Kodėl rašau būtent auklėjimo skiltyje? Nes jūs, mūsų mielosios mamos ir mielėji tėčiai mum nuperkat kompiuterius. O praėjus keleriems mėnesiams mes jau nebenorime išeiti į kiemą, apskritai veikti ką nors kitką. Žinoma, kompiuteris be interneto nėra toks pavojingas, viskas prasideda internetinėje erdvėje.
(Pavyzdžiui, šis vaikas pamiršo išjungti mikrofoną ir jo draugai viską irašė, aiškiai matosi kaip jis nenori nueiti nuo kompiuterio - http://www.youtube.com/watch?v=T8RpfcIjIoc )
Todėl norėčiau čia užvesti kalbą, kas kalti kad didelė dalis jaunimo serga priklausomybę nuo kompiuterio/interneto?

taigi čia priklausomybė nuo SPUOGŲ SPAUDYMO. O gydyt reikia mama.

REikia nuo pat pradžių riboti buvimo prie kompiuterio laiką, ir ateityje nebus problemos

turim šia ligą...sūnui jau prieš 2-metus pastebėjau.Baisu ,iš tiesų.Žinau ir tai,kad viena priklausomybė,keičia kitą...gydymas ,kogero tik antidepresantais,o vaikams ko gero -nėra gydymo,mažai specialistų...vaikas irzlus,piktas,nevalgo,miega neramiai,mokinasi prastai.Tik atjungus intiką,temperatura kilo,naktį blaškėsi...o ,dirbu,riboti galiu,tik kai namie esu...jau atsisakiau dviejų darbų,kad daugiau namie būčiau...bet vaikas,baisu...jam 13 m.,o sveria 29 kg...nežinau gydytojas tik akcentavo,kad virčiau manų košę...žinoma jis jos nemėgsta,nieko jis nemėgsta,viskas neskanu,nenori...
Papildyta:


manau,jei nežinai,kad tai liga,kuri pripažinta visam pasaulyje,tai geriau neironizuok...iš ligos ar ligonių negalima juoktis...beja, spuogų spaudimas irgi prie sepsio priveda-ypač,jei nesterilios rankos

Užjaučiu jus.
O galit papasakoti, nuo ko viskas prasidėjo? Kiek metų jam buvo? Kiek ilgai leisdavote būti prie kompiuterio?

Atsiprašau, jei mano postas tave įskaudino. Tiesiog tame youtubes vaizdelyje visą laiką kalba ėjo apie tai, jog mama sėdinčiam prie kompiuterio vaikui ištisai maigo spuogus, o tas rėkia, kad ji nustotų ir pagaliau paliktų jį ramybėje.

Dėl tavo berniuko, reiktų jam fizinio krūvio. Sporto būrelio tokio, kuris jam patiktų.
Susitvarkytų ir miegai ir apetitas. Taip pat jei tai komandinis sportas, bus patenkintas ir "bendro tikslo", priklausymo komandai poreikis.

Internetinėj erdvėj paaugliai deja patenkina ir savivertės, ir bendravimo poreikius. Žaisdami kompiuterinius žaidimus kur reikia komandos - "gildijos", gauna "bendrumo" ir priklausymo jausmo surogatus.

mano duryte net nesedi prie jo jai jis net neidomus o maziukas tai kad tik ka paspaudyti bet ir tai cia nepriklausomybe jam pakanka tik klaviaturos

Anksčiau nekreipdavau dėmesio į tai kiek maniškiai praleidžia laiko prie kompiuterio, bet kai prasidėjo tarp vaikų barniai, leidžiu po valandą dienos metu ir valandą vakare, tai dabar gražiai susitaria, nes žino jei aš išgirsiu nors cyptelėjimą, tai tos dienos valandos visai nusirašo ir kompas tada būna išjungiamas

taui gerai,

aš jei pasakau kad šendien kompui ne, tai net nįsivaizduoji kas darosi, rėkia staugia visas namas skamba

Istiesu baisu, maniskis dar tik 1m 8 men, bet jau pamato laptopa seda is kart ant lovos ir rekia "takams"(vaikams)
O kas toliau bus ? Ir kaip elgtis, kad tokiu bedu isvengti

