Sveiki,

labai noreciau sulaukti patarimu, kaip "tramdyti" visiskai nepaklusnu, nenustygstanti vietoje trimeti . Blogiausia, kad net neaisku kaip ji bausti uz bloga elgesi, mat kartais atrodo, kad tai vaikas, kuriam nera "nieko svento". Pykstames istisai... nors as laaabai kantrus zmogus...
Tarkim visa diena terorizuoja broli: stumdo, atimineja zaisliukus ir pan. Arba, nepakenciamai garsiai sukauja, sokineja nuo lovu ir t.t. Su juo tariesi graziuoju, aiskini kad tau nepatinka ka jis daro, atitrauki demesi kitais uzsiemimais - padeda labai trumpam arba visai nepadeta , tuomet imi kelt balsa - vaikas uzsikemsa ausis, ima maivytis, sypsotis, kikenti (o nuo tokios reakcijos visiskai supyksti ), isvarai i vaiku kambari, kad pasedetu vienas - sedi uz duru, dainuoja ir visai nepergyvena. Tada pradedi "kirsti per malonumus": nerodai multiku, nesivedi pasivaikscioti ir pan. Reakcija - geriausiu atveju trumpa isterija arba is viso jokios reakcijos (nera multiko - nereikia, neisejau i lauka - pazaisiu kambary, trenkiau su zaisliuku, jis isejo - pasiimsiu kita ir pan.), o jau po to - vel tas pats nepageidaujamas elgesys . Ka daryti???

P.S. Bandom ir pagyrimais, skatinimais uz gera elgesi padeti taisyti - nieko...

Užėjau į šią temą pasižiūrėt norėdama rasti atsakymą, o pasirodo ji ką tik paskelbta
Na mamos ir profesionalai patarkit, tikrai labai įdomu

Be galo aktuali tema. Ir aš labai norečiau patarimų. Išvažiavom su savo kleckais atostogauti, tai visas atostogas praklausėm savo trimečio nesibagiančių norų ir isterijų. Kaip su juo susitarti???

Jergau, kaip man iki ašarų pažįstama ši situacija...

Paskaičiau ir viską prisiminiau, tarsi tai būtų buvę vakar... nors jau praėjo beveik 7m. Ką reikėjo daryti? Galiu pasakyti, kad išbandėm viską, kaip ir rukla rašė - ir bausmes, ir paskatinimus už gerą elgesį, gražiuoju tartis, piktuoju, net diržą, man pačiai kiek teko ašarų išlieti

O viskas baigėsi tik tuo, kad... išaugo ir "neklausymo pobūdis" pasikeitė. Dabar dažniausiai "negirdi" ar "pamiršta" reikalavimus, pareigas ir pan. Didelio vaiko elgesys, aišku, kitoks (ant lovų nešokinėjama ir pan.), bet kartais tikrai atrodo, kad "nieko nėra švento" ir nieko nebaisu. Pabandykit paskaityti temą "Vaiko hiperaktyvumas siaubingai vargina", ten apie kažkas panašaus aptarinėjama, o aš ten kelias knygeles paminėjau, kurios gal ir jums kiek pagelbėtų...
Laikykitės, mamytės, kantrybės Jums, kantrybės, kantrybės ir sėkmės

Svarbiausia elgtis nuosekliai visa laika. Netiesa, kad pagyrimai, paskatinimai ar bausmes nepadeda. Jeigu sumaniai taikomi, jie padeda net ir tada, kai vaikas demonstruoja, kad jam to malonumo, kurio netenka, jam nereikia. Kuo vaikas jaunesnis, tuo svarbiau, kad nepageidaujamas elgesys jam atsilieptu kuo greiciau (bet apie tai vaikas turi zinoti is anksto)- kazin ar pades, jei bausme bus kita diena. Jeigu yra "isterija" kaip reakcija i Jusu drausminima- tai reiskia vaikas pyksta, jam is tikruju nemalonu sulaukti tokiu pasekmiu uz savo elgesi (gerai!). Dar svarbu atkreipti demesi, ar tevai savo demesiu (barimu, nuolatiniu kalbejimu apie bloga elgesi, ar kaip turetu elgtis) vaiko blogam elgesiui nesuteikia paskatinimo. Nes vaikui malonu, kai kalbama jam, kai jis yra demesio centre (ir greiciausiai visos seimos). Del to verta pagalvoti, kaip padaryti, kad Jums nereiktu nei drausminti, nei per daug barti. Uztenka trumpos pastabos ir atitinkamo veiksmo (pvz., isvedate i kita kambari, pries tai pasake "kadangi musei broli, turesi pabuti vienas savo kambaryje 15 minuciu").