:1999 m. Kalėdų vakarėlyje prieina prie manęs žmogutis, vidutinio ūgio bei kūno sudėjimo ir prašo, kad sutikčiau su juo susipažinti. Vaikinas neatitiko mano skoni, bet paspaudėm vienas kitam rankas susipažinome. Po 10 min. trukusio pokalbio tiesiog apie orą išsiskirstėme, ir pamiršau apie ji. Bet, pasirodo, neilgam. Oi koks jis buvo atkaklus, тvirtai ejo link manes
Mano tėvai prisiklausę aplinkinių žmonių nuomonių, buvo labai prieš draugystę su juo. Pas mus labai greitai vystėsi santykiai už puses metų pradėjome gyventi kartu
. Susipykau su tėvais. Mano mama net girdėti apie apie mano jausmus nenorėjo. O apie anūkus, anūkes, tai juo labiau.
Taip atsitiko, kad susituokėme prieš mano tėvu valia
nors jau ir beldėsi į gyvenimą mano pirmoji atžalėle. Deja, bet mamos širdies tai nesuminkštino. Nusprendžiau taip, kad jei šis mano žingsnis iš tikrųjų yra didele klaida, kaip man mama pastoviai kale į galvą, tai pajusiu geriau tai savo kailiu, nei paskui visą gyvenimą gailesiuos nepabandžius
Neštumas iš ties buvo labai sunkus. Per pirmus 5 neštumo mėnesius sugebėjau numesti 6 kg., negalėjau net kąsnio į burną įsidėti. Iki 32 savaites ištisai gulėdavau ligoninėje - Antakalnyje, buvo placentos pirmeiga. Kai neštumas buvo 29 sav. mano mažai mergytei gydytojai nusprendė brandinti plaučiukus, kad gimus galėtų įkvėpti. Tada su vyru pagalvojome, kad gal reikėtų susituokti ir bažnyčioje ( nes buvom susirašę tik metrikacijoje). Mano anyta greitai susitarė su kunigu, vyras pasirašė ligoninėje dokumentą, kad pilnai prisiima atsakomybę už mane. Gydytojai išleido, kad galėtume savaitgalį priimti santuokos sakramentą.
Niekada netikėjau tokiais dalykais. Bet po ceremonijos pasikeitė mano savijauta į ligoninę daugiau nebegrįžau. Jaučiausi nuostabiai. Džiaugiausi kiekviena diena, praleista namuose. Pradėjau ramiai auginti savo pilvuką. O liko jau visai nedaug . Buvo gražus gruodžio 2 sekmadienio rytas. Iki termino dar buvo likusi savaite. Pabudau nuo to, kad keistai maudžia nugarą bet pagalvojau, labai jau didelis pilvukas, o su nugara visą laiką turėjau problemų. Stuburas streikuoja. Pasisakiau anytai ir toliau sau gulinėju ji kažko staigiai susimastė nubėgti į parduotuvę. Pripirko mano taip mėgstamu zefyru ir pieno ( valgiau juos užsigerdama šiltu pienuku), mineralinio vandens ir daug kitų smulkmenų. Man tai net į galvą mintis nebuvo atėjusi, kad galiu naktį jau turėti savo ilgai lauktą ir išsvajotą mergytę. Vakare nuėjau po dušu ir į tualetą kažko labai paleido vidurius. Pastebėjau kraujo krešuliuką. Pirmas neštumas vėl numoju ranka ir atsigulu į šiltą lovytę. Apie 23 val. jau man pasidarė nebe taip ramu. Nutarėme kviesti greitąją. Atvažiavusi budinti gydytoja, aišku, mane išbarė. Tu ką, tau kamštis išėjo tu nori pakeliui I Vilnių man pagimdyti?
Girdėjau, kad turi nubėgti vandenys, jų būtent ir laukiau atsakau. Supakavo mane į masiną ir greitai į Vilnių (iki jo 50 km.)
