sveikos mamytes mano panelei tuoj du metukai ji auksiniu plauku .Mes abu su vyru esam sviesaplaukiai .Man mano vaikas pats graziausias svarbu kad sveikas ir protingas bet sioje temoje norejau paklausti kaip tokiems vaikams sekasi darzelyje mokykloje ar nesulaukia patyciu is bendraamziu kaip sperndziate tas prob jei jos iskyla aciu

Nu ir klausimas , koks skirtumas kokia splva? Kitiem vaikam svarbu būtų draugiška ir viskas. Kokios dar čia patyčios, o ypač jeigu gudri, nu ir skėlei bajerį. Tai jus įsivaizduokit, jeigu tu pati matai plaukų spalvą tai kaip kiti gali nematyti. Kaip pateiksi taip ir priims. O vaikai ar juodi, ar šviesu, ar rudi, ar raudoni visi lygus.
Tik iš vaikystės girdėjau, kad labai karštakošiai, bet nustojau tikėjus, kai pas mane labai labai faina draugė buvo. Taip kad kitaip sakant nu nesvaikyt, ir vaikam kompleksų nevarykit.
Šaunuolė, garaži mergaitė, ir viskas.

Viename kolektyve, kuriame mano dukra dalyvauja, yra raudonplaukė mergaitė. Tai manoji pradėjo skųstis, kad toji puola ir aiškina, kad maniškė "negraži, visa juoda, plaukai juodi, akys juodos ir t.t. ir pan." Labai nenorėjau vaiko mokyti atsikirsti "o tu ryža", todėl ilgai galvojau, kame ten problema. Man atrodo, kad toji mergaitė net nepalaukė, kol kas puls dėl plaukų, o puolė pati - gavosi visiška nesamonė. Tiesa, kai mūsų vaikų auklė pakomentavo "Ot tai gražuolė atsirado, ji gi ryža", tai duktė išsižiojo: "o ką tai reiškia?".
Va kokia litanija, bet visu tuo norėjau pasakyti, kad tikrai ne visi vaikai ieško fizinių priekabių. Kaip šiuo atveju - pati "raudonplaukė" provokuoja konfliktus.

6 m. draugų dukrytė - labai graži raudonplaukė mergytė. Niekas jos plaukų spalvos neakcentavo, ir daržely visiškai jokių problemų dėl to nebuvo. Nei kas gyrė, nei kas peikė, plaukai kaip plaukai.

Beje, o mano vyras visada svajojo turėti raudonplaukę dukrytę

aš pati kažkada buvau raudonplauke dukryte nu dabar tai nusidažius esu plaukus, bet dar tarybiniais laikais nei karto neišgirdau ant manęs sakant "ryža", o ir būdama ryža studentė turėjau krūvas kavalierių ir visada jaučiaus graži o dėl karštakošiškumo tai tikrai tokia buvau, nu bet aš dar pagal zodiaka avinas-gaidys, tai tikrai puikus derinys

Mano pirmas sūnus tamsus, antras - raudonplaukis. O mažoji kol kas irgi raudonplaukė, bet kitokio atspalvio. Kol kas sūnui jokių problemų neiškyla dėl plaukų spalvos.

As tai skaitau , kad labai grazu kai vaikutis issiskiria, pas maniski grupeje yra raudonplauke mergaite,labai bendraujantis vaikas draugiska , mano vaiko geriausia drauge. Manyciau , kad mamai reikia kuo maziau pergyventi del plauku spalvos, nors aisku visokiu zmoniu pilna gali ka ir pasakyt cia sakau is savo patirties dabar kai vaika po atostogu nuvedziau i darzeli tai jis jau antra diena pareina ir man pasakoja ka jam sneka aukletojos ir seimininkes, o sneka del to, kad as ji nudaziau baltom sruogelem ir gale jis turi uodegiuka , tai ir ta nudaziau , man tai labai grazu vaiksto dabar kaip tigriukas Bet aukletojos visos apsalusios, kai nuejau jo pirmadieni pasimti po darzo, nes ryte vyras veda, tai i mane kreivokai ziurejo, galvojo nu ir beprote motina turi
O man i tai visiskai nusispjauti svarbiausia , kad mano vaikas jauciasi gerai ir man labai grazu.

