji supranta. abi lietuviskai sneka, nes as su jomis lietuviskai , o vyrais ivairiai kaip uzeina. eina i lietuviska darzeli , ir lesiu i lietuviska mokykla, vyras sako kad i rusiska, bet jai jos lietuviskai sneka joms bus sunkoka ismokti . labiau reigalinga kalba yra leituviu ir anglu, o rusu manau jos ir taip jau mokes susisneket kaip paaugs.

Galiu Jus paguosti, kad Jusu lituaniste gali buti tiesiog siaip bjaurus zmogus is prigimties . Mano vyresnelis mokykloje labiausiai bijo lituanistes - vat megsta moteriske pasitycioti is mokiniu, pazeminti , tikra teroriste , mano atveju, tai manau jai net nesvarbu vaiko tautybe .
Uzsukau i sia temute, nes turiu misria seima. Vyresnelis lanke rusu darzeli, o dabar - lietuviu mokykla. Nuo pat mazens jis puikiai atsirinkdavo, i ka reikia kreiptis rusiskai, o i ka - lietuviskai, neplakdavo i viena sakini dvieju kalbu. Bet mokykloje lietuviu kalba "neblizga" - pradiniu klasiu mokytoja visa beda suverte dvikalbystei . Dabar turiu galvosuki del mazosios - nuo kokio darzelio pradeti .

As su mazyle kalbu rusiskai o vyras lietuviskai, tikimes kad puikiai kalbes abiejom kalbom d r noreciau ja vesti i rusu darzeli, bet giminaiciai nepritaria...

Manyčiau kad vaikas turi eiti į darželį bei mokyklą ten kur galės bendrauti gimtąja kalba. Kitaip jis vengs bendrauti su kitais vaikais. Jei tai tesis ilgesnį laiką - pareis visos pasekmės: jis nesivystys kaip asmenybė, užsidarys savyje, gyvenimas vietoje džiaugsmo neš tik liūdesį ir nuoskaudas.
Jei šeima yra mišri, ne taip paprasta yra pasirinkti kokią kalbą yra gimtoji. Logiškai mastant, geriau pasirinkti lietuviu kalbą, juk gyvename Lietuvoje. Bet manyčiau, kad protas nepadės išspręsti šio klausimo. Jei vaikas žymiai stipriau prisirišęs prie mamos, jei su tėvu bendrauja vos 5 min. per dieną, jei mama didžiuojasi to kad yra rusė (kartu didžiuojasi ir to kad yra Lietuvos pylėte) ir panašius jausmus galės išauginti savo dukros širdyje - akivaizdu kad vaikas pasirinks rusų kalbą. Ir tai labai gerai! Žmogus kuriu širdyje yra dvi meilės: Lietuva ir Rusija - emociškai yra dvigubai turtingesnis bei laimingesnis.
O jei taip nėra, jei mažylė, kaip ir visos mergaitės, labiau gerbia tėvą - nereikia jai trukdyti pasirinkti būti tikrą lietuvė.
Tačiau tai nereiškia kad jį neturi didžiuotis tuo, kad jos gyslomis teka ir rusiškas kraujas. Ji turi išmokti bent susišnekėti rusiškai. Nevalia pamiršti jokių savo šaknų.

O grįžtant prie loginio mastymo: bet kuriam lietuviui pravartu žinoti rusų kalbą, juk Rusija yra didžiausias mūsų kaimynas, viena iš įtakingiausiu valstybių pasaulyje. Su ja Lietuvą sėja daugybe ekonominių ryšių. (Nepaisant to kad pastarąsias 20 metų Lietuvos valdžia visaip steigdavosi tam sutrukdyti). Nežinau ką sau galvoja valdžia, o žinau kad beveik visur besikreipiant dėl darbo klausiama ar mokėsi susišnekėti rusiškai.

Man asmeniskai labai neigiamai nuteikia mokymo lygis rusiskose mokyklose ir, apskritai, visa emocine, intelektualine aplinka. Ar ismoko rusiskos mokyklos taisyklingos rusu (kartu ir lietuviu) kalbos, ar tiktai beveik gatvinio slengo? Mano nuomone, jei tik imanoma, geriau leisti i lietuviska mokykla, kad bent jau valstybine kalba gerai moketu. Zinoma, gyvenant tokioje vietoje, rusu kalba moketi, jos neuzmirsti, yra irgi labai svarbu...

