Sveiki, nezinau ko griebtis rasau cia, nes ziuriu aukletojos ne ka gali ir pasakyti apie toki vaiko elgesi ir man padeti......O beda tame, kad pries pusantro menesio pradejome lankyti darzeli mum du su puse, atrodo viskas gerai pripratom, na zinoma dar buna ir asaru visko, bet jau lieka darzelyje gerai, kartais net pamirsta atsisveikinti. bet nezinau kaip elgtis su tokiu vaiko elgesiu, jog kaip ateinam jo pasiimti, jis pamates visada griuna ant zemes ir pradeda garsiai verkti, niekas nepadeda, jokie nuraminimai, ir snektos, tenka tik jega atplesti nuo zemes ir verkianti aprengti, jei dar pamato lauke teti tada vel pradeda verkti, sako nenoriu tecio...gryztam namo viskas susitvarko, meilus mums ir t.t. Man net nefaina darziuki, visi vaikai laukia savo tevu, o mano rekia kaip pamato, nenori eiti..juk jis be galo mylimas, tikrai neskriaudziamas, kas gi jam yra....galvoju gal cia jis taip pyksta ant musu...Bet kaip pakeisti toki elgesi? Kartais norisi pasakyti, na nenori eiti, lik cia, bet vel galvoji, kad traumuosi vaika...pasimetus labai, net geda pries aukletojas ir kitus tevus...Ka daryti???????

pirmiausia nustok nejaukiai jaustis. negalvok, kad "nefaina" ar "geda" pries aukletojas, kitus tevus. elkis taip, kaip geriausia tavo vaikui. nesvarbu ką kiti pasakys ar pagalvos.

manau, kad svarbu suprasti kodėl vaikas taip elgiasi.
Kaip jam darželyje sekasi? kaip sutaria su kitais vaikais? ar taip elgiasi tik tuomet, kai jus pamato?
Kaip jūs elgiatės, kai vaikas griuna ant žemės ir verkia daro? kaip jaučiatės?
Ką vaikas sako tuo metu? ar yra šiurkštus, priešiskas jums? ar nenori eiti namo?


kažkaip klausimų daugiau negu atsakymų.

Aukletojos sako, kad darzelyje jam sekasi neblogai, zinoma is pradziu daug "padirbeti" reikejo, nes sunkiai pripratome, bet po biski atrodo viskas pagerejo. Su kitais vaikais sako visko buna, ir draugauja, ir susimusa biski na kaip vaikai...nieko ipatingo neisskyre...O elgiasi taip tik tuomet kaip mane arba teti pamato..griuna ant zemes ir pradeda rekti, nesikelia nuo zemes, rekia, tenka atplesti, raminti, kalbinti..atrodo vaikas turetu dziaugtis kad atejai, o se tau.....O va ir nezinau ka daryti kaip jis taip daro...siaip raminu, ka daryti...visi teveliai ziuri ispute akis kas cia yra, tai sukiesi is tos padeties....O vaikas tampa priesiskas sako nenoriu mamos, nenoriu tecio....neisivaizduoju kas yra ir kaip man elgtis...Dar yra nuomoniu kad cia oziukas tik, bet kame? kodel?

Ką patart tai nelabai žinau, bet nepatogiai jaustis tikrai nereikėtų, gal pabandykit kokį kartelį paimt ir išeit pro duris ir pažiūrėt, kaip reaguos . Šiaip dar ne tokių "cirkų" prisižiūriu, grupėje vaikai kaip vaikai, vos tik ateina tėvai ir prasideda "cirkai'