Vaikai gali reaguoti visaip, juk kai jie susipyksta, jie visada randa zodziu kaip uzgauti vienas kita. Tai pas tave nosis kreiva, ausys dideles, arba tu stora. Arba nemoki istarti R raides. Manau miela mamyte bus visko, bet priklausys nuo to, kaip jus pati sugebesite paruosti savo vaikuti, taip jis ir reaguos i kritika is aplinkiniu bet nei vienas neuzaugo, be asareliu, nubrozdinto kelio arba be pravardes

Noriu savo šešiametei plaukučius kokiom sruogelėm nudažyti, bet galvoju, gal kiek per anksti , juo labiau, kad po savaitės eis į pirmą klasę...

Čia truputį ne į temą, bet nu tikrai sorry, visiškai nesuprantu vaikų plaukų dažymo Juolab berniukui ir dar darželinukui
Čia dėl ko taip reikia? Tipo gražu, madinga ar kaip? Ar čia aš jau nelabai suprantu

Hmmm, nu aišku atsakymų dar nedaug, bet visos tvirtinat, kad vaikai problemų dėl to neturi, bet apklausos atsakymai rodo atvirkščiai

Mes klasėj turėjom raudonplaukę, ji buvo labai rami ir gera mergaitė ir bernai ją pravardžiuodavo labai negražiai "ryža-kreivai myža" ir dar visokiausių nesamonių, tai ji labai dėl to pergyveno Labai suprantu mamytę, kuri užvedė šitą temą, nes vaikai kartais būna labai žiaurūs.

Aš kadangi pati raudonplaukė, tai žinokit, tai nėra malonumas ir vaikai yra žiaurūs...... Dabar turiu dukrytę raudonplaukę irr tikrai man labai gaila, kad taip yra...... dabar dar laukiuosi sekančio vaikiuko ir labai tikuosi, kad toks nebus......

Mane tai labai nustebino kai kuriu mamu nusistebejimas iskeltu klausimu.Smagu, kad po to perskaiciau labai protingu nuomoniu Is tikruju visos esam suaugusios ir tikrai gi ne mama tai isgalvojo, paprasciausiai visos buvom vaikai ir nori-nenori atsimenam, kad bele kuris, issiskiriantis is burio, buvo kritikuojamas>Is tikruju, vaikai yra ziaurus(pati dirbu su vaikais...)Ir atlepusios ausys, ir isskirtine plauku spalva ir daugelis kitu isoriniu skirtumu supykus tampa patycu objektu...
Pati turejau drauge raudonplauke, ji nuostabus zmogus, turejo idealia figura, bet vistiek susilaukdavo pravardziavimu..Kartais atrodydavo, kad ji pati saves nemyli vien del savo isskirtinumo....Bet tai buvo tik paauglystej...
Kalbant apie uzsieni(konkreciai dirbu vaiku darze Cikagoj)-galiu drasiai teigt, vaikai cia zymiai tolerantiskesni.Jiems nekeista, kad kai kuriu vaiku oda, akiu ar plauku spalva kitokia..

kaip sakant cia tikrai ne i tema , bet tai kiekvieno asmeninis reikalas, jei tai yra grazu mano vaikui ir man tai kodel as to negaliu daryt? Jusu vaiko tai as nedazau
Jus gi irgi darote tai kas yra grazu, ar ne taip?
O del darzelinuko tai koks skirtumas ar jam 5 ar jam 60. Siais laikas tuom nieko nebenustebinsi. Jau nebetarybiniai laikai , kai pamatai zmogu nusidaziusi zaliai ar melynai ir visi praeidami pirstais bado.
O del supratimo, tai vadinasi jus auklejo vienaip, mane kitaip ir musu poziuris i gyvenima tikrai skiriasi. As juk vaikui galvos ar rankos tai nenupjoviau, o kad nudaziau plaukus tai cia nieko siaubingo nematau.

