O viskas prasidejo taip....
Dar ziema pradejom su vyru planuoti vestuves, galvojom apsizenysim ir toliau graziai ir laimingai gyvensim dviese... ir taip kazkas is virsaus pasijuoke is musu planu....
Buvo jau grazios sauletos pavasario dienos, o as taip blogai jauciausi. Galvojau gal kuo apsirgau ar siaip kazkas negerai ir greit praeis, vyro paprasiau kad nupirktu vaistu nuo persalimo ir... del viso pikto nestumo testa(sakiau siaip pasidarysiu kad ramiau butu, juk vistiek as tikrai nesilaukiu). Is ryto atsikelus sau ramiai besiruosdama i paskaitas, del viso pikto

pasidariau nestumo testa, neskubejau ziuret ka parodys, galvojau vistiek bus neigiamas, o kai zvilgtelejus pamaciau dvi grazias ruzavas juosteles, tai pasirode kad zeme is po koju slysta, ta akimirka nesupratau ar cia dziaugtis ar cia verk. Visa apsiverkus nubegau pas vyra, viska pasakiau, o jis kad pasidziauge (ta akimirka jo dziaugsmas, labai nuramino mane). Kokia savaite vaiksciojau apspangus, atrode kad cia nesamone, kad cia ne man taip atsitiko, juk turejau tiek daug planu, o i juos vaikelis dar tikrai neiejo, bet tuo paciu jau giliai sirdyje dziaugiausi kad laukiuosi ir net nebuvo jokiu minciu kad padaryt taip kad jo nebutu. Po kiek laiko apsilankiau pas gydytoja, patvirtino nestuma, bet mazylio dar nemate, dar buvo tik 6 sav. kai dare echo 11 savaiciu pamaciau savo maziuka, dar visai mazuliuka taskiuka su krutanciom rankytem ir kojytem... o kokia as tada buvau laiminga, tada istikruju patikejau kad laukiuosi... isejus is gydytojos gatve ejau tarsi ant debesu sypsena buvo nuo ausies iki ausies, atrode kad visi zmones man graziai sypsosi, visi labai geros nuotaikos, isedus i mikriuka net pamirsau susimoketi, o ir vairuotojas neprase, tik grizus namo prisiminiau kad nesusimokejau...
su vyru atsokom vestuves, kai buvom baznycioj Dievui dekojau, kad mes jau prie altoriau stovim tryse.... ir tada pradejom su vyru laukti savo mazylio... Taip gera buvo but nesciai

pajust pirmuosius pakutenimus pilve

paskui aplanke jausmas lyg kazkoks sliekiukas rangytusi pilve

o paskui tikrieji musu mazylio judesiai

kaip gera buvo jausti kad su kiekviena diena vis musu mazylis paauga, kad jis darosi vis judresnis

ir svarbiausia as visa nestuma buvau tokia rami, ant nieko nepykau ir su nieko nesipykau, net ant vyro nepygdavau, kad nevietoj pasideda savo daigtus
Nebuvo man sunku but nescia: nepriauga daug svorio, netino kojos, neskaudejo nugaros ir nebuvo jokiu blogybiu, kiokios buna kai buni nescia.
Gimdymas prasidejo netiketai... ejo 38 savaite, kai anksti ryte pajutau kaista maudima pilvo apacioje, tada dar nezinojau kad jau prasidejo gimdymas. Kol viska susitvarkiau nuvaziavus i ligonine atsidarymas jau buvo 8 cm. Viskas vyko greit, nespejo net pasiulyti nuskausminamuju, o jau ant ranku laikiau savo mazyli... musu mazyli vardu Erikas
O svarbaisia vaziuodama gimdyt ir gimdydama visa laika jauciausi rami... Visa laika zinojau kad viskas yra ir bus gerai ir kad viskas taip turi but