Atvažiavome į AK. Mane apžiūrėjo budinti gydytoja ( dėl gimdymo su niekuo nesitariau, nors iš pradžių norėjau, bet ) Toliau sekė visos eilines procedūros ir tiesus kelias į gimdyklą. O už sienos moteris rėkia nesavu balsu mintyse sau kartojau: na aš jau tikrai taip nerėksiu. Viskas vyko labai greitai ir sklandžiai. Į klinikas atvykome vidurnaktį, o 2001.12.03 03.25 pasaulį išvydo mano juoduke, gražuole mergytė. Mane kirpo, bet to visai nepajutau. Tik džiaugiausi, kad pagaliau viskas baigėsi. Kad pagaliau turiu tave, kuri labai nenorėjai laikytis po mamytes širdelę mano iškovotoji dukruže. Gimei palyginus mažytė 2670 kg. ir 49 cm. To gimdymo skausmo jau nebeprisiminiau .tik dar kartelį džiaugiausi tavimi. Didelis AČIŪ mano vyrui, kuris visą laiką mane palaikė ir buvo šalia praėjus porai valandų po gimdymo, man pasidarė silpna, praradau sąmonę. Gydytoja numojo ranka, daug kraujo prarado buvo jos žodžiai.
Guliu jau palatoje, o gydytojai vis eina ir mini tik mano pavardę sunerimau .kodėl kiti neįdomūs, o tik mano mergyte kažkas turbūt ne taip kardiogramos, tyrimai, echoskopas .Nebeištveriau, pradėjau verkti ir prašyti, kad man kas nors paaiškintų, kas čia darosi.
Ačiū Dievuliui, nieko baisaus. Tik reikėjo ligoninėje likti 5 paroms. Mano mergytei ant galvytes susidarė kefalo hematoma gimstant pritrynė galvyte į mano kaulą, ir truko kelios kraujagysles po oda. Bet tam, kad pašalinti šį maišelį su krauju, reikėjo pagulėti ligoninėje 5 paras, kad hematoma iki galo susiformuotu ir gydytojai ramiai galėtų išpunktuoti iš po odytes susirinkusį kraują.
Pagaliau rytoj mūsų mergaitei sutvarkys galvyte ir mes važiuosim namo telefonu sakau vyrui. Abu pasidžiaugiam, kad viskas eina I pabaiga .
Tą patį vakarą jau atsigulus man kažkaip neramu, šaltis krečia. Paprašau personalo antros antklodės, nieko nepadeda. O čia penktadienio vakaras, likusi tik budinti, na kam aš jai skusiuos. Praeis. Iš ryto paima mano mergaitę išpunktavo 14 ml. Kraujo. Didelis guzelis susiformavo. Vizitacija pasakau, kad man rodos turiu temperatūros. Pamatuoja 39.6. Greitai ant kėdes, kraujo tyrimai, echoskopas. Mane kelia į ginekologinį skyrių, mažytė lieka viena naujagimiu skyriuje taip ir nesuprantu kas vyksta. Kaip tik pasikalbu su anyta, ta vis verkia į ragelį, net nesugebu žodžio pasakyto suprasti galvoju, visai jau jai nervai pašliję o temperatūra, jau savaite kaip nekrenta vėl gydytojai, surinktas konsiliumas, siūlės visos sutrūkinėjo per jų apžiūras . Jaučiausi kaip traukiniu pervažiuota .vėl echoskopas išvada reikia operuoti. Gydytoja sugeba pasiūlyti išimti visą gimdą. Atrodė, kad visas gyvenimas pro akis prabėga nejaugi aš daugiau negalėsiu turėti vaikų ..verkiu, anyta ir vyras verkia su manimi pastatyta diagnozė sepsis, o židinys gimdoje. Pasirodo, gimdymo metu gydytojai nepasižiūrėjo ir gabaliukas placentos liko viduje jis ir pradėjo ten puti .
Man tuo momentu taip reikėjo tavęs, mama.., o tavęs šalia nėra nereikia nei anūkės, nei manęs .pyktis daug svarbesnis už mus bet nieko, gyvenimas gydo žaizdas, užgis ir manosios Pagaliau atėjusi į palatą gydytoja man pasako, kad bandysime tiesiog gimdą išvalyti, jei temperatūra per 2 dienas po procedūros nenukris, tada reikės pjauti. Ačiū Dieve, man duotas šansas o toliau aš jau kovosiu!!! Procedūra truko neilgai kokį pusvalandį ir aš jau vėl palatoje.