Neisivaizduoju is kur kyla tas nepasitenkinimas plaukais..cia palyginciau su rasizmu..ne kiek juodaodziai engiami,niekinami,kiek jie patys isivaizduoja,kad su jais taip elgiamasi...Tad jei raudonplaukis vaikas nuo vaikystes uzjauciamas del plauku spalvos,mama jei nerimauja,kad vaikai jo nepriims-tai ir turit rezultata..Esu pazinojus labai savim pasitikinciu raudonplaukiu,ir uzguitu-nuo vaikystes bijanciu akis pakelt,kad tik kas ju nepamatytu..tad,kaip vaikas jausis,priklauso nuo tevu minciu ir pasitikejimo...
O jau kaip vaikai priims..Cia jau neprognozuojama....Mano dukros klaseje vaiku (rasiu,spalvu ir religiju)ivairove...Jos geriausias draugas-juodukas..Ji dievina jo juodus garbanotus plaukus. Taciau kas kart primena,kad jai nepatina kitas berniukas-tipiskas angliukas(rausvos odos skaisciai ryzas berniukas)..Ir niekais nesuprantu kodel? Vaikas draugiskas,linksmas..Nesuprasi tu vaiku simpatiju-antipatiju..Telieka mokint tu neigiamu emociju nedemonstruot kur nereikia...

Didžiausia neteisybė, kad vaikams nesvarbi plaukų spalva . Aš pati esu na nelabai ryža, bet tos spalvos atspalvį turiu . Dabar taip, jokio komplekso ir nepatogumo neturiu, net šiek tiek patikt pradeda , bet va vaikystėje, ne, turėjau gana didelį kompleksą, aišku kai pradėjau eiti į mokyklą. Gatvėje išgirsdavau visokių replikų, net kepurę norėdavau dėl to nešioti . Labai nenorėjau, kad mano mažylis butų tos pačios plaukų spalvos, tikrai ne dėl savęs, o dėl jo pačio , bet va pasirodo mano plaukų spalva labai paveldima ir mažius turi mano nuostabią spalvą, iškarto labai nuliūdau, gaila vaikučio, bet mano draugė pasakė:-Ryžas, bet putiovas vaikis, va taip ir linksmiau, tik tikiuosi, kad jis taip neims į širdį, kaip aš ėmiau. O tėvai čia niekuo dėti, tikrai ne jie tą kompleksą varo . Va tokia istorija

Keista skaityt, kai rašo, kad iš rudaplaukių vaikų tyčiojasi Čia gal kaip kam pasiseka? Pati niekad neturėjau tokios problemos, tai ir nesigilinau. Mes su vyru ne tokios spalvos, o mūsų vyresnysis gražiai kaštoninis, su baisiai tankia garbanota ševeliūra Niekad nesu iš jo girdėjusi bent užuominos, kad kažkas pasityčiojo. Ir draugų pilna, ir mergaičių dėmesiu nesiskundžia Man atrodo, kad nereikia iš anksto pradėti laukti patyčių. Jei jau atsiras kas norės tyčiotis, tai ras iš ko. Juk žmonių be trūkumų nėr. Svarbu vaikui neįvaryt komplekso iš anksto, kad kažkas iš jo gali tyčiotis. Reikia dažniau pagirti savo vaikus, tada kitų patyčios jiems nebus tokios skaudžios

Gal čia kaltas stereotipas (kaip ir apie blondines..tik jau suaugusias). Juk nei apie juodaplaukius, nei rudaplaukius, nei apie kokius kitus nebuvo kuriamos ir dainuojamos kvailos dainuškos "ryžij ryžij kanapatyj ubil dedušku lapatoj..."
o Jurgag kitos pašnekovės nusistebėjimą priėmė kaip įžeidimą... Ko čia įsižeisti, manau, ne viena mama tyliai nusistebėjo, kad darželinukui jau plaukai dažomi tai tas pats kaip keturmetei makiažą daryti

"O del darzelinuko tai koks skirtumas ar jam 5 ar jam 60" - čia tai truputį neapgalvotai pasakyta

Va butent tas "nuliudau" ir gali ivaryt kompleksa..Ir nesakykit,kad tevai cia niekuo deti...Juk vaikai perima ne tik ju genus,bet ir mastyma,elgesio normas, ir t.t.