na jeigu namuose nera kitu problemu ir vaikas taip pradejo elgtis tik pradejus lankyti darzeli, gal vaikas tokiu būdu išreiškia pyktį ant tėvų, kad jie palieka jį darželyje.
kai vaikas taip elgiasi svarbiausia reaguoti ramiai. gal truputi palaukti ir tada svelniu, draugišku tonu bandyti kalbinti, paguosti. pasakyti "suprantu, kad pyksti, bet dabar mes eisime namo". jei nesikelia ir neina, pakelti ir nusinesti, aprengti. suprantu, kai vaikas taip elgiasi ir dar viesoje vietoje tai sunku islikti ramiai bet pasistenkite. jus vaikas pyksta, jis turi teise pykti.... nesakykite jam "nustok verkti" ir pan.
kai vaikas taip elgiasi nereikia suteikti jam isskirtinio demesio. pasikalbekite su aukletojom, tegu jos nekreipia demesio, dirba irastus darbus. o jus irgi nesiteisinkit tuo metu pries aukletojas ar kitus tevus.
dar pasistenkite, kad vaikui namuose butu smagu. tikiu, kad skiriate jam pakankamai demesio, bet dabar skirkite jo dar daugiau. skirkite laiko tik jam. pazaiskite, paskaitykite knyga, pasivaiksciokite. dazniau apkabinkite, pasakykite kad mylite. tai tik sustiprins jusu rysi su vaiku. ramioje aplinkoje galite pabandyti pasikalbeti apie darzeli. paklauskite kaip jis jauciasi ten, ar jam patinka?

darzelyje atsisveikindami pasakykite, kad vakare ateisite jo pasiimti. kai kurie vaikai jauciasi nesaugiai, nes galvoja, kad tevai juos paliko ir negris.

prirasiau...
na bet tikiuosi pades...
parasiau tai, ką as bandyciau daryti, jei taip atsitiktu mano vaikui.
sekmes

Aciu labai uz nuomones...Nes siandien vel gryzau baisiausia nusiminus is darzelio, atejom pasiimti, o jis vargsas paskutinis likes, ir pamates, krito ant zemes kaip visada rekti, kalbinu as ji ateik maziuk, aukletoja paime nesti ant ranku, jai kabinasi ant kaklo ir neina pas mus rekia, atplesem, tai dauzytis ir spardytis pradejo, ir as gavau per veida...na zinau kad netureciau nesmagiai jaustis, bet labai nesmagiai pasijauciau...reke kol aprengem, tada prizadejom namie kompiuteri tik tada apsiramino. gryzom namo vel vaikas kaip vaikas....Na siaubas as nezinau ka daryti...ateiti pasiimti ankscaiu? Neiseina niekaip...Gal tikrai bandyti pabandyt apsisukti ir apsimest kad isejau? Asaros net akyse buvo siandie, tiesiog is beviltiskumo...

lengviausia žinoma būtų neleisti į darželį..... Jis jau beveik pirmokas pas jus? O kas anksčiau su juo pasilikdavo?

ne ne pirmokas, tiesiog as neivedusi jo i savo avatarus visai, jam dabar tik 2,5 metuku...bet pasilika darzeli tai visai gerai..jokiu problemu...

jezau npas mane ta pati situacija, tik mes vyresni, mums trys su puse, po nauju perejo i kita grupe.Rytais negaliu isvesti i darzeli, ne todel, kad nenoretu, bet prisigalvoja visko. o vakare neina namo, siandien vyrui atejus krito ant zemes ir sauke neisiu namo, noriu pasilikti darzelyje, jezau kas tiems vaikams darosi...Namie vienintelis vaikas, gal tetis kiek palepina, as grieztesne, vaikui skiriu laiko tikrai nemazai, skaitom, lipdom ir tikrai nera blogai, nezinau kaip elgtis...

REDOMAMA, as pritariu FELISEI, kad turbut taip sunelis isreiskia savo nepasitenkinima teveliais, nuvedusiais i darzeli. Mano sunui 2m 8men ir mes iki siol turin elgesio problemu (taip pat ir darzelyje), nes namuose atsirado broliukas, ka vel gi vaikai gali suprasti kaip ju atstumima. Sunku teveliams islikti ramiems, bet tai vienintelis vaistas plius daug gero, kokybisko demesio. Ir kantrybes, praeis. Siulyciau nepradeti jo papirkti pazadais/dovanomis, kad toks elgesys baigtusi, bus tik blogiau.

