norejau paklausti kada pastebejote kad jusu vaikucio plaukuciai tapo auksiniais? Ar jau gimete su tokiais?

Jėzau, jau man kaip gražu auksaplaukiai Visą gyvenimą svajojau apie tokius plaukus

is patirties galiu pasakyti, jog momykloje tokiems vaikams nelengva, pati tyokiu pazinojau...mergaitems gerai jos nusidazo plaukus ir visi pamirsta kad jos buvo raudonkases, o berniukams isviso sunku ypac jei dar yra letesnis ir nemoka apsiginti, tokie dalykai visada pastebimi ir yra viena geriausiu priezasciu prisikabinti....tikiu kad suaugusiam zmoguoi tai grazu, bet vaikams tai vienintelis dalykas-ryzas ir viskas.....

neturi tokių problemų

Mano dičkė - raudonplaukė nuo gimimo (bet be strazdanų)...kol kas lanko tik darželį, tai jokių komentarų dėl plaukų spalvos dar nesigirdi...bet tikrai tikiu, kad mokykloje teks išgirst...turės mergina mano išmokt nekreipt dėmesio, nesureikšmint pašaipų dėl plaukų spalvos

Nemanau,jog tai didele problema,juk svarbiausia,jog pats vaikutis yra sveikas

Suaugusiam tai jau ne problema, bet vaikui tai gali buti problema - patycios, atstumimas ir t.t. Bet cia kiekvienas atvejis individualus.

Mano puseserės sūnelis-auksaplaukis-tikras saldainiukas

Mano sūnus raudonplaukis, jam jau 15 metų. Pastebėjau, kad problemos ne tik tarp bendraamžių dėl patyčių, bet ir suaugę kai kurie žmonės turi neigiamą nuostatą. Galbūt todėl, kad charakteris sunkus, yra elgesio problemų. Galbūt ir elgesio sunkumai dėl to, kad visą gyvenimą reikia kovot už save vien todėl, kad esi ne toks kaip dauguma. Tikiuosi, kad nors suaugęs supras, kad išskirtiniu būti yra privalumas. Kol kas tik galiu išmokyti atsiriboti nuo tokių skeptikų ir adekvačiai reaguot. Tik širdyje manau vistiek jam skaudu. O ir man liūdna dėl tokio visuomenės požiūrio. Lietuvoje sunku ne tik raudonplaukiams, bet ir juodaodžiams, kita kalba kalbantiems, kitaip mąstantiems ir pan.

As maniau, kad patycios del raudonu plauku isnyko kartu su patyciomis del akiniu...

o man grazu raudonplaukiai

As nemazai raudonplaukiu pazinojau vaikysteje, bet matydavau, kad jiems sunku tikrai, butent del to, kad vaikai besirdziai ir negailestingi, visada uzgauliodavo ir visaip pravardziuodavo juos. Man niekada nekilo, net minciu, kazkaip pavadnti ta vaika, suaugusi zmogu vien todel, kad plauku spalva ne geltona, juoda, o raudona. Mus tevai moke, kad negalima saipytis is kitu, nesvarbu koks tas zmogus bebutu...neigalus, raudonplaukis ir kt. Ir savo vaikus taip mokau, kad visi mes esame vienodai lygus ir jokiu budu patyciu negali buti. Raudonolaukiai nejaustu jokiu nepatogumu ir net galiu pasakyti, neprisimintu, kad jie raudonplaukiai, jei ne tas bjaurus visuomenes poziuris.
Reziume galiu pasakyti tik tiek, kad visa "pamata" vaikams padeda tevai, todel tevai ir tik tevai turi savo vaikus mokinti, aukleti taip, kad ju vaikai nesisaipytu is "kitokiu" zmoniu. Reikia apgalvoti ir tai, kad lazda turi du galus...
Sekmes ugniaplaukiams vaikuciams ir ju teveliams!