Labai keistas požiūris. Ar jus kalbate apie kažkokią mokyklą konkrečiai? Manote kad mažai yra lietuviškų mokyklų, kur aplinka yra daug baisesnė negu čia aprašėte?
Leiskite paklausti kodėl jums parūpo šį temą?

nezinau, kur kreipeisi - ten kur dirbu zymiai labiau reikalinga yra anglu kalba. Ir pvz su kokiai latviais ar estais rusiskai bendrauju tik todel, kad man tai sekasi lengviau nei angliskai ( snekamoji kalba). Kai darbinausi, apie rusu kalba neklause nei zodzio, o ir kokie mokymai buna arba lietuviu, arba anglu kalbomis - dar neteko matyti rusu kalbos pasirinkimo
O ekonominiai saitai yra uzmegsti ne tik su rusija, kad reiketu i tai gilintis - atvirksciai manau, kad pvz kuri nors skandivavu kalba duos geresniu rezultatu, nes specialistu gerai kalbanciu siomis kalbomis nera daug.

O i kokia mokykla leisti, priklauso nuo labai daug ko - yra pazistamu tarpe ne lietuviu ir jie savo dukra leidzia i rusu mokykla, bet vaikas ganetinai laisvai ir taisyklingai kalba lietuviskai ( pradinuke). Keisciau atrodo, kai namuose bendraujama yra rusiskai, vaikui lietuviu kalba ne itin sekasi ( kalba netaisyklingai, maiso zodzius), bet jisai vis tiek yra uzrasomas i lietuviu mokykla. Buvo sunaus klaseje vienas toksai vaikas, tai atvargo 4 metus su juo tiek klases mokytoja, tiek klasiokai ir jau i penkta klase tevai nusprende ji leisti rusu mokykloje ( nors ten itariu irgi bus problemos, nes pradineje rusu kalbos tai nemoke, tai idomu kaip seksis vaikui tvarkytis su gramatika ir stilistika)

Sutikite, kad vis dėl to bet kuri Skandinavijos šalis yra nepalyginamai mažesnė už Rusija. Be to Lietuvos produkcija dar negreitai pasieks tokį lygi, kad galėtu konkuruoti su skandinavais (ir atvirkščiai mūsų pragyvenimo lygis dar ilgai augs iki tol, kol mums bus įkandama brangi Skandinavijos produkcija.) Visa tai lemia, kad bendradarbiavimo su kuria nors iš Skadinavijos šalių atvejų skaičius dešimtimis kartų mažesnis negu su Rusija (net jei neskaičiuoti kitų buvusių TSRS respublikų).
Tad, jei jūsų vaikas mokės pvz. suomiškai, vargu ar tai jam pravers daugiau nei porą kartų per gyvenimą. Be to, Skandinavijoje gal tik Belgijoje sunkoka susišnekėti angliškai, o visur kitur žinant anglų, bendravimo problemų nekyla.

... gal labiau pravartu būtu žinoti pvz. kinų kalba, tačiau renkamės iš realių galimybių.

