Žindant kartais mažius užspringsta. Taip gaila pasidaro... Ką tada reikia daryti? Kaip palengvint jam visa ta atsikosėjimą? Patarkit...

Gal labai stipriai pienas bėga
Jei maniškis užsprinksta,tai aš švelniai per nugarytę paplekšnoju

Pabandyk pakeist maitinimo pozą, vaikiuką kiek statmeniau pakelk (jei dar nebandei), kad jam ryjimas būtų lengvesnis ir jei pieniuko srovė stipresnė ne gulom jam bus lengviau maitintis O užspringusiam tikrai turėtų pagelbėt lengvas patapšnojimas per nugarytę

Maitinimo pozos pakeitimas tikrai padeda springuliukams

O ką daryti jei žaizdama springsta nuo savų seilių burnoj? ypatingai jei dar bando žaizdama guguoti.

mano Ugnytei 2 menesiukui bet ji nuo pat pirmu dieneliu labai springsta ir valgydama ir ramiai budama tiesiog nuo savo seilyciu. labai baisu kai taip atsitinka ir nei minutei negalima palikti vienos, todel as nusipirkau toki aparaciuka jis is 2 daliu yra, viena prie vaikelio palieku o kita nesuosi su savimi ir taip girdziu ar jai viskas gerai . O kad nespringtu tai tikrai reikia statmeniau laiūkyti, o jei jau su seilytėmis springsta tai pasistenk nepalikti vieno vaikelio ir manau kad taippat reiktu to aparaciuko ji galima rasti visuose vaiku prekiu parduotuvese, nera pigus daiktas apie 200lt kainuoja bet kai pagalvoji kad taip visalaik busi rami del vaikelio tai tikrai verta

maniskis irgi springsta seilem..
jei nelabai kosti,tai nieko nedrau,o jei jau rimciau-per nugariuka padauzau
o siai jis visad kaikosti ar ciaudi-juokiasi,linksma matyt

Man viena medike sake, kad vaikuciai skystu maisteliu, seilem rimciau paspringt negali, jie issikoso. Ant sono guldau visada, o kai seilytem tai nieko nedarau, pati pakosti ir viskas gerai.

Mano mazius iki siol nemoka gerti arbatos, butinai uzsprinksta tai guldau ant sono, nugaryte patapsnoju, nuraminu ir toliau geriam ! Nieko cia tokio! Svarbiausia per daug nekratyti Kai uzsprinksta kuo nors kietesniu - tai jau zymiai rimciau

aš tai durytę jei valgydama pienuką užspringsta iškart ant rankų imu, kuo stačiau palaikyti, o jei jau labai užspringo tai reikia žemyn galva palenkti būtinai

Mano maziukas tai ppat springsta daznai... ypac jis mane gasdina naktim, kai pasoki ir statai greit kudiki stacia... Siaip kartais asgalvoju, kad jis ne tik savom seilem springsta, bet ir snargliukais, kurie is nosytes i gerklyte nubega...
Vaiku daktaras sake, kad sloga nebaisi, tiesiog motinos pieno palasint reik... bet ji jau tesias ilgai... nors skystai niekas nebega is nosytes, tiesiog snargliukai girdis... gaila labai vaiko...

Taigi snargliukus labai greitai galima ištraukti su vaikiška tam būtent skirta kriaušyte, tada ir mažyliui lengviau kvėpuoti bus

Kai pirmą kartą mano dukrelė paspringo mano pienu, labai išsigandau, nes įkvėpt beveik neišėjo, visa tamsiai išraudo, o namuose tada neturėjau nei mažos klyzmutės, nei kito prietaisiuko išvalyti nosyte (nes pienukas buvo pasirodęs ir per nosytę, o vėliau girdėjosi, kad giliai nosytėje pilna pienuko, kuris neleidžia įkvėpt) neturėjau. Tai pirmoji priemonė (na gal kai kurioms pasirodys ir nelabai higieniška) buvo su savo burna iš dukrelės nosytės ištraukt, išsiurbt tą pienuką. Taip padarius, dukrelė kaip mat pradėjo kvėpuoti Aišku sekančiam kartui aš jau turėjau nusipirkusi ir klyzmutę (nors ji man menkai padeda), ir tokį aparačiuką su dviem žarnelėm sujungtom per vidurį plastmasiniu indeliu (tokių Šiauliuose yra pirkti med.technikoje). Va čia tai geras daiktas, panaudojus, padeda kaip mat

Aš girdėjau iš daktarų, kad "plekšnoti" per nugaryte mažų kūdikių negalima, nes gali sustoti širdelė (taip jau pasitaikė nė vieną kartą). Paspringus reikia pakelti stačiau ir jis pats atsikosės, o jeigu rimčiau, tai nuleisti žemyn galvą.

maniškisirgi labai dažnai springsta - ir pienukas greitai bėga, ir pats labai godžiai ryja , tai aš irgi pakeliu ir patapšnoju per nugarytę.
Skaičiau, jei jau smarkiai užspringtų ir tai nepadėtų, reikia paimti vaikutį už kojyčių žemyn galva ir kelis kartus patapšnoti per nugarytę

pas mus tas pats nuo pat gimimo (dabar esam 2 mėn ir 1sav). maitinu gulėdama, kai užspringsta atsigulamant šoniuko.jei labai užspringsta - tada pasiimu stačia, o jei ir tai nepadeda lengvai patapšnoju per nugarytę.

Tapšnojant kartais galima neapskaičiuoti tapšnojimo stiprumo...Mano labiau patyrusi bendradarbė prieš kokius 10 metų apšvietė apie kitą būdą.Vaikui užspringus ,pakelti jo rankeles aukštyn, o didesnį vaiką netgi kilstelėti už rankų aukštyn.Šito buvo išmokyti visi giminės, po to taip darė ir kitiems mažiems giminaičiams. Paaugę vaikai jau ir patys žinojo : užspringai-rankos aukštyn.Man aiškino kad pakėlus rankas kažkaip tai atsipalaiduoja bronchai ir praeina spazmai, kurie sukelia springimą.Tikiuosi mano patarimas kam nors padės Linkiu sėkmės auginant vaikelius

Paspringti galima tik kietu daiktu, tada ir reikia atspranginti. O jei skystis nubėga ne į tą gerklę, na pačios pagalvokit, ką pasieksit tapšnodamas ar purtydamos mažiuką -skystis lauk neiššoks, tik galit savo vaiką sužaloti. Refleksiškai vaikutis pradeda kosėt, tai galit tik palengvinti atsikosėjimą .