Neik, o nematyk, ir klausk, kur Redukas? Vaikas dar mažiukas, jis tikrai pašoks ir sakys aš čia. Vaikas nori atkreipti jūsų dėmesį į save, trečiųjų metų krizė. Kai atsiras Redukas, pasidžiauk. Turėtų suveikti, daug kam būna tokie pykčio protrūkiai, kurie vis stiprėja. Geriausia nereaguoti. Nemanau, kad jam skiriate per mažai dėmesio, tiesiog čia jau kaprizai ir ožiukai

mano mergina ir nenoredavo is ryto eiti i darzeli, o kai nueidavau pasiimti, ji taip zaisdavo, kad namo nenoredavo eiti, tai sakydavau na ir neik, as taves nelauksiu ir eisiu namo viena, o tu liksi nakvoti viena darzely ir tau bus neidomu, arba ryte pasakydavau, kad po darzelio eisim pasivaikscioti, taciau jeigu vel neis, tada as ja ten paliksiu ir kartu nesivesiu, ir praejo, dbr kartais tik tenka palaukti kol zaisliukus sudeda i vieta, ir tada be problemu keliaujame namucio

As ir manau kad taip vaikas isreiskia pykti kad buvo paliktas.
Taipogi jam visa diena reikia dalintis demesi, o cia ateina TIK Jo teveai ir demesys tik jam.
Siulyciau kuo maziau i ta kritima kreipti demesi - galite tiesiog pasakyti, kad pvz lauksite jo prie spinteles ir kai bus pasiruoses tegul ateina rengtis.

Sakyciau labiausiai ko tevams sioje situacijoje reikia tai kantrybes.
Nes jei tik vaikas pamatys kad tokiu budu ne tik atkreipia demesio, bet dar ir gauna apdovanojima (kompiuteri minejote kad pazadejote) - tai tik skatins ji dar daugiau kritinejimu ir kaprizu

Ir aš pritariu.
Pas mus buvo panaši situacija, kai ėjo į lopšelį. Visi vaikai kaip vaikai, bėgdavo pas tėvus juos pamatę, o mano - nuo tėvų, pradėdavo vėl žaist, nesirengdavo, neidavo iš darželio, o pasodint į mašiną pavykdavo ne greičiau kaip per 15 min. Tuo metu aš dar laukiausi, tai nėštumo pabaigoje viena jau net nepajėgdavau jo parsivežt namo, važiuodavom kartu su vyru. O dabar bėga pas mane pamatęs, apsikabina, kartais tik paprašo palaukt kol pabaigs ką nors dėliot. Nors ir dabar dar užplaukia debesėliai, pradeda spiegti arba žaislus mėtyt. Tikiuosi ir tai greit nustos daryti. Manau taip jie išreiškia neigiamas emocijas, kad buvo palikti.
Tik į darželį, tai vis dar vos vos išvedu

Na zinot, pas mane ir panasi situacija, tik kad labai sunkiai priprato prie darzelio, pamatydavo atbegdavo su asarom pasitikt, is laimes turbut, o dabar prasideda zirzimai ir pykimai, gryzus namo kokia valanda laiko mergyte bun akaip sirse o po to nurimsta, turbut pyksta kad buvo palikta, nes ji pas mane didele mamyciuke ech kaip man skauda sirdi del to

manau tokios situacijos beveik visom pazistamos,bet kiekviena karta pries einant i darzeli vaikam reike paaiskinti kodel,kas,kaip....reike visada su vaikais kalbetis kur jie eina,ka jie ten darys,kad mamyte ir tetis turi dirbti.....ir t t....vaikai tai supranta,jei su jais kalbesit kiekviena diena....viskas susitvarkys,galu gale juk galima pasikonsultuoti su psichologais.....juk jie nesikandzioje ir suteike daug informacijos,bei isgirsti daug geru patarimu...