Mes irgi turime šią problemą. Sūnui 6 metai, tėtis kompiuteristas, tai nuo mažų dienų kažkaip labai labai džiaugdavomės jo pasiekimais kompiuterių srityje. COUNTER STRIKE lošė geriau nei tėtis, o va per tą džiūgavimą apsileidome ir dabar jau turime problemą. Vaikinas grįžęs iš daržo tiesiu taikymu prie kompo, nereikia nei valgyti, nei į lauką. Nupirkome naują sportinį dviratį, tai pasiūlė tėčiui su juo važinėtis Dabar bandome spręsti problemą ribodami laiką, tačiau drąstiškai dar nesielgiame. Gal po truputį įvesime režimą , nes jau ir mes tampame jam nebeįdomūs .

aš irgi džiaugiausi kai vaikas normaliai prie kompo jau sėdėjo nuo 3m, t.y. žaisdavpo įvairius žaidimus, dabar jam 13, apie kompus supranta labai daug, bet kas iš to jei pakilęs nervingumas, pastovi įtampa, ie be kompo gyventi negali

Kompiuteris tai narkotikas ne tik vaikams bet ir tėveliams.
Turiu priklausomybę Supermamai nu negaliu čia neužsukti

tikrai, pritariu tau

Kas tiesa, tai tiesa...

Aš jau dabar savo penkiametei dukrai riboju laiką prie kompiuterio, tai žiūrėsim kaip čia bus ateityje. Suprantu visas mamas, juk labai faina, kai vaikas užsiėmęs prie kompiuterio, tai nereikia klausyti įvairių zyzimų ar šiaip kokių klausinėjimų, ir po ranka nesimaišo Bet manau, tai ir yra klaida - reikėtų su vaikais daugiau laiko patiems tėveliams praleisti, pasiūlyti įvairesnį laisvalaikį. Tad linkiu visiems tėveliams rasti laiko būti su savais vaikais

Labiausiai gluminanti citata Aš suprantu, kad šuns balsas į dangų neina, bet... ar Jūs jaučiatės tėvais? Tikrai viskas gerai su supratimu kas yra auklėjimas, dienos režimas, tvarka ir t.t.? Truputis teorijos: vaikas nesijaučia saugus, kai nežino kur yra riba. Jei duodamas laikas prie kompiuterio yra valanda po pamokų ruošos - viskas labai aišku. Truputis kantrybės ir vaikas pripranta. Jei ribų ir taisyklių nėra - vaikas nėra auklėjamas Gal ir grubus šis mano postas, bet žinau, kad tokia problema yra sutvarkoma tik reikia pastangų... (ir kuo mažesnis vaikas, tuo lengviau sutvarkyti )

laba diena, tik gal nereikia pamokslų, tariuosi su profesionalais kaip man auklėti vaiką, o ne su mamom turinčiom jaunesnius vaikus nei mano ir labai linkusiom auklėti kitus

Tiesiog neisivaizduoju savo namuose tokios situacijos, nuo mažiukų vaikus skatinau eiti į būrelius,gamtą, bendrauti su draugais, jau paauglys mano tai ir mergaitės rūpi, todėl jis tikrai mažai laiko praleidžia prie kompo. Po pamokų treniruotės, paskui namo, paskui namų darbai, valgo, dar kažką prie savo stalo pakrapšto, vakare po skyrių knygos perskaito ir miega. Tiesiog laiko nelieka kompui. Jei vaikai įprato daug laisvo laiko turėti, nieko neveikti,niekuo nesidomėti, tai ir lieka tik kompas. Paskui kažką pakeisti sunku.

Matyt ne pas tuos kreipiesi jei tokie dalykai namuose darosi.

