Laukimas prasidėjo labai netikėtai (nenuostabu nes buvau 17..).Nepaisant visų apkalbų ir atkalbinėjimų,sukaupėm jėgas ir išsikraustėm gyventi atskirai nuo tėvų,kad niekas netrukdytų mūsų laimei...Taip nusprendėm,nes gyvenom mažam miestely ir toks ivykis visoms "davatkoms" buvo vienas iš labiausiai minimų,bet čia ne apie tai...
Pats nėštumas vystėsi labai sklandžiai,gydytoja turėjau švelnią ir gerą,tik gaila,kad buvau laaaaaaabai nepatyrusi ir naivi...O kaip būčiau pašokdinusi visus už menkiausia apatija!!!
Laukimas buvo ramus,vyras pildė visas raugintais agurkais ir kondensuotu pienu kvepiančias užgaidas....aš storėjau ir pūčiausi...tapau panaši į karlsoną... Paskutinių apžiūrų metu sužinojome jog turėsim mergytę..Nežinau kodėl,bet maniau jog bus berniukas,tačiau kai sužinojome lengviau atsidusau,nes jau žinojau kad galim pirkti rožinius rūbelius 
Kai supratau,kad pasišalino "kamštis" pradėjau rimčiau kreipti dėmesį į menkiausią skausmą... Vieną vakarą užsimaniau kiwių (dar ir dabar siurpas ima pagalvojus apie juos ) Skaniai pavalgiau,užmigom... Naktį pradėjau jausti kažką ne taip ir dažnai ėjau į tuoletą,bet paryčiais užmigau ir pabudusi ryte dar itikinėjau save,kad viskas gerai... Ryte vyrą išleidau į darbą užtikrindama,kad viskas gerai ir tikrai spes grįžti.... Taip dar visą dieną pragulėjau lovoje,jausdama maudimą...grįžo vyras...pasiskambinau gydytojai,o ji liepė laukti tirųjų skausmų (tik nežinojau kaip jie atrodo) Na ir antrą rytą išleidusi vyrą į darbą,po bemiegės nakties pradėjau ruoštis rimčiau... 10 val. jau važiavau į gimdymo namus.Negana to,paskambinus vyrui sužinojau,kad jis tą dieną išvažiavo į objektą kitam mieste ir niekaip negali skubiai grižti. Didelėm akim įžengiau į priimamajį,ten kaip ir visada užpildėm visokiausių popieriukų,tada mane apžiūrėjo budinti gydytoja,kuri dar sugebėjo paklausti "o kodėl negimdote už pinigus pas savo gydytoją" ,prakirpo ,kad išbėgtų vandenys ir "pagyrė,kad "nusidepiliavusi" ir nereikės joms vargti,liepė eiti į viršų 
Na ir prasidėjo vaikščiojimai koridoriumi,o kadangi aš dar buvau sugalvojusi gimdyti be jokių vaistų (ale stipruole) tai teko ir sienas padaužyti kai niekas nemato ir kumščius pakandžioti,nu žodžiu esmė,kad vis dar tebelaukiau vyro,kuris istrigęs kamščiuose ir skuba pas mane.... Kaklelis vėrėsi blogai,todėl teko agauti skatinamųjų,po kurių ir prasidėjo "o vaikyti!!!" Skausmelis taip išvargino,kad 21 val vakaro,jau norėjosi kuo greičiau gimdyti Na ir ką...Girdžiu "stumiam",ir pro duris įžengia manasis O Po kelių sekundžių įžengė ir mūsų zuikelis... Padėjo ant krūtinės,o ji tokiom plačiom akim pažiūrėjo tiesiai į mane 
Lyg suaugčs žmogeliukas Po to sekė ašaros iš džiaugsmo ir ramus bei saldu miegas 
Tai pats gražiausias jausmas,kokį moteris gali pajusti... Gražiau net už meilę Dabar mūsų pupa jau didesnė ir labai laukiam,kada mūsų šeimą aplankys dar vienas stebūklėlis
sekmes gyvenimo kely 
! tikiuosi, kad ir as galesiu greit parasyti savaja 