Sveikos mamytes, noriu ir as savo isgyvenimu pasidalinti. Pries dvi savaites pradejom lankyti darzeli. Ryte vaika palieku su klyksmais, visa diena prabuna irgi toks zirziantis ir piktas. Ateinu pasiimti taip pat susigraudina, verkia. Parssivedam namo, vel tas pats, parzirzia ir isterikuoja apie 2 val. neina nei graziuojiu, nei piktuoju. Vaikas neverkia tik demesio nori. O man jau baisu darosi, pradedu galvot kad nebevesiu i darza. O nuo rudens, turesim pakeist darzeli, tai vel viskas is naujo. baisu net pagalvoti. mum 2m.
Gal galit kas nors rekomenduoti gera psichologa Klaipedoje?

Musu situacija kiek kita. Vaikuiciui nera dar dvieju metuku, bet ziema sueis. Pradejom vesti i darzeli ir jau dvi savaites kaip vedam. Vaikas noriai ten pasilieka ir zaidzia, kai ateinu pasiimti dziaugsmingai gryzta namo. Bet tik perzengia namu slenksti pradeda mane uz rankos tampyti baisiai demesio reikalauti rekti ir isterikuoti, darineti saldytuva be priezasties ir pan. As nezinau ka daryt.. Norisi ir per uzpakali uzvaziuot tokiais momentais nes tai akivaizdus oziai tik nesuprantu kodel.. Ka tokiu atveju daryti?

na vaikas akivaizdžiai reikalauja jūsų dėmesio. nesvarbu, kaip gerai tame daržely buvo, vistiek mamos vaikui reikia, ir, jei nebuvai visą dieną su juo, tai turi vistiek "atidirbti". ką sako psichologai: reikia įvesti kaip taisyklę, kad tarkim pusvalandis kiekvieną vakarą griežtai bus paskirtas tik vaikui - žaidimui su juo jo žaidimų ir jokių pašalinių darbų, pašnekesių, televizorių, maisto gaminimo... kada tas pusvalandis bus: ar iš karto grįžus, ar kai pavalgysit, ar dar kada nesvarbu, svarbu kad jis būtų ir visą laiką tuo pačiu metu. kai vaikas žinos, kad tada ir tada aš gausiu visą mamos dėmesį, tai nustos "terorizuoti" ištisai. na bent jau teoriškai taip turėtų būti...

Mums tiek pat amziaus, panasia turim problema, tik as nelabai kreipiu demesi, beje, maniau kad cia mums vieniems tik taip yra, is aukles negaliu niekad normaliai issivesti, visad verkia, laikosi i ja isikibes, saukia nenoriu mamos, nenoriu namo, noriu aukles...siek tiek geda ir nepatogu pries aukle, bet as nelabai to parodau, kartais sakau kad jei nori, pasilik, bet aukle vis itikina ji eiti su manim paziureti katytes lauke, pabraidyti po balas ir panasiai. Na manau kad cia tikrai demesio reikalavimas.

Raskit būdą savo vaikui pasakyti kad suprantate jo liudesį, pyktį ir kad jūs taip pat labai liūdite ir pykstate kad reikia su juo išsiskirti o jeigu parodytumete jo budu tai išvis efektas būtų.Bet tiems kam namuose vaikas taip elgiasi-tai pabandykit nukristi ant žemės pasireityti, parėkti kad ko nors nenorite ar pan. pamatysit-suveiks.

