...sunku brangiosios...kad ir negalima taip klausti, bet man vistiek didelio liudesio minutemis iskyla klausimas KODEL... vaziuoju i kapines, uzdegu zvakele, pasikalbam...O gyventi reikia toliau, juk turime del ko...

sveikutes! turiu klausimeli, gal ka patarsit?
mano drauge gyveno su mylimu vyru...pastojo...vyras mire..vaikelis gime po tecio mirties..kai jis mire, teismo ekspertai iskart paeme DNR megini tevelio (nes jiedu su drauge nebuvo susituoke). Db drauge kreipesi i advokata tevystes nustatymui- jis reikalauja visokiu kvailu pazymu (pvz kur rasti vyro palaikai), reikalauja bent 3 ju liudininku (kurie patvirtintu, jog vaikelis to vyro sunus) ir dar uzsimena apie exhumacija...kazkokia nesamone, ar ne?
juk DNR ir yra irodymas, kokiu cia dar pazymu reik?
gal kas susidurete su panasia situacija?
Busiu dekinga uz ats

Mano situacija buvo lygiai tokia pati (pries metus). Zinoma, kad uztenka DNR tyrimo. Netgi toks prasymas nagrinejamas rasytine tvarka (nereikia dalyvauti teisme). As net advokato neturejau, pati ieskini surasiau ir nunesiau.

Jei norite dar ko paklausti, rasykit i AZ, mielai patarsiu, nes praejau jau tuos "kryziaus kelius"...

pakelsiu temutę, noriu suskaičiuot plepalų temas, nekreipkite dėmesio į mano komentarą

Su sventem visas

Su sventem Jus visas! Siltu, jaukiu, prasmingu, linksmu, svajingu, meilingu, dovaningu, turtingu ir stebuklingu svenciu!

Su atėjusiais Naujaisiais metais, mielosios... tegu jie atneša ramybę, taiką ir meilę į jūsų namus

Noriu tiket kad jums visoms viskas tik geriau ir ateje sie metai bus tik geresni naujais isgyvenimais, naujais atradimais ir naujais dziaugsmais Bukit laimingos

kokie, grazus sveikinimai ir palinkejimai....... na ,as turbut busiu naujoke ,jusu tarpe:verysad: ,man sios sventes pirmos be mylimo vyro ir labai jautrios

Uzjauciu Tave Patikek, laikas apgydo zaizdas...

.laikas turi praeiti.. tada ir zaizda uzsitrauks, bet nemanau kad pasimirstu Stiprybes Tau Uzsuk dazniau, pakalbesim

Laikas tik apgydo, bet išgydyt, tai tikrai neišgydo .

ačiū mergaitės už palaikymą kaip bebūtų sunku,stengiuosi dėl savo vaikiukų atsistot ant kojų ,nors dar praejo labai mazai laiko ir vis dar sunku su netektim susitaikyt

..visada čia rasi palaikymą ir paguodą mes irgi praėjom šį etapą

Mergikės, o kaip su pašalpėlėm ? Sumažėjo kiek

man nesumazejo naslaiciu pasalpa

mums sumazejo mazdaug 8 proc.

ir mums panašiai . Bet vis gi kažkaip liūdna, nes vaikas ir taip nuskriaustas, kad tėčio neturiu ir čia dar tuos varganus pinigėlius nukarpo

tai gal gaunat daugiau nei 650 lt? Maniskiai abu tiek gauna, tai nenukirpo visai....

Tiek tikrai negauna maniškis bent . Draugės mergaitė apie 200 Lt gaudavo, taip pat 8 proc. nukirpo

..maniskiu pensija nenukarpyta

nu tai liuks . Bent viena džiugi žinia

..o cia ziuriu kazkaip retokai mamytes beuzsuka

rasike man regis reik tau linksmesnio avatro

...reiks gal pasiieskoti kada nors kokio linksmesnio

Labas, brangiosios, deje ir as isilieju i jusu gretas. Vis paskaitau jusu pokalbius, o parasyti nedristu, nezinau ko bijau, ar pripazinti esama padeti, ar nusisneketi...
Deje praejusios sventes man jau buvo liudnos, ir labai sunkios.
Uzjauciu visas cia besilankancias mamytes. Tokio skausmo neimanoma pakelti.....
Neisivaizduoju kaip susitvarkyt ir gyvent toliau. Nors turiu del ko gyventi, turiu nuostabu sunu ir ir aktyvu pilvuka
Tik beda, bijau atstumti vaikus savo niurzgimu ir apatija. Tikiuosi galesiu kreipti i jus patarimu, nes atrodo kad netrukus man ju reikes..