O aš pritariu Fruzinai ir Krystai. Manau, kad jei vaikas nesužino ribų, sunku tiek jam, tiek tėvams. Mano mažius, nors trimetis, bet pats moka kompą įsijungt, pasileist filmukus ar žaisti paprastesnius žaidimėlius. Vyresnis nelabai žavisi kompu, o va mažasis... kažkaip labai greitai tapo nuo jo priklausomas. Tačiau laiką ribojau nuo pat pradžių: "Pažaidi šį žaidimą, o tada išjungiam" (na, kol kas jam neaišku, kiek bus 10 minučių, tad sakau jam suprantama kalba). Girdėtumėt, kokie skandalai iš pradžių būdavo! ašarų pakalnės, bandymai muštis ir pan. Tačiau visose panašiose situacijose savo vaikams sakau, kad piktuoju su manim susitarti nepavyks, ir jei rėks šiandien, rytoj taip pat prie kompo nesės. Per pora savaičių mažajam "daėjo", ir dabar jis jau diplomatiškai prašo : "Mama, aš vakar neverkiau, gražiai baigiau žaisti, galėsiu šiandien?". Mano vaikai jau supranta, kad viskas priklauso nuo jų elgesio.

Tai ką gi aš tokia ilgoka kalba norėjau pasakyti? Kad vaikams taisyklės tikrai būtinos, kad jie turi žinoti aiškias ribas. Žinoma, tos ribos gali šiek tiek kisti, juk šeima - ne kalėjimas, tačiau tos taisyklės palengvina tiek vaikų, tiek tėvų gyvenimą.

Tiesa, paminėsiu dar vieną kompiuterinę taisyklę - prie kompiuterio keliauti galima tik pavalgius pietus ar vakarienę. Taigi grįžę iš daržo maniškiai keliauja žaisti savo žaislais, kol vakarienė ruošiama, tuomet pavalgom, ir tik tada gali šiek tiek pažaisti prie kompiuterio.

Ir dar - mano vaikams vis dėlto daug smagiau žaisti su tėvais stalo žaidimus, tad tereikia tik pasistengti ir surasti jiems laiko. Taip ir pabendraujam, ir akytes patausojam, ir laimėt bei pralaimėt (kas labai sunku) mokomės. O šaškės, seni geri laivai (vienviečiai, dviviečiai ir pan.), domino, įvairūs žaidimai kauliukais net tokiems mažiams jau įdomūs ir įmanomi žaisti, galiausiai knygų skaitymas yra geras kompiuterio pakaitalas.

mano sunus taip pat turi sia yda/problema. Naktim nemiega vienas, pradejo garsus kazkokius girdeti, prisigalvojo, kad per langa ji kazkas stebi, zodziu kazkoks kosmaras. Elgesys bjaurus, pamokas padaro tik -( "tu sakei padaryk pamokas ir galesi prie kompiuterio", kad pamokas daro del manes,) o papildomai paskaityt ar rasyt be piktumu neiseina, skriaudzia sese ir t.t.t
buvau pas psichologe, patare grieztai riboti laika. Pabandziau, buvo begale klausimu, bet stengiausi laikytis tvirtai, tai primuosius kartus viskas tvarkoj, bet po keliu dienu, pradejo klausineti kas, kodel ir kaip del laiko ribojimo..., psichologe ir sake, pazys kokia savaite ir jei as nenusileisiu, tai greitai pripras ir viskas susitvarkys. Dabar sanatorijoj, bijau to laiko kai grys, kad vel viskas prasides .....
Ir as netikejau, kad mano vaikas bus priklausomas nuo kompiuterio.. , ir kad si problema yra tikrai labai labai rimta

rudaitaite kiek metų tavo vaikui

9 metai, ar tas turi reiksmes?

ne tik šiaip įdomu, maniškiui trylika, bet dabar kažkaip ramiau reguoja kaip liepiu nueiti nuo kompo
leidžiu tik dvi val ir ne ilgiau, iš pradžių labai sunku buvo jam, bet pradeda priprasti

ir as pasakiau, kad 2 val. per diena, tai vel vyksta derybos, ar gali tas dvi valandas praleisti dalimis, t.y. jei savaitgali tai 1val. ryte, kita dali vakare, cia nusileidziu, bet limito nevirsijam, tik blogiausia tai, kad nuo kompiuterio puola prie televizoriaus!!!! Turim ir stalo zaidimu ir siaip prigalvoju visokiu dalyku, bet jam matai niekas neidomu!!! o ir meluot pradejo.
Zodziu kovosiu visais budais, kad tik atpratinciau..