Oi turejom sia beda ir mes. Ir kartais dabar dar tenka rekenti nesti namo is darzelio. Kartais tenka kad aukletoja aprenktu nes teciui nesiduoda. Na bet kiek kalbejau su aukletoja o jis pas mus labai faia. Tai ji ivardija kaip oziukai, nes tevai sutrugde ju veikla. Vaikai yra skitringi vieni greit adaptuojasi kiti nelabai. Musiskis pratinosi prie darzelio metus. Visus metus vesdavau verkenti i darzeli. O vakare namo nenorejo eiti. Cia tik kantrybes reikia

Pagal vaiko elgesi galima galvoti, kad jis Jums nori pasakyti: "Jus mane palikote darzelyje, Jums manes nereikejo, o dabar man Jusu nereikia". Jis pyksta ant Jusu.Geriausia elgtis ramiai, pakelti ji nuo zemes. Galite atspindeti jo jausmus (tada jis pats supras, kas su juo darosi), pasakydama, kad tu tikriausiai pyksti, kad tave buvome taip ilgai palike darzelyje. Tikriausiai toks vaiko elgesys ilgai netruks.

Sveikos mamytes,
jus cia rasote apie maziukus kuriems sunku adaptuotis darzelyje. O pas mane visai kitaip. Mazylis pusantru metu buvo, bet adaptavosi daug geriau nei vyresnioji mergina. Bus 5 metai uz menesio, o darzelyje nekalba. namie bendrauja su mazesniu broliu, zaidzia, aisku ir pasipesa, paduksta. Ji sako, kad nedrasu kalbeti, kad daug vaiku...Bet ar per 7 men. negalejo apsiprasti? Jau galvoju kreiptis i pedagogine psichologine tarnyba.

Kreipkitės, manau, blogiau tikrai nebus.
maniškei irgi panašiai buvo. tik pradėjo lankyti darželį 2 metų ir 4 mėn. nekalbėjo ir nebendravo visiškai su vaikais (auklėtojos manė, kad tiesiog dar nemoka kalbėti ). ir taip apie pusmetį. visiškai adaptavosi maždaug po 8 mėn.
psichologė sakė, kad vaikai taip elgiasi: jei jiems ta aplinka atrodo ne saugi, tai jie nuo jos atsiriboja ir nekalba (visiškai).

ziuriu kad galiu pasidalinti sava patirtimi, nes mano sunus kai pradejo lankyti darzeli buvo lygiai tas pats, tik priezastis viso to buvo visai kita nei kad dauguma cia raso, vaikas tikrai nepyko ant musu uz tai kad mes ji vedeme i darzeli, maniskiui priesingai labai patiko buti grupeje, ir priesingai nei daugumai pirmus menesius reikejo kariauti su vaiku kad eitu namo, nes kaip ir rase temos autore, atejus i grupe pasimti vaiko, jis begdavo sleptis, kai eidavau i grupe jau pasimti uz rankos prasidedavo isterija, tokia kad visas darelis skambedavo, aukletoja net sakydavo kad palaukciau kol iseis kiti tevai jei budavo persirengimo patalpoje, kad tokiu scenu nebutu pries kitus tevus.

kadangi maniskis pradejo eiti gal anksti i darzeli (pries sueinant dviem metukam) tai loginiai kalbejimai nelabai ir padedavo, sakydavau kad yra tokios taisykles, kad kai mama ateina reikia tvarkingai rengtis, vaziuoti namo, bandydavau suvilioti ir parkais ir karuselem ir t.t.
niekas nepadejo...

padejo tik viena priemone (tada vaikas pirma karta buvo pastatytas i kampa) grupeje aisku leisdavau issiisterikuoti, nes kai vaikas verkia tai nelabai ka ir girdi, o kai atsisedus i masina nusiramindavo pasakydavau (kelis kartus pakartojant) kad uz tai jog negerai elgesi, verke ir neklause kai grysime namo jis stosis i kampa.
namuose butinai reikia ta ir padaryti, pastovejus kampe vel uzakcentuoti kad stovejo del jo elgesio darzelyje

mums asmeniskai uzteko triju dienu, viskas kuo graziausiai pasibaige. tai buvo grynas oziuku demonstravimas...

