Dieve kaip jus viso graziai kalbat apie savo gimdyma.. kalbat kaip apie didingiausia diena savo gyvenime.. as turbut kazkokia bejausme ar netikus mama bet man tai nieko didingo nebuvo.. o buvo taip..
vasario 29 d. vakara gulejom su vyru lovoj ir dziaugemes kad negime musu vaikutis sia diena.. nes visi labai jau karksejo kad bus taip jog gims 29 d. ir sves gimtadieni kas 4 metus... taip besikalbant su vyru jauciu kad bega per kojas.. vyrui sakau duok ranksluosti .. tas paklaikusiom akim ziuri i mane ir klausineja kas yra kas yra.. o ka as zinau kas yra.. vandenys sakau turbut bega nes sysiu kaip ir nenoriu... ka tik nusirenges vyras puole vel apsirengineti ir isbego valyti masinos nuo sniego.. vaziuodami per duobetas vilniaus gatves dar zvengem kad va ir prisikarksejom bet buvo 23 val. tai vaikutis vis tiek turejo gimt jau kita diena...
ligoninej buvom apie 11.20 ...ten reikejo palaukt dar kokia valanda kol mane priims nes buvo kelios gimdyves atvaziavusios pries mane... o as maniau kad nubegus vandenims reikia kuo skubiau lekt.. vienu zodziu atliko proceduras ten visas.. paziurejo akusere Bozena mano pilva ir sako ka mano vaikas visai neisistates galva o tabaluoja tai sen tai ten.... tai siunte is kart pas gydytoja atseit neaisku ka cia reiks daryt... kai gydytoja apziurejo.. kaklelis buvo prasidares tik 2 cm.. ir man pasake kad gimdysiu turbut tik kita diena tai liepe pamiegot dar... atsigulem su vyru toj gimdykloj (3-oj Vilniaus gimdymo namuose) vyras bande miegot.. as tai laksciau i tuoleta ... ir man taip mintyse juokas ima kad as nei skausmo jauciu nei jokiu saremiu.. galvojau kad taip viskas ir praeis bet apie 3 val. nakties prasidejo pats linksmumas... vyras tik sokinejo aplink mane nervuodamas su savo klausimais kas man yra... o as jam sugebejau atrezt kad gimdau.. vyras saziningai per visus saremius tryne nugara kol as stugavau ten nesavu balsu.. atejo akusere ramint kad as nerekauciau atseit aparatas saremiu nerodo o as cia eikvoju jegas neaisku kam.. tai kad sakau man skauda.. negali but.. atvede gydytoja paziuret.. tai ta sako mes tuoj gimdysim kaklelis 5 cm atsidares.. greit supuole ten akusere man vaistus kokius tai nuo skausmo leist i vena.. as nuo ju apsinarkasinau .. apsivemiau ant vietos... ir nebegalejau suprast ka man sako.... na pirmos stangos buvo ne kokios nes nezinojau ka reik daryt... tai anot gydytojos stumiau per veida.. po keliu stangu isgirdau kad kerpa ir paskui pasake kad nestumciau nes maziukas sveikinasi su pasauliu tiesdamas rankute .. taip ir istrauke mano maziu.. uz rankos ir galvos i si pasauli.. nei verke jis nei ka... buvo svarus tik kelios kraujuotos gleives ant galvos.. padejo ji man ant pilvo o as apkvaitus nuo tu vaistu nesugebejau suvokt jog jau viskas jog cia mano mazius ant pilvo guli.. ir akusere sake kad mes visai be reakcijos .. kokia ten reakcija gali but.. vyras paskui pasakojo kad jam ispudziu uzteks visam gyvenimui ir sake jei butu moteris tai niekada negimdytu.. didziausias skausmas man buvo kai siuvo nes turbut baiginejosi vaistu poveikis.. tai cypiau garsiau nei per saremius... vyras bent jau taip sake.. o visa kita atsimenu taip miglotai ... tiesa dar pries isleidziant namo nusprende mane be jokiu vaistu dar pasiut.. tai cia turbut buvo maloniausia dalis.. kai tu viska suvoki blaiviu protu ir tau toj jautrioj vietoj siuva be narkozes.. o kai gydytoja siudama liepia dainuot tai is vis norisi ja isgrust pro langa.. dabar vat supu savo maziu ant ranku tai ir nesitiki ka as jauciau... atrodo vat sedziu dar ant vieno siknos zando o jau galeciau ir kita nesiot.. nors aisku as cia juokauju nesinoretu dar kokius 3 metus minimum... reikia sita nors truputi paaugint... tai vat tokia mano istorija... nors po kiek laiko turbut galesiu ja aprasyt su tokiu pat graziu ikvepimu kaip jus cia.. tai tiek

Ir kas, kad dabar tau atrodo, kad tu ne tokia kaip visos parasiusios! Juk sunelis gime kovo 1? pries dvi savaites? Na, as sunui i dienorasti jo gimimo istorija galejau parasyti tik praejus METAMS(!) po gimdymo... O dabar, kai sunui jau treji, viskas atrodo taip grazu buvo...
Saunuole, juk turi savo brangiausia pupuliuka, o tai ir yra svarbiausia! Sekmes!

Meka, o man kaip tik tavo istorija tokia realistiska ir visiskai neidealizuota, saunuole, kad isdrisai parasyti butent taip, kap tau buvo. (as skaitau tas optimistiskas kai kuriu mamyciu istorijas ir tikiuosi kad bus taip pat )

Sveikinu pagaliau sulaukus . Labai labai nuoširdžiai linkiu augt dideliems ir sveikiems
Aš tai vis dar laukiu ir bijau... Turbūt natūralu Visoms negimdžiusioms viskas baisiai baisu ir sudėtinga, o pagimdžiusioms tik purpt ir viskas

Jetau kaip faina, kad jau pagimdei

va praejo jau 10.5 menesio ir skaitau tai ka cia parasiau... atrodo praejo tiek nedaug laiko toki ispudinga ivyki savo gyvenime tureciau atsiminti iki smulkmenu o dabar skaitau tai ka rasiau pries 10 men ir tikrai galiu pasakyti.. dabar taip neparasyciau.. neprisimenu ne puses to ka rasiau.. jei dabar rasyciau butu viskas labai grazu ir idiliska.. visada prisimenam tai aks graziausia

Nu Meka, kaip nuotaikingai aprasei Mantuko atejima. Saunuole Labai faina istorija.
Tuoj jau ir metukai, greitai tas laikas bega...

Normaliai tu parasei, ka padarysi, kad nuo tu vaistu apsinesei
isivaizduok, o jei butum gimdzius 3 paras? Ar geriau butu? Ir man kirpo ir siuvo, nu ir kas, as ten taip bijojau, kad dariau viska, ka liepe ir sutikau su viskuo, kad tik dukrelei butu viskas gerai...Uztat dabar leliuka turi...ir dar taip greit jau kito nori

viskas gražu ale tie siuvimai..

man tie siuvinejimai skaudziausia ir buvo... o apie antra tai praejus laikui apsiraminau.. noriu nors siokios tokios pertraukos... but gerai kad antras vaikas irgi planinis butu.. nu bet jei toks nebus nieko tokio..

Kaip aprašei, taip ,svarbiausia, kas iškentėjai ir pagimdei puikų mažylį, ot O moterims, manau, visoms reiktų po medalį už kiekvieną gimdymą

šaunuolė , graži istorija