aš irgi leidžiu dalimis jei nori, svarbu kad neviršytų 2 val

Kazkaip cia ziuriu Jus visos mamos iki 2val ribojat ir ribojat. Nezinau ar tai pades Man paciam 23 m., kompa pirma karta gavau gal kai buvo 15-16 m., bet iki to jau ir visokiais ziliton'ais, sega ir playstation kompais pas draugus zaisdavau. Iseini i kiema su draugais ir nuvarai kompu zaist - nei tevai sugaudys nei ka. Galiausiai gavau personalini kompa. Pradzioje tevai leido buti prie kompo kiek norejau, nes buvau sakes kad man jo reikia ale mokslams ir t.t. Jau po poros dienu isiinstaliavau pirma zaidima, mokykloj is draugu susizinojus dar daugiau apie zaidimus ir prasidejo.. Tevai aisku pradejo matyti, kad vis prie kompo ir prie kompo, kad namu darbu neruosiu ir t.t. Slepdavo laidus nuo monitoriaus, ir t.t. ir panasiai. Na ir kas? Siandien esu priklausomas nuo kompiuteriniu zaidimu vistiek, NES atejo laikas kai tevai nebegali suaugusiam zmogui kompiuterio laido istraukt, paslept, nes visu pirma kompiuteris jau mano paties pirktas. O visi tie neleidimai zaisti jaunysteje tik blogiau padare, nes kazkur giliai kirba mintis "reikia atsigriebti uz senus laikus".

Vargu ar imanoma visiskai isgydyti sia liga, nes buvo ir man kokiu 2 m. pertrauka kai nezaidziau beveik is viso, bet, kai vel po biski viena kita zaidima isirasiau, tai priklausomybe labai greitai grizo, o juk be kompo siais laikais niekas negali gyventi.

Beje, siek tiek info. Nesu zmogus be draugu, darbo ar dar koks "looser'is". Turiu daug draugu, esu su aukstuoju ir turiu gera darba. Tuo noriu parodyti jog ir is paziuros labai normalus zmones gali buti priklausomi nuo kompiuteriniu zaidimu, o jus net pagalvoti apie tai negaletumet

Siaip pasiulymu kaip isgydyti sia liga per daug neturiu, tiesiog prisimenu ta diena pries savo 2 metu nezaidimo pertrauka: pagalvojau "nafik tuos zaidimus", isinstaliavau visus juos is kompo, kompaktus ismeciau i konteineri, o kita diena i duris pasibelde is vaiku namu berniukas prasydamas pinigu, paklausiau "o zaidimu nereikia?", pasake "tinka ir zaidimai", tai visus likusius sukisau ir viskas, 2 metus ramu buvo. Sportavau, studijavau, linksminausi su draugais, paneles kabinau ir buvo ciki. Bet kaip minejau, tokie dalykai grizta ir ju labai sunku atsikratyt bent trumpam

musu 4metis tai pat turejo bedu su kompiuteriu,per anksti vaikinukas prisedo,per daug visko ismoko ir jam labai prie jo patiko,jis sededavo prie tecio ir stebedavo ka jis daro,taip paskui viska atkartodavo.tai jau zinojo kur yra muzika klipai filmai,pasileisdavo pats,zinodavoper kuri pleri pasileisti.
mokedavo naudotis net google,ismoko parasyti ziadimai ir susiradavo ko jam reikia ir zaisdavo. o ant galo net pats pradejo zaidimus instaliuoti,tai jau buvo virsune.tada mes pradejome nebeleisti prie kompiuterio,jis verkdavo ir sakydavo kad as tik filmuka noriu paziureti,tai mes jam nupikome dvd ir pasibaige visas noras sedeti prie kompiuterio.
dar buna kad papraso kai tecio nera leisti pazaisti,bet neleidziu,kad vel nebutu tos pacios problemos.

Ir mes su dickiu turim ta beda, laika ribodavom labai, ale pastebejom kad pazaide namie - iskart nori eit i kiema - is pradziu dziaugemes - grynas oras, paskui pastebejau, kad "gryzta is kiemo" raudonom akim ir visad 10 min po 19 (tiek dirba skaitykla su PC) - rasiau ten prasymus kad jo nepriimtu - kieme vaiku daug, kuriu tevai dirba, namie plotas ir laisvas PC, kovojam vis, namie kompiuteris jam tabu

anksčiau pasėdėdavo, o dabar pati nusprendė, kad prie kompiuterio sėdės tik savaitgaliais--Amerikos prezidento dukrų pavyzdžiu ---aš jai straipsnį pakišau, be to pasakiau, kad jau laikas turėti savo prioritetus.