Va cia tai tiesa! Girkim vaikus ir tikekim tuo ka sakom...

sveikos,
kad vaikas auksaplaukis, tai tikrai ne problema ir mūsų dar vis "baltoj" visuomemėj, kiek išsiskiria. reiktų, tik stebėt ar jo kas neužgavo tuo klausimu.
vaikai, kaip ir dažnas iš mūsų, visada ras kokį savo buožą ir dėl jo "parinsis".

Garantuoju - vienaip ar kitaip visi raudonplaukiai izeidinejami - maziau ar daugiau Pripazinkim - vaikai buna labai ziaurus, o ka dar prikisti raudonplaukiui, kai viskas taip akivaizdu?
Pati esu tokia .........is darzelio nieko blogo neprisimenu. Is mokyklos - retai, bet budavo uzgauliojimu.........kazkaip juos skandindavau savyje ir - zinoma - labai del to pergyvendavau Pamenu, vieninteli karta issiverkiau mamai ir ji mane guode tokiais zodziais: "Pamatysi, uzaugs visos, puls dazytis plaukus, nes visos nores panasiu i tavo" Tai labai paguode, o ypac kai pamaciau, jog tai realybe
Apsiraminau kazkur tik link mokyklos pabaigos..........

Busiu atvira - kai laukiausi, norejau tik vieno - kad negimtu auksaplaukis berniukas - jiems dar sunkiau o mergytes tokios labai norejau, apie tokia svajojau. Deja - auga tipiska lietuviska pilkiuke

Mylekit savo vaikiukus tokius kokius matot ir tegul jie jaucia, kad mylit dar labiau butent uz tai

...neslepsiu, bet meldziausi kai laukiausi sunaus, kad tik nesugalvotu ir mano plauku spalvos nepaveldetu Gavosi juodaplaukis, tamsiaodis Mano svajone!!!!
O jai atvirai, mama man taip pat sakydavo, kad esu isskrtine, ne kaip visi, kad esu saules dukra ir pa. Bet jug vaikai kitokiu nemegsta Buvo visko....Kompleksai neisvengiami. Pykstantys vaikai labai ziaurus....Pati esu stebejusi situacija kai mergaite issaukia kitai i akis, kad si is vaiku namu ir neturi tikru tevu! Patikekit manimi..man paciai tai isimine..
Uzgauliojimu nebuvo daug, bet ju buvo - visdelto...mazdauk iki 10m. Tiesa, dabar tai juoka kelia, vakinams reikejo ir dar bereikia del "ryzos" kautis, bet vaikistes prisiminimai galetu but ir gereni

Atleisk, bet 5-mecio nuomone siuo klausimu tera tavo atspindys. Vaikams daug kas grazu, ypac jei tevai tai vis pabrezia. Jei turetum mergaite ir jums abiems (t..y. tau) patiktu cheminis susukavimas - irgi darytum? Kazkur reikia nubrezti ribas. Neduok Dieve dar pasakysi, kad ir tatuiruote tokiam amziuj - liuks, nes berniukas labai nori... Siaip nepamokslauju zmonems, bet gal buk suaugusi ir atsakinga mama

Uzsieny, kaip rase Snega, plauku spalva niekam nekliuna. Is mano pastebejimu netgi susidariau nuomone, kad raudonplaukiai kaip tik laikomi ypatingais, o suaugusios merginos - seksualiomis del plauku spalvos Gal laikas tevams baigti kompleksuoti ir nekreipti tiek demesio i plauku spalva, tai ir vaikai pasuks musu pavyzdziu.

Dėl to savo lietuvišką pilką spalvą pakeičiau į raudoną būčiau tokia gimusi - nereikėtų tiek dažams išleisti

Vakar buvom šventėj. Vienam tėčiui ant pečių sėdėjo toks NUOSTABUS raudonplaukis garbanius. Kokių 5-6 metukų. Gražuolis fainuolis Negalėjom atitraukt akių...
O šiaip, manau, viskas priklauso nuo paties vaiko. Jei jis akiplėša, pastebintis kitų "silpnąsias" vietas ir apie tai garsiai skalambijantis visam svietui- aišku kaip dieną, kad neliks nepastebėtas ir jo ryžumas. Taip, vaikai kerštingi, bet jei nėra už ką- nejau keršysi?