mano maziukas taip uzspringo arbata kad visiskai nebegalejo ikvepti oro, taigi uzspringti galima daug kuo. siaip ne taip ji atgaivinome, taciau atsidureme KMUK. ieskojo kas ir kaip. kad seilemis springtu maziukas mazai tiketina, veikiau tai yra skrandzio rugstys, taip kaip pas mus kai remuo eda ir atsirugstam supusiais kiausiniais taip buna ir vaikam, jei tu rugsciu labai daug skiria omeprozoli , bet cia vaistas rimtas.
o kai uzspringsta reikia imti galvyte i delna ir lenkti zemyn patapsnojant per nugaryte, tik jokiu budu ne uz koju, paskui galima pakelti stacia ir lengvai spustelti pokrutine, taciau...
lengva pasakyti... kai mano maziukas paspringo kisome pirstus i burna krateme ir pan bet nekratykit stipriai ypac naujagimio, mums po to kratymo sviete galvyte ar ko neprikratem taip pat sviete plaucius ar vaikui ant plauciu nepateko skysciu. taigi tiek zinojau, sekmes!
beje dar noriu pasakyt kad springimai gali buti labai rimtu ligu padariniai taciau jie buna susije su kitais pozymiais, mus tyre nuo epilepsijos, stemplytes susijungimo su tracheja, taippat ziurejo ar nera rachito, nes jis galejo sukelti spazmus.

Mano mazius iki siol nekramto kaip turetu kramtyt tokio amziaus vaikas. Ryja viska kelis syk apsuke burnoje.
O mes turejom gera pamoka kaip negalima maitinti vaiko sedincio automobilio keduteje kelioneje... ir laime kad as sedejau gale ir pamaciau kad mano vaikas jau be samones, uzspringo cipsu, aloe tai, tai siaubas tokio soko nebuvau patyrusi per savo gyvenima, klykiau , saukiau, o mes greitkelyje, iki artmniausioa ligonines like apie 40km, kosnmras, izvaziavus i miesta pkaliuvom i kamsti baisulini, isisvaizduokit vaikas be samones, ir nieko negali padeti, .......
Nakti praleidomne, reanimacijoje, tik reanimacijoje po inavziju jis pabudo, as meldziau ir priessiekiau Dievui viskuo kad tik jis atsigautu.....
Viskas baigesi laimingai, bet vistiek valgant as ji turiu nerealiai stebeti, o palikusi su aukle prisakineju kad ziuretu., nes springsta ir tada jau.....
O kaip ismokyt kramtyt???????

gal dantuku pakankamai neturi? manisko su savo 8 priekineis kramtyti lyg ir bando...bet dar iki siol trinu jai masta. valgo kose mano mazulyte...

ne sake gydytojas kad cia nuo per ilgo maitinimo trintu maistu, jis neismoko laiku kramtyt.mama norejo kaip lengviau gavosi atvirksciai

Kol springdavo maitinamas krūtimi, tai, kai tik maatu, kad springsta iškart pakeliu į stovimą padėtį, nugarytę patapšnoju ir po to, kai jau geriau toliau maitinu.

Su seilytėm ir dabar dar kartais mano vaikiukas springsta, o dabar jau jam 10 mėn.

Man tas springimas tiek baimes ivaro drauge neseniai sake, kad ji savo mazaja maitino ir ji paspringo..sako papurciau truputi, o ji tokia silpna pasidare, sao persigando nerealiai, gerai, kad vyras buvo tai greitaja kviete. Deguonies dave ir veze placius sviest. Susitvarke

aš šiandien irgi šitą košmarą patyriau. mano mažutė(7 mėn) labai mėgdavo pačiulpti džiūvėsėlį. aš pasiskaičiusi mamų pasakojimų drąsiai duodavau,aišku viena akim visada stebėjau. ir laimei... šiandien ji taip įsijautė, kad tas džiūvėsėlis sumirko ir matyt gabalėlis atitrupėjo.. matau tik, kad mano mažutė žiopčioja ir negali įkvėpti.. tada griebiau aš ją ir palenkusi spausdama saulės rezginį papurčiau. nieko ji neišspjovė, bet praėjo ir kai pakėliau jau bandė nusišypsoti. bet tokia baimė apėmė, visą dieną kaip pritrėkšta vaikščiojau.. džiūvėsėlio daugiau tikrai neduosiu

maniskei buvo gal 1 menesis kai ji atpyle pienuka ir uzspringo,siaubas kaip persikau,anyta pleksnojo nugaryte,,,nu nieko vaikas ziopciojo ir kvepuot negalejo...as supanikavau...bet mano vyras stvere mazyle uz kojyciu ir lengvai papurte,ir mazylej isgego tas pienas ir pro nosi ir pro burna,...niekam nelinkiu to patirt niekada,niekad dar nebuvau taip issigandus kaip ta vakara.visa nakti bijojau net uzmigt...net dabar siurpuliukai apeme tai prisiminus.

Pas mus problemele irgi ta pati, buna valgydamas springsta gal delto taip nepanikuociau, nes taip buna ne kiekviena karta, bet, kad jau labai daznai springsta ir paprastai guledamas, ne dar kita savaitele vesime pas neurologa, tegu geriau apziuri, nes gydytoja bande aiskinti, kad cia persalimas(net nemaciusi vaikucio), kol as ja visdelto itikinau, kad springsta Kazkaip man labai neramu su tais gydytojais, nes karta pasakiau, kad vaikuciu taskelis gerkleje tai sesele nenoredama kelti vaikucio ir ziureti liepe gydyti nuo pienliges,bet as pagailejau mazucio, kisti marle suvilgyta sodoje....ziauroka...juolab nepatikejau ja be jokios apziuros nustatyti o taskelis praejus virs menesio atrodo taip pat

mano berniukui jau du metukai su virs ,bet as jam pietu dar dazniausiai duodiu trinta kosyte,nes jei tik padarau ka nors tirsciau arba siaip kokie didesni gabaliukai,jis tuo springsta,tai nezinau,man atrodo kad ateis laikas ir valgys viska normaliai,tik vyras baisiai nepatenkintas,atseit reikia jam duoti viska ir jokiu trynimu ar kosiu,bet lenva jam kalbet kai ne jis vaika maitina

Maniske irgi turi polinki uzspringti. Kai mazesne rimtai uzspringdavo pakratydavau zemyn galva uz kojyciu paemus, o dabar uztenka per nugaryte papleksnoti ir viskas susitvarko

maniskis irgi megsta paspringineti, tai su dziuvesiu, tai valgydamas rimtesni maista, bet aciu dievui....paseinam su nugarytes patasnojimais (tfu tfu tfu). as nuo vaiko gimimo labai bijau uzspringimu...brrrr
NESPRINKIM

vat vat ,as ir linkusi geriau duoti smulkinta maista. Del sventos ramybes
Nors negerai, ale ..........
As nematau kitos iseities