Pas mus kolkas grieztai po pusvalandi prie kompo darbo dienomis,po valanda savaitgali.Kol bunu namie galiu sukontroliuoti,bet jei eiciau i darba manau,kad taisykles pasikoreguotu

kad "profesorės" mamos pačios padaro vaikus priklausomus. mažiai dar šnekėt nemoka, o jau tupdo juos prie "lavinančių" žaidimų, specialiai vaikiškų programų, kas absoliučiai nėra reikalinga o vaikai iš tokių greit išauga.

o kiek mergaitei metu?

teisybe Bet kad tas kompiuteris dabar visiems tapo reikalingas. O vaikai labai greitai mokosi,kad ir mano mazius dvieju su puse metu be kompiuterio jau nebegali apsieiti:nedomina nei zaislai,nei knygutes.Tai su vyru nusprendem paslepti kompiuteri ir juo naudotis kai vaikas nemato.Kolkas pazanga yra Aisku dar vaikas mazas , bet kaip bus veliau........ ?

man kilo problemu visai neseniai nes pastebejau kad mano mazoji atzala tapo nervingas, ir manipuliuojantis vaikas padarysiu ta ir ta ar galesiu prie kompo ir taip kiekviename zingsnyje.. Tada man uzsidege raudona lempute.. Ivedziau kompe slaptazodi, tiesa ji tenka daznai kaitalioti tenka uzsirasineti, bet mačija, knygu prisieme tada liepiu paskaityti po pora puslapiu o po to papasakoti ka paskaite ir buna pvz namu arestas tai cia nepriejimo prie kompo arestas.. Bet aisku kartais gali buti kad pas draugus pasedi..

Musu anuke dabar jau 6.5 metu kuri laika buvo smarkiai priklausoma nuo kompo. Tevai stengesi protingai riboti laika prie kompo. Taciau problema issisprende savaime kai pradejo skaityti. Dabar skaito, skaito ir skaito su dideliu noru ir tuo smarkiai uzsiemusi. Kompui daug laiko nelieka.

Mano mažasis pusbrolis taip gudravo, nes tėvelių darbo valandos gan ilgos. Bet tėveliai rado išeitį, mama nuo šiol į rankinę įsimeta laidą nuo kompo ir ramia širdim į darbą eina

sutinku, mamos pačios skatina domėtis kompiuteriu, aš irgi manau,kad ,,lavinantys" žaidimai nereikalingi, yra puikių stalo žaidimų, dėlionių ir kt. lavinančių priemonių. Mano Pupa dar nėra žaidusi jokių žaidimų ir nemanau,kad gebėjimai dėl to bus ateityje menkesni negu tų, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus ir ,,lavėja".

mano vyro draugui 37 metai tai jis zaidzia Lineage 2 (liaudiskai tariama L2), jis siauo metu dirba ir tik grizes is darbo seda prie jo, atejes i svecius pasakoja apie ji issijautes, na man keista kaip jis taip isijaucia. kazkuriuo metu kai neturejo darbo tai neiseidavo is namu, pastoviai sededavo jame nolife. Na pasirodo amziaus ribu nera sioje problemoje

Aš dukrai leidžiu 0,5-1 val. per dieną pabūti internete. Visai negalima uždrausti, nes dar labiau norėsis. O ir žaidimų visai smagių yra, dabar pamėgo Popmundo, ten kur visas gyvenimas vyksta kaip tikrovėje. Žaidėm abi ir "Mano ūkis", ten ir aš priklausomybę turėjau kurį laiką
Žinoma, geriausia užsiimti su vaiku tėveliams, daugybę įdomių stalo žaidimų, užsiėmimų galima rasti Mes ir kryžiažodžius sprendžiam, ir su žodžiais žaidžiam, ir dar visko prisigalvojam. Tik, aišku, kai yra laisvo laiko. O šiaip siūlau su draugėmis pažaisti vietoj sėdėjimo prie kompo