Nesutinku su mamom, įsivaizduojančiom, kad vaikas pyksta už tai, kad buvo paliktas darželyje, todėl keršija, kelia scenas. Netgi psichologės atsakymo ne tokio tikėjausi, labai atsiprašau, žinoma. Visų pirma, ~1,5 m. vaiko atmintis labai trumpa. Taip, jis gali verkti, kai atvedat iš ryto į darželį, bet būtent dėl tos trumpos atminties jis greitai apsiramina, eina žaisti, tiesiog prisitaiko ir po kelių minučių jau nebeprisimena dėl ko verkė, netgi pamiršta, kad turi mamą ir kokia ji yra (kol jos nemato, aišku), pvz., jei į grupę užeis kokia nors moteris, jis gali prie jos prieiti ir vadinti ją mama ir neatstoti nuo jos (čia nefantazuoju, kalbu iš patirties) ir pan. Jis paprasčiausiai prisitaiko prie aplinkos, "persijungia", o ne sąmoningai suvokia, kad bus vakaras, mama grįš iš darbo, ateis manęs pasiimti, eisim namo, tai truputį čia pabūsiu ir t.t., - tokiam mažam laiko sąvoka neegzistuoja, jis nesugeba mąstyti taip toli į priekį. Taip, mamytėms juk savaime suprantama, kad vaikas atvestas į daržą iš ryto verkia (joms atrodo, kad vaikas nori mamos, o iš tikrųjų jis kas rytą pasijunta staiga permestas iš namų aplinkos į nepažįstamą aplinką, jo reakcija natūrali), - o kai verkia vakare einant namo, joms jau nebesuprantama. O juk vaikas paprasčiausiai vėl "persijunginėja" iš daržo į namus, - jis tikrai nekeršija ar piktybiškai drasko jums širdį - jis nuoširdžiai pagal savo sąmonės lygį buvo jus pamiršęs (pirmą akimirką jūs galėjote jam atrodyti kaip kažkokia nepažįstama moteris, nepažino, jei labai mažas, gal pasąmonėj užsifiksavo), bet po valandėlės adaptuosis ir vėl viskas bus gerai. Tiesiog vieni šį procesą išgyvena ilgiau, skausmingiau, kiti lengviau. Aišku, būtų idealu, kad tokio mažo netektų atidavinėti į daržą - išvengtumėt daugiau tokių nesusipratimų. Na tikrai liūdna skaityti, kad vaikus baudžiate, gąsdinate dėl tokių jiems natūralių dalykų. Jūs tiesiog nesuprantate, kaip viską mato ir suvokia mažiukas. Pažadėjimas leisti prie kompiuterio - išvis ne iš tos operos....... ateity jums gresia visas problemas spręsti pažadais ką nors leisti, nupirkti........

[trumpa. Taip, jis gali verkti, kai atvedat iš ryto į darželį, bet būtent dėl tos trumpos atminties jis greitai apsiramina, eina žaisti, tiesiog prisitaiko ir po kelių minučių jau nebeprisimena dėl ko verkė, netgi pamiršta, kad turi mamą ir kokia ji yra (kol jos nemato, aišku), pvz., jei į grupę užeis kokia nors moteris, jis gali prie jos prieiti ir vadinti ją mama ir neatstoti nuo jos (čia nefantazuoju, kalbu iš patirties) ir pan.

Manau kadangi vaikas tokio amžiaus dar nemanipuliuoja daugeliu žodžiais, kiti iš vis dar nekalba, tai priėjimas prie kito žmogaus, vadinimas mama, tai tikrai nereiškai, kad jis neatsimena savo mamos ir maišo ją su kitu asmeniu-tiesiog taip vaikai-glausdamiesi ir pan.- ieško nusiraminimo.


Taip, mamytėms juk savaime suprantama, kad vaikas atvestas į daržą iš ryto verkia (joms atrodo, kad vaikas nori mamos, o iš tikrųjų jis kas rytą pasijunta staiga permestas iš namų aplinkos į nepažįstamą aplinką, jo reakcija natūrali), - o kai verkia vakare einant namo, joms jau nebesuprantama.

Bet kodėl tuomet kai vaikas su mama patenka į naują aplinką neverkia?