Jau penkios dienos praėjo, jau viskas gerai ... per plauką, o aš negaliu rasti ramybės, neagaliu atsigauti nuo siaubo, nebesvarbūs tapo daugelis anksčiau svarbių dalykų ir toks svarbus tapo laikas leidžiamas kartu su vaikais, ypač su mano mažiausia mylimuke, mano širdele, mano laime... Vis dar negaliu žiūrėti į ją be ašarų akyse - mes tik per plauką kartu - kiekviena jos šypsena, meilus žvilsnis, buvęs toks įprastas anksčiau - dabar tai neįkainojama dovana man, aš dėkoju už tai Dievui, vyresnei dukrai, kaimynui ir visam pasauliui. Aš noriu papasakoti Jums tą siaubą, kad būtumėte budrios, o, neduok Dieve, jei taip atsitiktų, žinotumėte ką daryti.
Praeitos savaitės pimadienį mano mažoji (1 metukų ir 3 mėnesiukų amžiaus) pradėjo vemti ir viduriuoti, temperatūra - 37,2. Nuvežiau ją į polikliniką. Daktarė pasakė - roto virusas ir liepė gydyti vaiką namuose taip, kad būtų išlaikytas skysčių balansas - kiek išvemia, ar išviduriuoja, ne mažiau turi išgeri vandens, valgyti ant vandens virtus ryžius, morkas. Jei vaikas taptų vangus, arba negertų vandens, tuomet važiuoti į infekcinę ligoninę. O šiaip, sakė daktarė, nieko rimto, trys dienos ir liga pasibaigs. Tai viskas, ką man pasakė ir pasiuntė vaiką į mirtį. “Daktarė” neturėjo laiko (daug kitų pacientų eilėje laukė tuo metu), o gal ir kvalifikacijos pristigo mane informuoti apie tai, kad vaikas be vandens dar būtinai turi gerti druskų ir mineralų tirpalą Rehydroną (jei man nepavyktų sugirdyti reikiamos dozės – reiškia turiu važiuoti į ligoninę) ir apie tai, kad aš stebėčiau, jog vaiko PAMPERSAS BŪTŲ ŠLAPIAS, kas reikštų, kad būklė nėra kritinė, skysčių balansas organizme nepaisant vėmimo vis dar yra patenkinamas, nes priešingu atveju aš turėčiau skubiai važiuoti į ligoninę, kad statytų vaikui lašelinę. Manęs neperspėjo apie tai, kad tokio amžiaus vaikui vėmimas ir viduriavimas yra MIRTINAI pavojingas.

