sveikos brangiosios mamytės, skaitau gimdymo istorijas ir taip silta, jauku. uzplusta prisiminimai kaip mano mazieji atejo i si pasauli. pirmasis mano stebūklėlis - dukryrė, ji jau didutė 4,5 metukų. jis buvo planuotas ir labai lauktas vaikas. nusprendus mums su MB susilaukti vaikiukų ilgai laukti nereikėjo, jau kitą mėnesį, gruodį gudytojas patvirtino kad laukiuos ir tai buvo savotiška Kalėdinė dovanėlė mums, nes tai nutigo gruodžio 24 d.dar kaip vakar pamenu ejau, tiksliau skridau kaip ant sparnu namo. šventės buvo pasakiškos, juk mes jau 3.
niestumas ejo visai neblogai, aisku kamavo visos niesciuju vargai - pykinimas, vėmimas, rėmuo, tinimas (ypač vasarą). mano numatytas terminas buvo rugpjūčio 8. jus neisivaizduojat kaip as laukiau kad tik kuo greiciau, nes vasara karsta, pilvukas nemazas, kojos ištinusios, kaip kaladės, nėr kur dėtis ir dar visi kaip susitarę nuo 38 savaitės atakuoja, ar jau, gal jau, ar dar ne ir t.t.
terminas buvo 8 bet gydytojas liepė bent rugpjūčio sulaukt ir visaip kitaip stengtis kad mažoji anksčiai nelystų, nes galvutė jau senokai buvo nusileidu, kaklelis sutrupmėjas ir vaikščiojau su 2cm atsidarymu, jau gal 2 savaites jei nedaugiau.
sumušus laikrodžiui 12 ir perkopus į rugpjūčio 4, pajutau kašką kito, man neįprasto. nors kas gali būt įprasta jei pirmą kart nešioji vaikutį?
man pradėjo temti pilva, nugarą, spazmuoti. keliu vyrą, sakau kazkas ne taip, nusprendėm nueit į vonią, masažavo jis visaip kaip tik gali. o atrodo padėjo. toliau miegot. atsiguliau lyg ir snaust pradėjau, bet vėl tas pats ir stipriau. guliu, skaičiuoju, lyg ir vel viskas gerai. vėl snaust po pusvaladžio vėl viskas kartojasi, tik dar stipriau. nusprendžiau važiuot pasitikrint, gal kas negera? nesuprasi ar jau ar dar ne? dar karta nusprausiau, daigtu nepasiėmiau, o kam čia man jie? juk aš pasitikrint važiuoju. vyrą dar palikau megot. sakau pati nulėksiu juk tik pora stotelių, kas čia tokio, oras puikus, rytas, gražu saule sviecia, atrodo kaip ir nieko lyg ir nebutą, tačiau kuo as arciau gimdymo namu tuo labiau man maudzia. gal mazute jaute, kad ten gali padet islyst jai. gydytoja priima, apziuri sako 3 atsidaymas, guldom, stebėsim. ka stebėsim, jei negimdau tai namo leiskit. 10 paskambino MB kad suruost daigtus, kad manes neisleis ir kad susitvarkes atjudetu iki manes. suleidu kazkokiu tai vaistu nuo skausmo kad galeciau pailseti. lyg ir uzmigau, bet kai pasokau is miego nuo skausmo. koks cia miegas gali but mama: as jau pakeliui
atejo gydytoja, nera ko cia laukt i gimdykla. man akys ant kaktos, vel as savo MB skambinu, nereikia jojiu daigtu as gimdau lek cia. taip 12 val atsiduriau gimdykloj, valanda laiko tas pats jokio progreso 4 atsidarymas ir viskas. gydytoja nutare nuleist vandenis, gal prades kas vykt, bet visvien nieko, tada doze skatinamuju ir prasidejo, toks zudantis maudimas, 14 val ateina gydytoja geru geriausiu atveju 5, ikalbineja nuskausinamuosius imt nes para be miego neistemsiu jei nepailsesiu,as sutinku, atrodo palaima uzpludo mane. ramiai sau guliu, ilsiuosi su vyru plepam, televizoriu ziurim. gydytoja kaip laikrodis kas valanda ateina, tai pas mane 0,5- 1 cm i valanda atsidaro. 17 valanda 5, 18val 5,5, 19val 6 ir taip toliau. 19 valanda isleidau vyra pavalgyt, nes visa diena jis salia. 20 valanda uzejus gydytoja nudziugina, jau 8 greit ruosimes gimdyt, as skaminu vel MB jau ruosiames. 21 valanda 9 atsidarymas, puse 22 jau lakas, pilnas, o dar kaip tycia pries 9 baiges epiduro doze ir o epiduriste gimdyme, reik laukt. o skauda nezveriskai, atrodo plysiu, tempia, tustintis noriu. liepia stumt, atrodo stumiu, niekas neiseina. vel liepia stumk, stumk, bet visvien nieko. dar dar ir dar karta nieko. jau nebe turiu jegu. raminu save kad ne laikas dabar nervams, reik susikaupt ir pagal komanda, stumt stumt, kaip kariuomenej tvarka ir ka taip susikaupiau kasd po to akusere ramino uztenka jau nereikia palauk, uzriete mano dupce i virsu ir matau mano stebuklelio galvyte, ji jau cia pat. stumk, dar keli stanginimaisi ir viskas. bet pala negirdziu riksmo tyla, gydytojas uzstojes, nieko nematau. akusere tvarko mane, dar kaska sako, o as nieko negirdziu visas demesys i zmogu baltu chalatu, kurio nugara matau. 