Taigi mama nuliūdo todėl kad žino ką reiškia būti ryžai ir nenori kad jos vaikas tą išgyventų

O ką reiškia būti ryžai? Skamba taip, lyg būtų tas pats, kas turėti vakelį su negalia...

Manau,del tevu baimiu ir pergyvenimu(perdeto saugojimo nuo "kad tik kas neizeistu) ir kyla vaiko kompleksai..Nesakau kategoriskai,tai nera 100% pagrista,taciau dazniausiai taip ir yra...Tai,kaip pastebejo kliopa,kaip vaikas su negalia-budavo slepiamas nuo aplinkiniu...

Paskaityk visą mamos Editos postą
Rašot, kad tipo vos ne tėvai kalčiausi kad vaikas įsivaro komleksą, bet taigi pati mama rašo ji, kad netgi gatvėje išgirsdavo replikų. Raudonplaukis vaikas nėra su negale vaikas, nekibkit prie žodžių, bet aplinkiniai skirtingai į juos reaguoja.

tema uzvedziau gal senai o po atostogu susnis komentaru dekui visoms as kompleksu savo vaikui nevarau noreciau kad ji priimtu toki koks jis yra o kokios mes grazios galit patys paziuret http://www.bite.lt/plius/bendravimas/kluba...98-=(1791522056

Mums jau du metukai

Mano vienas vaikas labai keistos plaukų spalvos. Nepasakyčiau, kad raudonplaukis, bet ir ne blondinas. Sykį mano tėvukas net paklausė: ar tu nenaudoji kokio nors specialaus šampūno tai spalvai išgauti? Štai kokios mintys žiūrint į tą spalvą kyla žmonėms... Aš vaikutį vadinu 'auksaplaukiu'. Sako, studentų vaikai biškiuką ryži būna.... Aš kaip tik studentė laukiausi...

man tai studijos jau buvo baigtos

sveikos mamytes, gal as jau paveluotai .

Manau priklauso nuo musu auklejimo vaiku poziuris i aplinkinius. O kas del dazymo - nieko bloga nematau. Mano vyresnelis taip pat dazytas ( 7m.), o dabar laukia kada duosim su tevu sutikima auskara i ausi isiverti. Mano mociutei labai patiko musu nauja sukuosena . Tiesa, mes ir zele plaukams naudojame - skiautere statome , o mazasis matydamas broli besirupinanti savo isvaizda, taip pat neatsilieka . Beje, vaikiskos kosmetikos mergaitems visur pilna. Ir dazosi mergaiciukes nuo 4 metu, pacios jos juk nenusiperka . Taip, kad ugdykime vaikuose ir savyje daugiau tolerancijos ir tada nekils tokiu klausimu

Gal ir ne i tema, bet ta kosmetika vaikams skirta zaidimams pries veidrodi pasistaipyti, o ne pasidazyti einant i zmones

Man irgi atrodo, kad tegu tie vaikai dar pabūna vaikais. Spės ir prisidažyt ir šiaip prisigražint.

nemanau , kad jie akimirksniu suauga . Kaip buvo vaikas, taip ir liko. Per prievarta vaiko niekas nedazo . Bet jei pats papraso, kodel gi ne. Maniskis svajoja nuo 5 metu buti kirpeju . Mane sukuoja, sages i plaukus padeda issirinkti. Tiesiog rupinasi savo isvaizda. Ne tik sukuosena jam aktualu, bet ir drabuziai. Ar gi tai blogai, ar tai parodo, kad as nemoku aukleti, esu nesubrendus

O jei vaikas paprašys įverti auskarą į lūpą ar tatuiruotę padaryt, irgi klausysi? Kodėl gi ne, ar ne? Tai tik rūpinimasis savo išvaizda nuo pat mažų dienų