Aš gydžiau savo mažutę taip, kaip liepė poliklinikos “daktarė”. Buvo lengva, nes vaikui net siūlyti vandens nereikėjo – pati gėrė daug ir dažnai. Tiesa, nevalgė jokio maisto. Taip, ji atrodė ne tokia energinga kaip įprasta, šiek tiek pavargus, bet besidominti viskuo, žaidžianti, bendraujanti. Na, galvojau, kad vaikas pavargęs (bet tikrai ne kaip lapas) čia normalu - juk ir mes nebūtume labai energingi, jei vemtume, o kad košės nenori, tai aš irgi nenorėčiau jei mane pykintų … Antrąją dieną pakilo aukšta temperatūra, bet užtat vaikas nėbevmė ir nebeviduriavo. Kai žvakute numušdavome temperatūrą, vaikas buvo linksmas. Paryčiais iš antrosios į trečią dieną ji vėl išvėmė labai daug vandens - tai buvo vienas labai gausus išsivėmimas po pirmojo pavalgyto mano pienuko iš krūties. Po to iš karto nukrito temperatūra - tapo normali, vaikas daugiau nei vėmė, nei viduriavo,nei karščiavo – apsidžiaugiau – viskas pradeda gerėti…. taip, buvo pavargus, bet jau sveikstanti atrodė, buvo linksma, bendraujanti, žaidžianti, bet …………. jau para kaip SAUSAS PAMPERSAS, nepaisant to, kad geria daug vandens !!!……………….. va čia aš privalėjau, jei tik būčiau žinojusi, skubiai važiuoti į ligoninę - reiškia ji visai nesisiojo, o nuodingosios medžiagos, kurios paprastai pasišalina iš organizmo su šlapimu, ėjo tiesiai į kraują. Nepaisant visko, vaikas buvo linksmas. Apie 17 val. ji pradėjo zirzti, ruošiausi ją guldyti miegučio, paimdavau ant rankų, panešiodavau ir nurimdavo ir staiga....... jos akių vyzdžiai pradėjo dideliu greičiu lakstyti į visas puses ir akys pradėjo užsivertinėti į viršų, veidą iškreipė baisus nervinis spazmas, burnos judesiai rodė, kad ji nebegali įkvėpti oro …. aš praradau nuovoką – kurį laiką kaip suparalyžuoto mąstymo aš žiūrėjau į ją nieko nedarydama , o ji tuo tarpu duso, kūnelį pradėjo tąsyti traukuliai, aš pagriebiau ją ant rankų ir, nesuvokdama nei ką darau, nei ką turėčiau daryti, išbėgau su ja į lauką, pakeliui rėkdama vyresnei dukrai, kad kviestų greitąją. Iki šiol logiškai paaiškinti negaliu, kodėl vaikui nebekvėpuojant nepuoliau iš karto daryti dirbtinio kvėpavimo ir kurių galų bėgau į lauką ???….. dabar suprantu, kad tai Dievo ranka mane stumė iš namų - man buvo būtinas blaiviai mąstantis žmogus šalia, kuris padėtų. Iki šiol negaliu atleisti sau – aš, kuri visiškai šaltų nervų, bebaimė ir racionalaus mąstymo asmenybė esu kritinėse verslo ir ne tik situacijose, kuriose dauguma išskysta, aš – ta kietuolė - 100 % praradau nuovoką svarbiausiu savo gyvenimo momentu – kai neatidėliotinai skubi pagalba buvo reikalinga mano nekvėpuojančiai, mėlynuojančiai, traukulių tąsomai dukrytei .............. aš tuo momentu pamiršau visą žmonijos išmintį, netgi tokį primityvų ir logišką dalyką – „Jeigu žmogus nekvėpuoja, reiškia, turi jį paguldyti atversta aukštyn galva, atidaryti kvėpavimo takus ir daryti dirbtinį kvėpavimą“. Ačiū Dievui, kieme stovėjo kaimynas – aš bėgau prie jo maldaudama kviesti daktarą ir suvokdama, kad joks daktaras nespės atvažiuoti, nei patys spėsime vaiką nuvežti į ligoninę, aš maldavau Dievo gelbėti mano vaiką, nes tai, kas vyksta, tai yra neimanoma, to negali būti, aš to neišgyvensiu. Aš bėgau spausdama vaiką prie širdies, nors privalėjau nekvėpuojančiai mergytei atlošti galvą, kad taptų praeinamesni kvėpavimo takai... tuo tarpu prilėkė prie manęs vyresnioji dukra nešina telefonu ir šaukdama, kad su manimi kažkas nori kalbėti, aš nieko nesakydama nustūmiau ją šalin – „koks gali būti kalbėjimas dabar?!“ (Padariau klaidą – aš tik vėliau supratau, kad tai buvo greitoji pagalba – jie telefonu mane būtų konsultavę kaip suteikti vaikui pagalbą...) Kaimynas įsodino mane į automobilį ir rūko dideliu greičiu į ligoninę, tuo pat metu skambindamas greitajai ir prašydamas, kad sutiktų mus pakeliui, nes vaikas miršta, mes nespėsim...Tuo tarpu vaiko lūpos, veidas visiškai pamėlynavo, iš burno pradėjo eiti putos, ji gulėjo jau net nebetraukoma traukulių – tai buvo viskas. Aš klykiau kaimynui, kad jis sakytų ką turiu daryti, ačiū Dievui, jis pasakė, - „daryk dirbtinį kvėpavimą“. Pati jau nebūčiau susivokus, aš buvau kaip stabo ištikta. Aš niekada gyvenime nesu to dariusi, nemoku, bet mačiau kaip tai atrodo filmuose, nebebuvo kada galvoti, kišu pirštą dukrai į burnytę, kad ją atidaryti ir, o siaube ! – ji neatsidaro, aš su didžiausia jėga negaliu atidaryti vaikui burnos (vėliau man daktaras paaiškino, kad tai buvo toks stiprus nervinis raumenų spazmas, kuris ne tik burną, bet ir kvėpavimo takus vaikui visiškai užspaudė). Vėliau daktaras paaiškino, kad jei neatsidaro burna, tuomet privalėjau apžioti burną kartu su nosimi ir pūsti orą, arba pūsti tik pro nosį. Aš to nežinojau, pūčiau pro burną – nežinau kiek ten oro pateko, girdėjau tik nuo mano pūtimo besimakaluojantį kaip balioną dukros liežuviuką. Gilus pūtimas į burną ir ranka spaudimas į širdelę jos plakimo ritmu – viens, du, trys, keturi ir vėl iš pradžių – pūtimas į burną ir spaudžiu širdelę - viens, du, trys, keturi. Kartojau ir kartojau iki dabar kasnakt sapnuoju - viens, du, trys, keturi ..., ausyse spengė, nieko nesuvokiau, nieko negirdėjau, nieko nemačiau, tik kažkur lyg iš kito pasaulio jau kelintą kartą vis tą patį sakantį kaimyną išgirdau – „baik – gi vaikas jau verkia, ar negirdi, viskas gerai“. Aš atsipeikėjau, baigiau kaip robotas daryti tą kvėpavimą, ar Jūs galite įsivaizduoti kokia laimė ! - mano vaikas verkė !. Kaimynas juokėsi, aš verkiau ir juokiausi. Negali būti didesnės laimės gyvenime, nei ta, kuri man nusišypsojo ! Įstengiau mesti žvilgsnį pro automobilio langą – kamštis... niekas niekur neskuba, mes važiuojam priešpriešine eismo juosta kaip aštuoniolikiniai kelių ereliai... Tą kaimyną man Dievas pasiuntė ! Dabar mąstau, ar neturėtų tokiems atvejams būti kažkokios vėliavos ar panašiai, kurias pamatę kitos mašinos pasitrauktų ir duotų kelią taip, kaip švyturėliams? Gydytojų komanda jau buvo pasiruošusi ir mūsų laukė, griebė vaiką, mane paliko už uždarų durų. Apsižiūrėjau, kad stoviu ligininės koridoriuje basa – nors lauke ir sniegas ir balos, aš nejutau jokio šalčio. Po kurio laiko mes sulaukėme gerų žinių – vaikui viskas bus gerai, be jokių pasekmių – tiesiog aš nepavėlavau atgaivinti vaiką dirbtiniu kvėpavimu, mes spėjome laiku atvežti jį į ligoninę, daktarai spėjo savo darbą padaryti. Mes laimės kūdikiai ! Ir nenoriu dabar galvoti, kas būtų buvę, jei tai būtų atsitikę man paguldžius vaiką miegoti pokaituko ir pačiai išėjus į kitą kambarį, arba - naktį, kai aš miegočiau, arba jei nebūtų kieme stovėjęs mano kaimynas??????????????? (Žinote, kas yra labai baisu? – to, kas atsitiko mano vaikui, nebuvo įmanoma išgirsti, nes viskas vyko tyliai, be jokio garso, galimybė buvo tik pamatyti – ačiū Dievui, tuo momentu aš laikiau ją ant rankų, todėl pamačiau ne per vėlai). Esu tikra, tai Dievas išgelbėjo mano dukrą. Jau vėliau su kaimynu bandėme skaičiuoti kiek minučių vaikas nekvėpavo, spėjame, kad ne daugiau keturių, o nuo nekvėpavimo pradžios iki nuvažiavimo į ligoninę praėjo apie 12 minučių. Mes laimėjome lenktynes su mirtimi !
Gydytojų nustatyta diagnozė: dėl vėmimo ir viduriavimo vaikui susidarė kritinis skysčių, druskų ir mineralinių medžiagų trūkumas, sukėlęs metabolinius traukulius ir hipovoleminį šoką (pagal google - tai 50 % baigiasi koma ir mirtimi, priklausomai nuo suteiktos pagalbos skubumo). Vaikas į reanimaciją pristatytas jau atšalusiomis galūnėmis.