Nesidrovėk ir užsuk . Tam ir esame čia, kad išsikalbėtume, pasiguostume, džiaugsmais aplankiusiais pasidalintume, patartume kiek galime
Stenkis kiek įmanoma mažiau nervintis, nes tai ir tavo persiduoda. Pasipasakok

Sveika, stenkis laikytis drasiai ir ramiai, zinau, kad lengva pasakyti, bet taip pat zinau ir ka tai reiskia

As vis uzsukdama i sia tema ir rasdama ja tuscia is dalies dziaugiuosi, kad nera musu nauju likimo draugiu, is kitos puses smagu butu ir paplepet

aciu mergaites
istikruju bijau prarasti bendravima su savo vyresneliu, jis yra kito vyro sunus. Su jo teveliu issiskireme nespeje susituokti, auginau ji viena su mano teveliu pagalba. Sunku buvo abiem, nes man reikejo pabaigti studijas.
veliau (pries 5 metus ) musu gyvenime atsirado mano vyras. Sunku buvo adaptuotis prie gyvenimo kartu. Bet susitvarkem, pries pusantru metu susituokem. Vyresnelis jau adaptavosi, priprato prie esamos seimos sudeties. ir dabar mes vel likom vieni besilaukdami jaunelio (arba jauneles). Sunus labai dziaugiasi ir laukia broliuko arba sesutes, o as jau nezinau kaip juos aukleti, atrodo nebemoku viena, nemoku priimt sprendimu. Kazkaip ir gyvent nesinori, tik palaiko pareiga pries vaikus, pareiga, kad privalau juos isauginti...

nereikia perdaug ir is saves reikaluati, kuri laika normalu, kad sunku kazka nuspresti, jau vien prie minties, kad reiks viska paciai spresti reik iprasti... galbut reikia ir moket kitu pagalba priimti, tikiuosi yra tevai seses/broliai ar draugai kas galetu padet visom prasmem, pagal save zinau, kad buvo gal sunkiausia ismokt"imti" pagalba.
O kiek jau laiko praejo>?

dar tik pusantro menesio praejo.... bet kiekviena diena atrodo vis sunkiau.
Delpagalbos priemimo tu teisi - sunkiausia priimt, o dar sunkiau paprasyt
Papildyta:
Ir baisu, dar taip baisu man niekada nebuvo, net tuomet kai laukiausi pirmagimio - be issilavinimo ir socialiniu garantiju, kai stovejau "plika" pries gyvenima..

Suprantama...mazai dar laiko labai, man buvo pirmi 3men juodziausi, paskui, kazkaip jau gal blaiviau masciau, bet istiesu pradejau matyt kas vyskta aplinkui ir pradejau kazka veikt ne tik, kad reikia, tai gal po 2m... bet aisku, cia labai individualu, nepersu nieko, tik tiek sakau, kad laikas padeda, kad ir kaip sunku patiket tuo dabar

Prasyt gal butu lengviau is artimu zmoniu, kurie suprastu is puses zodzio tik uzsiminus?

...Sauliukai, laiko tikrai mazai praejo... pamenu ir as savuosius pirmuosius menesius... nesvarbu, kad jis sirgo ir zinojau, kad ateis tokia diena.... bet negalejau susitaikyti.... sunkiausia buvo koki pusmeti... paskui pakeiciau gyvenima...pradejau keisti nuo busto, nuo vietos.... ir palengvejo... sunkiausia budavo, kai vakarais, vaikams uzmigus, pasijusdavau viena... pagalve buvo mano "drauge" kuri sugerdavo mano asaras... o prasyti pagalbos- eina jau astunti metai.... bet taip ir negaliu prisiversti saves prasyti pagalbos... net is artimuju...