Ir aš taip maniau, bet paskaičius temelę, atrodo, kad niekas nepasikeitė. O gaila... Artimųjų tarpe tokių vaikučių nėra, bet man raudonplaukiai tikrai gražiai atrodo

O mums tokie labai gražus....skaitykite parašą

Na, pas mus mergytės juodaplaukės, tačiau manau, kad plaukų spalva neturi jokios įtakos vaiko bendravime su bendraamžiais ;]

Sveikos, pati esu raudonplauke. Man 28 metai ir turiu dukryte. jos plaukuciu spalva kol kas man nesuprantama.Labai bijau kad ir ji nebutu raudonplauke.Patikekite, patyciu sulaukiu iki siol jei sutinku kokiu neisprususiu suaugusiu.Patycios buvo yra ir bus. Man labai gaila taip sakyti mamytes, bet tokia tiesa. Manau vienintele iseitis tokius vaikucius mokinti apsiginti. Tik nemokinkite atsukti kita zanda, tai nepades.Geriau patarkite ismokti kokiu gudriu posakiu, patarliu ar pan. Aisku nereiketu mokinti tyciotis is tu kutrie tyciojasi is ju. Manau geriausias budas tokius vaikucius auginti yra mokinti kuo daugiau bendrauti ir ismokinti kartais ir is saves pasijuokti. Manau mano vaikyste buvo gana sunki del plauku spalvos. Turejau vengti gatveje susiburimu, nes butinai kas nors mane pravardziuodavo net ir nepazistamis Ka padarysi niekas neesame tobuli. bet svarbiausia kad gera vyra vis tiek radau ir seima grazia sukuriau. Manau vis tiek viskas buna gerai...

pati traumuojat vaiką su savo baime. Patyčios bus dėl visko,ne tik dėl plaukų spalvos. Patyčių objektu tampa ir storas,ir liesas.Aukštas,vargšas ar turtingas. Plaukai čia ne prie ko. Kada nustosi pati kompleksuoti dėl savo plaukų spalvos,tada ir vaikas paaugęs kitaip reaguos į tas patyčias.Augink savimi pasitikinčią merginą,o ne kompleksuotą ir nusivylusią paaugle. Vaiką pratink prie jos grožio,išskirtinumo,kai paaugs,parodyk kokių įžymių raudonplaukių nuotraukas ir pasakyk,kad jos žavios ir gražios su raudona spalva ir pasitikinčios savimi. O išskirtinumas ne trūkumas,o privalumas.

man irgi Kiek pažįstu - reto grožio žmonės.

Vaikai šaiposi iš visų, kurie šiek tiek kitokie. Mano merginų labai graži plaukų spalva, visi suaugę žavisi. O vaikai mokykloje vadindavo ryžike, nors ir ne raudonplaukė, o tiesiog retos spalvos plaukais. Ir pati dukra nepatenkinta savo plaukais ir oda (strazdanos), nori būti tokia kaip visos. Bet tikiuosi dar pora metų ir supras, išskirtinumas tik pliusas. Mažoji kolkas patenkinta ir nesuka dėl to galvos

Va maniškės kokie plaukai...Dar pernai mokykloj pavadindavo ryžike Bet aš kantriai aiškinau, kad iš pavydo. Tiesiog reikia išlaukti ta laikotarpį, kai vaikas labai nori būti toks kaip visi.

Kadangi pati auginu auksaplaukę mergytę, užsuku paskaitinėti ir pas jus. Pati esu strazdanota be galo, bet plaukų spalvą gražiąją beveik išaugau Tad dabar dažausi ryžai

mamile, duotų man kas tokią plaukų spalvą kaip Jūsų dukters, nemažai ką paaukočiau

Dabar 13 metų, tai jau nebėra labai ''didelė'' problema .Bet jeigu galėtų rinktis iškar pataptų blondine ar juodaplauke....Manau dar pora metelių ir supras, kad nieko nereikia keisti. Esmė iš tikro ne spalvoje, o nenoras būti kitokiu, negu dauguma. Bet iš to išaugama. Ir manau, kad dauguma suaugusiųjų auksaplaukių nebepergyvena dėl savo plaukų. O vaikystėje šaiposi iš visko....

Būtent. Ir tam, kad vaikai šaipytųsi, nebūtina būti raudonplauke. Maniškė klasėje ploniausia. Ne mažiausia, net ploniausia. Kokių tik pravardžių dėl to nesulaukia Ir visa tai atsinešama iš šeimų (buvau su klase ekskursijoje ir girdėjau kitų mamų ir žodžius, ir intonacijas...).
mamile, pavydžiu dukrai tokių plaukų. Dažausi tokia spalva, kokia jos natūrali

Pritariu. Patys tevai kartais pasako, ziurek koks storas, arba ziurek koks aukstas.. ir dar po to keliauja tokios grazios replikos ir pasakymai pati esu raudonplauke, bet mano daugiau ugnine spalva, o mamile, jusu dukters super spalva labai grazi...