Brangiosios mamytės, jei užteko Jums kantrybės perskaityti mano siaubo ir begalinės laimės istoriją, aš noriu Jus perspėti:
1. Įvykus didelei nelaimei nepasitikėkite vien tik savo jėgomis – kvieskite žmones į pagalbą vien tik dėl to, kad jie galės šaltai mąstyti;
2. Įvykus didelei nelaimei savo automobiliu iki ligoninės nuvažiuosite greičiau, nei greitoji atvažiuos pas Jus; Jei važiuojate pažeisdami eismo taisykles, įsijunkite avarinį, nuolat blyksėkite šviesomis, nuolat spauskite mašinos garso signalą. Jei pristos prie Jūsų policija, tai tik geriau, nestodami rodykite pro langus jiems ženklus, kad Jus lydėtų su savo sirenomis iki ligoninės. O ten jau išsiaiškinsite, svarbu, kad gyvybė būtų išsaugota.
3. Nepasitikėkite šventai daktarės nurodymams kaip gydyti savo vaiką, ieškokite pačios papildomos informacijos apie vaiko ligą ir jos gydymą, galimas komplikacijas, nes niekada negalite būti tikros ar daktarė geroj nuotaikoj buvo Jus konsultuodama, ar netrūko jai kompetencijos ir pan.
4. Atidžiai studijuokite ir nuolat vis pasikartokite informaciją kaip suteikti vaikui pirmąją pagalbą įvykus nelaimei.


VAIKO GAIVINIMO STANDARTAS

PANAŠŪS STRAIPSNIAI:
• Suaugusio žmogaus gaivinimo standartas
• Kvėpavimo sutrikimas
• Kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai
• Sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga bronchų laidumo sutrikimo korekcijos galimybės inhaliuojamaisiais vaistais
• LOPL gydymo perspektyva – poveikis ligos patogenezei