Sveikutes mielosios, prisijungsiu ir as prie jusu... Nors atiduociau viska kad nereiketu rasyti siu eiluciu. Tik jus galit suprasti kaip skauda... Savo vyro netekau pries penkis menesius, jis zuvo avarijoje... staiga ir netiketai... isejo is namu ir niekada negryzo... nors vis dar jo laukiu. Praejus savaitei nuo laidotuviu pagimdziau antra musu vaikuti. Praejo penki menesiai o nei kiek nelengveja, be galo sunku, skaudu, labai jo ilgiuosi. Visi jo daiktai, rubai tebera savo vietose, negaliu dar nieko judinti, dar ne laikas, nors neisivaizduoju ar tas laikas ateis. Visada buvau stipri moteris bet dabar paluzau ir nebezinau kaip gyventi toliau, gyvenu tik del vaikuciu.

baisu...uzjauciu... suprantu, as pagimdziau musu dukra iskart po laidotuviu, bet tas laikas tikrai ateis, kad ir kaip butu sunku tuo patiket.... stipribes ir ramybes
Nezinau, ar imanoma, bet stenkis ji paleisti ir nelaukti griztancio. As nelaukiau ir niekad neatrode, kad gris, bet gal todel kad jis sirgo, tai matyt smegenys labiau suvoke, kad negris...

labai suprantu ir uzjauciu Tave... Jau beveik 2 metai, kai buvau labai panasioje situacijoje - "jis isejo neispejes..." staiga, netiketai, grazia sauleta diena, mano akyse... Po savaites pagimdziau issvajotaja dukryte...
Laikas eina, apgydo zaizdas. Gyventi yra del ko...
LAIKYKIS, nes tik Tavo stiprybes pades isgyventi!

baisu daros kai pagalvoju ka reikia isgyventi,ir nesuprantu kodel? Kodel butent tokiu metu kai laukiames bendro stebuklo, musu atzaleliu, kai tas laukimas turi buti smagus ir dziugus...
Uzjauciu mus visas cia esancias....
Jurgute66 - ir as negaliu liest daiktu, bet skaudziausia tai, kad teks tai daryt artimiausiu metu, nes reikes kazkur sutalpint busimo mazylio rubelius, gyvenam ankstai (nespejom pasikeisti buto). Blogiausia, kai esi priverstas daryti tai ko nenori...

na, del daiktu tai gal geriau viena kart susikaupti, atidaryt spinta, sukraut viska kad ir i maisus issiverkt ir paslept ilgam, kol galesit... nes jei kiekviena karta atsidarius spinta verkt tai irgi.... as tai taip dariau,aisku irgi neiskarto ir tai irgi nebus isietis, nes viskas aplink primins istisai, taciau vienas is budu... laikykites

ir dar dabar susimasciau, kazin kodel, butent tiek daug moteru netenka vyru besilaukdamos ju vaiku... as taip pat buvau tarp ju....

ir as sito nesuprantu.... uz ka vaikui toks statusas dar negimus... kuriem galam laukimo dziaugsma uztemdo netekties skausmas... kazkoks apsurdas.
Man vis dar atrodo, kad as sapnuoju, ryte pabusiu salia savo vyro - isbuciuosiu ir niekada niekada niekada nepaleisiu,nesupyksiu, nepamirsiu paskambint, daugiau nezysiu, kad pavargau ar man nusibodo jo yda.

Suprantamas jausmas, ar dar ilgai daznais momentais jausdavausi kalta, kad kazkada netaip esu kazka pasakius ar padarius, ar netgi pagalvojus... bet paskui pamazu supratau,kad taip nieko nepakeisiu....