Šiaip tai sutinku, kad vaikui kompleksą įvaro tėveliai, ypač šiuo atveju. Kvaila dėl tokų nesąmonių pergyvent, kai yra mamų, kurios augina vaikučius su negalia ar sunkiai sergančius... Ir dar manau, kad mamytės, kurios pergyvena dėl oranžinių vaikučių, neįvertina visos situacijos. Iš jūsų vaikystėj tyčiojosi? Aha. O atsimenat tuos laikus? Būti ryžu buvo žiauriai nemadoj. Visos dažėsi baltai, kai kurios, žilos, juodai, nekurios net melsvindavosi plaukus, bet jau ryžai... Nebent netyčia. Va. O dabar? Kiek matot ryžų bobų aplinkuj? Raudonų, auksinių, bordinių... O kiek neryžų? Ryžų daugiau, ką? Užtataigi. Ir kas dabar iš jų tyčiojasi? A vot... Todėl ir darželiuose/mokyklose iš ryžų vaikučių niekas nebesityčioja - ką jau čia prisityčiosi, kai mama, močiutė ir pusė mokytojų tokios spalvos? Net akis nekliūna Su akiniais tas pat - aš kažkada prisiklausiau, o mano trečiokas dar iki šiol nei vienos pastabos apie akinius negirdėjęs Ryžų bobų ir kompiuterastų amžius

Jei kai mergos užaugs ryža vėl išeis iš mados, tada jos galės dažytis kaip norės O berniukams vis tiek vienodai - jei jau vaikystėj neįgaus komplekso, tai paskui kažkaip kvaila būtų... Arba - jei jau vaikystėj dažomi, tai ir užaugę nusidažys

kur tik nori Man atrodo perduok puolat i krastutinumas - arba juoda, arba balta

Na, kas galvoja, kad musu siuolaikineje visuomeneje isvaizda nieko nelemia, tegul pirmas meta i mane akmeni....
Pati nebuvau ryski "ryzike", taciau repliku daznai sulaukdavau. Tk dabar kirpejos aikscioja: "Oi, cia jusu naturali plauku spalva?.." bet vaikysteje tai tikrai nebuvo privalumas. Aisku, dabar moterims gal ir lengviau, si spalva madinaga, TV propaguoja "seksualios" raudonplaukes ivaizdi. Taciau "ryzi vaikinai dar ne ant bangos ir vargu , ar kada bus... Be to, nereikia pamirsti, kad "ryzumas' tai ne tik plaukai, bet ir visas gymis: rausva oda, bespalviai antakiai ir blakstienos. Kai dabar pasiziuriu savo vaikystes nuotraukas - buvau klaiki Kai laukiausi, net nepagalvojau, kad vaikas gali atsigimti i mane. Gime sviesutis. Po keliu savaiciu drauge, laikydama rankose leliuka suktel: "Oi , koks fainas ryzikas!.." As net zioptelejau is nuostabos. Taigi, tikrai. Ir kuo toliau, tuo labiau... Is pradziu tai mane labai prislege, emiau galvoti apie liudna savo vaiko dalia mokykloje.... Paskui pasiryzau ji dvigubvai daugiau girti ir ugdyti pasitikejima savimi, kad butu viduje tvirtas ir nepalauziamai tiketu savo verte. O dar emiau pastebeti "ryzus" vyrus : "Aha, sitam ryzumas nesutrukde toki posta pasiekti, o sitas va kokia grazuole nusikabino"... Mane tai gerai nuteikia ir suteikia optimizmo

O ne i tema : as taip pat is savo vaiko tokiame amziuje nedaryciau "modisto" , bet galbut tokia mama liks visa gyvenima savo vaiko drauge, o mes liksime "neisvengiamo kartu konflikto" dalyves....