Mano mintys sukasi aplink mano mergytę, kurį ten antrame aukšte guli viena .manęs prie jos neprileidžia bijo, kad neužkrėsčiau .Ačiū tik gydytojai, kuri ją prižiūrėjo vis ateidavo man papasakoti, kaip laikosi mano pupyte. Kokia ji rami ir kaip mėgsta bendrauti verkiu nuo jos pasakojimu ..
Man per kateterį leidžia kažkokius vaistus, kuriu laukė visa savaitę net nežinau, kas ten buvo per vaistai, kurių negalėjo gauti, man tada tik pasakė, kad trečios kartos vaistas turėtų padėti man turėtų viskas susitvarkyti
Po dviejų dienu temperatūra nekrenta, bet ačiū tiems gydytojams, kurie nusprendė dar para mane pastebėti. Trečios dienos ryte temperatūra krenta. Pagaliau pagaliau viskas į pabaigą .pagaliau pamatysiu savo mažytę pagaliau paimsiu ja ant ranku, pabučiuosiu, pamyluosiu man akyse stovi jos tamsus veidelis bei juodos akytes mano mažyte .kaip aš tavęs pasiilgau
2001.12.22 mus pagaliau išleidžia namo!!! Laimes pilnos akys
Grįžusi namo radau papuoštą lovytę rožiniais kaspinais, rožinė patalinyte ačiū vyro mamai!!! Ji viskuo pasirūpino!!! Ką aš be jos daryčiau???
Pavadinom mano juoduke Emilė. Auga ji labai gerai, iš ties rami mergyte ir iš ties labai mėgsta bendrauti
Džiaugėmės ir tebesidžiaugiame kiekviena išgyventa diena, kokia ji bebūtu sunki ar negera Džiaugiamės, kad turime vienas kita kad sugebėjome toki gyvenimo smūgi išgyventi
2005 m. vasara pasijuntu, jog laukiuosi nežinome ką ir daryti, gal dar tiesiog per anksti antram vaikučiui .vyras bijo, kad istorija vėl nepasikartotų bet mūsų mažylis pats nusprendžia nebeateiti pradėjo augti cista, o vaisius nustojo vystytis .vėl ašarų pakalnės gyventi nenoriu bet mažoji mergyte vis glosto per galva ir sako: mamyte aš noriu sesytes, bet palauksim viskas bus gerai . Nesuprantu, kaip tokia maža mergyte taip galėjo išmastyti
2005.11.13 diena žinau, kad jau ja turiu savyje tikrai žinau, kitaip ir negali būti po keliu dienu testas - taip!!!! Ji jau čia nujaučiu, kad tikrai ir vėl bus mergyte .
Kaip norėčiau, kad tu, mano mama, būtum per visus šiuos išgyvenimus salia manęs ..
Neštumas iš ties labai lengvas valgau viską, kas tik po ranka papuola pasidarau gera bačkute..priaugu 25 kg. Bet niekis kaip nors susidorosim svarbiausiai, kad tu, mano mažyte būtum sveika ir visko tau ten pilvelyje užtektu
2006.07.27 pas mane į svečius nusprendžia užsukti drauge pasižiūrėti, kaip aš laikausi - ai, sakau, dar nesiruošiu gimdyti 08.03 terminas visa savaite priešaky Pasiplepame, suvalgome skanaus pyrago nusprendžiu, kad man reikia pradepiliuoti kojas, pasidaryti pedikiūrą, manikiūrą ..Dabar neįsivaizduoju, kaip sugebėjau užkelti kojas, kad nupiešti gėlytes bet susitvarkiau savimi patenkinta O kojos tinsta, atsistoti negaliu vasara buvo labai karsta bet niekis. Greitai jau tu ateisi Ramiai atsigulame vakare 24 val. pabudau, kad baisiausiai noriu į tualetą .vėl paleido vidurius na, galvoju, JAU ( viskas tip top kaip prieš beveik 5 metus) Ramiai nukulniuoju į virtuvę nuskutu bulves, iškepu kotletus ( reikia šeimai valgyti palikti) 02.00 žadinu vyrą .sakau .JAU jis suskubo atvežti savo mamos .jau dabar vyresnioji dukryte liko mieganti savo lovytėje .Jau grįšiu nebe viena, o su tavo išsvajotą sesytę šnabžtelėjau jai į ausytę ir išvažiavome vėl į tas pačias AK .kol nuvykome iki vietos jau buvo 5 ryto mane apžiūrėjo gydytoja. Na ko taip Jus skubate čia važiuoti reikėjo dar ramiai namie miegoti. Lipkite ant kėdes, apžiūrėsiu burba o ką gi ji ten mato Rėkia atsidarymas jau 7 cm
Vėl kelias į gimdyklą bet ši kartą iki šios dienos prisimenu kiekviena skausmelį Akušere giria tokia ištverminga mamyte, sąrėmiai tokie stiprūs, o jus taip santūriai elgiatės. Na kaip pasakė, nuo to laiko mano kantrybe trūko .Sakau, viskas, einu, leiskite mane nuo šito stalo, bėgsiu į tualetą ( pirmo gimdymo pojūčių visai neprisimenu) Man kojas į šonus koks tualetas, gimdom!!!