I. Bendrosios nuostatos
1. Vaiko gaivinimas skiriasi nuo suaugusiojo, nes:
1.1. Vaikai daug dažniau miršta dėl kvėpavimo nei širdies sutrikimo.
1.2. Vaikų širdis staiga sustoja retai, paprastai tai būna kvėpavimo sutrikimo ar šoko pasekmė, o šios priežastys nulemia bradikardiją, kuri sukelia elektromechaninę disociaciją (toliau - EMD) ar asistoliją.
1.3. Skilvelių tachikardija ar skilvelių virpėjimas sudaro mažiau nei 15 proc. visų atvejų, kai širdis sustoja ikihospitaliniu laikotarpiu.
2. Gaivinimo veiksmams atlikti vaiko amžius nustatomas pagal anatomijos, fiziologijos ir epidemiologinius požymius: naujagimis - nuo gimimo iki 28 parų, kūdikis - nuo 28 parų iki 1 metų, vaikas - nuo 1 iki 8 metų, vaikas - nuo 8 iki 18 metų.
3. Vaikus mirtis dažniausiai ištinka sutrikus kvėpavimui ir esant hipoksijai bei hiperkarbijai, kurie sukelia asistoliją ir širdies sustojimą. Todėl gaivinant vaikus svarbu nedelsiant pradėti efektyvią oksigenaciją ir ventiliaciją, o ankstyvos defibriliacijos prireikia labai retai. Vaiko gaivinimo procesą sudaro 3 etapai: pradinis gaivinimas, specialus gaivinimas ir gydymas intensyviosios terapijos skyriuje.
4. Pradinis gaivinimas:
4.1. Kvėpavimo takų atvėrimas.
4.2. Dirbtinis kvėpavimas, nustojus kvėpuoti.
4.3. Krūtinės kompresijos ir dirbtinis kvėpavimas, sutrikus/sustojus širdies veiklai ir kvėpavimui.
4.4. Defibriliacija, kai yra skilvelių virpėjimas, skilvelių plazdėjimas ar skilvelinė tachikardija.
4.5. Užspringimo nustatymas ir svetimkūnio šalinimas iš kvėpavimo takų.
5. Specialusis gaivinimas:
5.1. Pradinis gaivinimas;
5.2. Kraujotakos ir kvėpavimo atnaujinimas ir palaikymas specialiomis priemonėmis (toliau - KKP).
5.3. Elektrokardiograma, 12 derivacijų elektrokardiogramos interpretavimas, aritmijos diagnostika.
5.4. Venų punkcija ir kateterių įkišimas užtikrinant vaistų sušvirkštimą.
5.5. Priežasčių, sukėlusių kvėpavimo ir/ar širdies sustojimą, nustatymas ir gydymas.
5.6. Kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimų, sukeltų traumos, šoko, kvėpavimo nepakankamumo ir kt., gydymas.
II. PRADINIS VAIKO GAIVINIMAS
6. Rekomenduojama veiksmų seka ištikus mirčiai nurodyta 1 priede.
6.1. Prieš pradėdamas gaivinti, gaivintojas turi labai greitai įvertinti situaciją ir galimus pavojus - transporto judėjimą, krintančias nuolaužas, sklindančius dūmus, ugnį, dujas ir kt., ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.
6.2. Patikrinamas gaivinamojo sąmoningumas, paklausiama: „Kaip jaučiatės?“. Greitai įvertinami sužeidimai. Negalima judinti nukentėjusiojo, jei įtariama galvos ar nugaros smegenų trauma.
6.3. Jeigu vaikas atsako ar sujuda, jo padėties keisti nereikia (jei negresia pavojus, pavyzdžiui, dėl automobilių judėjimo, krintančių nuolaužų, toksiškų dūmų ir dujų), įvertinama jo būklė, jei reikia, kviečiama pagalba ir vaikas nuolat stebimas.
6.4. Jeigu vaikas nereaguoja, reikia kviesti pagalbą. Reikia įsidėmėti, kada pradėta gaivinti.
6.5. Nustatoma, ar vaikas kvėpuoja. Tai turi trukti ne ilgiau nei 10 sek.
6.6. Jeigu kvėpuoja, jį reikia paguldyti ant šono. Įtariant stuburo traumą, to daryti negalima. Stebima vaiko būklė (kvėpavimas ir kraujotaka) ir laukiama atvykstant GMP.
6.7. Jeigu vaikas nekvėpuoja, pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija iš pradžių atliekant du efektyvius įpūtimus. Jeigu krūtinės ląsta neišsipučia, pakeitus gaivinamojo galvos padėtį, reikia bandyti dar kartą įpūsti oro. Jei krūtinės ląsta vis tiek neišsipučia, gaivinama kaip į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui.
6.8. Pradinio kūdikių ir vaikų gaivinimo metu dirbtinė plaučių ventiliacija gali būti atliekama ir savaime prisipildančiais oro maišais (Ambu tipo), pro kaukę. Mokėti naudotis šiais maišais gaivinant vaikus privalo visi medicinos darbuotojai.
7. Labai svarbu kiek įmanoma anksčiau kviesti pagalbą.
7.1. Jeigu gaivintojas vienas, pirmiausia reikia pradėti gaivinti (tęsti maždaug 1 minutę), tada kviesti pagalbą. Šios rekomendacijos reikia laikytis gaivinant kūdikius ir vaikus iki 8 m. Gaivinant paauglius pagalbą rekomenduojama kviestis greičiau. Kai gaivintojų daugiau, vienas iš jų pradeda gaivinti, kitas kviečia pagalbą.
7.2. Jeigu paauglys yra nesąmoningas dėl: traumos, skendimo, vaistų perdozavimo ar apsinuodijimo, gaivintojas turi pradėti gaivinti ir tęsti maždaug 1 minutę prieš kviesdamas pagalbą.
7.3. Įvertinama kraujotaka:
7.3.1. stebima, ar vaikas juda, kvėpuoja, kosti;
7.3.2. patikrinamas pulsas: vaiko lengviausiai apčiuopiamas miego arterijų vietoje, kūdikio - ties žasto arterija. Pulsą rekomenduojama tikrinti medicinos darbuotojams;
7.3.3. jeigu gaivintojas yra įsitikinęs, kad kraujotaka yra, bet vaikas nekvėpuoja, dirbtinis kvėpavimas tęsiamas 20 k./min. dažniu, kol kūdikis ar vaikas pats pradeda kvėpuoti;
7.3.4. kas minutę tikrinama kraujotaka. Kiekvieną kartą tai neturi užtrukti ilgiau nei 10 sekundžių;
7.3.5. jeigu vaikas pradeda kvėpuoti, bet neatgauna sąmonės, jis paguldomas ant šono;
7.3.6. jeigu nėra kraujotakos požymių arba širdis susitraukinėja rečiau kaip 60 k./min. ir yra blogos audinių perfuzijos požymių, reikia pradėti išorinį širdies masažą, derinant jį su ventiliacija (paguldžius vaiką ant kieto pagrindo): kūdikiui krūtinės ląstos kompresijos atliekamos dviem pirštais, 1-8 m. vaikui - vienos rankos delnu, 8-18 m. vaikui - išorinis širdies masažas atliekamas kaip ir suaugusiajam.
7.4. Gaivinimas tęsiamas, kol:
7.4.1. atvyksta kvalifikuota pagalba;
7.4.2. atsinaujina kraujotaka ir kvėpavimas;
7.4.3. atsiranda biologinės mirties požymių;
7.4.4. gaivintojas išsenka ir/ar iškyla tiesioginė grėsmė gaivintojo gyvybei.
8. Užspringimas:
8.1. Kvėpavimo takus reikia stengtis išvalyti, kai neabejojama arba įtariama, jog įkvėptas svetimkūnis, arba kai nepavyksta nesąmoningam ir nekvėpuojančiam kūdikiui ar vaikui įpūsti oro į kvėpavimo takus.
8.2. Atlaisvinti kvėpavimo takus reikia bandyti tik tada, jeigu jie visiškai užsikimšę: negirdėti kosulio, nukentėjusiajam sunku įkvėpti, girdėti švilpiantis garsas, pamėlsta oda, jis netenka sąmonės.
8.3. Esant dalinei kvėpavimo takų obstrukcijai, jei vaikas sąmoningas ir gali stipriai kosėti, prašoma, kad jis pats kosėtų ir kvėpuotų. Gaivintojas neturi trukdyti pacientui pačiam pašalinti kliūtį iš kvėpavimo takų, tačiau turi jį stebėti. Jeigu tokiu būdu svetimkūnis nepašalinamas, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.
8.4. Svetimkūnio šalinimas ranka:
8.4.1. aklai pirštu valyti kvėpavimo takų negalima. Nykščiu ir smiliumi suėmus liežuvį ir apatinį žandikaulį, reikia kilstelti juos aukštyn. Patraukus liežuvį, gali šiek tiek atsiverti užsikimšę kvėpavimo takai. Jei svetimkūnis matomas, reikia jį pašalinti. Šį veiksmą privalo mokėti atlikti sveikatos priežiūros darbuotojai.
8.5. Svetimkūnio šalinimo iš sąmoningo kūdikio kvėpavimo takų veiksmų seka pateikta 2 priede. Jei kūdikis be sąmonės, reikia vadovautis pradiniu vaikų gaivinimo algoritmu.
8.6. Šalindami svetimkūnį iš kūdikio, kuris nesąmoningas, kvėpavimo takų, sveikatos priežiūros darbuotojai privalo atlikti veiksmus, nurodytus 3 priede.
8.7. Svetimkūnio šalinimo iš sąmoningo 1-8 m. vaiko kvėpavimo takų veiksmų seka pateikta 4 priede. Vaikui praradus sąmonę, reikia vadovautis pradiniu vaikų gaivinimu.
8.8. Šalindami svetimkūnį iš vaiko, kuris nesąmoningas, kvėpavimo takų, sveikatos priežiūros darbuotojai privalo atlikti veiksmus, nurodytus 5 priede.
III. SPECIALUSIS VAIKO GAIVINIMAS
9. Specialusis vaiko gaivinimas (toliau - SVG) - tai kvėpavimo ir kraujotakos atnaujinimas ir palaikymas jiems sutrikus ar visiškai išnykus, panaudojant specialias priemones ir medikamentus.
10. SVG pradedamas greitu kvėpavimo ir kraujotakos įvertinimu bei grėsmingų sutrikimų (kvėpavimo nepakankamumo ir/ar šoko) nustatymu.
11. Kvėpavimo takų pralaidumo ir kvėpavimo atsinaujinimo bei palaikymo schema pateikta 6 priede.
12. Jei pulsas neapčiuopiamas, tolimesni veiksmai priklauso nuo širdies monitoriaus rodmenų (7 priedas). Vaikams dažniausiai būna asistolija. Jei yra EMD, būtina nedelsiant nustatyti jos priežastis.
13. Jei pulsas retas (<60 k./min.), tolimesni veiksmai priklauso nuo esamo kvėpavimo ir kraujotakos (8 priedas).
14. Veiksmai, kurių reikėtų imtis nustačius dažną pulsą ir blogą audinių perfuziją, nurodyti 9 priede, o esant dažnam pulsui ir gerai audinių perfuzijai - 10 priede.
15. Vaistų gaivinimo metu švirkščiama į veną, jei nepavyksta jos punktuoti - į trachėją ar intubacinį vamzdelį.
16. Šoko atveju, kai per 90 sekundžių nepavyksta punktuoti venos, nedelsiant punktuojami kaulų čiulpai (vaikams iki 8 metų) ir pradedama skysčių infuzija.
17. Jei nėra gyvybės požymių ir spontaninės kraujotakos nesukelia nuolatiniai specialiojo gaivinimo veiksmai ne mažiau kaip 30 min. nuo klinikinės mirties pradžios arba gaivinimo veiksmų pradžios, organizmas nėra paveiktas medikamentų ar hipotermijos būsenos, specialųjį gaivinimą galima nutraukti.

skaiciau ir verkiau Aciu, uz toki issamu pasakojima. stiprybes jums!