ir staiga garsus veeeeeeeeeeeee!!!!!!!!!!!!!!!!!!. sirdis i kulnus turbut nubego. grazute, mazute dukryte jau pas mus 
. kokia ji grazute 21 val 53 min 3624g ir 50cm. kokia palaima uzpuole mane, ziuriu i vyra asaros rieda ir negaliu patiket, ad jau ji su mumis, kad viskas baigta. kaip po to paaiskino, kad plysau kaip tik galejau is tu pastangu.ir visas siules ilgai jauciau.dabar trumpai apie suneli, gal dar nepabodo. sunelis nebuvo planuotas. tiksliau buvo, bet ne ta menesi kada pastojau, galvojom pusmeti, metus palaukt, buvau nesenai mokslus baigus, pradejus dirbt. paskutines mmm prasidejo birzelio 23 d. o pastojimo diena ivarinta apie 07 03- 04. tai pasirodo pastojau per neveisingas dienas, iskart po mmm. laikau tai likimo skirtu zenklu, kad jau buvo laikas. =inia kad laukiames sutikom ramiai. po keliu dienu apeme euforija, kad vel tapsim tevais. sis
buvo sunkus, pradziai issekimas nuo begalinio vemimo, numeciau svorio, po to 2 kartai su gresenciu, po to su prieslaikiniu. terminas buvo 04 01 ot gera diena, bej jauciau kad jos nedatemsiu. auso kovo 11 rytas. 5 ryto atsikeliau nuo minties kad darau i lova, atsistojau ir maza srovele kas kas nubego per kojas, nesuprantu, ka jau cia vandenys? juk dar 3 savaites iki termino, pazadinau vyra sakau , kad atrodo vandenys teka, nusprendem neskubet palaukt ryto. maudimo jokio nera, skausmo irgi. nubudau puse 8 ir vel tas pats. as sau ramiai susiruosiau vaziuot apziuret, gal cia nieko tokio, vyra namie palikau, o as sau vei i troleibusa, juk kelios soteles, ko cia abiems is patr ryto trenktis. nuvaziavus mane apziurejo, kaklelis toli vandenys nebega, padare tyrima ir kaskokiu tai ten lapeliu nerado, vadinasi viskas tvarkoj. as atsistojau et namo ir vel tas pats, nu negi as jau durna, gal cia slapimas nelaiko, nu bet nejauciu ir sustabdyt negaliu. guldo stebet. pagulde, paruosiamieji prasidejo ir taip kas 5 min. iki 5 valandu mane palatoj laike, kol galiausiai nusprebde pradet skatint gimdyma, buvo atsidare iki 4 ir kaklelis sutrumpejas. buvo baisu nes jauciaus nei pasautas, nei paleistas, visi bijojo kad gimdysiu, nes dar tik 37 savaites, bet procesas uzsivedes ir stabdyt jai nera , nebent dar laukt. nusprendem skatinti. 17 as gimdykloj doze skatinamuju, oj kaip skauda, bet proceso 0 tonusai geri, skausmas toj skale apie 80%, lyg ir nemazi saremiai, bet procesas nevyksta, nuleido vandenis, 0 itakos. nusprendem kviest daryt epidura, nes greito proceso ir rezultato nebus. nuo 20 vakaro pradejo atsidarinet, 5. matyt epiduras atlaisvino takus, gal as atipalaidavau. gydytoja uzsuka i palata 21 valanda 6, nu 6 tai sesi reik laukt toliau. ir epiduras jau baigiasi, skausmas grista, ohoho kaip gista. ir stangintis noriu. kvieciu sesele, sakau i toleta noriu. sesele uz telefono skambint gydytojai, kad jau stangintis noriu, ta tik juoktis, sako pries 20 mi buvau buvo tik 6, sesele i mane klausia ar tikra, o as jau visa raudona guliu, kaip skauda ir nervas ima, rekiu tikrai, tikrai. atlekia gydytoja su pasaipelia, kas dabar, ka taip skauda, kad..., bet tada ji zvilgt man tarp koju ir nutilo. 
ziu ir saukt pradejo, gimdom, lenda, galvyte jau cia. man tik mintyse, JUK AS SAKIAU KAD JAU. gydytoju minia, visi tik suleke.stumimas 1 galvute, 2 visas. taip greitai pagalvojau ir bijau kad vel tyla nebutu, bet ne, savo balsa iskart vyrukas parode. visi tikejosi, kad maziukas bus, nes tik 37 savaiciu, bet beveik kaip sese. 3610 ir 51. dar gydytoja pajuokavo, jei butu istempus iki galo tai nebuciau tokio dickio pagimdzius. ir kas keisciausiai kad mano abu vaikai gime beveik tuo pat metu. dukra kaip sakiau 21. 53 o mazasis 21. 50
dabar mums jau 9 men. bet taip gera prisiminti. prisiminte ne ta pati gimdyma, bet jausma kuris uzlieja uzgimus gyvybei, tai nepakartojama.
Malacius Lauriukas 
:::+2009 03 20, 21:57-->