Oi kaip rėkiau, buvau pikta ant viso pasaulio, greičiau viskas pasibaigtų nebegaliu kentėti pasekmė mano riksmu vyras apalpo gydytojai pradėjo šokinėti aplink ji o aš rėkiu, kad jau viskas gimdau vėl visi bėga prie manęs .du stūmimai ir viskas 2006.07.28d. 07 val 08 min bet tyla .sulaikau kvėpavimą .tyla kodėl ji neverkia akys prisipildo ašarų ..ir staiga girdžiu verkimą .ji verkia .verkia reiškia viskas gerai!!! Gydytoja juokauja, na kokia mamyte rėksnė, tokia ir dukra Šį kartą gydytojai buvo perspėti, kas buvo prieš 5 metus, atidžiai mane stebėjo.. Akušerė pastebėjo, kad placenta ne visa atsidalino trūksta gabalėlio Gydytoja nusprendė anesteziologu nelaukti, o išgramdyti gyvai galvojau sienomis lipsiu bet pagaliau viskas .
Gimė mūsų Miglute 3000 kg.ir 50 cm. Visai mažyte, o tiek daug skausmo Mažyte nuo 1.5 mėnesio atsisakė naktimis valgyti auga sveika ir laiminga
Beje, vardelį jai išrinko mūsų Emilyte
Noriu pasakyti tik tiek: AČIŪ mano vyrui, mano vyro mamai, kad šitiek kartu su manimi išgyveno
Ir savo mamai: žinok, kad ir kokia situacija mano gyvenime būtų, kad ir kokį pasirinkimą padarytu mano mergytės niekada jų taip nepaliksiu visada palaikysiu, mylėsiu, globosiu
Dabar Jus atsakykite, ar tai buvo vis dėl to klaida? Turiu nuostabu vyrą, nuostabias dukras išsvajotą šeimą
Ačiū už kantrybę ir Jūsų dėmesį skaitant mano išgyvenimus .
Šaunuolė mamyte , labai gražiai papasakojot 
LABAI grazu, saunuolei jus visi 
būtinai reikia broliuko 
žinau ką reiškia "neturėt" mamos .. todėl puikiai galiu tave suprast ... bet dabar turi savo šeima buk laiminga su ja 
Labai gaila, kad mamai kitu nuomone ir jos principai auksciau savo dukters, anukiu, o svarbiausia juk tevam svarbiausia yra gi ju vaiku laime( cia matyt ne). Manau, kad ji jau dabar gailisi del savo sprendimo 
ji pati labai nelaiminga, kad nesupranta kas gyvenime yra svarbiausia..zinai..graudu darosi, kai sakai, kad retai matai mama ir susitikimas su ja tau yra skaudus...bet tikiuosi kada nors mama atbegs pati pas tave.
mano anyta tokia pat jai vaikai o juolab anukai nerupi.mano mama kai man po gimdymo ligoninej buvo sunku(su mergyte ne viskas buvo gerai)norejo 250 km lekt padet,bet viskas susitvarke.