Oij, mamyte,net noris apkabinti jus su asarom, aciudie dziaugsmo, Jums, mazajai dukrytei jusu uz nugalejima, vyresniajai dukrai, kaimynui-visiems taip padekoti, palinketi jums paciu graziausiu dalyku, svarbiausia sveikatos.

.....ka cia bepridursi, ir aciu uz medicinine info.

Grįžusios iš ligoninės kepėm kaimynui didelį pyragą, labai skanus gavosi O jis toks kuklus, sutriko labai, kai nunešėm pyragą su dideliu ačiū Iki tol nebendravome mes, tik laba diena ir viso gero, o dabar taip šilta širdyje jį už lango šunį vedžiojant matyti

Kaip dziugu, kad viskas baigesi gerai. Stiprybes jums. Jauciu, nuo siol niekada neleisite vaikui susirgt . Ir man mama visalaik kartoja:"Priziurek, vaika, ziurek, kur jis eina, ka daro". Irgi pro pirstus ziuriu i siuos patarimus. Dabar matau, kad vis delto mama teisigai sako.
Mums irgi buvo apsinuodijimas. Bet, palyginus su jusu istorija, ne toks rimtas. Skyre Rehydrona, bet vaikas negere. Net vandeni per jega pylem i burna. Nekakojo. Trecia diena pastebejau, kad visas pampersas (medziaginis) buvo sausas. Beveik para. Skambinu gydytojai, pasakau apie tai. O ji sako:"negali tokio but. Ka jus issigalvojat?". Neatvaziavo. Man drauge ir papasakojo, kad nuodai tokiu atveju kaupiasi organizme. Tai spiegianciam vaikui pylem Rehydrona i gerkle. Buvo irgi baisu. O vakare net apsiverkiau, kai pamaciau dregna pampersa. Greitai pasveikom.
Dar karta mamytei stiprybes ir kuo daugiau laimingu dienu. Dievas, matyt, jus saugo
Papildyta:
Ir didziausios laimes Jusu kaimynui. Ir kad daugiau tokiu butu.

Va tas ir baisiausia, kad kalbi, įsivaizduodama, kad su gydytoja, tiki ja, o paaiškėja, kad su šundaktariu bendrauji. Oi nežinau, nežinau, jei pažįstamųjų tarpe nėra daktarų, kaip tada būti tikrai, kad vaiko sveikatą atsakingai ir kompetetingai poliklinikos daktarei patiki???

Isitikinau, kad vieno daktaro patarimo kartais neuztenka. Tokiu atveju reikia dar koki pazistama daktara turet. Pastebejau, kad ne visa laika gydytoju nuomones sutampa. Tai vercia suabejot savo daktaru. Norisi persirasyt pas kita, bet nezinai, ar tem bus geriau. Taip ir gyvenam, abejodami zmonemis ir profesionalais.

Ir as isitikinau, kad tik mama geriausiai gali vaiku pasirupinti, nepriklausomai nuo jos issilavinimo. Dabar taip lengva susirasti informacija internete. Va jeigu tik susirgus vaikui buciau isivedus i google "roto virusas, gydymas, komplikacijos", tai buvo ten parasytas ir tas lemtingasis Rehydronas, kurio "daktare" man nepasake ir apie slapinimosi svarba buvo parasyta - viska radau internete. Nuo siol visa informacija tikrinsiu pati, jokiais daktarais nepasitikesiu.

O kaip dabar jauciasi Jusu maziuke? Ar viskas tvarkoj? Ir ka vaiko daktare sako?

Dukrytei dabar viskas gerai, lyg nieko ir nebuvo - tik baisus sapnas. Tik as visa liguistai krupciojanti nuo kiekvieno keistesnio jos judesio, tai man vaidenasi, kad per ilgai negirdejau kaip ji oro ikvepia, tai rodos lyg jos akytes vel nori i virsu verstis, o is tikruju ji taip tik maivosi Reanimacijoj ja tik para pralaike, atstate visas gyvybines funkcijas. Tai namie jau po 3 dienu buvome.
Buvome jau ir pas savo seimos daktare apsilanke. Toji kvaila daktare, kuri mane su sergancia dukryte prieme, buvo ne mums priskirtoji, o tiesiog ta, kuriai darbo laikas buvo tuo metu, kai vaikas pradejo vemti. Pasakiau seimos klinikoje ka galvoju apie mane konsultavusiaja daktare, tai maniau, kad sulauksiu kazkokios ginybines reakcijos nuo jos kolegiu ir neleis man poliklinikoje putotis, bet jos tik tylejo ir nieko man nepasake pamaciusios israsa is Antakalnio reanimacijos. Va taip ir nezinau musu seimos klinikos pozicijos siuo klausimu...

O kokiu pagrindu jie turetu gint ta daktare? Jei ji neskyre pagrindinio vaisto? Be to, kiek girdejau, kad roto virusu susirge vaikai neretai gydomi reanimacijoj, ypac nepaskiepyti nuo tos ligos. O cia isleido namo ir liepe gert tik skyscius. Jusu atveju netyleciau, o bandyciau aiskintis. Gal nieko nepakeisit, bet reputacija gydytojo bus suslubavus.

As apsiverkiau,negalejau kitaip sirdi uzspaude!!!!Neperseniausiai buvo mums buitinis nesklandumas valgant lasinuko gabaliuka,uzstrigo nei pirmyn,nei atgal,vyras supanikavo daugiau uz mane,pasimete,tiesiog tokios situacijos ismusa is pusiausvyros!!!!!Sveikatytes ir saugokytes!!!!Sekmes!!