Turiu du vaikus. Gyvename Kaune, kur rusų tiesiog nemėgsta švelniai tariant. Namuose su vyru kalbame rusiškai, abu baigėme rusišką mokyklą, lietuviškus universitetus. Darbe tikrai reikalaujama rusų ir anglų kalbos (gerai dar būtų vokiečių ir lenkų, bet minimumas - rusų ir anglų). Dukra nuo 1,5 kalba rusiškai, nuo 3 - lietuviškai. Išmoko be didelių pastangų. Darželio nelankė jokio dėl sveikatos problemų. Kai atėjo laikas galvoti apie mokyklą nusprendėme leisti į lietuvišką, dėl ko paskui labai gailėjausi. Ir ne dėl to, kad vaikas būtų nepritapęs, ne, ji labai bendraujanti, visų mėgstama, lyderė ir viso ko iniciatorė. Buvo viena geriausių mokinių klasėje. Laikui bėgant ji, kalbėdama rusiškai, pradėjo vartoti vos ne kas antrą lietuvišką žodį, ir ta kalba tapo labai netaisyklinga. Čia reikia pastebėti, kad visą tą laiką du kart per savaitę pas mus ateidavo repetitorė ir dukra mokėsi rusų kalbos pagal 1-2 klasių programą. Taigi, tiesiog norėdami, kad mūsų vaikas mokėtų gerai (o ne kažkaip susišnekėtų netaisyklinga kalba) abi kalbas, nuo 3 klasės perėjo į rusų mokyklą. Jokių problemų dėl to nebuvo, nes viską, ką turėjo iki to laiko mokėti, ji mokėjo. Reikalavimai šioje mokykloje tikrai griežtesni (aišku, tai ir nuo mokytojos priklauso), ypač matematika, todėl dukra pradėjo rimčiau žiūrėti į mokslus, nes anksčiau tai buvo kažkoks smagus žaidimas, kas man irgi nepatiko. Lietuvių kalba (dėl kurios čia labiausiai pergyvenama) tikrai nenukentėjo, be to, jos vaikai mokosi pagal tuos pačius "Šaltinėlius", tik vėluoja 1 klase. Dar papildomai yra lietuvių kalbos vadovėliai. Ir nepasakyčiau, kad lietuvių vaikams lietuviškoje mokykloje lietuvių kalba sekėsi geriau negu mano vaikui, netgi atvirkščiai. Dabar papasakosiu apie sūnų. Su juo viskas kitaip. Kalbėti rusiškai pradėjo nuo 2, kalba gerai, jo turtingas žodynas, protingai dėsto mintis (greitai bus penkeri). Bet su lietuvių kalba jam nesiseka, neišeina taip paprastai imti ir pradėti šnekėti. Jis nėra toks mielai bendraujantis kaip dukra, mieliau žaidžia vienas. Pasirinkome kitą kelią - skaitome knygutes lietuvių kalba, padrąsinu jį šnekėti su vaikučiais. Jis supranta jau daug ką, surezga kelis sakinius, bet jam toli gražu ne taip paprasta kaip buvo dukrai. Tačiau žinau, kad ir jis išmoks, tiesiog jam reikės daugiau laiko. Ir dar norėčiau pasakyti netolerantiškai kitataučių atžvilgiu nusiteikusiems asmenims - jūsų klausimai: "O kodėl jūs su vaiku kalbate rusiškai?", "O kodėl, vaikeli, tu su manimi nekalbi, tu juk viską supranti" (šita frazė ištarta medicinos seselės ligoninėje betraukiant iš jo rankos kateterį, bėgant kraujui ir vaikui spiegiant nesavu balsu) tikrai nepadeda vaikui išmokti. Daugiau geranoriškumo, ponai ir ponios, ir mes visi drauge, kaip sakoma, ilgai ir laimingai gyvensime

perskaiciau Liolik tavo pasakojima ir užsiutau ant tokiu šundaktarių! teisybės labai daug parašei. Aš ieškau rusakalbės auklės Kaune, kad vaikas mokėtų ir rusų kalbą - ir man taip sunku..... nes Kaune tikrai kažkos durnas požiūris.....

Мои дети недавно получили второе литовское гражданство, первое России (Гражданство получили в этом году, летом. Родились дети в России, все мужья у меня не литовцы )
У меня уже давно 2 гражданства, второе литовское мне еще выдали в России http://www.youtube.com/watch?v=srPDt-YdNCQ...feature=related

Galiu iš savo ir daugelio kitų patirties pasakyti, kad šnekėti pradės tik kai tuo prireiks. (pvz. eis į kokią sporto ar technikos sekciją ir teks bendrauti lietuvių kalba). Ir kuo anksčiau pradės tuo lengviau seksis.
Tą žinodamas, aš savo vaikus nuo 3 metų trumpam leidau į lietuvišką darželį. Nepasakysiu kad jie labai laisvai ten bendravo, (vis gi kalbos barjeras jautėsi labai stipriai). Bet sūnus 1.5 metų atbuvo, dukra - metus. Už tai po to, toks "įdirbis" liko visam gyvenimui - jokiu problemų su lietuvių kalba neturi iki šiol, be to ir anglų įsisavina labai lengvai. Šiais metais pradėjo mokytis vokiečių, taip pat sekasi neblogai. Ne veltui sakoma: jei išmoksti vieną svetimą kalbą - nesudaro problemų išmokti dar dešimtį.