Man taip pat buvo skiepijama,kad aš esu graži, nes išskirtinė (raudonplaukė). Patikėkite manimi vaikams tikrai to nereikia. Kaip kažkas sakė, iš to reikia išaugti. Manes neguosdavo kad kažkokios įžymybės turi tokius plaukus, nes aš galvodavau, kad mano veidas ne toks gražus kaip jų. Juk aš nesidažydavau, nes dar per jauna buvau, tai mano veidas toks blankus buvo, o visos įžymybės juk išdažytos ir dar profesionalų. Dabar negražia tikrai nesijaučiu, bet nuoskauda ir kompleksai vis tiek liks. Išgirstu žodį "ryža" ir kažkaip skaudu pasidaro. Mamytės, nelyginkite savo dukryčių su kino žvaigždėmis. Tai tikrai nepadės, manau, kad jei jūsų vaikui labai sunku dėl to, geriau nuveskite pas kirpėją ir padažykite neryškiomis sruogelėmis arba sugalvokite kokią "kreizy" šukuoseną. Nepalikite vaiko vieno, neverskite jo kenteti, geriau pakalbėkite su juo, ko jis nori. Gal pats vaikas pasakys išeiti? Beja, vieną gražią dieną, pamačiusi mažą raudonplaukę mergaitę pagalvojau, kad ji labai gražiai atrodo, bet man tuomet buvo jau 28.

jo, o 12 klasei kas bus pilnas tiuningas blakstienos nagai ragai papai?







viskas labai priklauso nuo paties vaiko jo charakterio ir tevu poziurio, vaikai ziaurus kitokiems negu jie ir kaip tie kitokir i viska reaguos jau nuo tevu priklauso

Maniškis turi "polinkį" į tą spalvą, bet nėra raudonas, o tik čiut čiut yra atspalvis, gal sakyčiau daugiau purvinų šiaudų su rusva, tėtis ir neraudonas, bet yra rusvumo, o aš juoda, tai mano mama vis padejuoja, kodėl nemano plaukų spalva, o aš nesuku galvos ir dar...nešioja akinius. Maždaug - ryžas, su akiniais... visas komplektas.
Mums trys su puse.

Grazuoliukai man tie raudonplaukiai

mano dukrytės darželio grupėje yra nuostabaus grožio raudonplaukė mergytė, jau toookia graži,akytės rudos ; darželyje buvo fotosesija, tai vis žiūriu ir žiūriu, neatsižiūriu aš to grožio

Esu maciusi parduotuveje toki vaikuti- raudonplauki ir su akinukais, negalejau atsiziureti kaip man grazu buvo, vis atsisukdavau paslapciom paziureti man is vis mazuliukai su akinukais grazuoliai, tokie protingi atrodo

Šiek tiek kitaip atrodo vaikas ir tiek kažko tai stulbinamo neįžvelgiu

patyciu manau tikrai sulauks, kad ji ryzike ir pan bet realiai manau tevai turetu nuo pat ankstyvos vaikystes mokyti kad visi ir lygus, nesvarbu nei odos nei plauku spalva. kad neigalus irgi yra lygus ir pan. nes dazniausiai tokiu tevu vaikai kurie tyciodavosi is kitu, tai ju vaikaii elgiasi taip pat, nes ju nemoko sito. man kaikuriu tevu mentalitetas yra keistas. pries metus buvome parduotuveje ir ten buvo vaikas invalido vezimelyje, ir girdziu kitas vaikas uz keliu metru saukia; - mama, jis koju neturi, hahahaha - mama taip pat nusijuoke. nu ziauru

Raudonplaukių mamos, vyksta dabar labai šauni akcija, kviečia visus aukso spalvos žmones fotosesijai: http://www.laikas.lt/lt/info/7731/ieskomi-...ai-dalyvaukite/

O konkrečiai dėl patyčių: šiandien buvau paskaitėlėj apie Užgavėnes, tai ten buvo berniukas su klausos aparatu, ir kiti vaikai vadino jį transformeriu, juokėsi Buvo ir mokytojų, bet nei viena neužtarė ir nesudrausmino. Atseit natūralu tai. Viskas nuo šeimos priklauso. Kiekvienas tėvelis/mamytė turėtų pagalvoti, kad jo vaikas gali tyčiotis iš kitų, ir paaiškinti, kad nevalia.