Sveikutes! Noriu pasiulyti mamoms auginancioms maziukus dalyvauti projekte...Dirbu kriziu centre, kuris padeda ivairiose bedose esancioms mamoms. Siuo metu ieskome mamu, kurios vienos augina vaikucius iki 10 metu. Esame Kaune ir norime pagelbeti mamoms derinti darba ir vaiko prieziura. Mes siulome nemokama socialinio darbuotojo, psichologo pagalba, grupes uzsiemimus mamoms ir kas svarbiausia, mes samdome aukles, kad priziuretu Jusu leliukus. Jei dirbtumete, Jusu leliuka, aukle priziuretu visa darbo diena. Yra salyga, kad seimos pajamos vienam seimos nariui per menesi nevirsytu 1050 litu (i rankas) ir mama negali buti motinystes atostogose. Paslaugas teikiame Kauno mieste ir Kauno rajone. Jei noretumete daugiau suzinoti, paskaitykite www.geradirbti.lr arba paskambinkite telefonu 8-679-31930...

Man vis dar atrodo, kad as sapnuoju, ryte pabusiu salia savo vyro - isbuciuosiu ir niekada niekada niekada nepaleisiu,nesupyksiu, nepamirsiu paskambint, daugiau nezysiu, kad pavargau ar man nusibodo jo yda.......

Tikslios tavo mintys Sauliukai,laabai dažnai ir aš pagalvoju.......nors dar tik praėjo beveik pusę metų,bet atrodo kaip amžinybė trūksta jo be galo ir labai didžiulis ilgesys....... užuojauta visoms,netekusių mylimųjų

Kaip as tave suprantu-isgyvenu ta pati skausma-tik man dar viskas labai sviezia, sianakt bus dvi savaites, kaip is gyvenimo isejo man brangus zmogus -mano vyras (ji is musu pagrobe klastinga liga) mano net vaikuciai panasaus amziaus kaip tavieji-suneliui 6 metai, o dukruzei tik 3 men.Pagimdziau musu issvajota dukryte ir trys savaites po gimdymo kaip perkunas is giedro dangaus zinia, kad vyro liga isplitusi tiek, kad gydytojai niekuo negali padeti Pamenu ta diena, kai gryzo jis is ligonines ir pranese ta ziauria zinia-verkem abu apsikabine ilgai, as patyriau nezmoniska soka, jis man pasake: "as visuomet busiu salia ir jus saugosiu", dar draugo susitikes paprase, kad kai jo nebus-mums padetu.....paprase, kad buciau stipri ir neverkciau....., pazadejau....., bet kai jis uzmigdavo, liedavau asaras, du menesius ziuredama, kai mano akyse jis pamazu mirsta Ir siandien negaliu patiketi, kad jo nera, kad niekada negrys, atrodo jauciu jo buvima salia, vos ne kasnakt ji sapnuoju, kad ir sianakt: einu lankyti jo i ligonine, klaidzioju koridoriu labirintais ir niekaip negaliu surasti jo palatos.....verkiu, nes zinau, kad galiu nespeti jo aplankyti.....

Labai labai tave uzjauciu, kaip ir visas kitas mamytes netekusias milimuju Nors zodziai ir nelabai padeda bet is visos sirdies linkiu stiprybes. Turbut praeis labai daug laiko kol galesiu sviesiau ziuret i gyvenima, nes kol kas ilgesys tik stipreja ir viduje taip tuscia. Aisku yra ir dziugiu dalyku, auga maziukas, pirma sypsena, juokas, pirmas dantukas suteikia daug laimes bet is kitos puses ir vel skauda sirdi kad viso to nemato jis. Dienos prabega tarp kasdieniniu rupesteliu bet ateina vakaras ir mintys tik apie ji. Praejo penki menesiai bet as dar vis negaliu patiketi kad jo nebera ir niekad nebebus.

Taip skaudu skaityt jusu postus... viskas pazystama...

Nors praejo jau 3,5m taciau, man ir dabar buna situaciju, kai ekspromtu, suzinojus kazka, kazkoki ivyki, ypac is jo aplinkos, draugu noriu jam paskambint ir pasidalint naujienom ir kita akimirka suvokiu, kokia tai beprotiska mintis...