aš esu kaunietė. Tai galiu pasakyti apie tą "durną" požiūrį... šiaip tai lietuviai tikrai yra durnai tolerantiški žmonės. Kas ant jų nešika.. lenkai šika, rusai šika, žydai šika, o jie vis tyli, toleruoja..
Man irgi buvo vienodai, kokia kalba mane kalbins - rusų ar lietuvių. Tačiau po keleto rusų išsišokimų, pasidarė nevienodai.
Taigi, tik asmeninė neigiama patirtis iš rusakalbių ir suformuoja durną požiūrį į pačius rusakalbius.
Nieko asmeniško. Tik tokios mintys kilo paskaičius postą.

sveikutes ko cia taip tylu?
o as parasysiu savo patirti,gal kas nors man ka nors protingo patars!
gyvenam mes ne lietuvoje,vyras mano nieko bendro neturi nei su lietuviais nei su rusais! O va dukra viena diena man ir sako : mama as noriu ismokti rusu kalba! As ir sakau, va cia tai jau tolima genetika prabilo!!! mano 3 trys proseneles is 4 buvo is Rusijos ,zodziu grynakraujes...Kadangi tai buva gana senei, taip kad jau seneles mano buvo abi mokytojos ir abi lietuviskus mokslus buvo baigusios ,taip kad mes kaip ir jautemes esa lietuviais! na bet kalba ne apie tai, kalba kaip man dukra ismokyti rusu kalbos? Zodziu jai bus 10 mretu ,jos gimtoji kalba yra prancuzu,moka ji ir lietuviu,moka ji ir anglu, nes as ja taip sakant prie kalbu spaudziu! Ir va dabar mastau kaip cia nepraleisti tokios progos ypac kai yra didelis noras .Turiu ir knygu is lietuvos, ir pasaku, ir gramatikos,ir cia vietoje radau rusu kalbos knyga, bet kazkaip neinasi man tie mokslai ...Ar as tokia negabi ???Gal kas nors turi kokiu geru ideju?Paskutinis var ieskoti rusakalbio vaiko ir pasikviesti pas save per atostogas ,taip dariau su draugiu vaikais tai lietuviu kalba labai pasitobulindavo ,man nereikia kad butu super lygis man reikia padeti pagrindus, o gyvenime reikalui esant ismoks greitai !

Mano galva, reikia švariai kalbėti ta kalba, kuri yra valstybinė. Ir Kaune su tuo požiūriu yra viskas tvarkoj. Man kur kas nesuprantamiau, kai Vilniuje spaudos kioske noriu nusipirkti troleibuso bilietėlius, o į mane - lenkiškai: "tipo nesuprantu, ko tu nori". Koks laukia likimas rusakalbių vaikų Lietuvoje? Dosnus ir turtingas, jei tėveliai supras, kad jiems yra sudarytos visos sąlygos kalbėti mažiausiai dviem kalbomis: valstybine ir gimtąja. Kiek lietuvaičių išvyko į Airiją, Angliją, Ispaniją, Norvegiją, JAV? Kiek ten tautų, tautelių persipynę su savo kalbom? Kas jau čia būtų, jei kiekvienas atvykėlis reikalautų, kad su juo visam pasaulyje kalbėtųsi JO kalba? Jei gyvenate Lietuvoje, būkite malonūs, gerbkite jus priėmusią valstybę ir išmokite jos valstybinę kalbą (kaip ir gyvendami bet kurioje kitoje šalyje). Niekas gi nereikalauja, kad namuose kalbėtumėt lietuviškai, bet pykti ant darbdavio už tai, kad nepriėmė į darbą dėl valstybinės kalbos nemokėjimo, irgi neturėtumėte.