Mano sūnui du metai, nuo spalio mėn. (2004m) lanko darželį. Kol kas neturėjau jokių problemų dėl jo elgesio. Gal prieš mėnesį parėjęs iš darželio ėmė labai spjaudytis, vėliau dar ir kandžiotis bei muštis....
Atsiprasau, kad taip ilgai neatsakiau- buvau tris sav. atostogose. Gerai, kad perkelet tema i prieki.
Man atrodo, kad vaikui labai aiskiai reiktu parodyti, kad tokio elgesio netoleruojate. Jis turi buti perspetas- jeigu jis apspjaus, ar musis, is karto, 10-15 minuciu bus atskirtas nuo kitu. Reaguokite visada is karto po blogo elgesio, ir su trumpu paaiskinimu- "Tu apspjovei- dabar turesi buti vienas". Paaiskinimas, kalbejimas su vaiku gali veikti kaip paskatinimas, nes vaikui malonu, kai su juo rimtai kalbama, aiskinama. Svarbu, kad jis zinotu, kad taip negalima (manau, kad jau tikrai zino, nes Jus sakete jam). Kai vaikas pats spjaudosi, kad save apspjauna tai labai panasu i tai, kad tikrai tuomet nori atkreipti suaugusiuju demesi i save (idomu, jei stebetumete, ar taip daro tik tada, kai kas nors is suaugusiuju yra salia?). Visada elkites priesingai, negu, kad vaikas gali noreti priversti Jus elgtis blogu elgesiu, pvz. kai ima spjaudytis- iseinate is kambario, ar nusisukate tyledama. Jei muse kita vaika- Jusu demesys krypsta i nuskriausta vaika, Jus kalbate su juo- ir jokio demesio Jusu vaikui tuo momentu. Nekreipimas demesio visada padeda, nes vaikai blogai elgiasi noredami isprovokuoti tevus. Tik svarbu visada nuosekliai elgtis, ir ilga laiko tarpa. Jeigu nepavyksta viso to isgyvendinti, tada reiktu pagalvoti, kas yra daroma, kas skatina vaika taip elgtis, ka vaikas gauna is to, kad spjaudosi, musasi. Kartais patiems buna sunku pastebeti, tada nueikite pas psichologa pasikonsultuoti. |