skaiciau su asarom veide, oda visa siurpuliukais paejo stiprybes mamytei, visas blogis praeity, laikykites
as ir baimes turejau kai mano mazius gabaliuka celofana is vaikstynes lipduku atrado, dusta ir nesuprantu kas, seiles varvejo, o burnoj nieko ner, koju ranku nejauciau, bet atlosiau verkianciam vaikui galva ikisau pirsta ir tik is 2!!!! karto istraukiau gabaliuka celofano, istraukiau ir atsisedau drebedama, asaros akyse, nzn kur begt, viena su vaiku namie, buvo tai buvo.. o dar ta pacia diena vaikui plesant laikrascius, jisai uzsimane juos paragaut, man su mama salia sedint, girdim, springsta, mama saukia springsta,!! ziurek sako dust pradeda, visa balta, gasdino po ranka ir maises, as trezva galva grebiau vaika uz koju, apverciau aukstyn kojom, stuksenau po nugara, ir tada traukiau is gerkles gabala laiksraciu, oj turejau as ta diena, pasenau nzn ant kiek, prazilau per ta diena!!! bet kai mamytes ir sako, reikia trezvos galvos. pvz mano vyras iskart panikuoja, kas be butu, t.kad neduok dieve kam kas atsitiktu, BUKIM SVEIKI IR LAIMINGI

as ir baimes turejau kai mano mazius gabaliuka celofana is vaikstynes lipduku atrado, dusta ir nesuprantu kas, seiles varvejo, o burnoj nieko ner, koju ranku nejauciau, bet atlosiau verkianciam vaikui galva ikisau pirsta ir tik is 2!!!! karto istraukiau gabaliuka celofano,

[/quote]

O Jezau ! O as apie vaiku uzspringimus esu skaiciusi, kad negalima pirstu jam i burna kisti ir bandyti istraukti daikta, nes taip galima ji netycia tik dar giliau ikisti..... Kaip Jus nebijoje, kad pastumsit daikta tik dar giliau??? Siaubas kaip baisu!
Siaip tai, uzspringimu as paniskai bijau, labai noreciau daugiau suzinoti kaip reikia elgtis tokiu atveju, jei, tarkim, apvertus vaika zemyn galva ir padauzius per nugara, tas daiktas neiskrenta?????

Verkiau skaitydama.....
Jau nekartą įsitikinau, kad gydytojais negalima pasitikėti....
Kurį laiką neturėjome namie interneto, tai labai jaučiausi nesaugi, ir visą laiką kamavo mintis jei vaikas susirgtų aš negalėčiau jokios informacijos susirasti...
Labai svarbi tokia tema ir verta apskaityti, tam kad iš anksto žinotum kaip elgtis...
Mūsų namuose įvyko nelaimė ir nusiplikė draugės vaikutis, nežinojome kaip elgtis teisingai todėl vaikas nukentėjo dar labiau.
Švieskimės mamytės, dalinkimės informacija ir dėkoim Supermamai

O gal veliau issiaiskinote kaip teisingai reikia elgtis vaikui nusiplikius ir galetumet su mumis pasidalinti ziniomis?

Mano sunus buvo nusiplikes kojyte. Visu pirma kisom po saltu vandeniu, tada atsargiai nuemiau kojinytes ir tepiau alijosiaus tepalu. Medikai siulo purksti Pantenolio ir duoti vaistu nuo skausmo. Nudegimas buvo pavirsinis, 1 laipsnio, tai jokios kitos pagalbos neprireike, o randu neliko. Svarbiausia, ko negalima daryti, tai netepti jokiais riebalais, nes taip nudegimas tik issikverbia gilyn.

Radau aisku aprasyma kaip gelbeti skenduoli. Tiesa, tai taikoma suaugusiojo gelbejimui, bet, manau padetu ir vaikui:

Paskendimo požymiai

Ištrauktas iš vandens skenduolis nesąmoningas, nekvėpuoja, neapčiuopiamas pulsas ant stambiųjų kraujagyslių, nėra širdies veiklos.

Oda blyški arba melsva.

Kvėpavimo takuose yra vandens, gali būti dumblo, žolių.

Pirmoji pagalba

Jei mokate plaukti ir nerizikuojate gyvybe, priplaukite prie skęstančiojo iš už nugaros, apkabinkite ir laikykite, kad jo galva būtų virš vandens. Kvieskite daugiau žmonių, kurie galėtų padėti. Skambinkite 112.

Jei skenduolis be sąmonės, nekvėpuoja, gaivinti pradėkite dar būdami vandenyje. Jei kojomis pasiekiate dugną, darykite dirbtinį kvėpavimą vadinamuoju burna į burną, burna į nosį būdu.

Ištraukus iš vandens skenduolį paguldykite ant nugaros. Atpilti vandens nereikia, jis pats rezorbuojasi.

Pašalinkite iš burnos svetimkūnius – dumblą, smėlį, protezus. Kvieskite pagalbą 112, jei iki to laiko, ji nebuvo kviesta.

Jeigu įtariate, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti stuburą, nerdamas į seklų vandens telkinį, galvos neatloškite, tik pakelkite ir paspauskite žemyn apatinį žandikaulį.

Gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus. Gaivinkite santykiu 2:15 (2 įpūtimai,15 krūtinės ląstos paspaudimų, galima ir 2:30).


--------------------------------------------------------------------------------

Gaivinimo technika

Užspauskite nosies šnerves, glaudžiai apžiokite nukentėjusiojo burną (apsaugos priemonės naudojamos esant galimybei, nors teoriškai užsikrėsti infekcinėmis ligomis galimybės nėra) ir pūskite stebėdami, ar kilnojasi krūtinės ląsta. Tarp įpūtimų leiskite orui išeiti iš plaučių.

Atliekant krūtinės ląstos paspaudimus, skenduolis turi gulėti ant nugaros. Dėkite delną ant nukentėjusiojo krūtinkaulio apatinio trečdalio ir uždėkite kitos rankos delną. Rankos ir spaudimo kryptis turi būti statmena kūno paviršiui. Spauskite krūtinę (apytiksliai 20–50 kg spaudimo jėga).

Nenustokite gaivinti, kol sulauksite medikų. Jei skenduolis pradeda kvėpuoti, gaivinimas sustabdomas, nukentėjusysis paguldomas ant šono, apklojamas turimais sausais drabužiais ar užklotu. Žmogus turi būti perduotas greitosios pagalbos medikams ir gydomas ligoninėje, net jei buvo atgaivintas greitai.

o dieve kokia istorija bet svarbiausia kad viskas gerai baigėsi o kaimynas tikras šaunuolis reta dabar tokiu žmoniu




kartais nebuna kitos išeities užtai pilnai suprantu kai vaikas ant ranku ir nekvepuoja mano mažulka užspringus buvo apelsinu vaikas nekvėpavo buvo pamėlinaves , ir bandžiau per nugaryte ir kitaip bet niekas nepadėjo kol galu gale pati nesuprasdama kaip sukišau pirštus ir ištraukiau ir tik tada atgavom kvapa, nuo to laiko paniškai bijau kad nepaspringtu vis žiūriu ir žiūriu kai valgo