To pacio linkiu ir tau-dabar musu stiprybe musu vaikuciuose-as pazadejau savo vyrui nepaluzti ir uzauginti juos dorais zmoguciais. Dziaugiuosi, kad mano vyras pamate musu mazyle, kol galejo: lakste, rupinosi, supirko reikalingus daiktus, o kai silpo-as stengiausi, kad mazyle kuo daugiau butu salia jo, uzdedavau daznai jam ant krutines, fotografuodavau, kad dukryte turetu kuo daugiau nuotraukyciu su teveliu, nors ir serganciu, ir dabar ausyse skamba jo zodziai, kaip jis ja vadino:"mano zemuogyte, mano bitute, mano princese...", prisiminus, asaros sruva upeliais, kai pagalvoju, kaip jam sunku turejo buti iseiti ir visa tai palikti Tuomet is gydytojo jis gryzes man pasake:"Saulyte, susitaikyk su tuo, nes as susitaikiau"-nenorejau susitaikyti....negaliu susitaikyti....laidotuves prabego kaip baisus kosmaras, atrodo nubusiu ir tai bus tik baisus sapnas, bet deja......Ta diena, kai lydejom ji i kapus, labai sviete saule-as sedejau masinos priekyje ir mano akis, veida stipriai kaitino saule-atrodo, kad mane kazkas buciavo, norejau nuleisti stogeli, bet to nepadariau, o mano drauge tuomet man sako:"ziurek, kaip skaisciai sviecia saule, cia tavo vyras". Nebegaliu daugiau rasyti......nes pati save tik labiau skaudinu (mes vienas kita saulytem vadinom)
Papildyta:



Ir nemanau, kad kazkada tas skausmas gali praeiti....galbut su laiku tik apmazeti, nes toks jausmas, kad isplestas gabalas mano sirdies.

Skaitau ir asaros rieda... jau rodos viskas kiek man ir pagije...bet tereikia mazo impulso ir visas tas kosmaras vel kaip vakar buves...
As net miglotai prisimenu ivykius ta savaite nuo dienos kai brangusis numire iki to, kol gime mazoji - ant smegenu kazkoks kaip rukas buvo, kaip samone aptemusi...Turbut del netiketumo, soko... Ai, baisu ir prisimint...

jei ne paslaptis, kas nutiko Jusu teciui? Musu tetis sirgo odos melanoma jau tris metus (visa tai prasidejo nuo mazo apgamelio ant smilkinio), taciau vis mazais zingsneliais su baime judejom i prieki, neklause jis manes, kai liepiau kreiptis pas medikus ir issioperuoti ta apgameli, esu isitikinusi, kad siandien mes ji turetume....nes butu liga tiek nepazengusi, issioperavo po geroko pusmecio, kada aspgamas buvo oda perauges 4 mm.Gyvenom tuos tris metus su baime, kad liga islys kitoj vietoj, isgyvenom 4 operacijas, chemiju kursus (kuri nei kiek nesustabde ligos), veliau svitinimus ir gydytoju aplaiduma Svajojom apie antra vaikeli jau seniai, bet vis stabdis buvo ta liga, kai pagaliau ryzomes antram vaikeliui, nutiko taip, ko labiausiai bijojau-kad kudikelis ateis i jo vieta Nesigailiu jokiu budu to.....nes nuo jo turiu nuostabia dovana-dukryte, jis irgi be galo buvo laimingas net sirgdamas-dalyvavo gimdyme, viskuo rupinosi.Sunkiausia buvo viska paaiskinti suneliui-pasakiau, kad tetukas dabar zvaigzdute danguje, kad ji dievulis nusivede, nes jis sirgo ir jam labai skaudejo. Jis man: "Nereikejo teveliui su Dievuliu eiti ir is kur jis zinos, kuri zvaigzdute danguje jo tevelis, nes zvaigzduciu danguje daug"Pasakiau, kad musu tevelis yra pati ryskiausia zvaigzdute danguje ir ziuri i mus, ir saugo mus"Tai jis dabar vakarais ziuri i dangu ir iesko ryskiausios zvaigzdutes

Mergaitės - aš konkrečiu kalusimu pas jus - ar dar mokamos našlių pensijos, o jei sumažino - tai kiek?