Nu jau ne Labai klaidinga nuomonė.
Pažinojau vieną merginą (mano klasės draugė buvo), kuriai mama leido absoliučiai viską, ko tik ši įsigeisdavo. Penktoj klasėj net plaukus pradėjo dažytis kartu su mama, bląkstienas dažytis pradėjo irgi gal šeštoj klasėj Tačiau priešės dabar, kokių reta tarp vaikų ir tėvų... Vat nesenai girdėjau iš tos mamos lūpų, kad dukra jai jau pusę metų nepaskambina, į svečius nepasikviečia (gyvena užsienyje)... Taip kad labai labai abejočiau tokiu dalyku

na balsavimo rezultatai visai neblogi beveik per puse as norejau visu mamyciu auginaciu raudonplaukius ar naudojat kokia kosmetika nes siu vaikuciu jautri odele saulei ar is viso nieko nenaudojat dekui

mano vyras tai juodaplaukis, o as sviesiaplauke ir turim dvi raudonplaukes grazuolytes visi klausia ar cia dvynukes, nors skirtumas 1m. 2,5 men. Man tai plauku spalva visiskai jokios reiksmes neturi ir kaip galima pagalvoti kad vaikai tuo issiskiria is kitu.

Man rodos seniau ''Tarybiniais laikais '' tokie vaikai buvo pravardziuojami. O siais laikais tai madinga nes yra dainininkiu raudonais plaukais pvz. Donata . O vaikai jug nori but i juos panasus

Dukrytės plaukiukai rausvi. Pradžioje viskas buvo gerai, bet dabar pradeda nervuoti pastovus aplinkinių suaugusiųjų dėmesys ir pastabos: kokia spalva įdomi, kas nudažė šitą mergytę, iš kur tokių ryžų vaikų gavot ir t.t. :angry:Labai bijau, kad tuoj ir vaikai pradės prasivardžiuoti. Dažnai net pagalvoju, kad reikėtų kokiais nors natūraliais dažais kiek patamsinti plaukiukus.

O kaip pati mergaitė dėl to dėmesio jaučiasi? Būna vaikų (ir suaugusiųjų, aišku), kuriems dėmesys malonus, jie to siekte siekia įvairiausiais būdais. O čia nė pastangų nereikia .


Baikit juokauti. Kam slėpti vaiko individualumą?
O jei labai norėtumėte vos pakeisti spalvą, tai yra "Venitos" žolių mišiniai, vadinasi "Henna color", yra visokiausių atspalvių. Aš perku "Droge". Nepatogumas toks, kad reikia tą žolių marmalynę ilgokai laikyti užteptą ant plaukų, o ir kvapas dilgėlėmis-rūgštynėmis atsiduoda. Bet juk tai žolės! Ne tik nekenkia plaukams, bet dar pastiprina. Nudažo ir žilus plaukus .

Aš pati raudonplaukė ir mano mažoji tokia. Savo vaikystę ir paauglystę prisimenu niūriai visko buvo... , bet dėl dukros visai nesijaudinu, dabar kiti laikai . Kai kur apsilankom tai dukra visada sulaukia dėmesio dėl plaukų spalvos, bet teigiamo, o ir kirpėja mano pačios plaukų spalva dabar negali atsigrožėt.
Jei ką tai man tokia plaukų spalva , toks žmogus išsiskiria iš žmonių pilkos masės ir nereikia to bijoti.

mano vaikas ne raudonas, jis - apelsininis tik viena karta esu ishgirdus gatvej : "oj, koks simpatishkas raudonplaukis !" o kai draugai pradeda guosti, kad plauku spalva dar pasikeis, man kazhkaip atsiranda noras juos papurtyti ir nusibodo aiskinti, kad mes visai nelaukiam, kada ji pasikeis..o ji keiciasi - intensyveja nezinau, man atrodo, kad tame jokios problemos nera - vyras neturi buti "saldainis", jis turi buti vyrishkas ir patrauklus. o as tikrai esu sutikus labai laaaaaabai simpatishku raudonplaukiu tikiu, kad ir maniskis toks bus o mergaitei is viso gerai - demesi kreips protingi vyrai kurie megsta iskirtines moteris , dazytis galima, blakstienas shiais laikais pasitamsinti tikrai ne problema...
dabar, kai matau "rausvaplaukius", man norisi juos "pakirkinti", nes primena mano apelsinini kukuli
tikrai, kaip chia sake, kad vaiku, kurie turi didele begale sveikatos problemu, mamoms butu tik tokios bedos...
Rausva, auksinishka, - grazhu ir netradicishka gi..